Byla 1A-344-366-2013
Dėl Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, ipareigojant ja sumoketi per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos. Iš R. Š. A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti

1Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonaviciaus, teiseju Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant nuteistajam R. Š., gynejui advokatui Dariui Karveliui, A. P. atstovui advokatui Savinijui Katauskui, prokurorei V. B.,

2teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. Š. ir nukentejusiojo A. P. (gim. ( - )) apeliacinius skundus del Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, ipareigojant ja sumoketi per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos. Iš R. Š. A. P. (gim. ( - )) priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

4N U S T A T E:

5R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. vasario 27 d. apie 19.25 val., vairuodamas automobili „Mersedes Benz 190“ valst. Nr. ( - ) ir juo važiuodamas keliu ( - ) miesto kryptimi, ( - ) rajono kelio ( - ) km ruože, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 9, 28, 133 ir 134 punktu reikalavimus, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui bei nesudaryti kliuciu ju eismui, ir nepasirinkes tokio važiavimo greicio, kad atsižvelgiant i važiavimo salygas, ypac meteorologines salygas, esant blogam matomumui, galetu sustabdyti automobili iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties, o atsiradus kliuciai, kuria jis galejo pastebeti budamas iki jos 135,1-150 m atstume, kelio dešiniaja puse ta pacia kryptimi važiuojanciam dviratininkui A. P. (gim. ( - )), kuris vilkejo šviesa atspindincia liemene, jis, susidarius tokiai aplinkybei ir iškilus gresmei eismo saugumui, nesuletino automobilio greicio, net visiškai ji stabdant arba neapvažiavo šios kliuties, važiavo toliau ir automobilio priekiniu dešiniuoju kampu, ties dešiniuoju posukio žibintu, trenke i dviracio užpakalini rata, jo purvasaugi bei bagažines atramas, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio smugio dviratis buvo nublokštas i prieki automobilio važiavimo kryptimi ir dviratininkui A. P. (gim. ( - )) del galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu pakaušio srityje, kaires puses kaktikaulio ir smilkinkaulio lužio su kraujo išsiliejimais galvos smegenu medžiagoje bei pleštines žaizdos kaireje blauzdoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013-03-13 nuosprendi ir ji išteisinti, baudžiamaja byla nutraukti. Nurodo, kad teismas pažeide Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. numatytas irodymu vertinimo taisykles ir nesant jokiu objektyviu irodymu pripažino ji kaltu. Mano, kad byloje surinkti irodymai negincijamai irodo, kad nusikalstamos veikos jis nepadare, o eismo ivykis ivyko butent del paties dviratininko padarytu pažeidimu.

7Pasak apelianto, dviratininkas pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 64 p., reikalavimus, kadangi byloje yra duomenu, kad dviracio galinis žibintas nebuvo veikiantis ir eismo ivykio metu nedege, be to, A. P. (gim. ( - )) devima liemene akivaizdžiai neatitiko šviesa atspindincioms liemenems keliamu standartu. Tai, kad nedege dviracio galinis žibintas mate ne tik jis (apeliantas), bet ir kartu su juo važiavusi liudytoja L. Š.. Tuo tarpu liudytojai N. A. ir G. G. patvirtino, kad dviratininko liemene buvo sudeveta ir purvina, ji buvo salotine, bet šviesos neatspindejo, šviesa atspindincios juostos buvo nusitryne.

8Apelianto teigimu, dviratininkas pažeide ir KET 65 p. reikalavimus, t. y. A. P. (gim. ( - )) privalejo važiuoti kelkrašciu, o ne kelio viduriu. Byloje esanti 2009-09-09 specialisto išvada Nr. ( - ) ir 2011-08-12 ekspertizes aktas Nr. ( - ) patvirtina, jog dviratininko A. P. veiksmai (jis važiavo ne mažesniu nei 1,30 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto ir be priekyje degancio baltos spalvos žibinto) buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu. Taipogi dviratininkas pažeide KET 9 p. reikalavima, nes elgesi neatsargiai – važiavo eismo juostos viduriu, be šviesa atspindincios liemenes, dviratis buvo be deganciu priekinio ir galinio žibinto.

9Apelianto nuomone, teismas nepagristai atlikto eksperimento rezultatus vertino kaip irodyma, kadangi jie yra neobjektyvus. Eksperimento rezultatai butu buve objektyvus tik tuo atveju, jei jis butu atliktas su ta pacia liemene, kuria devejo dviratininkas, o šiuo atveju eksperimentas buvo atliktas su nauja šviesa atspindincia liemene, be to, eksperimento metu dviratis buvo su raudonu atšvaitu, nors ant A. P. (gim. ( - )) dviracio tokio atšvaito nebuvo. Eksperimento rezultatai taip pat yra niekiniai, nes jo dalyviai, važiuodami automobiliu, tikejosi, kad eismo ivykio vietoje, kuri jiems iš anksto buvo žinoma, bus dviratininkas su šviesa atspindincia liemene, t. y. nebuvo netiketumo faktoriaus, todel ji pastebeti galejo iš didesnio atstumo. Pasak apelianto, atlikto eksperimento rezultatai negali buti pakankamas pagrindas apkaltinti vairuotoja dar ir todel, kad atstumas, kuriam esant pastebimas dviratininkas, kiekvienoje situacijoje yra individualus, šis faktas buvo nustatytas atlikto eksperimento metu.

10Apelianto manymu, ekspertizes aktas Nr. ( - ) taip pat nera objektyvus, nes duodant išvada ekspertas vadovavosi niekiniais eksperimento rezultatais. Be to, ekspertizes akte pateikta išvada, jog visais atvejais, net ir važiuojant 70 km/h greiciu, stabdymo kelias yra ne mažesnis nei 139 m, prieštarauja eksperimento rezultatams, nes eksperimento metu nustatyta, kad net ir esant geram matomumui, dviratininkas matomas minimaliai 135 m. atstumu. Taigi net ir važiuodamas 70 km/h greiciu automobilio vairuotojas negali sustabdyti automobilio ir išvengti eismo ivykio. Tokiu budu kilusios abejones, pasak apelianto, turi buti vertinamos jo naudai.

11Apelianto teigimu, jam nepagristai inkriminuoti KET 133 ir 134 p. numatyti pažeidimai, nes jo pasirinktas greitis (70-90 km/h) buvo tinkamas, tai patvirtino ne tik ekspertizes aktas Nr. 11-1261, bet ir teisme apklaustas ekspertas L. A.. Be to, dviratininkas nebuvo iš anksto numatoma kliutis, todel jis (apeliantas) neprivalejo letinti greicio ar sustabdyti transporto priemone, kaip to reikalauja KET. Jis (apeliantas) važiuodamas keliu, nepažeisdamas KET taisykliu reikalavimu, tikejosi, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis taisykliu, ir negalejo numatyti, kad viduriu eismo juostos važiuos dviratininkas (tokia pozicija yra pateikes ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas byloje Nr. 2K-127/2010). Dviratininka jis pastebejo tik priešprieša pravažiavusiam automobiliui, likus 20 m, todel nebeturejo galimybes imtis kitu atsargumo priemoniu, t. y. iš anksto artedamas prie dviratininko sumažinti automobilio greiti ar net sustoti, o nedelsiant pradejus stabdyti, automobilis tapo nevaldomas. Stabde intensyviai, taciau stabdymo kelio ant asfalto galejo nelikti, nes kelias buvo apledejes, tai patvirtino ir ekspertas L. A.. Visa tai, apelianto manymu, irodo, kad jis nepadare veikos, turincios nusikaltimo požymiu, todel baudžiamojo byla turi buti nutraukta BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu ir pareikštas civilinis ieškinys del turtines ir neturtines žalos turi buti atmestas.

12Nukentejusysis A. P. (gim. ( - )) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013-03-13 nuosprendi – paskirti nuteistajam griežtesne bausme, pilnai tenkinti pareikšta civilini ieškini bei priteisti iš nuteistojo išlaidas advokato pagalbai apmoketi. Nurodo, kad teismas nepagristai nuteistajam paskyre švelnesne BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmes ruši – bauda bei jos dydi nustate mažesni nei šios bausmes vidurkis, nes BK 61 str. 4 d. numatytu pagrindu paskirti mažesne nei vidurkis bauda nera – nuteistasis neatsipraše, del padaryto nusikaltimo nesigailejo ir neatlygino patirtu laidojimo išlaidu, priešingai, jis išslapste turta bei visa laika savo kalte neige. Mano, kad teismas nepagristai nepripažino nuteistojo atsakomybe sunkinancios aplinkybes tai, jog del padarytos veikos atsirado sunkiu padariniu (BK 60 str. 1 d. 11 p.), nes A. P. (gim. ( - )) mire butent del transporto ivykyje patirtos galvos traumos. Nors remiantis ekspertu parodymais, nuosprendyje tvirtinama, kad buta nesunkaus A. P. (gim. ( - )) sveikatos sutrikdymo, taciau mirties priežastimi medicininiame mirties liudijime nurodoma, kad tiesiogine mirties priežastis – intrakcijine hemoragija, pagrindine liga (trauma) sukelusi mirti – sunki galvos smegenu trauma. ( - ) palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines vyr. gydytojas R. B. patvirtino, kad A. P. (gim. ( - )) mire nuo traumos, patirtos eismo ivykyje (kodas S06.8.V13). Tokiu budu teismas nepagristai, remdamasis išimtinai tik ekspertizes akto Nr. ( - ) išvada, konstatavo, kad A. P. (gim. ( - )) mirties priežastis buvo liga, o ne eismo ivykyje patirta trauma. Pažymi, kad A. P. (gim. ( - )), nepaisant garbaus amžiaus, keli metai iki mirties gydytas nebuvo, nusiskundimu sveikata neturejo, nuolat važinejo dviraciu bei dirbo fizini darba ukyje.

13Apelianto teigimu, teismo nustatytas neturtines žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas del tevo netekties kilusioms pasekmems, kadangi tevo netektis paveike ne tik jo, bet ir jo vaiku gyvenima. Tevas A. P. (gim. ( - )) buvo išsilavines žmogus, idomus pašnekovas, mylimas anuku, juos siejo artimas ryšys. Apelianto nuomone, teismas nustatydamas neturtines žalos dydi atsižvelge tik i aplinkybes, mažinancias priteistinos neturtines žalos dydi – R. Š. kalte bei jo turtine padeti, taciau toks teismo požiuris neatitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriteriju, neišlaiko pusiausvyros tarp nukentejusiojo ir kaltininko interesu bei prieštarauja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikai (bylos Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-255/2005, 3K-3-225/2005, 3K-3-298/2007, 3K-3-393/2008 ir kt.). Teismas sumažindamas neturtines žalos dydi neivertino tai, kad nuteistasis turi nuolatini darba UAB „( - ) “, o eismo ivykio metu turejo tris lengvuosius automobilius.

14Apelianto nuomone, teismas nepagristai atmete civilini ieškini dalyje del turtines žalos atlyginimo, kadangi jis tris menesius, tevui bunant ligoninese, ji lanke ir rupinosi, apmokejo papildomo gydymo išlaidas. Pareikštas civilinis ieškinys dalyje del turtines žalos dydžio yra realus, nes lankant teva jis sugaišdavo visa diena, patirtos išlaidos buvo gyvenimiškai butinos ir suprantamos, todel atskirai irodineti degalu, produktu, vaisiu ir kitu išlaidu, pasak apelianto, nera butina.

15Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, nukentejusiojo apeliacini skunda atmesti. Nukentejusiojo atstovas prašo nukentejusiojo apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo apeliacini skunda atmesti. Prokurore prašo nuteistojo ir nukentejusiojo apeliacinius skundu atmesti.

16Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17A. P. (gim. ( - )) apeliacinis skundas atmetamas.

18Del nuteistojo R. Š. kaltes

19Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, patikrinusi skundžiama teismo nuosprendi apeliaciniu skundu ribose (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d.), išnagrinejusi baudžiamaja byla ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posedyje ištirtais irodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimu, ivertino byloje esancius irodymus, padare teisingas išvadas ir pagristai R. Š. pripažino kaltu padarius BK 281 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

20Nuteistasis apeliaciniu skundu gincydamas savo kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, iš esmes gincija teismo konstatuotus faktus bei atlikta bylos irodymu vertinima. Taciau teiseju kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tuo, kad irodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. R. Š. kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika pagrista byloje esanciais faktiniais duomenimis, kurie kaip irodymu šaltinis gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka. Ju patikimumas BPK numatytomis priemonemis patikrintas teismo proceso metu. Sprendžiant R. Š. kaltes klausima, pirmosios instancijos teismas surinktus irodymus ivertino bendrame bylos duomenu kontekste ir išvadas grinde remiantis ne vienu kuriuo nors irodymu, kaip kad teigia nuteistasis, bet remiantis irodymu visetu. Nuosprendyje išdestytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

21Apeliantas R. Š. skunde iš esmes nenurodo jokiu nauju duomenu, kuriu butu netyres ar neaptares apylinkes teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdeste teisiamajame posedyje ištirtus irodymus, kuriais grinde savo išvadas del nuteistojo kaltes, nurode, kokiais irodymais ir kodel jais remiasi, o kitus atmeta. Kadangi pagal baudžiamojo proceso istatyma duomenu pripažinimas irodymais, irodymu vertinimas ir jais pagristu išvadu byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimancio baigiamaji akta, prerogatyva, nuteistojo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu irodymu vertinimu savaime nera baudžiamojo proceso istatymo pažeidimas. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovautusi neleistinais ar nepatikimais irodymais, juos vertintu šališkai, ignoruotu kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Teiseju kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytu irodymu vertinimu sutinka visiškai.

22Pagal BK 281 str. 1 d. asmuo atsako tada, kai del keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pažeidimo nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudetis yra blanketine. Objektyvieji veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant atitinkamas poistatyminio teises akto – KET nuostatas. Šio nusikaltimo sudetis yra materialioji: turi buti nustatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo (veikos) ir padariniu. Byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma patvirtina, kad R. Š. veiksmai, kuriais buvo pažeisti KET 9, 28, 133 ir 134 punktu reikalavimai, laikytini butinaja BK 281 str. 1 d. numatytu padariniu (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kilimo salyga, kadangi analogiškoje situacijoje eismo dalyviui laikantis minetu KET reikalavimu, eismo ivykis neivyktu. Teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkes teismo išvada, kad nustatytu nuteistojo padarytu KET pažeidimu visuma buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais ir tai buvo pagrindine salyga eismo ivykio kilimui.

23Nors nuteistasis teigia, kad butent dviratininko A. P. (gim. ( - )) veiksmai, kuriais buvo pažeisti KET 9, 65 ir 65 punktu reikalavimai (važiavo eismo juostos viduriu, be šviesa atspindincios liemenes, dviratis buvo be deganciu priekinio ir galinio žibintu), buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti, taciau tokia apelianto versija atmetama kaip nepagrista. Byloje neabejotinai nustatyta, kad dviratininkas A. P. buvo su šviesa atspindincia liemene. Šia aplinkybe patvirtino tiesiogiai ivykyje dalyvave asmenys, tame tarpe ir pats nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu, iš kart po ivykio apklaustas R. Š. parode, kad priešais save pamate važiuojanti dviratininka su šviesa atspindincia liemene (I t., b.l. 164-164), šia aplinkybe jis patvirtino ir praejus porai menesiu po ivykio (I t., b.l. 176-177). Apie tai, kad šviesa atspindinti liemene butu be šviesa atspindinciu juostu ar butu kitaip pažeista ir del to netinkama deveti, apeliantas pirminese apklausose nepasisake, tik veliau, jau 2011-09-13, t. y. praejus daugiau nei dviem metam po eismo ivykio, nurode, kad dviratininko liemene neatspindejo šviesos, buvo purvina (II t., b.l. 4). Tai, kad dviratininkas devejo šviesa atspindincia liemene pirmineje apklausoje patvirtino ir kiti liudytojai: N. A. (I t., b.l. 92), G. G. (I t., b.l. 101), L. S. (I t., b.l. 103), L. Š. (I t., b.l. 107). Nors liudytoja L. Š. teisiamojo posedžio metu parode (III t., b.l. 61), kad dviratininkas vilkejo žalios spalvos liemene, juostos, atspindincios šviesa, ant liemenes nebuvo, o liudytojas N. A. parode (III t., b.l. 61-62), kad mate žalia liemenes spalva, taciau ar buvo ant liemenes šviesa atspindincios juostos tiksliai pasakyti negali, taciau tokie ju parodymai, atsižvelgus i tai, jog teisiamasis posedis ivyko praejus trims metams po eismo ivykio, negali buti vertinami kaip neabejotini ir patikimi, paneigiantys fakta, kad dviratininkas buvo su šviesa atspindincia liemene, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ši fakta be ju paciu, kaip jau mineta, patvirtino ir kiti asmenys. Tokiu budu nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog dviratininkas nedevejo šviesa atspindincios liemenes ir taip pažeide KET 64 p. reikalavimus, kas salygojo eismo ivykio kilima, atmetami kaip nepagristi. Atsižvelgiant i tai, jog eismo ivykio metu lijo ir dviratininkas buvo nublokštas ant žemes, nekyla abejoniu, kad jo devima liemene galejo išsitepti, taciau tai neduoda pagrindo išvadai, kad dviratininko liemene buvo purvina, neprižiureta ir del to netinkama deveti, kaip kad nurodo nuteistasis. Taip pat iš dviracio apžiuros protokolo matyti, kad eismo ivykio vietoje buvo rastos dviracio galinio žibinto dalys (I t., b.l. 23), be to, matyti, kad dviracio priekinis ratas yra su atšvaitais, ant vairo remo taip pat yra atšvaitas, tuo tarpu galinis ratas po eismo ivykio yra stipriai deformuotas. Taigi po eismo ivykio išlike atšvaitai bei rastos galinio žibinto detales patvirtina, kad A. P. (gim. ( - )) dviratis KET 64 p. reikalavimu požiuriu buvo tinkamas. Vien tai, jog dviratis buvo be priekinio žibinto neatleidžia padidinta pavojaus šaltini – automobili vairuojancio R. Š. nuo pareigos vairuoti saugiai, t. y. laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, kaip nurodoma KET 9 ir 28 punktuose. Apelianto R. Š. teiginiai, jog dviratininkas važiavo važiuojamosios eismo juostos viduriu, taipogi yra nepagristi. Kelio ruože, kuriame ivyko eismo ivykis, dviratininku tako nera, dviratininkas A. P. turejo teise važiuoti ir važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arciau dešinio krašto, kaip numatyta KET 65 p. Šiame punkte nera ivardintas konkretus atstumas, nurodyta tik, kad važiuoti reikia arciau dešinio krašto. Atsižvelgiant i tuo metu buvusias oro salygas (pasnige, tamsu) kelio krašto ribos buvo neaiškios, ka patvirtina ir prie ivykio vietos apžiuros protokolo esanti fotolentele (I t., b.l. 9-11), todel tai, kad dviratininkas nevažiavo palei pati dešini kelio krašta, o važiavo truputi toliau nuo jo, teiseju kolegijos vertinimu, nesuponuoja išvados, kad dviratininkas A. P. butu pažeides KET 65 p. reikalavimus. Be to, toks dviratininko elgesys (važiavo ~ 1,30 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto) irodymu visumos kontekste nesuteikia pagrindo teigti, kad tai buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti, todel tai nuteistojo kaltes nepaneigia.

24Taigi, priešingai nuteistojo teiginiams, byloje nustatytos faktines aplinkybes butent ir suteikia pagrinda išvadai, jog jei R. Š. butu pasirinkes saugu greiti, salygojanti tinkama transporto priemones stabdyma, t. y. toki greiti, kad laiku stabdant butu galima sumažinti greiti iki dviratininko važiavimo greicio, kaip to reikalauja KET 133 ir 134 punktu reikalavimai, eismo ivykio, be abejo nebutu. 2011-08-12 atliktos ekspertizes Nr. ( - ) duomenimis (sulyginus eksperimento metu gautus kliuties (dviratininko su šviesa atspindincia liemene) matomumo atstumus su atstumais (apskaiciuotais 2009-09-09 specialisto išvadoje Nr. ( - ) ) reikalingais automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojui R. Š. tam, kad neatsitrenktu i priekyje mažesniu greiciu važiuojanti dviratininka) nustatyta, kad R. Š. važiuodamas 70 – 80 km/h greiciu turejo technine galimybe išvengti susidurimo su dviraciu, t.y. atstumas reikalingas sumažinti greiti iki priekyje ta pacia kryptimi važiuojancio dviratininko, tiek esant maksimaliam stabdomo automobilio letejimui, tiek ir esant minimaliam stabdomo automobilio letejimui, yra mažesnis nei eksperimento metu nustatytas kliuties (dviratininko su šviesa atspindincia liemene) matomumas (I t., b.l. 155-160). Tokiu budu R. Š. veiksmai – važiavus 70 – 80 km/h greiciu ir tinkamai (laiku) nestabdžius vairuojamos transporto priemones, kaip to reikalauja KET 133, 134 p. – techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šio eismo ivykio kilimui. Vienareikšmiškai nustatyti ar R. Š. veiksmai turejo priežastini ryši su eismo ivykio kilimu, jam važiuojant 90 km/h greiciu, nebuvo galima, taciau tai nepaneigia R. Š. kaltes. Iš kart po ivykio R. Š. nurode, kad važiavo 70-80 km/h greiciu (I t., b.l. 164-165), tuo tarpu velesnese apklausose, jau susipažines su 2011-08-12 ekspertizes aktu Nr. ( - ) , kuriame nurodoma, kad vienareikšmiškai nustatyti ar vairuotojo veiksmai turejo priežastini ryši su eismo ivykio kilimu jam važiuojant 90 km/h greiciu, negalima (I t., b.l. 163), R. Š. nurode, jog važiavo apie 90 km/h greiciu (II t., b.l. 74), teisiamojo posedžio metu jis patvirtino, kad važiavo apie 90 km/h (III t., b.l. 73-74). Visa tai leidžia pagristai abejoti nuteistojo velesniais parodymais apie tai, kad jo važiavimo greitis buvo apie 90 km/h. Be to, liudytojas N. A., važiaves eismo ivykio diena iš paskos nuteistajam, teisiamojo posedžio metu patvirtino, kad važiavo apie 70 – 80 km/h greiciu. Tokiu budu nesant patikimu duomenu, jog R. Š. važiavo 90 km/h greiciu, apelianto versija, jog 2011-08-12 ekspertizes akte pateikta išvada, o butent tai, jog važiuojant 90 km/h greiciu negalima vienareikšmiškai nustatyti ar jis galejo išvengti eismo ivykio, irodo, kad eismo ivykis ivyko ne del jo kaltes, atmetama kaip nepagrista. Kartu pažymetina, kad atsakomybe už KET 133 p. pažeidima atsiranda ne tik viršijus leistina greiti, bet ir nepasirinkus tinkamo greicio, užtikrinancio eismo sauguma. Taigi, nors R. Š. neviršijo kelio ruože, kuriame ivyko eismo ivykis, leistino važiavimo greicio (tokiu duomenu baudžiamojoje byloje nera), taciau jo pasirinktas greitis, atsižvelgiant i sudetingas eismo salygas, buvo nesaugus, t. y. R. Š. del pasirinkto važiavimo greicio negalejo tinkamai suletinti greicio ir prireikus sustoti, kai to reikalavo susidariusios aplinkybes, todel atsakomyben jis pagal mineta KET pažeidima patrauktas pagristai.

25KET 134 p. ipareigoja automobilio vairuotoja, atsiradus kliuciai ar iškilus eismo saugumo gresmei, suletinti greiti ar net visiškai sustabdyti transporto priemone, ar saugiai ja apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šis ipareigojimas vairuotojams numatytas tada, kai atsiradusia kliuti vairuotojas gali pastebeti. Nagrinejamu atveju, siekiant nustatyti, ar nuteistasis objektyviai galejo pastebeti dviratininka, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas. Šio procesinio veiksmo metu buvo nustatytas 135,10÷150 m kliuties (dviratininko) matomumas (tiek esant priešprieša atvažiuojanciam automobiliui, tiek ir nesant) (I t., b.l. 134-137). Apelianto R. Š. skundo argumentai, kad eksperimentas buvo atliekamas nors ir panašiomis, taciau netapaciomis salygomis, eksperimento dalyviai atidžiai stebejo kelia ir specialiai lauke pasirodancios kliuties, tuo tarpu realiomis salygomis vairuotojas demesio nekoncentruoja tik i viena taška, o stebi aplinka, nepaneigia šio procesinio veiksmo patikimumo. Eksperimentas buvo atliktas toje pacioje vietoje, kur ivyko eismo ivykis, imituojant pravažiuojanti priešpriešinio eismo juosta automobili. Atliekant eksperimenta pasirinktas laikas, kai naturalaus apšvietimo ir meteorologines salygos buvo itin artimos buvusioms eismo ivykio metu, naudotas dviratis atšvaitu atžvilgiu buvo tapatus nukentejusiojo dviraciui, taip pat naudota šviesa atspindinti liemene, be to, eksperimente dalyvave asmenys tiesiogiai eismo ivykyje nedalyvavo, todel priešingai nuteistojo teiginiams, netiketumo faktorius atliekant eksperimenta buvo. Tai, kad bandymai buvo daromi važiuojant 15 km/val. greiciu, nera pagrindas pripažinti, kad eksperimento duomenys gauti neteisetu budu. Eksperimento rezultatu reikšmingumas yra vertinimo, kaip ir kitu byloje ištirtu irodymu, dalykas. Aptartos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad atliekant eksperimenta ivykio situacija buvo atkurta, o BPK 197 str. taisykles nebuvo pažeistos, todel netiketi jo atlikimo metu gautais rezultatais nera pagrindo. Taigi remiantis eksperimento metu gautais rezultatais matyti, kad R. Š. turejo objektyvia galimybe iš anksto pastebeti kliuti (dviratininka su šviesa atspindincia liemene) ir suletinti greiti, siekiant nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kartu pažymetina, kad KET 134 p. ipareigojimas transporto priemones vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeide Keliu eismo taisykles ir sukele gresme eismo saugumui. Nors apeliantas R. Š. gincija ir 2011-08-12 ekspertizes akta Nr. 11-1261 (11), teigdamas, kad eksperto pateikta išvada nera objektyvi, nes grista eksperimento metu gautais rezultatais, taciau teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti šio ekspertizes akto patikimumu ir objektyvumu. Ekspertas pateikdamas išvada vadovavosi tiek 2011-02-04 atlikto eksperimento duomenimis, tiek ir 2009-09-09 specialisto išvada, kurioje pateiktas šio eismo ivykio tyrimas, šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys visumoje neprieštarauja vienas kitam. Kadangi gincijamas ekspertizes aktas yra išsamus, argumentuotas, gautas teisetu budu, ekspertize atlikta nepažeidus istatymu reikalavimu, todel pagal BPK 20 str. reikalavimus atitinka irodymams keliamus reikalavimus ir turi irodomaja galia. Taip pat ekspertizes akte pateikta išvada atitinka kitus byloje esancius irodymus, ja teisminio bylos nagrinejimo metu patvirtino ir ekspertas, todel ja nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturejo jokio pagrindo.

26Sutiktina, kad vairuotojas turi pagrista teise tiketis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat ipareigoti laikytis eismo taisykliu, nepažeis ju, ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams ir del to transporto priemones vairuotojas neprivalo letinti greicio ar stabdyti transporto priemone vien tik del to, kad yra teorine tikimybe, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisykliu. Taciau pažymetina, kad ši nuostata galioja tik iki tol, kol dar nera tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Nagrinejamu atveju, buvo ypatingai sudetingos eismo salygos (tamsus paros metas, kelio danga – šlapias asfaltas, plikledis), todel R. Š. vairuodamas automobili (padidinto pavojaus šaltini), atsižvelgdamas i eismo salygas, privalejo pasirinkti toki važiavimo greiti, kuris objektyviai leistu išvengti eismo ivykio, atsiradus nenumatomai kliuciai ar iškilus eismo saugumo gresmei. Be to, esant tokioms eismo salygoms vairuotojas privalo buti itin atidus, taciau nuteistasis nepaisydamas KET 9 p. numatyto reikalavimo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, ypatingo demesio reikalaujanciomis pavojingomis eismo salygomis vairavo automobili rizikingai, nepasirinkdamas saugaus greicio ir stokodamas atidumo. Taigi minetos aplinkybes paneigia deklaratyvu nuteistojo kaltes neigima ir jo keliamas versijas.

27Remiantis tuo, kas išdestyta, teiseju kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis del R. Š. kaltes vairavus automobili ir, nepasirinkus saugaus greicio bei iškilus gresmei eismo saugumui, nesuletinus automobilio greiciau, o toliau važiuojant, kliudžius dviratininka, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio nukentejusiam A. P. (gim. ( - )) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistajam inkriminuota veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., todel nera teisinio pagrindo priimti išteisinamaji nuosprendi, kaip prašoma nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde.

28Del paskirtos bausmes

29Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismas nuteistajam R. Š. paskirdamas bausme – bauda, bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide.

30Bendrus bausmes skyrimo pagrindus nustato BK 54 str. 1 ir 2 d. Sutinkamai su BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausme vadovaudamasis straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 281 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmes – bauda, areštas arba laisves atemimas iki dvieju metu. Parinkdamas bausmes ruši ir dydi, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir BK 61 str. nuostatomis. Pagal BK 54 str. 2 d. skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; 2) kaltes forma ir ruši; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybe; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; 7) atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareiga skiriant bausme ivertinti ne tik atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, bet ir kitas, jau minetas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Pažymetina, kad visos aukšciau paminetos aplinkybes turi vienoda reikšme skiriant bausme, todel ivertines visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio.

31Paskiriant bausme, apylinkes teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni (padarytas neatsargus nusikaltimas), nuteistojo kaltes forma ir ruši (del nusikalstamo nerupestingumo), i R. Š. asmenybe (teisiamas pirma karta, administracine tvarka, tame tarpe ir už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, psichiatro ir priklausomybes ligu dispanserineje iskaitoje neirašytas ir nesigyde), ivertino tai, kad nenustatyta R. Š. atsakomybe nei lengvinanciu, nei sunkinanciu aplinkybiu, ir paskyre švelniausia BK 281 str. 1 d. numatyta alternatyvia bausme – bauda, kurios dydis yra mažesnis už BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta tokios bausmes vidurki. Teiseju kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausme yra tinkamai individualizuota, nera aiškiai per griežta ar per švelni, kaip teigia apeliantas A. P. (gim. ( - )). Aplinkybiu, i kurias butu neatsižvelgta skiriant bausme, A. P. (gim. ( - )) savo skunde nenurode, todel keisti skundžiama nuosprendi šioje dalyje nera pagrindo. Vien tai, jog nuteistasis nepripažista savo kaltes, neatlygino žalos, nesuteikia pagrindo jam skirti griežtesne bausme, nes kaip jau mineta, skiriant bausme butina ivertinti visuma aplinkybiu, reikšmingu bausmes skyrimui. Teiseju kolegija atsižvelgusi i tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nera linkes pažeidineti istatymus, tame tarpe ir Keliu eismo taisykles, ir šis ivykis buvo atsitiktinis, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu R. Š. paskirta bausme yra tinkama igyvendinti BK 41 str. 2 d. numatyta bausmes paskirti.

32Apelianto A. P. (gim. ( - )) prašymas pripažinti nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, jog del padarytos veikos atsirado sunkiu padariniu – mire žmogus, atmetamas kaip nepagristas. Visu pirma, jei butu nustatyta, kad A. P. (gim. ( - )) mire del autoivykio metu patirtu traumu, tai butu ne atsakomybe sunkinanti aplinkybe, o veika kvalifikuojantis požymis. Taciau remiantis baudžiamosios bylos medžiaga ir A. P. (gim. ( - )) medicininiais dokumentais, ekspertai 2010-05-19 ekspertize akte Nr. ( - ) pateike išvada, kad A. P. (gim. ( - )) patirti sužalojimai (galvos sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimu pakaušio srityje, kaires puses kaktikaulio ir smilkinkaulio lužiai, kraujo išsiliejimas galvos smegenu medžiagoje ir pleštine žaizda kaireje blauzdoje) atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma. Taip pat konstatuota tiketina A. P. (gim. ( - )) mirties priežastis – uminis galvos smegenu kraujotakos sutrikimas, kuris galejo išsivystyti tiek del liguistu galvos smegenu kraujagysliu pakitimu hipertenzines ligos fone, tiek del pvz:. potraumines galvos smegenu audinio kontuziniu židiniu nekrozes ir kraujagysliu trombozes (I t., b.l. 63). Taciau nesant lavono tyrimo duomenu, kategoriškai nustatyti mirties priežasti ir tuo paciu priežastini ryši tarp eismo ivykio ir mirties, ekspertai neturejo galimybes. Teisiamojo posedžio metu ekspertas J. R. patvirtino 2010-05-19 ekspertizes akte pateikta išvada, parode, kad pagal medicinine dokumentacija buvo galima konstatuoti tik tiketina mirties priežasti, kuria galejo salygoti dvi aplinkybes, tai – priekiniai galvos smegenu pakitimai, kurie gali buti hipertenzines ligos, arba kraujagysliu tromboze, kurios priežastis galejo buti potraumine galvos smegenu audinio kontuziniu židiniu vegenekroze. Galvos smegenu kontuziniai židiniai buvo nustatyti ligonineje, atlikus galvos smegenu kompiuterine tomograma, taciau ryškios neurologines simtomatikos konstatuota nebuvo, todel galvos smegenu sumušimas atitiko nesunku sveikatos sutrikdyma (III t., b.l. 62). Taigi nesant neabejotinu ir pakankamu irodymu, leidžianciu teigti, jog A. P. (gim. ( - )) mire butent del ivykusio eismo ivykio, t. y. nera nustatyta negincijama mirties priežastis ir tuo paciu priežastinis ryšis tarp eismo ivykio ir mirties, bei nesant galimybes šiu abejoniu pašalinti (eismo ivykis ivyko 2009-02-27, A. P. mire 2009-05-21, nukentejusiojo lavono tyrimas nebuvo atliktas), negalima teigti, kad dviratininkas A. P. mire del transporto ivykyje patirtos galvos traumos, kaip kad teigia apeliantas A. P.. Tokiu budu nera pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybe sunkinancios aplinkybes, numatytos BK 60 str. 1 d. 11 p., kaip to prašo A. P. (gim. ( - )). Kadangi šiuo atveju nukentejusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymis, nukentejusiojo sveikatos sutrikdymo mastas negali buti vertintinas kaip sunkus padarinys, salygojantis nuteistojo atsakomybe sunkinancios aplinkybes buvima. Priešingai apelianto A. P. skundo teiginiams, A. P. (gim. ( - )) medicininiame mirties liudijime (I t., b.l. 73) nurodyta mirties priežastis nepaneigia 2010-05-19 ekspertizes akto Nr. ( - ) išvados. Atkreiptinas demesys, kad gydytojas apžiurejes mirusiji A. P., mirties liudijime pateike tik nuomone apie mirties priežasti, taciau autopsija, siekiant nustatyti tikslia mirties priežasti, nebuvo atlikta. Be to, minetas gydytojas, priešingai nei 2010-05-19 ekspertizes akta pateike teismo medicinos ekspertai, nera tinkamos kvalifikacijos ir žiniu, teikti išvada del mirties priežasties. Todel remiantis vien tik medicininiu mirties liudijimu nera pagrindo teigti, kad tarp nukentejusiojo A. P. (gim. ( - )) mirties ir ivykusio eismo ivykio yra priežastinis ryšys. Pažymetina, kad in dubio pro reo principas reikalauja, kad visos abejones, kylancios sprendžiant baudžiamaja byla, butu vertinamos kaltinamojo naudai.

33Del civilinio ieškinio

34Teiseju kolegija patikrinusi civilinio ieškinio patenkinimo pagristuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas civilini ieškini netinkamai taike teises normas ir nepagristai nukentejusiojo A. P. (gim. ( - )) sunui A. P. (gim. ( - )) priteise 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

35Pagal BPK 109 str. nuostatas, asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilini ieškini. BPK 28 str. numatyta, kad nukentejusiuoju pripažistamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizines, turtines ar moralines žalos. Asmuo pripažistamas nukentejusiuoju ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Kitas fizinis asmuo nukentejusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali buti pripažistamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentejes asmuo miršta.

36Nagrinejamu atveju, ikiteisminio tyrimo pareiguno 2009-04-09 nutarimu A. P. (gim. ( - )) buvo pripažintas nukentejusiojo A. P. (gim. ( - )) atstovu pagal istatyma, nes kaip nurode A. P. (gim. ( - )) nukentejusysis del patirtos traumos negali ginti savo interesu (I t., b.l. 83-84). Pagal BPK 53 str. 4 d., atstovo pagal istatyma teisemis procese gali buti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nera pripažintas neveiksniu, taciau del <...> ligos ar kitu svarbiu priežasciu negali tinkamai pasinaudoti istatymu suteiktomis teisemis, šeimos nariui ar artimajam giminaiciui, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Taciau šiuo atveju nukentejusiojo sunus atstovu pagal istatyma buvo pripažintas tik ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimu, todel nelaikytina, kad jis yra tinkamas atstovas. 2011-02-04 d. ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimu A. P. (gim. ( - )) buvo pripažintas nukentejusiuoju (I t., b.l. 85), o 2012-01-30 A. P. (gim. ( - )) pareiške civilini ieškini turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyre netekties stresa, nes tevas A. P. (gim. ( - )) buvo šeimos galva, ir susidure su eile nenumatytu sunkumu sprendžiant kasdienes jo ukio problemas, t. y. del ivykio patyre 200 000 Lt neturtine ir 28 000 Lt turtine žala (II t., b.l. 69). Ta pacia diena prašymas buvo patenkintas – ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimu A. P. (gim. ( - )) buvo pripažintas civiliniu ieškovu (II t., b.l. 70). Taigi A. P. (gim. ( - )) igijo dviguba – ir nukentejusiojo, ir civilinio ieškovo – statusa baudžiamajame procese. Teiseju kolegija konstatuoja, kad tiek nukentejusiuoju, tiek ir civiliniu ieškovu A. P. (gim. ( - )) pripažintas nepagristai, netinkamai taikant ir aiškinant teises normas. Nukentejusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi buti pripažistamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtines ir (ar) žalos. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindu sprendimo 2001/220/TVR del nukentejusiuju padeties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikianciame nukentejusiojo savoka, taip pat nurodoma, kad nukentejusysis „fizinis asmuo, patyres žala, iskaitant kuno sužalojima ar psichine trauma, emocini sukretima ar ekonominius nuostolius tiesiogiai del veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybes nares baudžiamaji istatyma“. Nukentejusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažistamas nepriklausomai nuo asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos bukles ar kitu aplinkybiu. Taigi nagrinejamu atveju nukentejusiuoju turejo buti pripažintas dviratininkas A. P. (gim. ( - )), o ne jo sunus A. P., tik jis (dviratininkas A. P.) ar jam tinkamai atstovaujantis asmuo galejo pareikšti civilini ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo, susijusios su patirtomis išlaidomis ir išgyvenimais del nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Naturalu, kad A. P. (gim. ( - )) patyre dvasinius išgyvenimus del tevo patirtu sužalojimu, kadangi jie yra šeimos nariai ir juos sieja artimi santykiai, taciau vien tai nera pakankama nukrypti nuo bendros taisykles ir priteisti neturtine žala tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nenukentejusiam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. numato, kad fizinio asmens sužalojimo atveju, už žala atsakingas asmuo privalo tik paciam nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius, tame tarpe ir neturtine žala. Neturtine žala yra asmeninio pobudžio, todel kiti asmenys, kurie nera nukentejusieji, bet susije su asmeniu, patyrusiu tokia žala, teises i neturtines žalos atlyginima neturi, išskyrus išimtinius atvejus. Taigi teise reikalauti patirtos turtines ir neturtines žalos, susijusios su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, turejo tik pats nukentejusysis A. P. (gim. ( - )). Nagrinejamu atveju A. P. (gim. ( - )) reikalavo atlyginti neturtine žala, susijusia su tevo A. P. (gim. ( - )) netektimi, taciau, kaip jau mineta, nera nustatyta tiksli A. P. (gim. ( - )) mirties priežastis bei priežastinis ryšis tarp eismo ivykio ir mirties, todel nera pagrindo reikalauti neturtines žalos del patirtu išgyvenimu, susijusiu su netektimi. Tokiu budu apylinkes teismas nepagristai iš dalies tenkino A. P. (gim. ( - )) pareikšta civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas atmete civilinio ieškinio dali del turtines žalos atlyginimo, nes A. P. (gim. ( - )) nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu patirtos turtines žalos dydi. Teiseju kolegijos vertinimu, priešingai apelianto A. P. (gim. ( - )) teiginiams, toks teismo sprendimas yra pagristas ir teisetas, nes A. P. (gim. ( - )) nurodytas turtines žalos dydis yra ne tik, kad nekonkretizuotas, bet ir neirodytas.

37Apeliantas A. P. apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas proceso išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmoketi. Teismo posedžio metu buvo pateiktas pinigu priemimo kvitas ( - ) (III t., b.l. 107). Minetas pinigu priemimo kvitas yra išrašytas 2013-05-08 d., t. y. jau po apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo dienos (2013-04-04), todel darytina išvada, kad prašoma 1000 Lt suma yra už atstovavima apeliacines instancijos teisme. Atsižvelgus i tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrineta ir pagal apelianto A. P. apeliacini skunda, apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagristas, ivertinus baudžiamosios bylos nagrinejimo apygardos teisme laika (vienas posedis trukes nepilna valanda), teiseju kolegija sprendžia, kad nagrinejamu atveju nera pagrindo tenkinti apelianto A. P. prašyma jo turetas išlaidas teisinei pagalbai apmoketi pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo.

38Remiantis tuo, kas išdestyta, Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendis keistinas del netinkamai išspresto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.)

39Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

40Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti:

41panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. P. (gim. ( - )) priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. P. (gim. ( - )) ieškini del neturtines žalos atlyginimo atmesti.

42Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

43A. P. (gim. ( - )) apeliacini skunda atmesti.

Ryšiai
1. Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal... 3. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,... 4. N U S T A T E:... 5. R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. vasario 27 d.... 6. Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 7. Pasak apelianto, dviratininkas pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau – KET)... 8. Apelianto teigimu, dviratininkas pažeide ir KET 65 p. reikalavimus, t. y. 9. Apelianto nuomone, teismas nepagristai atlikto eksperimento rezultatus vertino... 10. Apelianto manymu, ekspertizes aktas Nr. ( - ) taip pat nera objektyvus, nes... 11. Apelianto teigimu, jam nepagristai inkriminuoti KET 133 ir 134 p. numatyti... 12. Nukentejusysis A. P. (gim. ( - )) apeliaciniu skundu... 13. Apelianto teigimu, teismo nustatytas neturtines žalos atlyginimo dydis yra... 14. Apelianto nuomone, teismas nepagristai atmete civilini ieškini dalyje del... 15. Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda... 16. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš... 17. A. P. (gim. ( - )) apeliacinis skundas atmetamas.... 18. Del nuteistojo R. Š. kaltes... 19. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, patikrinusi skundžiama teismo... 20. Nuteistasis apeliaciniu skundu gincydamas savo kalte del jam inkriminuotos... 21. Apeliantas R. Š. skunde iš esmes nenurodo jokiu nauju... 22. Pagal BK 281 str. 1 d. asmuo atsako tada, kai del keliu transporto eismo... 23. Nors nuteistasis teigia, kad butent dviratininko A. P.... 24. Taigi, priešingai nuteistojo teiginiams, byloje nustatytos faktines aplinkybes... 25. KET 134 p. ipareigoja automobilio vairuotoja, atsiradus kliuciai ar iškilus... 26. Sutiktina, kad vairuotojas turi pagrista teise tiketis, kad kiti eismo... 27. Remiantis tuo, kas išdestyta, teiseju kolegija neturi pagrindo nesutikti su... 28. Del paskirtos bausmes... 29. Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismas nuteistajam 30. Bendrus bausmes skyrimo pagrindus nustato BK 54 str. 1 ir 2 d. Sutinkamai su BK... 31. Paskiriant bausme, apylinkes teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos... 32. Apelianto A. P. (gim. ( - )) prašymas pripažinti... 33. Del civilinio ieškinio... 34. Teiseju kolegija patikrinusi civilinio ieškinio patenkinimo pagristuma,... 35. Pagal BPK 109 str. nuostatas, asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines... 36. Nagrinejamu atveju, ikiteisminio tyrimo pareiguno 2009-04-09 nutarimu 37. Apeliantas A. P. apeliaciniame skunde prašo priteisti... 38. Remiantis tuo, kas išdestyta, Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013 m. kovo... 39. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 40. Anykšciu rajono apylinkes teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendi dalyje del... 41. panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. P. (gim. ( - ))... 42. Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.... 43. A. P. (gim. ( - )) apeliacini skunda atmesti....