Byla 2A-669-590/2013
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sanora“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovei A. K. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sanora“.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas Z. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti neatlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per A. K. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), nustatant 4 m. pločio, 129,18 m. ilgio, 516 kv. m. kelią pagal servituto nustatymo planą. Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas, į kurį nėra privažiavimo – 1,70 ha ( - ), (toliau – ginčo žemės sklypas). Žemės sklypo plane, abrise buvo pažymėta, kad į šį žemės sklypą ieškovas patenka servitutiniu keliu per kaimyninį žemės sklypą, kur natūroje yra kelias. Jokių kitų kelių, vedančių į žemės sklypą, plane pažymėta nebuvo. Kadastrinių matavimų plane matyti, kad kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) yra nustatytas ginčo žemės sklype 1020 kv. m. Į šį žemės sklypą ieškovas visuomet privažiuodavo natūroje esančiu keliu per gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ). 2011 m. vasarą šio žemės sklypo savininkė, atsakovė A. K., perkasė kelią ir taip atėmė galimybę ieškovui privažiuoti į ginčo žemės sklypą, jį tvarkyti, su technika nušienauti bei naudoti pagal tikslinę žemės ūkio paskirtį. Atsakovė sudarė didelius nepatogumus ir suvaržė teisę ieškovui netrukdomai naudotis savo turtu, todėl nesant kito privažiavimo jos žemės sklypui turi būti nustatytas servitutas 4-5 žemės sklypo posūkio taškuose. 1-2 žemės sklypo posūkio taškuose pažymėta automagistralė Vilnius-Panevėžys, be to, ten, kaip ir 5-1 žemės sklypo posūkio taškuose, yra labai status šlaitas. 2009 m. UAB „Sanora“ atliko kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypui ir nesuprojektavo servitutinio kelio privažiavimui į ieškovo žemės sklypą. Ieškovo žemės sklypo nuosavybės atkūrimo byloje esantys dokumentai užtikrina galimybę nevaržomai patekti į ginčo žemės sklypą, o atsakovės žemės sklype ( - ), nėra nustatytas servitutinis kelias privažiavimui į ginčo žemės sklypą ( - ). Teismo sprendimu servitutas gali būti priverstinai nustatomas, kai servituto būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto, t. y. žemės sklypo ( - ), savininko, ieškovo, interesų įgyvendinimą. Darytina išvada, kad UAB „Sanora“ 2009-03-05 atlikdama kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypui ( - ), parengė planą, kuriame nenurodė faktiškai šiame žemės sklype esančio kelio. VĮ Registrų centras be jokių pastabų atsakovės žemės sklypo planą įtraukė į kadastro žemėlapį, nors turėjo matyti, kad nėra privažiavimo į ieškovo žemės sklypą. Širvintų žemėtvarkos skyrius 2009-07-22 patvirtino atsakovės žemės sklypo 3.1240 ha planą ir neatkreipė dėmesio į tai, kad šio plano duomenys ir ieškovo žemės sklypo duomenys neatitinka žemėtvarkos skyriuje turimos informacijos. Dėl šių klaidų nenustatytas servitutas per atsakovės žemės sklypo ( - ), dalį privažiavimui į ieškovo žemės sklypą ( - ). Šiais veiksmais yra pažeistos ieškovo teisės į nuosavybę, visiškai apribota galimybė prižiūrėti, naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Kaip matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos, vienintelis privažiavimas į ieškovo žemės sklypą ( - ) yra galimas tik per atsakovės žemės sklypo dalį ( - ).

6Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad jos žemės sklype ( - ), servituto įstatymai nenustato, jis nėra įregistruotas, todėl konstatuotina, kad servitutas nenustatytas. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis naudojasi ir į savo žemės sklypą patenka servitutiniu keliu. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu servitutinis kelias yra nustatytas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą ( - ), t. y. ieškovui priklausantis sklypas yra tarnaujantis daiktas, bet ne viešpataujantis. Servitutinis kelias per atsakovės žemės sklypą absoliučiai nereikalingas, nes yra bendro naudojimo kelias, kuris kerta jos žemės sklypą į dvi dalis ir ribojasi su ieškovo sklypu, o ieškovo pageidaujamas nustatyti kelio servitutas dubliuotų tą patį bendro naudojimo kelią, nes būtų nutiestas lygiagrečiai su bendro naudojimo keliu. Atsakovė nurodė, kad prie ieškovo žemės sklypo būtų galimybė privažiuoti 5-1 žemės sklypo posūkio taškuose nulyginus šlaitą ir tai nebūtų neprotingos ar nepateisinamos išlaidos. Be to, yra 5-6 privažiavimo prie ieškovo sklypo variantai, todėl servituto nustatymas į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ieškovui nėra vienintelis būdas patekti į jo žemės sklypą, o ieškovo teiginiai, kad yra pažeista jo nuosavybės teisė, visiškai apribota galimybė prižiūrėti, naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu yra nepagrįsti. Atsakovė pažymėjo, kad jokio kelio iki ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo niekada nebuvo, nes anksčiau 8,6 ha žemės sklypas buvo vientisas ariamos žemės sklypas priklausantis A. K., kuris 1993-06-07 notariniu susitarimu buvo padalintas jo dukroms į dvi dalis: 1,7 ha žemės sklypo dalis atiteko M. A., o 6,9 ha žemės sklypo dalis atiteko J. P.. Be to, A. K. nuosavybės teise priklausęs namas buvo kitame sklype, kitapus bendro naudojimo kelio, todėl toje vietoje, kur nurodo ieškovas, kelio niekada nebuvo, nes jis buvo nereikalingas, todėl ieškovas savavališkai, be jokio teisėto pagrindo naudojosi atsakovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. 05/0001:640, dalimi kaip keliu.

7Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų Žemėtvarkos skyrius nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-04 sprendimu Nr. 2.10-89-12061 ieškovui atkūrė nuosavybės teises į 1,70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Iš nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančių dokumentų, t. y. abriso ir žemės sklypo plano matyti, kad į šį ginčo žemės sklypą ieškovas gali patekti servitutiniu keliu per kaimyninį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), kurį nuosavybės teisėmis po J. P. mirties valdo jos dukra A. K.. UAB „Sanora“ 2009 m. atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) nėra nurodytas servitutas į gretimą ieškovo ginčo žemės sklypą. Ieškovas neturi kito kelio patekti į šį ginčo žemės sklypą, todėl jo reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra pagrįstas.

8Trečiasis asmuo UAB „Sanora“ nurodė, kad atsakovės žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ), nėra nustatyta jokių servitutų – nei plane, nei registro pažymėjime. Servitutas nepažymėtas ir Vilniaus apskrities Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijos Barskūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1778-89. 2008 m. UAB „Sanora“ atlikdama sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), priklausančio ieškovui, matavimus parodė servitutinį kelią pagal abrisą ir sklypo registracijos pažymėjimą. 2009 m. UAB „Sanora“ atliko atsakovės A. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų byloje nėra kelio servituto, nes jo nėra pirminiuose sklypo dokumentuose. UAB „Sanora“ pažymi, kad ji nėra Barskūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius ir projektavimo darbų neatlieka, o atlieka tik sklypų kadastrinius matavimus. Atliekant kadastrinius matavimus UAB „Sanora“ suprojektuoti ar nustatyti naujų servitutų privačiuose žemės sklypuose negali, nes to nenumato įstatymai. Atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus natūroje buvo kartografuojamas kelias vedantis į atsakovės namus. Jokių kitų kelių šiame sklype nebuvo. Ieškovas į savo žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ) turėtų patekti, kad galėtų jį naudoti pagal paskirtį.

9Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-05-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nustatė neatlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per A. K. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), nustatant 501 kv. m. kelią pagal servituto nustatymo planą. Teismas nustatė, kad ieškovas yra žemės sklypo 1,7 ha , esančio ( - ), savininkas. Atsakovė yra žemės sklypo 3,12 ha, esančio ( - ), savininkė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas į savo sklypą privažiavimo neturi, t. y. neturi galimybės į jį patekti. Įvertinęs bylos medžiagą bei atlikęs vietos apžiūrą, teismas konstatavo, jog kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis per A. K. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), nustatymas yra vienintelė protinga galimybė išspręsti ieškovui klausimą patekti į jo žemės sklypą.

10Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovas valdantis žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) į savo žemės sklypą gali patekti: (i) per atsakovės žemės sklypą; (ii) įsirengiant kelią nuo bendro naudojimo kelio, kuris eina paraleliai su atsakovės žemės sklypu; (iii) iš automagistralės kelio pusės tiesiogiai patenkant į savo žemės sklypą. Teismas, vadovaudamasis išimtinai savo įsitikimu, nepagrįsdamas jo rašytiniais įrodymais, o taip pat ieškovui neįrodžius, kad vienintelis būdas jam patekti į jo žemės sklypą yra nustatant kelio servitutą per atsakovės žemės sklypą, padarė neteisingą išvadą, jog servituto nustatymas atsakovės žemės sklype yra vienintelė protinga galimybė išspręsti ieškovui klausimą patekti į jo žemės sklypą. Akivaizdu, kad neteisingai nustačius, jog nėra kitos galimybės ieškovui naudotis savo nekilnojamuoju turtu, neteisingai ir neteisėtai nustatytas kelio servitutas, einantis per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų kitų įvažiavimo kelių į jam nuosavybės teises priklausantį žemės sklypą negalimumą ar nepagrįstai dideles su tokio kelio įrengimu susijusias išlaidas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškovui patekti į jam priklausantį žemės sklypą, pasinaudojant atsakovės žemės sklypo dalimi, yra patogiau, kadangi tai nesusiję su papildomomis sąnaudomis. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad ieškovo užsakymu suprojektuotas įvažiavimo į jo žemės sklypą būdas, naudojantis atsakovės žemės sklypu yra patogesnis. Tačiau servituto nustatymas negalimas vien tik siekiant didesnio patogumo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismo išvada, jog kelio įrengimas iš bendro naudojimo kelio negalimas, nepagrįsta teisiniais argumentais, apsiribojant vien tik subjektyvia ieškovo bei teismo nuomone. Pažymi, jog skundžiamu sprendimu teismas nesprendė nustatomo servituto atlygintinumo klausimo, formaliai konstatuodamas, kad nustatomas servitutas yra neatlygintinas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nuomonė teismui dėl servituto neatlygintinumo nėra žinoma. 2012-05-09 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su servituto neatlyginimu atsakovė nesutinka, nes servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, jo nustatymas tam tikra prasme apriboja atsakovės turimas nuosavybės teises. Taip pat nurodo, kad nesant pateiktų įrodymų dėl kelio įsirengimo nuo bendro naudojimo kelio, bei teismui nenurodžius jokių motyvų, A. K. savo iniciatyva kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją ir 2012-06-07 gavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus atsakymą, jog nuovažos per šlaitą įrengimas galimas, pridedant žemės sklypo planą su projektuojama nuovažos vieta.

11Ieškovas Z. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad ieškovas į savo žemės sklypą neturi jokio privažiavimo. Bylos aplinkybėms ištirti teismas vyko į vietą ir nustatė, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai turi bendrą ribą, kad atsakovės žemės sklypo pakraščiu buvo kelias į gretimą, t. y. ieškovo, žemės sklypą, kad nuo automagistralės Vilnius-Panevėžys negali būti įrengtas įvažiavimas dėl greitkelio specifikos, kad visas ieškovo žemės sklypas nuo greitkelio pusės aptvertas tvora nuo miško gyvūnų, kad nuo bendro naudojimo žvyruoto kelio įrengti kelią taip pat nėra galimybės, nes šlaitas yra status ir aukštas, apaugęs krūmais ir medžiais, yra sunkiai įveikiamas pėsčiomis, o apie kelio įrengimą negali būti net jokių galimybių. Teismas šioje byloje nagrinėjo ir vertino visas įmanomas galimybes dėl kelio servituto nustatymo ir teisingai nustatė, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) nustatytinas, nes jis objektyviai yra būtinas, kadangi žemės sklypo savininkas – ieškovas neturi kitos galimybės, nenustačius servituto, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nurodo, kad atsakovės pateiktą Širvintų rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2012-06-07 raštą Nr. 39 „Dėl nuovažos įrengimo“ teismas turėtų atsisakyti priimti, nes niekas netrukdė atsakovei jį pateikti pirmosios instancijos teismui, jeigu ji manė, kad tai yra būtinas ir pagrindžiantis dokumentas dėl nuovažos įrengimo, nes apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nepriima. Be to, iš žemės sklypo plano matyti, kad nuovažą galbūt planuoja įrengti atsakovė savo žemės sklype. Lyginant abu žemės sklypo planus, matyti, kad ieškovo žemės sklype šlaitas yra žymiai statesnis ir aukštesnis, nei atsakovės. Pateiktoje schemoje parodyta nuovaža kelia abejones ir tai vertintina kritiškai.

12Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo išdėstyti argumentai teisėti, pagrįsti paremti byloje esančiais dokumentais, Širvintų žemėtvarkos skyriaus 2011-10-10 susirinkimo protokolo Nr. 5 medžiaga, ištirtomis bylos aplinkybėmis atlikus vietos apžiūrą ir nustačius, kad nuo automagistralės Vilnius-Panevėžys negali būti įrengtas įvažiavimas dėl greitkelio specifikos, be to, visas ieškovo žemės sklypas nuo greitkelio pusės aptvertas tvora nuo miško gyvūnų, nuo bendro naudojimo žvyruoto kelio įrengti kelią taip pat ieškovas neturi galimybės, nes šlaitas yra labai status, apaugęs krūmais ir medžiais, atsakovės žemės sklype pakraščiu matyti, kad kelias ir buvo į gretimą atsakovo žemės sklypą, liudininkės R. C. paaiškinimais, trečiojo asmens UAB „Sanora“ paaiškinimais, kad ieškovas į savo žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) gali patekti tik per gretimą, t. y. atsakovės žemės sklypą kadastro Nr. ( - ). Esant teismo išdėstytiems pagrįstiems motyvams dėl kelio servituto nustatymo per atsakovės žemės sklypo pakraštį, atsakovės argumentai, kad ieškovas siekia didesnio patogumo, yra visiškai nepagrįsti. Teismas šioje byloje nagrinėjo ir vertino visas įmanomas galimybes dėl kelio servituto nustatymo ir teisingai nustatė, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) nustatytinas, nes jis objektyviai yra būtinas, kadangi žemės sklypo savininkas – ieškovas neturi kitos galimybės, nenustačius servituto, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymi, jog atsakovės pateiktas Širvintų rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2012-06-07 raštas Nr. 39 „Dėl nuovažos įrengimo“ neturėtų būti vertinamas, nes jis neišsamus. Iš žemės sklypo kadastrinių matavimų plano neaišku, kokio statumo šlaitas, tai matyti būtų galima tik iš toponuotraukos, be to, nuovažos įrengėjas parengtą projektą turėtų derinti teisės aktų nustatyta tvarka.

13Trečiasis asmuo UAB „Sanora“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad susipažinus su skundu ir su Širvintų rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus raštu, darytina išvada, kad buvo išnagrinėtos ne visos privažiavimo galimybės prie ieškovo sklypo.

14Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

15Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

16Tenkinamas apeliacinis skundas dalyje dėl servituto atlygintinumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išdėstęs poziciją, kad kai viena šalis siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu; servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, Nr. 3K-3-210/2012). Be to, kasacinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012, yra išaiškinęs, kad nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, servituto atlygintinumo klausimą teismas gali spręsti tada, kai pateikti keli skirtingi servituto projektai. Pagal formuoją praktiką tuo atveju, kai ieškovas pateikia vieną servituto projektą ir nepasiūlo atlyginti už savininko teisių suvaržymą, teismai neturi pagrindo spręsti servituto atlygintinumo klausimo, nes priešingu atveju, būtų paneigta CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė į nuostolių atlyginimą.

17Nagrinėjamoje byloje ieškovas Z. M. prašė nustatyti neatlygintinį kelio servitutą pagal vienintelį projektą. Kiti kelio servituto projektai byloje nebuvo svarstomi, o atsakovė A. K. taip pat nereiškė savo pozicijos ir reikalavimų dėl kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad atsakovei neišreiškus pozicijos, teismas negali išspręsti servituto atlygintinumo klausimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nors ir motyvavo, kad negali išspręsti paminėto klausimo, vis tik šį klausimą išsprendė, nes teismo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad servitutas - neatlygintinis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeidžiant materialinės teisės normas, paneigė atsakovės teisę ateityje susitarti ar reikšti ieškinį dėl CK 4.129 straipsnyje numatytų nuostolių kompensavimo. Pažymėtina, kad ieškovas visiškai nepagrindė savo reikalavimo nustatyti neatlygintinį servitutą. O pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindžiančių ieškovo teisę į neatlygintinį servitutą. Aplinkybė, kad atsakovė neišreiškė pozicijos dėl nuostolių kompensavimo, nesudaro pagrindo nustatyti neatlygintinį servitutą, nes atsakovė su ieškiniu visiškai nesutiko ir ginčijo ieškovo teisę į bet kokį servitutą. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pašalinant žodį „neatlygintinį“, o ieškovo reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą atmetamas.

18Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas siekiant ieškovui didesnio patogumo. Pirmosios instancijos teismas atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad įvažiavimo į ieškovo žemę nėra. Atsakovė siūlė padaryti ieškovui savo įvažiavimą iš bendro kelio, kuris eina paralėliai ieškovo siūlomam keliui per jos žemę ant ribos jų žemės sklypų, ar prie automagistralės Vilnius - Panevėžys. Kitų pasiūlymų nebuvo. Atsakovės žemės sklype yra ieškovo nurodytas ir jo išvažinėtas keliukas, kuris eina atsakovės žemės sklypo pakraščiu. Taip pat nustatyta, kad paraleliai šiam išvažinėtam keliukui už stataus šlaito yra bendro naudojimo žvyruotas kelias. Būtent iš už šlaito esančio kelio atsakovė siūlė per šlaitą įrengti kelią į ieškovo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šio šlaito matavimai nebuvo atlikti taip pat nėra specialistų atsakymų, ar kelias per jį galimas, tačiau vizualiai apžiūrint šlaitą, matyti, kad šis apaugęs medžiais ir krūmais, pakankamai status ir aukštas šlaitas, yra sunkiai įveikiamas pėsčiomis, nekalbant apie tai, kad jame būtų galimybė įrengti kelią. Apeliantė, ginčydama paminėtas teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismui pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2012-06-07 raštą. Tačiau šis dokumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nėra galimybės įrengti kelią per šlaitą. Nes rašte nėra nurodyta jokių išvadų ir nėra išreikšta jokia pozicija dėl kelio įrengimo per byloje aptariamą šlaitą, o tik informuojama pagal kokias rekomendacijas yra projektuojamos nuovažos nuo vietinės reikšmės kelio į žemės ūkio paskirties sklypą ir kad projektai derinami teisės aktų nustatyta tvarka (2 t., b.l. 8).

19Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš automagistralės pusės ieškovo žemės sklypas aptvertas nuo gyvūnų apsaugančia tvora ir esant greitkelio specifikai, kelias į ieškovo žemės sklypą iš automagistralės aiškiai negalimas. Atsakovės gi žemės sklype kelias eitų jos sklypo pakraščiu, kaip iki tol ir buvo, ten jau yra šio galimo servitutinio kelio žymės, todėl padarė išvadą, kad tai yra vienintelė protinga galimybė išspręsti ieškovui klausimą patekti į jo žemės sklypą. Kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad ieškovo nurodytas kelio per atsakovės žemės sklypo pakraštį servitutas yra vienintelis objektyvus būdas ieškovui patekti į savo žemės sklypą. Akivaizdu, kad kelio atšakos į automagistralę įrengimas, sunkiai pėsčiomis įveikiamo ir medžiais apaugusio šlaito pertvarkymas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis ieškovo išlaidomis. Todėl apeliantės teiginiai, kad servitutas nustatomas vien tik ieškovo patogumui, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė motyvų ir nepateikė įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos išvadas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl servituto nustatymo atmetamas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

22Pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies žodį „neatlygintinį“.

23Atmesti ieškovo reikalavimą dalyje dėl neatlygintinio servituto.

24Kitoje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas Z. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti... 6. Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad jos žemės sklype ( - ),... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Trečiasis asmuo UAB „Sanora“ nurodė, kad atsakovės žemės sklype... 9. Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-05-17 sprendimu ieškinį tenkino... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo... 11. Ieškovas Z. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Širvintų rajono... 12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Trečiasis asmuo UAB „Sanora“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo,... 14. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.... 15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo... 16. Tenkinamas apeliacinis skundas dalyje dėl servituto atlygintinumo. Lietuvos... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Z. M. prašė nustatyti neatlygintinį kelio... 18. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.... 19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš automagistralės... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą iš... 22. Pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies žodį „neatlygintinį“.... 23. Atmesti ieškovo reikalavimą dalyje dėl neatlygintinio servituto.... 24. Kitoje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą....