Byla 3K-3-393/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ ir ieškovo Ž. Ž. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Ekstra žinios“ ir UAB „Lietuvos rytas“ dėl teisės į privatų gyvenimą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys K. Z. ir L. V.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas, remdamasis CK 2.23 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimų ir nurodė kad, atsakovui UAB „Ekstra žinios“ 2006 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 209 išspausdinus K. Z. straipsnį "Ž. slepia nesantuokinį sūnų" ir L. V. straipsnį „Meilės įkaitai", kuriuose paskelbta informacija apie ieškovo nesantuokinį sūnų ir ikisantuokinius lytinius santykius, buvo pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę. Tokį straipsnį ketino spausdinti ir antrasis atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ priede „Gyvenimo būdas“. Taip pat ieškovas nurodė, kad neteisėtais atsakovo UAB „Ekstra žinios“ veiksmais įrašant ieškovo telefoninį pokalbį, padauginant jį mažiausiai penkių egzempliorių tiražu ir sudarant sąlygas su juo susipažinti tretiesiems asmenims, buvo pažeistas ieškovo telefoninių pokalbių konfidencialumas, t. y. privatus gyvenimas. Ieškovas nurodė, kad, nepaisant visų jo paties, sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko, apie kurį buvo rašoma, motinos pastangų, jog tokių straipsnių nebūtų, atsakovas UAB „Ekstra žinios" paviešino informaciją apie jo privatų gyvenimą, be ieškovo sutikimo atskleidė šeimos paslaptį. Tai sukrėtė ieškovą, privertė pusei metų atsisakyti planuotos veiklos ir neprisiimti naujų įsipareigojimų koncertuoti, buvo nesmagu prieš žiūrovus ir artimuosius, privalėjęs visiems aiškintis. Ieškovo teigimu, iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ turėtų būti priteistas 100 001 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nes atsakovas išspausdino net tris straipsnius, kurie pažeidė ieškovo teisę į privatumą, nors ieškovas iš anksto informavo atsakovą, kad nesutinka su minėtų straipsnių spausdinimu bei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atsakovui spausdinti šiuos straipsnius; išspausdinus straipsnius ieškovas susilaukė daug apkalbų iš aplinkinių, patyrė didelę nervinę įtampą; atsakovas neteisėtai stebėjo ieškovą ir rinko informaciją apie ieškovą, fotografavo jį, todėl ieškovui atsirado baimė, kad jis yra nuolat stebimas, sekamas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ 2006 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 209 straipsnyje „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir straipsnyje „Meilės įkaitai“ paskleidęs ieškovo ieškinyje nurodytą informaciją pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę; pripažino, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ neteisėtai stebėjo ir rinko informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą, tokią surinktą informaciją paskelbė 2006 m. lapkričio 18 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 215 straipsnyje „M. naujos moters glėbyje“ ir tuo pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę; pripažino, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ neteisėtai įrašė ieškovo telefoninį pokalbį ir taip pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3254,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 straipsnį yra ginamos, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso.

8Teismas konstatavo, kad šiuo atveju informacijos apie ieškovą paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę faktai neabejotinai egzistuoja, ginčo straipsniuose ieškovas yra įvardijamas vardu ir pavarde, yra spausdinamos jo nuotraukos. Kiti du nustatytini faktai – paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą be šio asmens sutikimo. Teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Ekstra žinios“ 2006 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 209 straipsnyje „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir straipsnyje „Meilės įkaitai“ paskleista informacija apie ieškovą buvo šeimos paslaptis, kurios atskleidimu ieškovas nebuvo suinteresuotas, tokios informacijos paskleidimas kenkė abiejų šeimų vaikams. Teismas konstatavo, kad faktas apie ieškovo nesantuokinį sūnų priskirtinas slaptų asmeninių faktų kategorijai (vidiniai asmens šeimos ar šeimų santykiai, asmenų lytinis gyvenimas), todėl jo paviešinimas ribojamas bendrais pagrindais, reglamentuojančiais asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę bei slaptumą. Teismas nustatė, kad paskleista informacija yra apie ieškovo privatų gyvenimą ir kad ji buvo paskleista neturint ieškovo sutikimo. Teismo manymu, ieškovas prie viešųjų asmenų rato negali būti priskiriamas, nes populiarumo muzikinėje-pramoginėje veikloje ir viešojo asmens sąvokos negali būti visiškai sutapatinamos, todėl teismas dėl šios dalies sutiko su ieškovo argumentais, ir sprendė, kad ieškovas nepriskirtinas viešųjų asmenų kategorijai ir CK 2.23 straipsnio 3 dalies prasme (einamos pareigos, padėtis visuomenėje). Teismas nurodė, kad didžiulė antraštė pirmame laikraščio puslapyje, pačios informacijos rinkimo būdas ir jos pateikimas rodo, jog sensacingumo interesas šiuo atveju buvo svarbesnis už konkretaus fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, kad žurnalisto profesinė etika buvo pažeista.

9Ieškovo reikalavimą nustatyti, kad jis buvo neteisėtai sekamas, neteisėtai renkama informacija apie jo privatų gyvenimą ir tokia informacija paskelbta taip pat ir 2006 m. lapkričio 18 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 215 straipsnyje „M. naujos moters glėbyje", teismas pripažino iš dalies pagrįstu. Kadangi pats straipsnis buvo apie kitą fizinį asmenį, o byloje įrodymų, kad tą kartą buvo stebimas būtent ieškovas ir, stebint viešbutį bei jo teritoriją, tikslas buvo būtent toks, nepakako, todėl ši reikalavimo dalis, susijusi su ieškovo sekimu, nebuvo patenkinta. Tačiau teismas pripažino, kad ir šiame straipsnyje buvo paskelbta informacija apie ieškovo asmenį, kuri priskirtina jo privačiam gyvenimui, jokio visuomenės intereso tokią informaciją žinoti nebuvo, todėl ši informacija surinkta neteisėtai stebint ieškovą, jo elgesį privataus renginio metu, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę ir jo slaptumą. Ieškovo reikalavimą nustatyti, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios" neteisėtai įrašinėjo ieškovo telefoninį pokalbį, ir taip pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, teismas tenkino, nustatęs pokalbio turinio, jo konfidencialumo atskleidimą tretiesiems asmenims bei šio pokalbio įrašo neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad žurnalistui visais atvejais privalu iš anksto gauti sutikimą daryti garso įrašą, nepaisant tikslo, dėl kurio to siekiama; byloje esančio garso įrašo turinys patvirtino, kad tokio sutikimo iš ieškovo jam telefonu paskambinusi žurnalistė neprašė. Tačiau ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Ekstra žinios" sunaikinti ieškovo neteisėtai įrašytą telefoninį pokalbį buvo netenkintas, nes tokio teismo sprendimo realus įvykdymas būtų iš esmės negalimas, nes neįmanoma kontroliuoti, kiek kopijų (laikmenų) su šiuo pokalbiu yra padaryta ar gali būti padaryta; tai galėtų ateityje nulemti ir ginčus dėl šios sprendimo dalies tinkamo įvykdymo. Ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovams skelbti bet kokią informaciją apie ieškovo nesantuokinį nepilnametį vaiką teismas atmetė, konstatavęs, kad šis reikalavimas yra prevencinis, žala jau padaryta, naujos potencialios žalos ieškovui kilimo, kaip būtinos prielaidos tokiam reikalavimui reikšti, ieškovas neįrodė.

10Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Ekstra žinios" 100 001 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas tenkino iš dalies, konstatavęs, kad informacija pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, neabejotinai sukėlė ir neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ieškovui, nes ne visi artimi jam žmonės tokius faktus žinojo, buvo atšauktas koncertas, nesiliovė telefono skambučiai ir klausinėjimai koncertuose su prašymu paaiškinti situaciją, dėl to ieškovas patyrė nervinę įtampą, pasklido apkalbos. Priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad neturtinės žalos galima buvo išvengti, jei būtų įvykdyta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria buvo uždrausta atsakovams skelbti šioje byloje vėliau ginčijamą informaciją, kurią atsakovas UAB „Ekstra žinios“ gavo laiku, kai straipsniai dar nebuvo išspausdinti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ turėjo realią galimybę pakeisti laikraščio puslapius iki 19 val., kaip tai numatyta jo sutartyje su spaustuve, tačiau to nepadarė sąmoningai siekdamas būtinai paskelbti šią informaciją apie ieškovą, arba dėl blogos vadybos ir administravimo trūkumų, tad ši aplinkybė vertintina kaip didinanti priteistiną sumą žalai atlyginti. Teismas taip pat įvertino laikraščio išplatinimo mastą, t. y. informacija buvo paskleista dideliu tiražu per visuomenės informavimo priemonę, su ja susipažino platus ratas asmenų, bei tai, kad ieškovas bendravimo su žiniasklaidos atstovais nevengė, pateikdavo informaciją ir apie tokius intymius, tik šeimos gyvenimui (privataus gyvenimo sferai) priskirtinus dalykus, kaip vaiko pradėjimas ar jo gimimas, todėl teismas konstatavo, jog ieškovas savo privataus gyvenimo didele vertybe nelaikė. Teismas, nustatęs ir įvertinęs minėtas aplinkybes, sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 10 000 Lt už visus ieškovo teisės į privatų gyvenimo pažeidimus bei laikė tai pakankama ir adekvačia padarytam teisės pažeidimui satisfakcija.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 4 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo: priteisė ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1050 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 3098 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo, kurio jurisprudencijoje neretai konstatuojama, kad teisės pripažinimas atskirais atvejais savaime yra satisfakcija už patirtą skriaudą, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visais atvejais yra būtinas neturtinės žalos atlyginimas, o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje H. D. v. Lietuva, Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, Nr. 7508/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei vertino šioje byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. su tuo, kad vien tik teisės pažeidimo faktas nagrinėjamu atveju nėra pakankama padarytos žalos kompensavimo priemonė, tačiau nesutiko su priteistos žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pasirinkta profesija yra susijusi su buvimu dėmesio centre, dažnu bendravimu su žiniasklaida, todėl jis, pasirinkdamas tokią veiklą, turi įvertinti, kad jo gyvenimu yra domimasi, apie jį rašoma, todėl tas faktas, kad apie ieškovą yra rašoma, mažiau veikia jo emocinę būseną negu šioje situacijoje būtų paveiktas asmuo, kuris iki informacijos paskelbimo nebūtų bendravęs su žiniasklaida. Vertinant, kokią žalą ieškovui padarė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimai, atsižvelgtina tiek į pačių pažeidimų pobūdį, tiek į ieškovo reakciją į atliktus veiksmus (emocijų išraišką). Atsakovo UAB „Ekstra žinios“ paskleista informacija yra grynai asmeninio pobūdžio, jos paskelbimas nėra susijęs nei su profesine ieškovo veikla, nei su visuomenės interesu žinoti, todėl tokios informacijos paskelbimas yra noras pranešti sensacingą žinią, o ne noras informuoti visuomenę. Teisėjų kolegija nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą yra tikslinga spręsti atskirai kalbant apie kiekvieną privataus gyvenimo pažeidimo faktą, nes apie ieškovą du kartus paskelbta skirtinga, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę informacija. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Ekstra žinios“ paskelbta informacija apie ieškovo nesantuokinį sūnų ieškovą labiau paveikė ir sukėlė jam nepalyginamai daugiau neigiamų emocijų, negu informacijos apie jo dalyvavimą vakarėlyje paskelbimas, todėl neturtinės žalos suma, priteistina už pirmąjį pažeidimą, turi būti žymiai didesnė palyginus ją su suma, priteistina už antrąjį pažeidimą. Remdamasis byloje aptartų faktų visuma, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma buvo nepakankama ieškovui padarytos žalos kompensacija, todėl ieškovui už pirmąjį privataus gyvenimo pažeidimo faktą (informacijos apie nesantuokinį vaiką paskelbimą) priteisė 20 000 Lt sumą, o už antrąjį – 5000 Lt, iš viso 25 000 Lt.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Atsakovas UAB „Ekstra žinios“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

141. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ne į visus neturtinės žalos atlyginimui nustatyti reikšmingus kriterijus, nevertino jų kaip visumos, o sureikšmino tik ieškovui palankius kriterijus, todėl priteisė ieškovui nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, padidindamas ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nurodė iš esmės vienintelį motyvą: kad paskelbti duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą sukėlė ieškovui neigiamų emocijų, privertė jaustis nejaukiai ir teisintis artimiesiems. Teismas neįvardijo jokių ilgalaikių neigiamų padarinių, atsiradusių ieškovui dėl paskelbtų duomenų, priešingai teismo nustatyti ieškovo išgyvenimai yra trumpalaikiai. Neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusio asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo. Byloje nustatyta, kad ieškovo artimieji iki duomenų paskelbimo žinojo apie ieškovo nesantuokinį sūnų. Dėl paskelbtų duomenų padidėjęs visuomenės susidomėjimas ieškovui vertintinas labiau teigiamai, nei neigiamai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas gina vertybes, tiesiogiai nesusijusias su gyvybiškai svarbiausiais fizinio asmens gėriais – gyvybe ar sveikata; ieškovas dėl ekonominių priežasčių nuolat siekia padidinto visuomenės dėmesio, nevengia viešinti savo ir savo šeimos privataus gyvenimo aplinkybių, diskusijos apie ieškovo privatų gyvenimą nesukelia jam neigiamų pasekmių.

152. CK 2.23 straipsnyje nurodyta, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu, tačiau nenustatyta, kokia forma šis sutikimas turi būti duodamas, todėl darytina išvada, kad toks sutikimas gali būti duodamas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bylos Nr. 3K-3-569/2006) pripažįstama, kad gali būti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomėjimas konkrečiu asmeniu dėl jo veiklos ar su juo susijusio įvykio, todėl, sprendžiant privatumo pažeidimu asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į šios informacijos turinį, bet ir į asmens, apie kurį tokia informacija paskelbta, veiksmus. Ieškovui savo iniciatyva suformavus praktiką, kad informacijos apie šeimos narius, jų asmeninį gyvenimą ar ieškovo laisvalaikį viešas paskelbimas nepriskiriamas nuo visuomenės saugomo privataus gyvenimo detalėms, bandymas riboti atsakovo teisę skleisti savo iniciatyva surinktą informaciją, pasinaudojant įstatymuose numatyta privataus gyvenimo apsauga, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, o ne pažeistų teisių gynimas.

163. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kompensacinę civilinės atsakomybės funkciją, įpareigojančią teismą priteisti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o ne nubausti už pažeidimą atsakingą asmenį. Teismas priteisė tokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, kuri teismų praktikoje priteisiama ginant absoliučias teises (teisę į gyvybę ar sveikatą) ir byloje nustatytomis aplinkybėmis negali būti pateisinama tokios santykinės teisės (teisė į privatų gyvenimą) gynimo atžvilgiu. Teismas turėjo vertinti, ar parinkta žalos atlyginimo suma yra teisinga, t. y. ar priteistas neturtinės žalos atlyginimas visiškai atlygina ieškovo patirtą neturtinę žalą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), o ne siekti parinkti kiek galima sunkesnę finansinę bausmę už ieškovo teisės į privatų gyvenimą pažeidimą.

174. Kai paskelbiama informacija apie asmens privatų gyvenimą per žiniasklaidą, kyla dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informaciją) - konfliktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika teisės į privatų gyvenimą gynimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-87/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje H. G. v. UAB „Tele 3“, bylos Nr. 3K-3-660/2002) patvirtina, kad vien tik specifinė ieškovo padėtis visuomenėje gali formuoti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą sužinoti ieškovo privataus gyvenimo detales, o viešosios informacijos rengėjų tolesnis domėjimasis privataus gyvenimo aplinkybėmis, apie kurias ieškovas pasakoja viešai, negali pažeisti ieškovo teisių. Ieškovas neturi tesiės naudotis tokia privataus gyvenimo apsauga, kuri galėtų būti prilyginama privačiai cenzūrai, nes ieškovas toleruoja ir skatina visuomenės dėmesį jo atžvilgiu. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama, todėl teisė į privatų gyvenimą, kaip santykinė teisė, negali būti vertinama vienodai neturtinės žalos atlyginimo taikymo aspektu, kaip teisė į sveikatą ar gyvybę, kurios yra absoliučios teisės.

18Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinio skundo, kuriuo palaiko atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinio skundo argumentus ir motyvus, bei prašo atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą.

19Atsiliepime į atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

201. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes atsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ nesiekė informuoti visuomenės ir patenkinti jos teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti ieškovo viešo pobūdžio veiklos faktus, o šios informacijos paskelbimu siekė patenkinti visuomenės smalsumą. Atsakovas UAB „Ekstra žinios“ nepaisė teismo uždėtos laikinosios apsaugos priemonės drausti skelbti informaciją apie ieškovo nesantuokinį sūnų ir tokiu būdu sukėlė ieškovui neigiamų išgyvenimų, t. y. siekė padaryti žalą ir nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią tokiai žalai atsirasti. Atsakovas pažeidė ieškovo privatumą net tris kartus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atkreipti degėsį į tai, kad atsakovas, savo veiksmais pažeisdamas ieškovo teisę į privatų gyvenimą, siekė ekonominės naudos, pasipelnyti, pritraukti kuo daugiau skaitytojų, sužadinti smalsumą ieškovo privataus gyvenimo sąskaita.

212. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pasirinkti, kokia ieškovo asmeninio gyvenimo dalis gali būti prieinama plačiajai visuomenei, yra ieškovo teisė. Ieškovas yra davęs interviu ir pats kalbėjęs apie šeimą viešai tik teigiamais (džiugiais) aspektais, o atsakovas paskelbė informaciją apie ieškovo šeimos paslaptį, kurios ieškovas nepageidavo viešai skelbti, nedavė tam sutikimo. Todėl nėra pagrindo remtis konkliudentinių veiksmų koncepcija, įrodinėjant nepagrįstai padidintą neturtinės žalos atlyginimą.

223. Neturtinės žalos padarymo atveju civilinė atsakomybė neribojama, todėl neturtinės žalos atlyginimui taikomas visiško atlyginimo principas. Atsakovas paskleisdamas informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą siekė ekonominės naudos sau, neatsižvelgė į ieškovo griežtą atsisakymą duoti sutikimą paskelbti tokius duomenis, nepaisė teismo priimtos nutarties, draudžiančios skelbti tokią informaciją. Teismo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atsakovui yra ekonomiškai naudinga; ieškovo privatumo sąskaita atsakovas uždirbo daug daugiau negu priteista neturtinė žala, todėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimas yra objektyvi ir pagrįsta satisfakcija už tyčinį ieškovo teisių pažeidimą.

234. Kolizija tarp teisės į privatų gyvenimą ir spaudos laisvės yra sprendžiama pirmosios naudai, išskyrus tuos atvejus, kai intervencija į asmens privatų gyvenimą yra daroma viešojo intereso sumetimais ir kai asmuo pamina teisės saugomas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad gali būti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomėjimas konkrečiu asmeniu dėl jo veiklos ar su juo susijusio įvykio. Tokiu atveju turi būti išsaugotas įsikišimo į asmens privatumą proporcingumas visuomenės pagrįstam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569). Atsakovo įsikišimas į ieškovo privatų gyvenimą nebuvo proporcingas visuomenės pagrįstam interesui todėl, kad atskleista informacija nebuvo susijusi su ieškovo muzikine ar kita vykdoma veikla. Dėl šių priežasčių visuomenė neturėjo jokio pagrįsto intereso žinoti ieškovo privataus gyvenimo paslapčių, o atsakovas pasinaudojo ieškovo populiarumu siekdamas ekonominės naudos sau.

24Ieškovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo: papildomai iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ priteisti ieškovui 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš kurių 40 000 Lt už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą dėl 2006 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 209 straipsnyje „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir straipsnyje „Meilės įkaitai“ paskelbtos informacijos, 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą neteisėtai sekant ieškovą ir renkant informaciją apie jo privatų gyvenimą ir šią informaciją išspausdinus 2006 m. lapkričio 18 d. straipsnyje „M. naujos moters glėbyje“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

251. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nes neturtinę žalą įvertino 25 proc. reikalaujamos sumos daliai, neatsižvelgdamas į visus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Atsakovas akivaizdžiai siekė padaryti žalą ir nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią tokiai žalai atsirasti, nors buvo priimta teismo nutartis, draudžianti atsakovui tokią informaciją skelbti, bei pats ieškovas aiškiai išreiškė savo nesutikimą dėl tokios informacijos skleidimo. Šios aplinkybės turėtų didinti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo veiklos tikslas yra pelno siekimas, todėl atsakovas, tris kartus pažeisdamas ieškovo privatų gyvenimą, siekė materialinės naudos ieškovo privatumo sąskaita.

262. Ieškovas yra pats davęs interviu ir pats kalbėjęs apie savo šeimą tik teigiamais aspektais, tačiau atsakovas skelbė informaciją apie ieškovo šeimos paslaptį, kurios jis nepageidavo viešai skelbti ir aiškiai išreiškė tokį savo nesutikimą. Tokių aplinkybių sugretinimas, t. y. vaiko gimimas, nesantuokinio vaiko faktas, yra neproporcingas ir neadekvatus, nes ne žiniasklaida nustato asmens privataus gyvenimo ribas, o pats ieškovas. Tokios informacijos paskelbimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo artimųjų gyvenimui. Paskelbta informacija yra laikytina šeimos paslaptimi, todėl tokios paslapties paskelbimas viešai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo dažnai būna dėmesio centre, ar dažnai bendrauja su žiniasklaida, akivaizdžiai daro žalą.

273. Teismas, įvertindamas neturtinės žalos atlyginimą, visai neatsižvelgė į aplinkybes dėl antrojo teisės pažeidimo, t. y. neteisėto stebėjimo, neteisėtos informacijos rinkimo ir tokios informacijos paskelbimo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad neteisėtas asmens stebėjimas, sekimas, fotografavimas, kiekvienam protingam asmeniui sukelia neigiamas pasekmes. Toks įsibrovimas į asmens privatų gyvenimą, siekiant ekonominės naudos bei savo reitingams, laikytinas tyčiniu ir šiurkščiu, todėl tokios aplinkybės turėtų didinti neturtinės žalos atlyginimą.

28Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „Ekstra žinios“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad:

291. Ieškovo argumentai dėl pirmojo straipsnio spausdinimo po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei atsakovo buvimo privačiu juridiniu asmeniu teismų buvo aptarti ir įvertinti, o ieškovo nurodytos aplinkybės dėl antrojo straipsnio spausdinimo po Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo paskelbimo neatitinka tikrovės. Minimas komisijos sprendimas Nr. 193 buvo priimtas 2006 m. gruodžio 15 d., t. y. po abiejų straipsnių išspausdinimo. Po šio sprendimo atsakovas informacijos nei apie ieškovo nesantuokinį vaiką, nei apie patį ieškovą nespausdino, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovas pažeidinėjo komisijos sprendimą, yra nepagrįstas.

302. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jo sąskaita atsakovas uždirbo daugiau nei priteista neturtinė žala, nes bendras laikraščio „L.T.“ 2006 m. lapkričio 11 d. ir 2006 m. lapkričio 18 d. tiražas sudarė 70 000 vnt. Ieškovas netinkamai aiškina neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialines teisės normas. Kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija įpareigoja teismą priteisti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o ne nubausti už pažeidimą atsakingą asmenį. Ieškovo patirta žala negali būti matuojama laikraščio vienetų skaičiumi ir už parduotus laikraščius gautomis pajamomis, nes tai nesusiję su ieškovo išgyvenimais dėl neturtinių vertybių pažeidimo. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl ieškinyje nurodyto žalos dydžio sumažinimo ar tinkamo baudos dydžio parinkimo.

313. Ieškovas nevengia viešinti savo ir savo šeimos privataus gyvenimo detalių, o tam tikrais atvejais, net ir labai intymių. Ieškovo profesija yra susijusi su buvimu dėmesio centre ir dažnu bendravimu su žiniasklaida, o iki ginčijamos informacijos paskleidimo savo privataus gyvenimo itin akylai nesaugojo nuo pašalinių asmenų ir nelaikė didele vertybe. Ieškovui tiek nuolatinis, tiek trumpalaikis visuomenės dėmesys yra ekonomiškai naudingas. Ieškovas, toleruodamas ir skatindamas visuomenės dėmesį savo atžvilgiu, neturi teisės naudotis tokia privataus gyvenimo apsauga, kuri gali būti prilyginama privačiai cenzūrai.

324. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo atlyginti neturinę žalą, kurią įvertino 100 001 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui priteisė 25 000 Lt, kasaciniu skundu ieškovas reikalauja papildomai priteisti tik 50 000 Lt, tačiau kasaciniame skunde nepateikiami dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo motyvai. Tai, kad ieškovas kasacinio skundo padavimo momentu jam padarytą neturtinę žalą įvertino mažesne suma, nei paduodant patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui, parodo, jog ieškovas iš dalies pripažįsta ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstumą.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo (delikto) asmens sutikimo dėl privataus pobūdžio informacijos viešinimo, privataus gyvenimo ir saviraiškos laisvės ribas, teisinės atsakomybės – neturtinės žalos dydžio nustatymo teisinius kriterijus, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

36Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo

37Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę (Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgement of 28 January 2003). Teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įvirtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstybė užtikrintų šios teisės realumą.

38CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. CK 2.23 straipsnio 1 dalis atspindi Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, kad fizinis asmuo turi teisę į savo privataus gyvenimo neliečiamumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalį privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas asmens sutikimas. Teisėjų kolegija, aiškindama CK 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžia, kad sutikimą dėl privačios informacijos skelbimo asmuo gali duoti žodžiu, raštu, jis taip pat gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų (pavyzdžiui, asmuo viešai pasakoja savo privataus gyvenimo detales kitiems asmenims, duoda interviu žurnalistui ir pan.). Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad paskleista informacija yra apie ieškovo privatų gyvenimą (faktas apie ieškovo nesantuokinį sūnų priskirtinas slaptų asmeninių faktų kategorijai (vidiniai asmens šeimos ar šeimų santykiai, asmenų intymus gyvenimas ir kt.) ir kad ji paskleista neturint ieškovo sutikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatos byloje konstatuotiems faktams taikytos tinkamai. Negalima sutikti su kasatoriaus (atsakovo) UAB „Ekstra žinios“ argumentais, kad ieškovas kategoriškai neišreiškė nesutikimo dėl informacijos apie privatų gyvenimą paskleidimo.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikimu skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą negali būti laikoma ta aplinkybė, kad ieškovas nevengė bendrauti su žiniasklaidos atstovais ir pateikdavo informaciją, priskirtiną intymiai privataus gyvenimo sferai (pavyzdžiui, vaiko pradėjimas ir pan.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats asmuo kompetentingas nuspręsti, ar informacijos apie jo privatų gyvenimą paskelbimas nepadarys jam žalos, nes asmens sutikimas paskleisti informaciją apie jo privatų gyvenimą apima ir neigiamų padarinių atsiradimo rizikos prisiėmimą. Tokiu atveju galima teisinė situacija, kai įstatymo saugomos teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimas nekonstatuojamas ir asmeniui, paskleidusiam tokią informaciją, teisinė atsakomybė netaikoma.

40Bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenis, konstatavo, kad pasirinkti, kokia asmens privataus gyvenimo dalis gali būti prieinama visuomenei, yra asmens teisė, nes kiekvienas asmuo, net ir būdamas savo veiklos srityje žinomu asmeniu, privačiomis temomis dažnai bendraujančiu su žiniasklaida, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar atskleisti bei kokia apimtimi atskleisti informaciją, kuri sudaro privataus gyvenimo dalį. Teismai konstatavo, kad atsakovas paskelbė informaciją apie ieškovo šeimos paslaptį, kurios ieškovas nepageidavo viešai skelbti, nedavė tam sutikimo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo Konstitucijos 22 straipsnio, Konvencijos 8 straipsnio ir CK 2.23 straipsnio pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pažeidimo konstatavimo teismai nesirėmė konkliudentinių veiksmų koncepcija sprendžiant dėl paslapties atskleidimo paties nukentėjusiojo veiksmais. Šiuo aspektu negalima sutikti su atsakovo kasacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą argumentais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paties nukentėjusiojo elgesys gali turėti reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.

41Skelbiant informaciją, susijusią su asmens privačiu gyvenimu, apribojama jo teisė į privatų gyvenimą, garantuojama Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, taigi toks apribojimas galimas tik laikantis Konstitucijos, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje ir įstatymų nustatytų sąlygų. Antra vertus, ribojant žiniasklaidos teisę skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ribojama laisvė skleisti informaciją, garantuojama Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje, todėl draudimas skelbti nurodytą informaciją galimas tik laikantis Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir įstatymuose nustatytų sąlygų. Kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktus. Be to, turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką dėl Konvencijos 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintų teisių įgyvendinimo ir gynimo (žr. pvz., EŽTT 2004 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Editions Plon prieš Prancūziją (Editions Plon v. France, no. 58148/00, judgement of 18 May 2004); EŽTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgement of 24 June 2004); EŽTT 2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prieš Vokietiją (Hachette Filipacchi Associes v. Germany, no. 71111/01, judgement of 14 June 2007).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina atriboti visuomenės norą žinoti sensacijas ir teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008).

43Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad informacijos apie ieškovą rinkimo būdas ir jos pateikimas rodo, jog sensacingumo interesas šiuo atveju buvo svarbesnis už konkretaus asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, paskleista informacija yra išimtinai asmeninio pobūdžio, jos paskelbimas nėra susijęs nei su profesine ieškovo veikla, nei su visuomenės interesu žinoti, todėl tokios informacijos paskelbimas yra noras pranešti sensacingą žinią, o ne noras informuoti visuomenę. Teisėjų kolegija pritaria tokioms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytoms išvadoms, kad ieškovo teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, paskleidžiant asmeninio pobūdžio informaciją be jo sutikimo, buvo pažeista (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis, CK 2.23 straipsnio 3 dalis). Remiantis aptartu, teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus (ieškovo) kasacinio skundo argumentais, kad teismai nepasisakė dėl CK 2.23 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo.

44.

45Dėl neturtinės žalos atlyginimo

46Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos teisės taikymo aspektu yra keliami klausimai dėl neturtinės žalos pobūdžio ir kriterijų nustatant žalos dydį. Pažeista teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nagrinėjamu atveju ginama atlyginant neturtinę žalą. Neturtinė žala ir jos dydis nustatoma remiantis CK 6.250 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, ją nustatė 10 000 Lt, apeliacinės instancijos teismas patirtą neturtinę žalą įvertino 25 000 Lt.

47Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas, tačiau neturtinės žalos nustatymo teisinių kriterijų tinkamas taikymas ir aiškinimas yra teisės klausimas, kuris keliamas šalių kasaciniuose skunduose ir dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

48Teismų konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka, turi būti taikomas ir kitas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas. Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006, kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjamoje byloje padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju tinkamam ieškovo pažeistos teisės apgynimui vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimo nepakanka kompensuoti padarytą žalą, todėl reikalinga ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu negalima sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentais, kad paties ieškovo veiksmai turėjo įtakos, pažeidžiant jo teisę į privatumą, ir žala nekonstatuotina.

49CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

50Aiškinant šios normos taikymą ginčo santykiams, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia neturinės žalos prigimtis ir objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį sąrašą kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus turinys (pvz. CK 2.23 straipsnis – teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, CK 2.24 straipsnis – asmens garbės ir orumo gynimas, ir kt.).

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio sumažinimo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į formuojamą paminėtą kasacinio teismo praktiką ir neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į kriterijų visumą dėl abiejų įstatymo (CK 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalies) nuostatų pažeidimo. Dėl to negalima sutikti su kasatoriaus (ieškovo) kasacinio skundo argumentais, kad nustatant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į kriterijų visumą bei visus padarytus pažeidimus (deliktus).

52Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų dėl asmens privataus gyvenimo pažeidimų, nesusijusių su teisės į atvaizdą, garbės ir orumo pažeidimu, teismų praktika nėra gausi, todėl tikslinga atsižvelgti į panašaus pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, inter alia įvertinant neturtinę vertybę, kuri buvo pažeista. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra neturtinė vertybė (pvz. sveikata, gyvybė), tuo stipriau ji ginama ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006 ). Ginant teisę į privatų gyvenimą teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinama ir kita konkuruojanti lygiavertė konstitucinė vertybė – teisė skleisti informaciją, todėl neturtinės žalos atlyginimas kiekvienu konkrečiu atveju taikomas ieškant protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-87/2004).

53Nagrinėjamoje byloje priteisdami ieškovui neturtinės žalos atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai inter alia atsižvelgė tiek į pačių pažeidimų pobūdį, tiek į ieškovo reakciją į atliktus veiksmus (emocijų išraišką), tiek į aplinkybę, kad neturtinės žalos galima buvo išvengti, jei būtų įvykdyta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria buvo uždrausta atsakovams skelbti šioje byloje vėliau ginčijamą informaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių asmeninių neturtinių teisių ir vertybių kaip teisė į privatų gyvenimą, asmens garbė ir orumas pažeidimo atveju neturtinė žala dažniausiai nėra tokia akivaizdi kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, todėl pažeidimo rimtumas bei žalą padariusio asmens kaltė turi svarbesnę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį šio pobūdžio bylose.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ tyčia paskelbė informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą, nes nevykdė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, apie kurią jam buvo žinoma iki duomenų paskelbimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismai teisingai ir tinkamai vertino atsakovo kaltę, kaip neturtinės žalos dydį didinantį kriterijų. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus UAB „Ekstra žinios“ teiginiu, kad neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo, pabrėžia, kad teismai, nustatydami ir vertindami konkretaus pažeidimo rimtumą, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi atsižvelgti į teisės pažeidimu nukentėjusiajam asmeniui sukeltus padarinius, jų sunkumą ir trukmę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo artimieji (sutuoktinė) iki duomenų paskelbimo žinojo apie ieškovo nesantuokinį sūnų, po duomenų paskelbimo ieškovo socialinis gyvenimas bei vykdoma veikla nebuvo sutrikdyta ilgam laikui, ieškovas iki duomenų paskelbimo yra bendravęs su žiniasklaida privataus gyvenimo temomis ir yra įpratęs būti žiniasklaidos dėmesio centre, todėl atsakovo padarytas ieškovo privataus gyvenimo pažeidimas neturėtų būti vertinimas kaip sunkus ar sukeliantis ilgalaikes, itin negatyvias pasekmes. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisės pažeidimo rimtumas turėtų būti vertinamas kaip neturtinės žalos dydį mažinantis kriterijus. Teismų priimtais sprendimais nekonstatuota, kad teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimu buvo siekta ekonominės naudos (ieškovas – populiarumo, atsakovas – galimybės didinti spaudinio tiražus) ir kad tai būtų galima laikyti vienu iš kriterijų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šių kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų veiksmus sąlygoja tam tikras tikslas, o teismas sprendimą priima remiantis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų visumos analize (CPK 185 straipsnis).

55Pirmosios instancijos teismas nustatė CK 2.23 straipsnio 1-3 dalių pažeidimus, už kuriuos atsakingas atsakovas, nustatė ir išanalizavo teisiškai reikšmingus faktus, kuriuos būtina nustatyti taikant minėtas teisės normas ginčo santykiams, pasisakė dėl kiekvieno kasatoriaus (ieškovo) nurodyto pažeidimo (delikto), taip pat ir dėl CK 2.23 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo, susijusio su privataus gyvenimo apsauga, rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą atitinkamu būdu, išanalizavo kitos šalies faktinius ir teisinius argumentus, konstatavo aptartus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatyto ieškovo teisės į privatų gyvenimo pažeidimo pobūdį, šiuo pažeidimu sukeltas pasekmes ieškovui, žalą padariusio asmens kaltę, pažeistos vertybės santykinį pobūdį, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojant ginčo teisinius santykius dėl padaryto teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 2.23 straipsnio 1-3 dalys, CK 6.250 straipsnis, Konstitucijos 22, 25 straipsniai, Konvencijos 8, 10 straipsniai).

56Remiantis aptartais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo naikina ir palieka galioti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Dėl netinkamo materialinės teisės normų (CK 2.23 straipsnio 1-3 dalių ir CK 6.250 straipsnio) taikymo ginčo santykiams ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitokių kriterijų, leidžiančių didinti neturtinės žalos dydį, nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai sudaro įstatyme nustatytą pagrindą jį tenkinti, o ieškovo kasacinis skundas, remiantis aptartais motyvais, negali būti tenkinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas, keisdamas teismo sprendimą, pakeičia apeliacinės instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus atsakovo kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas, atsakovo UAB „Ekstra žinios“ naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Ekstra žinios“ naudai iš ieškovo priteistinas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas yra 1440 Lt. (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt litų).

60Tenkinant atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis už kasacinį skundą, tai yra 450 Lt (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovas UAB „Ekstra žinios“ prašo priteisti 2400 Lt už kasacinio skundo parengimą ir 1500 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą, iš viso 3 900 Lt. Ši suma mažintina iki 3 500 Lt (2000 Lt už kasacinio skundo parengimą ir 1500 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą).

61Atsakovui UAB „Ekstra žinios“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteisiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis.

62Pagal CPK 98 straipsnį išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, netenkinamas ir kasatoriaus (ieškovo) prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ ieškovo Ž. Ž. naudai priteista 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) neturinei žalai atlyginti ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, panaikinti ir palikti galioti šią Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ (į. k. 300007161) ieškovo Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 3254,40 Lt (trys tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt keturi litai ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

65Priteisti atsakovui UAB „Ekstra žinios“ (į .k. 300007161) iš ieškovo Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 3500 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme.

66Priteisti atsakovui UAB „Ekstra žinios“ (į. k. 300007161) iš ieškovo Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1440 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt litų ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

67Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

68Netenkinti ieškovo Ž. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasaciniame teisme.

69Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas, remdamasis CK 2.23 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju informacijos apie ieškovą paskleidimo... 9. Ieškovo reikalavimą nustatyti, kad jis buvo neteisėtai sekamas, neteisėtai... 10. Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Ekstra žinios" 100 001 Lt... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Atsakovas UAB „Ekstra žinios“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ne į visus neturtinės žalos... 15. 2. CK 2.23 straipsnyje nurodyta, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kompensacinę civilinės... 17. 4. Kai paskelbiama informacija apie asmens privatų gyvenimą per... 18. Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 19. Atsiliepime į atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą ieškovas... 20. 1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250... 21. 2. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pasirinkti, kokia ieškovo... 22. 3. Neturtinės žalos padarymo atveju civilinė atsakomybė neribojama, todėl... 23. 4. Kolizija tarp teisės į privatų gyvenimą ir spaudos laisvės yra... 24. Ieškovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.... 25. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines... 26. 2. Ieškovas yra pats davęs interviu ir pats kalbėjęs apie savo šeimą tik... 27. 3. Teismas, įvertindamas neturtinės žalos atlyginimą, visai neatsižvelgė... 28. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „Ekstra žinios“... 29. 1. Ieškovo argumentai dėl pirmojo straipsnio spausdinimo po laikinųjų... 30. 2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jo sąskaita atsakovas uždirbo daugiau... 31. 3. Ieškovas nevengia viešinti savo ir savo šeimos privataus gyvenimo... 32. 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo atlyginti neturinę žalą, kurią... 33. Teisėjų kolegija... 34. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 36. Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo... 37. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.... 38. CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikimu skleisti informaciją apie asmens... 40. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenis, konstatavo, kad... 41. Skelbiant informaciją, susijusią su asmens privačiu gyvenimu, apribojama jo... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, skelbiant... 43. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad informacijos apie ieškovą... 44. .... 45. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 46. Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos teisės taikymo aspektu yra... 47. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkretaus neturtinės žalos dydžio... 48. Teismų konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju... 49. CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo... 50. Aiškinant šios normos taikymą ginčo santykiams, teisėjų kolegija pažymi,... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės... 52. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo... 53. Nagrinėjamoje byloje priteisdami ieškovui neturtinės žalos atlyginimą... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės... 55. Pirmosios instancijos teismas nustatė CK 2.23 straipsnio 1-3 dalių... 56. Remiantis aptartais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas, keisdamas teismo sprendimą,... 59. Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus atsakovo kasacinį skundą, apeliacinės... 60. Tenkinant atsakovo UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą, iš ieškovo... 61. Atsakovui UAB „Ekstra žinios“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 62. Pagal CPK 98 straipsnį išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 65. Priteisti atsakovui UAB „Ekstra žinios“ (į .k. 300007161) iš ieškovo... 66. Priteisti atsakovui UAB „Ekstra žinios“ (į. k. 300007161) iš ieškovo... 67. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 68. Netenkinti ieškovo Ž. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 69. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...