Byla e2A-1190-661/2017
Dėl tinkamo sutarčių vykdymo, atsakovas UAB „Makveža“, trečiasis asmuo D. B.. Teisėjų kolegija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Makveža“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį dėl tinkamo sutarčių vykdymo, atsakovas UAB „Makveža“, trečiasis asmuo D. B.. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „ Makveža“ 8639,57 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos bei 1095 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nurodė, kad jis su atsakovu 2012-04-23 sudarė tiekimo sutartį Nr. 2012/04/23M34/T3. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes pagal 2012-04-23 Priede Nr. 1 suderintą prekių asortimentą ir kainą, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti.
  3. Siekiant optimizuoti tarpusavio atsiskaitymus pagal 2012-04-23 tiekimo sutartį šalys 2013-10-29 sudarė didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V-14-20131029-SPS, kuria ieškovui buvo sudarytos sąlygos apsirūpinti reikalingais įrankiais ir medžiagomis atsakovo didmeninėmis kainomis ir naudotis galimybe gauti prekes iš atsakovo iki pagal tiekimo sutartį pateiktų ieškovo prekių realizavimo.
  4. 2015 m. rugsėjo mėn. ieškovas atvyko į vieną iš sutartyse nurodytų atsakovo prekybos vietų, ketindamas įsigyti prekių pagal 2013-10-29 sutartį, tačiau atsakovo atstovų buvo informuotas apie tai, jog avansu pagal tiekimo sutartį patiektų savo neparduotų prekių sąskaita apsipirkti atsakovo prekybos vietoje negali, nes jau yra išnaudojęs patiektų ir nerealizuotų prekių vertės sumą, t.y. išnaudojo 8639,57 Eur. Be to, yra susidaręs 668,66 Eur ieškovo įsiskolinimas atsakovui. Pareiškus, jog jokie tokią sumą atitinkantys pirkimai ieškovo nebuvo vykdomi, ieškovui buvo pateiktas 2015-01-01 2015-10-21 pirkimų-pardavimų balansas, kurį patikrinus ieškovas nurodė, kad dalies sąskaitų faktūrų iš viso nėra matęs ir gavęs.
  5. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, jog ieškovas pagal nurodytas sąskaitas-faktūras jokių pirkimų atsakovo mažmeninės prekybos vietose ar sandėliuose nevykdė. Sąskaitose-faktūrose nėra jokių žymų apie tai, jog jas būtų pasirašęs ieškovas ar jo įgaliotas atstovas, o penkiose iš šešių sąskaitų iš viso nėra jokių žymų apie prekių priėmimą. Kilus ginčui telefoninio pokalbio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovo darbuotojas trečiasis asmuo D. B. šių sąskaitų pagrindu prekes išdavė nieko bendro su ieškovu neturinčioms įmonėms ir asmenims.
  6. 2015-11-09 susitikus su atsakovo atstovais atsakovo patalpose, Ateities g. 15, Vilniuje, siekdamas taikiai išspręsti ginčą atsakovas pasiūlė spręsti dėl užskaitos pagal tiekimo sutarties 6.1. p. suderinimo be teismo, tačiau ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis tiesiogiai į trečiąjį asmenį D. B., nes esą su pastaruoju ieškovas buvo suderinęs aukščiau įvardintus pirkimus, o pastarasis neva sutinka išduoti ieškovui ginčo sumos dydžio vekselį. Atsisakius tokio ginčo sprendimo būdo, atsakovo atstovai vėliau pradėjo teigti, jog pagal trečiojo asmens D. B. žodžius, pastarasis su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs (b.l.1-2).
  7. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokių faktinių aplinkybių susiklostymą – nei telefoninių pokalbių išklotinių, nei pokalbių garso įrašų, nei susirašinėjimų el. paštu sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Todėl, atsakovo manymu, darytina pagrįsta prielaida, jog ieškovas remiasi tik deklaratyviais motyvais. (b.l 30-34).

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Makveža“ 8639,57 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos (2016-01-29) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1095 Eur bylinėjimosi išlaidų ir į Valstybės biudžetą 5,78Eur pašto išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui vykdė, nes pagal tiekimo sutartį buvo pateikta pardavimui ieškovo prekių už 19 904,77 Eur, pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas priskaičiavo ieškovui parduotų prekių už 20 484,63 Eur. (b.l.7-16). Ieškovas neigia aplinkybes, kad jo ginčijamose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos prekės buvo pateiktos, jam ar įgaliotiems asmenims nurodytose PVM sąskaitose faktūrose prekės buvo pateiktos. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina faktas, kad ieškovo ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros nėra jo ar jo įgalioto asmens pasirašytos. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo perduoti prekes tretiesiems asmenims, įforminant tokį pardavimą jo vardu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas ginčo sąskaitose nurodytas prekes faktiškai gavo.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Apeliantas (atsakovas) UAB „Makveža“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jo ieškinį atmesti. Apeliantas ieškinį grindžia šiai argumentais:
  2. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atliekant tarpusavio (ieškovo ir atsakovo) užskaitas, buvo 581,86 (20486,63- 19450,00) EUR priklausantis skirtumas atsakovui UAB „Makveža”. Atsakovas UAB „Makveža” sumokėjo 5856,31 EUR, o ieškovas E. A. buvo sumokėjęs 6877,53 EUR, tai reiškia, kad buvo 1021,22 EUR ieškovo E. A. permoka. Galutinis likutis 2015-10- 31 įmonėje UAB „Makveža” yra 440,00 EUR (-0,64+581,86-1021,22) E. A. permoka. Dėl šios priežasties manytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp proceso šalių (ieškovo ir atsakovo) susiklosčiusius teisinius santykius bei nepagrįstai nurodė, kad tarp proceso šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad perduodant - priimant prekes buvo pasirašinėjamos sąskaitos - faktūros.
  3. Ieškinio suma iš viso sudaro 8639,57 EUR. Buvo ginčijamas pinigų priėmimo kvitas MPK Nr. 34794 457,81 EUR sumai, tačiau 2016-05-31 teismo posėdžio metu ieškovas ir liudytoja I. M. nurodė, kad dėl šios sumos (457,81 EUR), jokių pretenzijų neturi, nes pinigų priėmimo kvite yra ieškovo E. A. parašas, kuris patvirtina, kad pagal pinigų priėmimo kvitą apmokėjimas atsakovui buvo atliktas. Tačiau ieškovui nesiėmus jokios iniciatyvos dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo/atsisakymo, pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė visą ieškovo reikalaujamą sumą - 8639,57 EUR, nors ieškovui nereiškiant jokių pretenzijų dėl 457,81 EUR sumos, ieškinio reikalavimai turėjo būti sumažinti iki 8181,76 EUR (8639,57 - 457,81 = 8181,76 EUR).
  4. 2016-10-19 teismo posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, kad statybinės medžiagos (pvz., namo stogas) buvo reikalingas ieškovo statomam individualiam namui (2016-10-19 teismo posėdžio garso įrašo 12:12 min.). Iš Ieškovo pateiktų ir ginčijamų sąskaitų – faktūrų matyti, kad jose nurodomos tokios prekės ir paslaugos kaip: polisterinis putplastis, mūro blokai, transporto paslaugos, mūro mišinys ir kt. Ieškovui pripažinus, jog vyko ieškovo gyvenamojo namo statyba, ginčijamos sąskaitos - faktūros ir jų mokėjimo paskirtyje nurodomos prekės ir paslaugos atitinka faktines aplinkybes dėl ieškovo gyvenamojo namo statybos. Dėl šios priežasties kyla pagrįstos abejonės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir objektyvumu, kadangi nebuvo vertintos šios svarbios faktinės aplinkybės. Iš ginčijamų sąskaitų – faktūrų matyti, kad nurodytas ir ieškovo gyvenamosios vietos adresas kaip prekių pristatymo vieta (Titnago g. 31, Vilnius), todėl, pirmosios instancijos teismui netyrus ir nevertinus šių faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje nėra grįstas išsamiu įrodymų ištyrimu bei vertinimu - iš aukščiau nurodytų motyvų bei faktinių aplinkybių, proceso šalių paaiškinimų, seka, kad ieškovas, priešingai nei teigė civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prekes pagal ginčijamas sąskaitas - faktūras yra gavęs.
  5. Apeliantas taip pat nurodė ir kitus argumentus: pateikti ieškovo įrodymai nepagrindžia ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, teismas tinkamai neįvertino trečiojo asmens paaiškinimo, teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovo tinkamumo šioje civilinėje byloje.
  6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas taip pat nurodo šiuos argumentus:
  7. Atsakovo nurodomos teisės normos reglamentuoja šalių teisinius santykius, kai egzistuoja sandoriai, dėl kurių nesudarytos rašytinės sutartys, todėl atsakovo teisinė argumentacija atmestina. Ginčas tarp šalių kilo dėl rašytinių sutarčių (CK 6.192 str.), kuriose nustatyta užsakymų pateikimo, prekių (Gaminių) pardavimo ir perdavimo-priėmimo tvarka, vykdymo. Tokiu būdu ieškinio teisinis pagrindas nenuginčytas, nes dvišalės sutarties sąlygas neteismine tvarka leidžiama keisti tik šalims dėl tokio pakeitimo susitarus tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta sutartis (CK 6.192 str. 4 d.). Bendrąja sutartimi nustačius kiekvieno prekių užsakymo, pirkimo ir priėmimo-perdavimo tvarką bei formą, atsakovas šios tvarkos ir formos privalėjo laikytis (CK 6.189 str. 1 d.).
  8. Ieškovas pateikė teismui 2013-10-29 sutarties tekstą, taip pat įrodymus, kad keturios iš penkių ginčo PVM sąskaitų-faktūrų yra ieškovo ar jo atstovų nepasirašytos, o šią aplinkybę akivaizdžiai įrodo faktas, kad jos iš viso nepasirašytos jokio prekes priimančio asmens, nes atitinkamos eilutės nurodytose sąskaitose faktūrose yra tuščios (PVM sąskaitos-faktūros serija MAK 2015-05-08 Nr. 2108013, 2015-05-14 Nr. 2108242, 2015-05-14 Nr. 2108243, 2015-07-27 Nr. 2146420). 2015-07-15 PVM sąskaitoje-faktūroje serija MAK Nr. 2155758 prekes priimančio asmens grafoje esantis įrašas neleidžia identifikuoti asmens pavardės, tačiau visais atvejais tai ne ieškovo E. A. ar vienintelio jo pagal šią sutartį įgalioto atsiimti prekes (Gaminius) asmens I. M. pavardė ir parašas. Be to, asmenys, kurie 2013-10-29 didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įgalioti daryti užsakymus ir atsiimti prekes atsakovo prekybos taškuose, buvo įtraukti į atsakovo elektroninės apskaitos sistemą, todėl šiuos duomenis ieškovas 2016-03-21 dublike prašė išreikalauti iš atsakovo, tačiau atsakovas jų teismui nepateikė.
  9. Niekaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl distribucijos sutarties normų taikymo šiam ginčui spręsti (CK 6.796 str.) , nes 2013-10-29 sutartis yra didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis ir jokių įsipareigojimų platinti atsakovo prekes ieškovas nebuvo prisiėmęs (CK 6.371 str.).
  10. Ieškinys grindžiamas šalių tarpusavio sutarčių vykdymo pažeidimu, todėl pareikštas tinkamam subjektui, t.y. sutarties šaliai (CK,6.189 str., 6.200 str.). Būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo D. B. yra ginčo sutarčių šalis, todėl reikšti ieškinį įgaliojimų sudaryti, keisti ar nutraukti sutartis neturinčiam asmeniui ieškovas neturėjo teisinio pagrindo (CK2.33 str., 2.50 str., 2.74 str.).

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
  2. PVMĮ yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčo PVM sąskaitomis faktūromis buvo įformintas prekių pateikimas ieškovui. Ieškovo teigimu, prekės pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras jam nepristatytos, PVM sąskaitose faktūrose nėra duomenų, kad ieškovas priėmė prekes, todėl neatsirado ir ieškovo prievolės atsiskaityti pagal tokias PVM sąskaitas faktūras.
  4. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolės išskaičiuoti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ v. G. B. įmonei dėl skolos bylos Nr. 3K-3-55/2012).
  5. Atsižvelgdama į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netikslus šio dokumento grafų užpildymas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais.
  6. Pagal šalių 2013-10-29 sutarties Nr. V-14-20131029 šalys susitarė, kad konkretus Pirkėjo (ieškovo) pageidaujamų pirkti Gaminių asortimentas ir kiekis turi būti nurodomas Pirkėjo Pardavėjui pateikiamuose Užsakymuose arba Pardavėjo Pirkėjui pateiktame ir pastarojo patvirtintame komerciniame pasiūlyme pirkti Gaminius (toliau - Komercinis pasiūlymas). Šalys susitaria, kad, jeigu vietoj Užsakymų bus patvirtintas Komercinis pasiūlymas, tai šios Sutarties tikslais tokie Komerciniai pasiūlymai taip pat vadinami „Užsakymais“ (sutarties 3.1 p.). Tais atvejais, kai Pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo pats atvykstą į bet kurį Pardavėjo mažmeninės prekybos tašką ir jame išsirenku Gaminius, bei vietoje pasirašo jų paradavimą apiforminančias PVM sąskaitas faktūras, jis neprivalo pateikti Užsakymo, kaip nurodyta Sutarties 3.1. punkte (sutarties 3.2 p.). Šalys taip pat susitarė, kad Gaminiai bus priimami pagal kiekį ir kokybę Pardavėjo prekybos vietoje arba sandėlyje (toliau Perdavimo vietoje). Tai, kas pasakyta prieš tai einančiame sakinyje reiškia, kad Pirkėjo atstovas Gaminių priėmimo Perdavimo vietoje metu privalo patikrinti Gaminių kokybės atitikimą Šios Sutarties reikalavimams (prireikus, atidaryti pakuotę), taip pat Gaminių kiekio (įskaitant Gaminių kiekio pakuotėje, Taroje) bei asortimento atitikimą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytiems duomenims, taip pat, ar Gaminių pakuotė nepažeista, ir, nustatęs neatitikimus, juos nurodyti Pardavėjui ar tai padaryti raštu Pardavėjo vežėjui (jeigu Gaminių pristatymą iki Perdavimo vietos organizuoja Pardavėjas) liekančiuose Gaminių lydinčių dokumentų egzemplioriuose, privalomai pridedant laisva formą parašytą neatitikimų aktą su Pardavėjo vežėjo parašu (sutarties 4.1 p.).
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui šalių 2013-10-29 sutartį, taip pat rašytinius įrodymus, keturiuose iš penkių ginčo PVM sąskaitų-faktūrų yra ieškovo ar jo atstovų nepasirašytos, o šią aplinkybę akivaizdžiai įrodo faktas, kad jos iš viso nepasirašytos jokio prekes priimančio asmens, nes atitinkamos eilutės nurodytose sąskaitose faktūrose yra tuščios (PVM sąskaitos-faktūros serija MAK 2015-05-08 Nr. 2108013, 2015-05-14 Nr. 2108242, 2015-05-14 Nr. 2108243, 2015-07-27 Nr. 2146420). 2015-07-15 PVM sąskaitoje-faktūroje serija MAK Nr. 2155758 prekes priimančio asmens grafoje esantis įrašas neleidžia identifikuoti asmens pavardės, tačiau visais atvejais tai ne ieškovo E. A. ar vienintelio jo pagal šią sutartį įgalioto atsiimti prekes (Gaminius) asmens I. M. pavardė ir parašas.
  8. Taigi esant rašytiniam šalių susitarimui dėl prekių užsakymo ir atsiėmimo-priėmimo tvarkos, kai ta tvarka reikalauja išankstinio užsakymo atsiuntimo arba tiesioginio ieškovo ar jo įgalioto asmens dalyvavimo prekybos vietoje perkant-atsiimant prekes bei pasirašymo PVM sąskaitose-faktūrose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) netinkamai vykdė sutartį išduodamas prekes be užsakymo ir be ieškovo įgaliotų asmenų parašo PVM sąskaitose -faktūrose. Atitinkamai tokių sąskaitų-faktūrų įtraukimas į ieškovo ir apelianto (atsakovo) tarpusavio atsiskaitymų balansą tų pačių argumentų pagrindu neatitinka šalių sudarytoms sutartims, todėl pagrįstai pripažintas neteisėtu.
  9. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas (atsakovas) atsiskaitymų balanso duomenų tikrumo neginčijo, kitokią, nei ieškovas nurodė prekių atsiėmimo tvarką patvirtinančių duomenų nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas turėjo galimybę gauti prekes iš atsakovo ginčo didmeninės prekybos sutarties pagrindu nepasirašydamas PVM sąskaitų faktūrų, todėl jo apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo pareigos įrodyti, jog jis PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių negavo, nepagrįstas. Apeliantas (atsakovas) nepateikė PVM sąskaitas-faktūras lydinčių dokumentų (Gaminių Užsakymo, prekių gabenimo važtaraščių), nepateikė jo prekybos taškuose Pergalės g. 42 ir Ateities g. 15, Vilniuje esančių vaizdo stebėjimo kamerų duomenų ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiu, nepateikė savo įmonės prekių apskaitos dokumentų, patvirtinančių ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų operacijų realų egzistavimą, t.y. visiškai nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų pagrindu kokios nors prekės ieškovui faktiškai buvo perduotos (CPK 12 str., 178 str.).

10Dėl atsakovo tinkamumo

11

  1. Ieškinys grindžiamas šalių tarpusavio sutarčių vykdymo pažeidimu, todėl pareikštas tinkamam subjektui, t.y. sutarties šaliai (CK 6.189 str., 6.200 str.). Būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo D. B. yra ginčo sutarčių šalis, todėl reikšti ieškinį įgaliojimų sudaryti, keisti ar nutraukti sutartis neturinčiam asmeniui ieškovas neturėjo teisinio pagrindo (CK 2.33 str., 2.50 str., 2.74 str.).
  2. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

12Dėl nepagrįsto 457,52 Eur priteisimo

13

  1. Kaip nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškinys apeliantui šioje dalyje buvo pareikštas atsižvelgiant į tai, kad ieškovui formuluojant reikalavimą nebuvo žinoma buhalterinio dokumento serija MPK Nr. 34794 pagrindu atsakovo įmonėje 457,52 Eur vertės atliktos finansinės-ūkinės operacijos prigimtis. Ieškovas teismo posėdyje sutiko šia suma ieškinį mažinti (CPK 42 str. 1 d.). Todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas nekeičiant jo esmės, sumažinat įsiskolinimo dydį - 457,52 Eur suma.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15

  1. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad ieškovo ieškinį tenkinus pilnai jam būtų pagrindas priteisti jo prašomas sumas 900 eurų atstovavimo išlaidų ir 195 eurus žyminio mokesčio.
  3. Tačiau ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinus 94,70 % reikalavimų), proporcingai mažintina ir ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo dalis, t.y. jas mažinant nuo 900 eurų iki 852,30 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir nuo 195 eurų iki 185 eurų žyminio mokesčio, viso 1037,30 (CPK 93 str. 2 d.), grąžinant ieškovui 10 eurų žyminio mokesčio įpareigojant tą atlikti valstybinę mokesčių inspekciją.
  4. Atsakovas byloje buvo pateikęs duomenis apie patirtas 700 eurų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme už tripliko parengimą ir atstovavimą teisme. Dalį ieškinio atmestus, atsakovui proporcingai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios šiuo atveju sudaro 37,10 eurų (5,3 proc. nuo 700 eurų). Byloje taip pat buvo pateikti ir įrodymai apie atsakovo patirtas 300 eurų išlaidas už teisines paslaugas, tačiau šios išlaidos nėra detalizuotos, teismas negali nustatyti jų pagrįstumo ir sąsajų su byloje atliktais advokato veiksmais, todėl jas laiko nepagrįstomis.
  5. Analogiškai proporcingai paskirstytinos ir šalių bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
  6. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 400 eurų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pateikė duomenis apie patirtas 968 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 195 eurų išlaidas už žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vadovaujantis šios nutarties 32 ir 34 punktuose išdėstytais argumentais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos sekančiai: ieškovui priteistinos 378,80 eurų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui 51,30 eurų už advokato pagalbą, taip pat atsakovui grąžintinas 10 eurų žyminis mokestis įpareigojant tą atlikti valstybinę mokesčių inspekciją.

16Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:

18Ieškovo E. A. ieškinį patenkinti visiškai.

19Priteisti iš atsakovo UAB „Makveža“, j.a.k. 161621777, ieškovui E. A., a.k( - ) 8182,05 Eur (aštuonis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt du eurus 5 ct) ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo datos (2016-01-29) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1037,30 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ir į Valstybės biudžetą 5,78Eur (penkis Eur 78 ct) pašto išlaidų.

20Grąžinti ieškovui E. A., a.k. ( - ) 10 eurų žyminį mokestį įpareigojant tą atlikti valstybinę mokesčių inspekciją.

21Priteisti ieškovui E. A., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Makveža“, į.k. 161621777, 378,80 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

22Pritiesti atsakovui UAB „Makveža“, į.k. 161621777, iš ieškovo E. A., a.k. ( - ) 51,30 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

23Grąžinti atsakovui UAB „Makveža“, į.k. 161621777, 10 eurų žyminį mokestį įpareigojant tą atlikti valstybinę mokesčių inspekciją.

Proceso dalyviai
Ryšiai