Byla e2A-2408-585/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. B. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ (buvęs pavadinimas – „EVP International“) ieškinį atsakovams A. P. (A. P.) ir M. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį ir, sumažinusi savo reikalavimą, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 23 839,01 Eur. Ieškiniu nurodoma, kad atsakovas padarė ieškovei 26 397,26 Eur žalą. Atsakovui geranoriškai sutikus atlyginti žalą, 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovė laidavo už tinkamą susitarimo vykdymą. Atsakovas nevykdė susitarimo – nemokėjo periodinių įmokų. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti visų likusių įmokų. Bendras įsiskolinimas sudarė 23 989,01 Eur. Atsakovė, iškėlus bylą, sumokėjo ieškovei 150 Eur. Todėl ši sumažino ieškinio reikalavimą.
  2. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu.
  3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog terminas susitarimui įvykdyti dar nėra pasibaigęs. Paskutinė įmoka turi būti sumokėta 2016 m. birželio 30 d. Atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė kils, jeigu atsakovas nustatytu terminu neįvykdys susitarimo. Ieškovė negali reikalauti įmokų, kurių mokėjimo terminai nėra suėję. Atsakovės vertinimu, nepagrįstai sureikšmintas periodinių įmokų mokėjimas. Ieškovės pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog atsakovas neneigė, kad turi atlyginti žalą, mokėjimai (nors ir daliniai) buvo vykdomi iš esmės kas mėnesį. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas nebūtų tinkamai įvykdęs sutarties, daryti. Be to, taikos sutarties 5 punkto ir laidavimo sutarties 2.3 punkto sąlygos yra nesąžiningos ir nepagrįstai blogina atsakovės padėtį. Ieškovė pasinaudojo tuo, kad atsakovė laidavo už brolį, kuriam, atsakovei atsisakius laiduoti, grėsė baudžiamoji byla. Atsakovė dėl patirto streso, poveikio kuo skubiau sudaryti sutartį, nepatyrimo pasirašė laidavimo sutartį nepalankiomis sąlygomis, kurios jai nebuvo paaiškintos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu tenkino ieškinį. Kartu patenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams.
  2. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas šiuo susitarimu pripažino, kad padarė ieškovei 26 397,26 Eur žalą, ir įsipareigojo 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminu atlyginti žalą. Šalys susitarė, jog ieškovė, atsakovui vėluojant atsiskaityti daugiau negu vieną mėnesį, įgyja teisę be išankstinio įspėjimo reikalauti sumokėti visas likusias įmokas (5 punktas). Ieškovė ir atsakovė 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė laidavimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu, jeigu atsakovas neįvykdys visų, dalies ar netinkamai įvykdys savo prievoles, prisiimtas pagal taikos sutartį (2014 m. gruodžio 1 d. susitarimą). Laidavimo sutartimi numatyta, jog laiduotojui žinoma, kad kreditorius, skolininkui daugiau negu vieną mėnesį vėluojant vykdyti prievoles pagal taikos sutartį, turės teisę reikalauti iš skolininko visų įmokų anksčiau termino. Skolininkui nevykdant šios prievolės, ją solidariai įvykdys laiduotojas (2.3 punktas). Atsakovė įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas (laidavimo sutarties 3.1 punktas). Laidavimo sutarties šalys susitarė, jog sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių pagal taikos sutartį įvykdymo (5.2 punktas).
  3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškinio pripažinimo aplinkybe, surašė sutrumpintus motyvus, konstatuodamas, jog ieškovės reikalavimas atsakovui yra pagrįstas ir tenkintinas.
  4. Mokėjimai pagal ieškovės ir atsakovo susitarimą nėra vykdomi nuo 2015 m. sausio 31 d. Todėl, remiantis susitarimo ir laidavimo sutarties nuostatomis, nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog jos atsakomybė kiltų tik tada, jeigu atsakovas iki 2016 m. birželio 30 d. neatsiskaitytų su ieškove.
  5. Teismo vertinimu, priešingai negu nurodo atsakovė, susitarimui svarbią reikšmę turėjo įmokų mokėjimas nustatytais terminais. Šią aplinkybę patvirtina susitarimo nuostatos (3.2 ir 5 punktai), mokėjimo grafiko nustatymas, laidavimo sutarties sąlygos.
  6. Pirmosios instancijos teismas atmetė ir tuos atsakovės argumentus, jog taikos sutarties 5 punkto ir laidavimo sutarties 2.3 punkto nuostatos yra nesąžiningos ir nepagrįstai blogina atsakovės padėtį (Civilinio kodekso 6.228 straipsnis). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad esminė šalių nelygybė turi egzistuoti sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Teismui nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų, jog atsakovės nurodomos sąlygos būtų ginčijamos, sudarius laidavimo sutartį. Nesutikimas su aptariamomis sąlygomis reiškiamas, tik atsakovui tam tikrą laiką nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog siuntė pretenzijas dėl sutarčių vykdymo, nustatė papildomus terminus prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau šie nebuvo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas atsakovei yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
  7. Teismas, remdamasis atsakovės pateiktais įrodymais, padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra gana sunki, ir tenkino jos prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas, pareikštas atsakovei, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – atmesti reikalavimą. Atsakovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:
  2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės argumentų dėl laiduotojo atsakomybės atsiradimo momento. Galutinis susitarimo įvykdymo terminas – 2016 m. birželio 30 d. Atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė turėtų kilti, kai sueis galutinis terminas prievolei įvykdyti. Atsakovė laidavo už tinkamą susitarimo įvykdymą, tačiau neįsipareigojo mokėti įmokų už atsakovą.
  3. Mokėjimas nustatytais terminais, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, neturėjo esminės reikšmės susitarimui. Susitarimu nustatytas aiškus galutinis prievolės įvykdymo terminas, sutarties vykdymas ilgalaikis, ieškovės interesas – gauti sutartimi numatytą žalos atlyginimą iki galutinio termino, o ne pastovias (kasmėnesines) pajamas. Ieškovės interesams apsaugoti nustatytos palūkanos, kurios, esant nukrypimams nuo grafiko, bus didesnės, taip išlaikant šalių įsipareigojimų pusiausvyrą.
  4. Sprendimu nepagrįstai atsisakyta taikyti Civilinio kodekso 6.228 straipsnį. Susitarimo ir laidavimo sutarties nuostata, kuri numato, jog ieškovė, atsakovui vėluojant atsiskaityti daugiau negu vieną mėnesį, įgyja teisę be išankstinio įspėjimo reikalauti sumokėti visas likusias įmokas, yra nesąžininga ir nepagrįstai apsunkina atsakovės padėtį. Ieškovė, įtraukdama tokią sutarties nuostatą, pasinaudojo atsakovės silpnesne derybine padėtimi ir kitomis jai nepalankiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo, sudarant sutartį.
  5. Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:
  6. Atsakovas tinkamai nevykdė susitarimo. Todėl ieškovė, priešingai negu nurodo atsakovė, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, kaip laiduotoją.
  7. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog susitarimui svarbią reikšmę turėjo konkretūs mokėjimo terminai, yra pagrįsta.
  8. Laidavimo sutarties 2.3 punktas, į kurį Civilinio kodekso 6.228 straipsnio prasme apeliuoja atsakovė, nebeturi prasmės, nes pasibaigė prievolių pagal susitarimą vykdymo terminas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  3. Ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas šiuo susitarimu, be kita ko, įsipareigojo ieškovei 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminu sumokėti 26 397,26 Eur žalos atlyginimą (3.2 punktas). Susitarimu dėl žalos atlyginimo, be kita ko, numatyta, jog ieškovė, atsakovui vėluojant atsiskaityti daugiau negu 1 (vieną) mėnesį, įgyja teisę be išankstinio įspėjimo reikalauti visų likusių įmokų (5 punktas). Ieškovė ir apeliantė 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu atsakovas neįvykdys ar netinkamai vykdys savo prievoles pagal susitarimą dėl žalos atlyginimo (laidavimo sutarties 2.1 ir 3.1 punktai).
  4. Nėra ginčo, jog atsakovas tinkamai nevykdė susitarimo dėl žalos atlyginimo, tai yra nustatytais terminais nemokėjo ieškovei susitarimu numatytų eilinių įmokų. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog galutinis susitarimo įvykdymo (paskutinės eilinės įmokos sumokėjimo) terminas – 2016 m. birželio 30 d. Tačiau, priešingai negu teigia apeliantė, nereiškia, jog jos, kaip laiduotojos, atsakomybė galėjo kilti tik nuo 2016 m. birželio 30 d. Laidavimo sutartimi nėra numatytas susitarimas dėl tokio apeliantės atsakomybės atsiradimo momento. Kaip nustatyta, ieškovė ir atsakovas, be kita ko, susitarė, jog ieškovė, atsakovui vėluojant atsiskaityti daugiau negu 1 (vieną) mėnesį, įgyja teisę be išankstinio įspėjimo reikalauti visų įmokų, nesuėjus jų mokėjimo terminams, numatytiems susitarimu dėl žalos atlyginimo (susitarimo 5 punktas). Vadinasi, apeliantės atsakomybė pagal laidavimo sutartį atsirado anksčiau, negu suėjo galutinis susitarimo įvykdymo terminas.
  5. Be to, nepagrįstas ir tas apeliantės argumentas, jog įmokų mokėjimas nustatytais terminais neturėjo esminės reikšmės susitarimui dėl žalos atlyginimo sudaryti ir vykdyti. Pirmiausia pačioms sutarties šalims geriausiai žinoma, kokie yra jų ketinimai, susiję su sutarties sudarymu ir vykdymu. Todėl pagal šalių ketinimus ir turi būti sprendžiama, kokią prasmę ir reikšmę jos suteikė sutarčiai ir / ar konkrečioms sutarties nuostatoms (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, susitarimu dėl žalos atlyginimo, be kita ko, numatyta, jog ieškovė, atsakovui vėluojant atsiskaityti daugiau negu 1 (vieną) mėnesį, įgyja teisę be išankstinio įspėjimo reikalauti visų likusių įmokų (5 punktas). Toks šalių susitarimas dėl sutarties netinkamo vykdymo pasekmių neabejotinai patvirtina, jog šalys suteikė esminę reikšmę savalaikiam eilinių įmokų mokėjimui. Be to, šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo, atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus (susitarimo 4 punktas), kas vėlgi rodo, jog ieškovei buvo svarbus savalaikis eilinių įmokų gavimas. Apeliantė iš esmės pagrįstai nurodo, jog ieškovės interesas – gauti žalos atlyginimą iki susitarimu numatyto termino pabaigos. Visgi šis interesas, sprendžiant pagal aukščiau nurodytas susitarimo nuostatas, yra platesnis: ieškovės tikslas – būtent susitarimu nustatyta tvarka (periodinėmis įmokomis) gauti žalos atlyginimą. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog susitarimas dėl palūkanų mokėjimo (susitarimo 3.3 punktas) yra numatytas ieškovės interesams užtikrinti. Tačiau šio susitarimo numatymas nereiškia, jog, kaip nurodo apeliantė, ieškovei nebuvo toks reikšmingas savalaikis įmokų gavimas.
  6. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas dėl esminės šalių nelygybės. Susitarimo dėl žalos atlyginimo 5 punktas suteikė ieškovei teisę be išankstinio įspėjimo reikalauti visų likusių įmokų, atsakovui vėluojant atsiskaityti daugiau negu 1 (vieną) mėnesį. Tačiau, kas yra svarbiausia aptariamo argumento kontekste, ieškovė gerokai vėliau pasinaudojo nurodyta išankstinio reikalavimo teise. Kaip nurodo ieškovė, įmokos nebuvo mokamos nuo 2015 m. sausio 31 d., kurią pagal susitarimo 3.2 punktą turėjo būti sumokėta pirmoji eilinė įmoka. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzija pareikalavo pradelstų įmokų sumokėjimo ir tik 2015 m. gruodžio 8 d. pretenzija, atsakovams neįvykdžius pirminio reikalavimo, pareikalavo visų įmokų sumokėjimo. Pastarosios pretenzijos surašymo dieną jau turėjo būti sumokėta didžioji eilinių įmokų dalis. Vertinimas, ar susitarimo dėl žalos atlyginimo 5 punkto nuostata nepagrįstai suteikė ieškovei perdėtą pranašumą, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė nepasinaudojo pranašumu, jeigu ir būtų pagrindas tokiam pranašumui konstatuoti.
  7. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą, pareikštą apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Apeliantė pralaimėjo apeliacinę bylą. Todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šiame bylos etape patyrė bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

5palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai