Byla 2K-524/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir bausme, paskirta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu; šios apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė J. J. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

2Priteista iš J. J. Valstybinei ligonių kasai 2508,90 Lt už D. M. ir S. D. gydymą, nukentėjusiajam D. M. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 760 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusiajam S. D. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendis dėl J. J. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – J. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

4Nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, ir bausmę, paskirtą ankstesniu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė J. J. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

5Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Nustatė

7J. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 1 d., apie 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio r., Daujėnų k., Ugniagesių g. 17, lopšelio–darželio teritorijoje esančioje pavėsinėje, tyčia šešis kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam D. M. į krūtinę, nugarą, kairįjį peties sąnarį, kaklą ir taip padarė sunkų D. M. sveikatos sutrikdymą; tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam S. D. į nugarą, taip padarė nežymų S. D. sveikatos sutrikdymą.

8J. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

9Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti, nes jis veikų nepadarė. Nuteistojo manymu, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, o dėl to ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei paskirta bausmė.

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir labai išsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, tačiau palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnis).

11Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, nuostatas. Šis straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, kurią gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas; svarbiausia, asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 6 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“, 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ bei kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pasisakyta dėl būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Jas apibrėžia kėsinimasis, dėl kurio kyla teisė į būtinąją gintį, t. y. kėsinimosi pavojingumas, realumas ir akivaizdumas.

12Kasaciniame skunde teigiama, jog nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jokio akivaizdaus pavojaus kasatoriui, iki kol jis pats pirmas nepradėjo naudoti smurto, iš nukentėjusiųjų pusės nebuvo. Tačiau iš specialisto išvados apie J. J. nustatytus nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sumušimus (antakio – vokų, žasto ir alkūnės, kurie, tikėtina, padaryti 2008 m. gegužės 1 d. trimis smūgiais), matyti, kad prieš kasatorių buvo naudojamas smurtas. Atsižvelgiant į tai, kad du nukentėjusieji turėjo jėgų persvarą, buvo agresyvūs ir jau pradėję savo veiką, darytina aiški išvada, kad kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus. Keiksmažodžių pasakymas ir įžeidimas yra svarbus elementas, vertinant kėsinimosi akivaizdumą ir realumą (tą patvirtina liudytojo J. S. parodymai).

13Kasatorius nurodo, kad svarbus klausimas yra būtinosios ginties ribų peržengimas, nes tai lemia jo baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygas ir tvarką. Tai, kad besikėsinančiajam buvo padaryta didesnė žala, negu atremtoji arba ta, kuri buvo pakankama užpuolimui atremti, savaime dar nereiškia, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Be to, baudžiamasis įstatymas nereikalauja preciziško atitikimo tarp panaudotų gynybos priemonių, būdo, intensyvumo, taip pat ginamos vertybės ir iš kitos pusės – vertybės, kuriai besiginant padaroma žala, besiginančiųjų ir puolančiųjų asmenų skaičiaus ir pan. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant būtinosios ginties taikymo klausimą reikia nustatyti visos gynybos pobūdžio ir viso kėsinimosi atitikimą, įvertinti ne atskirus įrodymus, o jų visumą. Būtina atsižvelgti į besiginančiajam grėsusio pavojaus laipsnį bei pobūdį, į jo jėgas bei galimybes atremti puolimą. Grupės asmenų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą lemia visos grupės veiksmų pobūdis ir pavojingumas, tad besiginantysis turi teisę prieš bet kurį vieną iš jų ar kiekvieną panaudoti tokias gynybos priemones, kurių mastas realiai leistų apsiginti nuo grupinio pavojingo kėsinimosi. Šiuo konkrečiu atveju J. J. bijant būti sumuštam savigynai panaudotas rastas peiliukas. Nukentėjusieji buvo stambesnio kūno sudėjimo, aukštesni, neblaivūs, D. M. elgėsi agresyviai ir tai lėmė J. J. grėsusio pavojaus laipsnį. Taigi kasatorius J. J. teigia buvęs besiginantysis nuo prasidėjusio, akivaizdaus pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis (J. J.) buvo įžeistas ir sužalotas nukentėjusiojo D. M., todėl, iškilus realiam pavojui jo sveikatai ir gyvybei, ėmėsi aktyvių gynybos veiksmų. Tyčia sužaloti nukentėjusiųjų nesiekė, tai įvyko savigynos metu. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio elemento – būtinosios ginties ribų – nepasisakė, nors apeliaciniame skunde apie tai pažymėta.

14Kasatoriaus teigimu, teismas taip pat nepagrįstai atmetė galimybę kvalifikuoti jo veiką pagal BK 136 straipsnį. Byloje nustatyta, kad D. M. ne tik labai įžeidė J. J., bet ir smogė jam į veidą, todėl teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti ir konstatuoti buvus staigų labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.

15Kasatorius pažymi, kad BPK 44 straipsnis garantuoja teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vieningos teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamajame procese.

16BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kasatorius mano, kad įrodymai, kuriais remdamiesi teismai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nepatvirtina bylos aplinkybių, leidžiančių neginčijamai nustatyti jo kaltę. Taip pat pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, reikalaujančios įrodymus įvertinti pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau ne visi duomenys pripažinti įrodymais, vieniems jų teismas teikė didesnę reikšmę nei kitiems, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų.

17Pasak kasatoriaus, teismai kreipė dėmesį tik į nenuoseklius ir prieštaringus J. J. kaltinančius nukentėjusiųjų parodymus, kurių patikimumo nepatikrino. Neatsižvelgė į tuos įrodymus bei duomenis, kurie jį teisina, t. y. nepagrįstai nesirėmė su J. J. buvusio J. S., taip pat O. M., A. G. parodymais, nevertino paties J. J. nuoseklių parodymų.

18Kasatorius nurodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja nustatyti visus konkrečius veikos požymius, vienas iš tokių yra padariniai. Šioje byloje tai – sunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai. Teismas nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad nukentėjusysis S. D. galėjo susižaloti pats, užgriūdamas ant peilio grumtynių metu, taip pat neatmesta tikimybė, jog kai kurie sužalojimai D. M. galėjo būti padaryti jam užgriuvus ant peilio grumtynių metu. Tai iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų J. S., O. M., A. G. parodymai. Nors tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino teismo medicinos specialistas R. Arlickas, tačiau teismas jo paaiškinimus vertino tik vienu aspektu – kad nukentėjusieji negalėjo būti sužaloti J. J. mojuojant peiliu į šalis. Pasak nuteistojo J. J., nagrinėdamas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino jo ir liudytojo J. S. parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Taip pat nepagrįstai atmestas prašymas paskirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nukentėjusieji negalėjo susižaloti patys (t. y., koks sužalojimų mechanizmas). Dėl to buvo pažeistos J. J. procesinės teisės.

19Abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus, ištyrė tik dalį duomenų, kurie nebuvo pakankamas pagrindas įsitikinti J. J. kalte. Neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesant pakankamai įrodymų teismų išvadoms pagrįsti, neįmanoma priimti teisingo nuosprendžio. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai taip pasielgdami pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą BPK 1 straipsnyje, BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šiuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos reikalauja, kad nekaltas asmuo negali būti nuteistas, o visos byloje esančios abejonės turi būti vertinamos išimtinai baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

20Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Priteisiant iš J. J. nukentėjusiajam D. M. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nesivadovauta CK 6.250 ir 6.282 straipsniais bei teismų praktika, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas neįvertino kasatoriaus turtinės padėties, veikos pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų.

21Atsiliepimu į nuteistojo J. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekišas prašo kasacinį skundą atmesti.

22Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis ir palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis yra teisėti ir pagrįsti.

23Kasatoriaus argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, atmestini. Teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, kad kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, įtikinamai paaiškino, kodėl kritiškai vertino nenuoseklius (ne kartą pakeistus) liudytojo J. S. parodymus ir rėmėsi nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas didelį dėmesį skyrė liudytojų O. M. ir A. G. parodymams, kuriuos įvertino kaip nešališkus, nes šios liudytojos konflikte nedalyvavo. Pagrįsta teismo išvada, kad šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir paneigia kasatoriaus versiją apie tai, kad pirmiausia prieš jį buvo panaudotas smurtas, nuo kurio jis turėjo pagrindą gintis. Be to, neatitinka tikrovės kasatoriaus teiginys, kad teismo posėdyje ekspertas R. Arlickas tvirtinęs, jog nukentėjusieji patys galėjo susižaloti užgriūdami ant peilio; iš tiesų tai paneigė ne tik ekspertas, bet ir nukentėjusieji, kurių parodymus teismas pagrįstai įvertino kaip patikimus. Taigi vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

24Prokuroras teigia, kad pagrįstai netaikytos BK 28 straipsnio nuostatos, nes būtinosios ginties situacija nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad jokio realaus pavojaus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi nė iš vieno nukentėjusiojo pusės kasatoriaus atžvilgiu nebuvo. Būtinosios ginties situacija paneigta tuo, kad pirmas smurtą prieš nukentėjusiuosius pradėjo naudoti būtent kasatorius (tai patvirtina nukentėjusiųjų D. M., S. D. ir liudytojų O. M. ir A. G. parodymai). Būtinosios ginties situacijos buvimą paneigia ir nusikaltimo įrankis – peilis, kurį kasatorius naudojo prieš beginklius nukentėjusiuosius, bei žalojimo peiliu intensyvumas (šeši dūriai D. M. ir vienas – S. D.), sužalojimų lokalizacija ir pobūdis.

25Kasacinio skundo teiginiai, kad J. J. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, nes nukentėjusysis D. M. ne tik labai įžeidė kasatorių, bet ir smogė jam į veidą, taip pat nepagrįsti. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai jis padaromas kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Iš bylos duomenų matyti, kad pats D. M. neneigė, jog galėjo pasakyti kasatoriui negražų žodį, bet akivaizdu, jog vienos šios aplinkybės nepakanka konstatuoti kasatoriaus didelį susijaudinimą, juo labiau fiziologinio afekto būsenos. Be to, pirmiau minėta, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusysis nenaudojo smurto prieš kasatorių. Kadangi nenustatyta kaltininko fiziologinio afekto būsena (o ją pagal faktines bylos aplinkybes nustato teismas), perkvalifikuoti vieną iš kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 136 straipsnį nėra jokio pagrindo.

26Prokuroras nurodo, kad taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, jog teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, priteisdamas nukentėjusiajam D. M. 25 000 Lt neturtinei žalai atliginti.

27Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, BPK 115 straipsnio 1 dalies ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į kasatoriaus kaltę, jo turtinę padėtį (nedirba, neturi jokių pajamų bei turto) ir vadovavosi sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Teismas per pusę sumažino nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Prokuroro nuomone, esant sunkiems nusikalstamos veikos padariniams, dar daugiau jį mažinti nėra pagrindo.

28Kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl J. J. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį

30Kasatorius J. J., prašydamas nutraukti bylą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusiųjų D. M. ir S. D. ir kad jam turėtų būti taikomos BK 28 straipsnio nuostatos, be to, yra galimybė kvalifikuoti jo veiką pagal BK 136 straipsnį. Kasaciniame skunde plačiai aptariama būtinosios ginties samprata, taikymo sąlygos, asmens teisė gintis nuo pavojingo kėsinimosi. Tačiau kasacinis skundas argumentuojamas visiškai tais pačiais teiginiais, kaip ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas ir remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, kurių byloje teismai nenustatė arba apskritai ne faktais, o tik teoriniais samprotavimais.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl tie kasacinio skundo argumentai, kurie nesusiję su baudžiamojo įstatymo taikymu teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nenagrinėjami. Antra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, išsamiai atsakė į visus jo argumentus, tarp jų – dėl faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės J. J. veikos teisiniam vertinimui.

32Byloje nustatyta, kad J. J. pirmasis pradėjo naudoti smurtą prieš nukentėjusiuosius D. M. ir S. D., o D. M. prieš tai ištartas keiksmažodis, kuris nebuvo skirtas specialiai J. J., bet tiesiog šiaip pasakytas, BK 136 straipsnio prasme negali būti laikomas itin įžeidžiančiu ar neteisėtu poelgiu, dėl kurio kasatorius prarado gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus ir dėl to sunkiai sužalojo nukentėjusįjį būdamas staiga labai susijaudinęs. Juo labiau minėtos aplinkybės negali reikšti, kad J. J. veikė gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t. y. esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Priešingai, pats J. J. puolė, panaudodamas pavojingą įrankį – peilį, juo smūgiuodamas žalojo D. M., kuriam šešis kartus dūrė į krūtinę, nugarą bei kitas kūno vietas, ir S. D., kuriam peiliu smogė į nugarą. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės apie jam nenaudingą jėgų persvarą tariamai atremiant puolimą, visiškai prieštarauja teismų sprendimuose aprašytai įvykio eigai ir situacijai. J. J. nebuvo vienas, o leido laiką su draugu ir merginomis, gėrė alkoholinius gėrimus pavėsinėje, vėliau prie jų prisijungė du iš matymo kasatoriui pažįstami asmenys – nukentėjusieji; iš pradžių visi kalbėjosi, bendravo, po to įvyko konfliktas, kurio pretekstu tapo D. M. ištartas keiksmažodis ir į kurį J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reagavo visiškai neadekvačiai ir nusikalstamai, kryptingai žalodamas nukentėjusiuosius.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų sprendimuose aprašytą įvykio situaciją ir nurodytus faktus kasatorius J. J. sužalojo D. M. ir S. D. nesant BK 28 straipsnyje numatytų sąlygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę, o nesant šių sąlygų, t. y. būtinosios ginties situacijos, negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Taip pat nėra BK 136 straipsnyje numatytų aplinkybių – nukentėjusio asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio, dėl kurio kaltininkas staiga labai susijaudinęs (fiziologinio afekto būsenos) sunkiai sužalojo D. M.. Taigi J. J. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, o BK 28 ir 136 straipsnių nuostatos išaiškintos teisingai, pagrįstai jų netaikant.

34Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų. Argumentuodamas tai, kasatorius ir šiuo atveju daug dėmesio skiria teisės aktuose įtvirtintų bendrųjų nuostatų išdėstymui, bet ne konkrečiai su išnagrinėta byla susijusiai argumentacijai. Deklaruojamus nekaltumo prezumpcijos principo, teismo nešališkumo, BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus kasatorius sieja su tuo, kad teismai nepatikrino ir neišnagrinėjo aplinkybių apie tai, jog D. M. ir S. D. galėjo būti sužaloti ne J. J. smūgiuojant peiliu, o juo mosuojant arba nukentėjusiesiems užgriuvus ant peilio. Be to, pasak kasatoriaus, teismai rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, nors jie nepatikimi, netinkamai vertino liudytojų J. S., O. M., A. G. parodymus, nepagrįstai atmetė paties J. J. paaiškinimus, o kartu ir prašymą paskirti dar vieną teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti tikrąjį nukentėjusiųjų sužalojimų mechanizmą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas visus šiuos klausimus dėl J. J. veiką patvirtinančių aplinkybių įrodytumo, kuriuos jis buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, išnagrinėjo ir pateikė argumentuotas išvadas.

35Kasacinio skundo teiginiai dėl padarytų BPK pažeidimų – visiškai nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų nuosprendžių turiniui. Teismų išvados apie tai, kad nuteistasis nebuvo užpultas ir ne gindamasis sužalojo nukentėjusiuosius, o tyčia smūgiuodamas peiliu, ir ne šiems užgriuvus ant jo ar kaltininkui mojuojant peiliu į šalis, yra grindžiamos faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina bylos įrodymų visuma, t. y. įvykio liudytojų parodymai apie konflikto pradžią ir eigą bei incidento dalyvių veiksmus, teismo medicinos specialisto išvados ir specialisto R. Arlicko paaiškinimai teisiamajame posėdyje apie padarytų sužalojimų pobūdį. Objektyviai įvertintais bylos duomenimis kasatoriaus versija paneigta kaip neatitinkanti tikrovės. Tiek paties nuteistojo J. J., tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų kasaciniame skunde minimi J. S., O. M., A. G. parodymai, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dar kartą aptarti bei įvertinti apeliacinės instancijos teismo sprendime. Teismų padarytos išvados nustatant faktines įvykio aplinkybes atitinka šių įrodymų turinį, o jų vertinimas – BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reikalaujančias įrodymus vertinti pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą. Akivaizdu, kad kasatoriaus netenkina ta apeliacinės instancijos teismo išvadų ir sprendimo dalis, kuria jo skundas buvo atmestas, tačiau tai nereiškia, kad teismas buvo šališkas, o nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama įrodymų visuma neparemtomis išvadomis arba neišnagrinėjus visų – ypač teisinančių – bylos duomenų.

36Dėl civilinio ieškinio (neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam D. M.)

37Kasatorius teigia, kad priteisdami iš jo nukentėjusiajam D. M. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismai nesivadovavo CK 6.250 ir 6.282 straipsnių nuostatomis, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nes neįvertino jo turtinės padėties, padarytos veikos pobūdžio ir pavojingumo, nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų.

38Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas visus juos išnagrinėjo ir pateikė motyvuotus atsakymus, kodėl palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl D. M. priteistos neturtinės žalos. Šios žalos dydis – faktinė aplinkybė – nustatyta įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes – J. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, nukentėjusiajam sukeltus padarinius, taip pat atsižvelgus į turtinę kasatoriaus padėtį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas išspręstas nesilaikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei pažeidžiant CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą.

39Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas; šis nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Atmesti nuteistojo J. J. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš J. J. Valstybinei ligonių kasai 2508,90 Lt už D. M. ir S. D.... 3. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista – vadovaujantis BK 63... 5. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,... 7. J. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 8. J. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 138... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir labai išsamiai... 11. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BK 28 straipsnio,... 12. Kasaciniame skunde teigiama, jog nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo... 13. Kasatorius nurodo, kad svarbus klausimas yra būtinosios ginties ribų... 14. Kasatoriaus teigimu, teismas taip pat nepagrįstai atmetė galimybę... 15. Kasatorius pažymi, kad BPK 44 straipsnis garantuoja teisę į tai, kad bylą... 16. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie... 17. Pasak kasatoriaus, teismai kreipė dėmesį tik į nenuoseklius ir... 18. Kasatorius nurodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja nustatyti... 19. Abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus, ištyrė tik dalį duomenų,... 20. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas taip pat netinkamai išsprendė... 21. Atsiliepimu į nuteistojo J. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 22. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų... 23. Kasatoriaus argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, atmestini. Teismas... 24. Prokuroras teigia, kad pagrįstai netaikytos BK 28 straipsnio nuostatos, nes... 25. Kasacinio skundo teiginiai, kad J. J. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal... 26. Prokuroras nurodo, kad taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, jog teismas... 27. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, BPK 115... 28. Kasacinis skundas atmestinas.... 29. Dėl J. J. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1... 30. Kasatorius J. J., prašydamas nutraukti bylą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 32. Byloje nustatyta, kad J. J. pirmasis pradėjo naudoti smurtą prieš... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų sprendimuose aprašytą... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų.... 35. Kasacinio skundo teiginiai dėl padarytų BPK pažeidimų – visiškai... 36. Dėl civilinio ieškinio (neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam D.... 37. Kasatorius teigia, kad priteisdami iš jo nukentėjusiajam D. M. 25 000 Lt... 38. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.... 39. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Atmesti nuteistojo J. J. kasacinį skundą....