Byla 3K-3-433/2012
Dėl kelio servituto nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir V. N. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir Z. M. ieškinį atsakovams A. N. ir V. N. dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalys yra gretimų sklypų Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkės. Ieškovai nurodė, kad į 2001 m. gegužės 3 d. įsigytą namų valdą (duomenys neskelbtini) patenkama keliu, kurio viduriu eina riba su atsakovų sklypu. Šį kelią 2000 m. įrengė buvę sklypų savininkai; juo naudojamasi nuo 2001 m. iki šiol; pasiekti savo sklypą iš Panevėžio miesto specialiosios mokyklos pusės, kur yra kiemai, gėlynai, medeliai, ieškovų teigimu, galima tik avarijos atveju, be to, teritorija uždaroma vartais. Ieškovai siekia įteisinti pagal projektą parengtą, neišviešintą, susiformavusį ir naudojamą kelią; teismo prašė nustatyti servitutą keliui, einančiam per dalį atsakovų žemės, kurios plotas 39 kv. m, plane pažymėtos taškais 2, 12, 11, 7, 6, 10, suteikiant teisę juo neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad šalių gretimų sklypų riba eina bendro kelio, pagal projektą įrengto iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, viduriu. Dėl sklypų ribų ir bendro įvažiavimo sutarė buvusios žemės sklypų savininkės, juo naudojamasi seniai; ieškovai neturi galimybių kitaip pasiekti savo sklypo; nors iš Panevėžio specialiosios internatinės mokyklos teritorijos pusės yra įrengti vartai, bet jie avariniai, naudojami retai pirmiausia dėl techninių galimybių (yra siauresni) ir dėl to, kad pro juos patenkama į ieškovų namų valdos žaliąją zoną, be to, reikia važiuoti mokyklos teritorija, kuri taip pat uždaroma vartais. Teismas šią kelio servituto vietą vertino kaip varžančią ieškovų teises.

7Teismas padarė išvadą apie būtiną ieškovų teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi ir optimaliausiu pripažinti kelio servitutą 39 kv. m atsakovų sklypo daliai, kurioje šis susiformavęs ir naudojamas. Teismas nelaikė, kad dėl kelio servituto būtų esmingai suvaržomos atsakovų teisės; 2007 m. įsigiję žemę ir pastatus, šiuos taip pat gali pasiekti keliu, nors iš tikrųjų juo nesinaudoja, nes namas netinkamas gyventi; atsakovai teismui neatskleidė sklypo naudojimo ateityje planų, dėl kurių kiltų būtinumas panaikinti esamą kelią.

8Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Be to, teisėjų kolegija padarė išvadas, kad naujo kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas neracionalus, nes pareikalautų neproporcingai didelių ieškovų išlaidų (reikėtų gauti leidimus, parengti projektą, griauti tvorą, įrengti naujus vartus, pertvarkyti elektros instaliaciją ir slankiojamųjų įvažiavimo vartų konstrukciją, apsauginę signalizaciją, apšvietimo ir vejos laistymo sistemą, kt.). Įvažiuoti į ieškovų sklypą iš Panevėžio miesto internatinės mokyklos pusės, kur yra kiemai, gėlynai, medeliai, ne visada galima ir avarijos atveju, nes mokyklos teritorijos vartai būna uždaryti; be to, pro avarinius vartus patenkama į ieškovų sklypo žaliąją zoną. Pagal UAB „Geodeziniai darbai“ parengtą 2011 m. balandžio 26 d. žemės sklypo planą daliai žemės sklypo nustatytas servitutas aiškiai apibrėžtas, atitinka įstatymo reikalavimus ir teismų praktikos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009).

9Teisėjų kolegija kelio servitutą atsakovų žemės sklypo daliai, kurioje faktiškai įrengtas kelias į ieškovų žemę, pripažino atitinkančiu savininkų interesų pusiausvyrą; byloje nenustatyta, kad atsakovai rengtųsi panaikinti kelią, juo nesinaudoti arba žemės sklypo ruožą panaudoti kitiems, pavyzdžiui, statybos, tikslams. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovų teisės dėl servituto nebus esmingai suvaržytos ir jie dėl to nepatirs nuostolių; pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovų reikalavimas pagrįstas, kolegija pripažino ne formalia, bet atitinkančia byloje su šalių žemės sklypų ribą žyminčiu keliu, jo atsiradimu ir naudojimu susijusias nustatytas aplinkybes, taip pat CK 4.126 straipsnio 1 dalies, 4.128 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu kasatoriai (atsakovai) prašo teismų sprendimus panai9kinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

121. Dėl CK 4.126 straipsnio

13Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutui teismo sprendimu nustatyti būtinas sąlygų visetas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas nėra objektyviai būtinas, jis nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovų interesų įgyvendinimą. Teismų sprendimai neatitinka kasacinio teismo praktikos nuostatų, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63-67; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71-77; kt.).

14Kasatorių vertinimu, bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės suponuoja pagrįstas prielaidas teigti, kad ieškovų žemę galima pasiekti kitų įrengtu keliu, kuris eina per greta kasatorių žemės (rytų pusės) esantį Panevėžio specialiosios mokyklos naudojamą sklypą (duomenys neskelbtini). Ši švietimo įstaiga neprieštarauja tam, kad ieškovai naudotųsi mokyklos teritorijoje įrengtu ir į ieškovų žemės sklypą vedančiu keliu, kuriame įvažiavimo į ieškovų sklypą vietoje įrengti vartai, pakankami automobiliui įvažiuoti. Teismai nepagrįstai šį kelią įvardijo avariniu, nes nėra tokių įrodymų, kaip ir to, kad šis kelias negalėtų būti naudojamas kaip pagrindinis. Šiuo atveju esmė yra, kad į ieškovų žemės sklypą esantis dar vienas kelias paneigia objektyvaus kelio servituto galimybę ir CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos servitutui teismo sprendimu nustatyti buvimą. Be to, neįvertinta, kad ieškovų žemės sklypą galima pasiekti naujai įrengtu keliu, prie kurio įrengimo išlaidų kasatoriai siūlėsi prisidėti.

15Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, taikant CK 4.126 straipsnį, būtina įvertinti, ar savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. M. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2011; kt.). Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė; kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens, prašančio nustatyti servitutą, patiriami sunkumai ir nepatogumai, įgyvendinant nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63-67; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p.71-77; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir D. S. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011).

16Ieškovai, naudodamiesi nauju keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kurį laiką gali patirti nepatogumų, pirmiausia dėl būtinų pertvarkymų, tačiau jie neesminiai, lemiantys būtinumą jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises, naudojantis kasatorių sklypo dalimi, riboti šių nuosavybės teises ir taip objektyviai pateisinti servituto nustatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovai net nebandė naudotis kitu turimu keliu arba galimybe įsirengti naują kelią iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

17Kasatorių vertinimu, ieškovai sukūrė tariamą kelio servituto būtinybę (tokios iš tikrųjų nėra): bylos duomenimis, rengiant ieškovų namo statybos projektą, apibrėžta, kad kelias turi būti įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės; tuo metu tam faktiškai naudotas valstybinis žemės sklypas, 2001 m. rugsėjo mėnesį pažymėtas detaliajame plane.

18Kasatoriai pažymi, kad teismai neatsižvelgė į savininkų interesų pusiausvyros principą; teismo sprendimu nustatytas servitutas leido ieškovams „sutaupyti“ 39 kv. m savo žemės naudingo ploto, o kasatorių gyvenamasis namas stovi ant teismo sprendimu nustatyto kelio servituto ribos; tarp namo sienos ir kelio nėra tarpo ir kasatoriai neturi galimybių savo sklypo atskirti tvora ar apeiti statinius; dėl kelio servituto gali tapti neįmanomas namo šiltinimas, nes siena tokiu atveju įsiterps į kelią. Kasatoriai apskritai nesinaudoja kelio servitutu ir nesirengia juo naudotis, nes kelią į namų valdą rengs iš (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilių stovėjimo aikštelę – priekinėje žemės sklypo dalyje.

192. Dėl 4.129 straipsnio

20Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl neatlygintinio servituto, nors šis teismas motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje apie tai apskritai nepasisakė, o rezoliucinėje – nurodė, kad nustato neatlygintinį servitutą. Tokios teismų išvados neatitinka CK 4.129 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos nuostatų, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-217/2011; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011).

21Teismai negalėjo nustatyti neatlygintinio servituto, nes nėra tokio savininkų susitarimo; kasatoriai pažymi, kad jie apskritai nesutiko dėl servituto nustatymo, todėl neturėjo tikslo įrodinėti nuostolių, kuriuos patiria, dydžio, tačiau tai, kad jie šio klausimo nekėlė, neatleidžia teismo nuo pareigos išspręsti turto atlygintinumo klausimą, nes nuostolių dydis saistomas servituto turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009). Šiuo atveju dėl servituto sumažėjo sklypo vertė; 39 kv. m sklypas yra daugiau kaip dešimtadalis žemės, kuri iš kasatorių atimta ir jiems kyla grėsmė, ar tokiu atveju galės įgyvendinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos sprendinius, ar privalės rengti naujus ir dėl to patirti papildomų išlaidų, kurios neaptartos bylą nagrinėjant teismuose.

223. Dėl proceso teisės normų pažeidimo

23Kadangi kasatorių žemės sklypas įkeistas AB Swedbank, tai pagal CPK 47 straipsnį bankas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą; servituto nustatymas gali turėti įtakos ne tik žemės sklypo vertei, bet ir jo patrauklumui priverstinio realizavimo atveju, todėl hipotekos kreditorius turi neginčijamą interesą byloje. Kasatoriai taip pat nurodo, kad pažeistos įrodinėjimą nustatančios CPK nuostatos; ieškovų pateiktas UAB „Geodeziniai darbai“ parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį nustatytas servitutas, nesuderintas su valstybės žemėtvarkos institucijomis. Toks planas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo teisės juo remtis ir nustatyti šiame plane apibrėžtą servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009).

24Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad kasatoriai skunde neatskleidė netinkamo CK 4.126, 4.129 straipsnių aiškinimo atvejų, nors šia aplinkybe kaip argumentu remiasi kasaciniame skunde, taip pat cituoja teismų praktikos nuostatas, tačiau nepatvirtina, jog kasacinio teismo išnagrinėtose bylose priimtose nutartyse išdėstyti teisės taikymo išaiškinimai dėl bylų tapačių faktinių aplinkybių turėtų būti taikomi nagrinėjamoje byloje. Ieškovai taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus, kad byloje priimtu teismo sprendimu išspręsta dėl neįtraukto į bylą banko teisių ir pareigų. Servituto nustatymu objektyviai neišvengiami tam tikri neigiami padariniai – nuosavybės teisės ribojimas, tačiau kasatoriai, ieškovų vertinimu, neįvykdė pareigos įrodyti, kad dėl nustatyto servituto suvaržytos jų teisės, nes jie naudojasi ginčo keliu ir ši aplinkybė neturi neigiamos įtakos jiems naudotis nekilnojamaisiais daiktais; kasatoriai, 2007 m. įsigiję žemę ir statinius, žinojo apie vienintelio tinkamo kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės statybą ir jo egzistavimą; šios aplinkybės formavo kasatorių lūkesčius, kad įsigijo žemės sklypą, kuriame yra bendras su ieškovais kelias į jį.

25Ieškovai teigia, kad kasatoriai remiasi byloje esančiu 2001 m. sklypų (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, kuris niekaip nesusijęs su sklypu (duomenys neskelbtini); kasatorių nurodytu detaliuoju planu nebuvo pakeista sklypų riba. Ieškovai taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus, kad kelią galima įrengti iš mokyklos pusės; mokykla nedavė ieškovams leidimo naudotis mokyklos teritorijoje esančiu keliu, o ieškovų įrengti avariniai vartai gali būti naudojami tik atskirais atvejais. Kasatorių siūlomas naujo kelio įrengimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ieškovų teigimu, saistomas ypač didelės apimties darbų, akivaizdžiai neproporcingas kasatorių siekiamam tikslui ir neatitiktų protingumo ir teisingumo, šalių interesų pusiausvyros principų. Ieškovai siekė nustatyti neatlygintinį servitutą, kuris teisiškai įtvirtintų ilgametį faktiškai egzistuojančio kelio naudojimą, bet nekėlė reikalavimo pakeisti šalių susiklosčiusius santykius.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Nagrinėjamoje byloje kasacinio nagrinėjimo pagrindinis dalykas yra klausimas – ar teismai teisingai taikė CK normas, reglamentuojančias servituto nustatymą.

29Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu

30CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo sprendimu galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, išaiškino, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63–67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71–77; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

32CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą –nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

33Dėl servituto būtinumo

34Teismai ieškinio reikalavimą nustatyti kelio servitutą kasatorių žemės sklypo daliai pripažino pagrįstu. Ar teisiškai yra pagrindas nustatyti servitutą, sprendžiama pagal CK 4.126 straipsnio nuostatas; servitutas nustatomas, kai, jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu konkrečiu atveju – tai fakto klausimas, spręstinas pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Šioje byloje teismai rėmėsi keletu aplinkybių: pirmiausia jie nustatė, kad ieškovai neturi galimybių patekti į namų valdą iš Panevėžio specialiosios internatinės mokyklos teritorijos pusės dėl techninių priežasčių, o naujo kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengimą pripažino neracionaliu dėl neišvengiamų didelių išlaidų. Kasatorių teigimu, ieškovai sukūrė tariamą servituto būtinumą, jo iš tikrųjų nėra, nes neišnaudota objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti nuosavybės teisę, nesuvaržant kasatorių teisių ir interesų. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad bylos įrodymais nepatvirtinamas kelio servituto objektyvus būtinumas.

35Tirdama šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovai pareikštu reikalavimu siekia nustatyti servitutą susiformavusiam ir naudojamam keliui, kuriuo jie ir dabar patenka į savo namų valdą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad ieškovai ir kasatoriai nuosavybės teises į žemės sklypus ir juose esančius statinius įgijo atitinkamai 2001 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. sausio 19 d. sandorių pagrindu. Ieškovų teigimu, sklypų ribą žymėjusį kelią 2000 m. įrengė buvę sklypų savininkai. Bylos duomenimis, šalims buvo žinomos jų įsigytų sklypų gretimybės ir naudojimo sąlygos ir tai, kad žemės sklypai nebuvo suvaržyti servitutų.

36Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės tokios, kad yra ir kitų galimybių ieškovams pasiekti namų valdą; faktinio pagrindo buvimas suponavo būtinumą spręsti dėl teisinių prielaidų kelio servitutui pagal pareikštą ieškinį nustatyti. Bylą nagrinėję teismai naujo kelio įrengimą pripažino neracionaliu, saistomu nepateisinamų išlaidų ir daugelio organizacinių sprendinių, o kelią iš internatinės mokyklos pusės – sudėtingu jo panaudojimo aspektu. Teisėjų kolegija šiuos teismų argumentus pripažįsta nepakankamais išvadai dėl servituto objektyvaus būtinumo pagrįsti.

37Nors teismų pažymėta, kad naujo kelio įrengimas brangus projektas, todėl neracionalus, tačiau šie teismų argumentai nepagrįsti įrodymais, neįvertinta išlaidų ir darbų vienkartinio pobūdžio, taip pat kasatorių siūlymo prisidėti prie šių išlaidų. Akivaizdu, kad teismai šiame konkrečiame ginče laikė reikšmingu sklypų ribas žyminčio kelio naudojimo kelerius metus faktą, iš esmės lėmusį išvadą, jog servituto šiam keliui nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti ieškovų interesų tinkamą įgyvendinimą. Minėta, servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis); nors ši teisė nėra absoliuti, gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Tokia nuostata išplaukia iš CK 4.126 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio.

38Ieškovų noras pasiekti savo namų valdą esančiu keliu yra visiškai suprantamas, tačiau bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti, ar tokio noro įgyvendinimas pateisinamas kasatorių nuosavybės teisių apsaugos aspektu; ar tai pakankamas pagrindas šioms teisėms suvaržyti ir kaip tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu. Kasatoriai nurodo, kad šiuo keliu apskritai nesinaudoja, kad dėl servituto netenka galimybių savo sklypą aptverti tvora ar apeiti statinius, o keliui panaudoti kasatorių žemės 39 kv. m leido ieškovams sutaupyti savo namų valdos žemės tapatų plotą. Taigi kasatoriai argumentuoja, kad kelio servituto nustatymas ieškovų prašomu būdu ne tik suvaržo, bet apskritai de facto panaikina kasatorių nuosavybės teisę į 39 kv. m žemės sklypo dalį.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų procesinių sprendimų negalima spręsti, kokią reikšmę šie kasatorių argumentai galėjo turėti sprendžiant, ar pagrįstas jų nuosavybės teisių suvaržymas; vien tik nuoroda, kad kasatoriai neatskleidė kelio naudojimo ateityje galimybių, juo naudojasi ir nesirengia jo panaikinti, teisėjų koelgijos vertinimu, nelaikytina pakankama šiai išvadai pagrįsti, juolab kad kasatoriai nurodo priešingai. Vadinasi, spręsdami dėl ieškovų prašomų suteikti teisių, teismai turėjo įvertinti šias ir kitas pirmiau nutartyje aptartas reikšmingas faktines aplinkybes ir spręsti, ar ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribojant kasatorių teisių; vien tik noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, todėl teisiškai nepagrįsta.

40Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl servituto objektyvaus būtinumo kaip sąlygos jam nustatyti išspręsta, nevisapusiškai ištyrus byloje turinčias reikšmės aplinkybes; tai yra proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

41Dėl servituto atlygintinumo

42Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neišsprendė servituto atlygintinumo klausimo. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus ir įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų poziciją aptariamu klausimu, pažymi, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena esminių bylos aplinkybių, ištirtinų bylos nagrinėjimo metu; priešingu atveju tai reikštų nevisapusišką bylos aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą CPK 185 straipsnyje nustatytų taisyklių laikymosi aspektu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto atlygintinumas reiškia nuostolių atlyginimą ir kompensaciją, kaip atlyginimą, už teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas, nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis; servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-527/2009).

43Nagrinėjamoje byloje teismai nusprendė, kad servitutas neatlygintinis; kasatoriams teigiant, kad jie apskritai nesutinka su servituto nustatymu, bet, esant nustatytam servitutui, neatsisako atlyginimo, tokia teismų pozicija neatitiktų nustatyto reglamentavimo ir teismų praktikos. Šiuo aspektu pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, kad kai viena šalis siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu; servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2012).

44Taigi teismai turėtų atsižvelgti į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus ir, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, servituto atlygintinumo klausimą gali spręsti tada, kai pateikti keli skirtingi servituto projektai. Šiuo atveju ieškovai pateikė vieną servituto projektą ir nepasiūlė atlyginti už savininko teisių suvaržymą, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti servituto atlygintinumo klausimo. Išsprendęs jį ir esant nustatytam servitutui, teismas paneigė kasatorių CK 4.129 straipsnyje įtvirtintą teisę – nuostolių atlyginimą.

45Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nutartyje išdėstytų argumentų skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinti. Bylos nagrinėjimas iš naujo saistomas reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

46Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

47Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo priteisti nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

49Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalys yra gretimų sklypų Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkės.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 7. Teismas padarė išvadą apie būtiną ieškovų teisę naudotis atsakovų... 8. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. Teisėjų kolegija kelio servitutą atsakovų žemės sklypo daliai, kurioje... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu kasatoriai (atsakovai) prašo teismų sprendimus panai9kinti... 12. 1. Dėl CK 4.126 straipsnio... 13. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutui teismo sprendimu nustatyti... 14. Kasatorių vertinimu, bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės suponuoja... 15. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, taikant CK 4.126 straipsnį,... 16. Ieškovai, naudodamiesi nauju keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės,... 17. Kasatorių vertinimu, ieškovai sukūrė tariamą kelio servituto būtinybę... 18. Kasatoriai pažymi, kad teismai neatsižvelgė į savininkų interesų... 19. 2. Dėl 4.129 straipsnio... 20. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo... 21. Teismai negalėjo nustatyti neatlygintinio servituto, nes nėra tokio... 22. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo... 23. Kadangi kasatorių žemės sklypas įkeistas AB Swedbank, tai pagal CPK 47... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo teismų sprendimus palikti... 25. Ieškovai teigia, kad kasatoriai remiasi byloje esančiu 2001 m. sklypų... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Nagrinėjamoje byloje kasacinio nagrinėjimo pagrindinis dalykas yra klausimas... 29. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu ... 30. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto... 32. CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei... 33. Dėl servituto būtinumo... 34. Teismai ieškinio reikalavimą nustatyti kelio servitutą kasatorių žemės... 35. Tirdama šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pirmiausia... 36. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės tokios, kad yra ir kitų... 37. Nors teismų pažymėta, kad naujo kelio įrengimas brangus projektas, todėl... 38. Ieškovų noras pasiekti savo namų valdą esančiu keliu yra visiškai... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų procesinių sprendimų negalima... 40. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl... 41. Dėl servituto atlygintinumo... 42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neišsprendė... 43. Nagrinėjamoje byloje teismai nusprendė, kad servitutas neatlygintinis;... 44. Taigi teismai turėtų atsižvelgti į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus... 45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nutartyje išdėstytų argumentų... 46. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu... 47. Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,95 Lt išlaidų, susijusių su... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...