Byla e2-1386-464/2016
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovo K. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės T. Ž. ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovo K. Š.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. P. T. Ž. 2015-02-12 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė išieškoti iš skolininko K. Š. 87 366,77 Eur skolos, 1 573,20 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 384 Eur bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, 88 939,97 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-13 įsakymu patenkino T. Ž. pareiškimą, tos pačios dienos nutartimi taikė skolininko atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Skolininkas K. Š., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 įsakymu, 2015-04-15 pateikė teismui prieštaravimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi priėmė skolininko prieštaravimus, išaiškino kreditorei, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo jai dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus.
  3. I. T. Ž. 2015-05-05 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo K. Š. 88 939,97 Eur skolos, 1 573,20 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas nurodyto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl 2015-05-08 nutartimi nutarė 2015-02-13 teismo įsakymą panaikinti ir ieškovės T. Ž. ieškinį persiųsti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-20 rezoliucija išsprendė ieškinio priėmimo klausimą – ieškinį priėmė.
  4. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012-04-04 atsakovas K. Š. ir Lichtenšteino įmonė „ATV Group Anstalt“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 100 000 JAV dolerių (87 366,77 Eur) paskola, nustatytas paskolos grąžinimo terminas iki 2012-05-23. Nustatytu terminu atsakovas paskolos negrąžino, todėl 2012-07-12 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu Lichtenšteino įmonė „ATV Group Anstalt“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą.
  5. Atsakovas 2015-06-12 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje neatskleistos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu ir jos vykdymu. Teigia, kad faktiškai paskolos davėju yra ieškovės sutuoktinis K. A. (K. A.), o ne paskolos sutartyje nurodyta įmonė, kuri šios sutarties sudarymo metu priklausė ieškovei. Paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas neatitinka tikrosios sutarties šalių valios, nes po sutarties pasirašymo jis ne kartą buvo keičiamas žodiniais šalių susitarimais. Pagal paskolos sutarties šalių žodinį susitarimą paskola buvo grąžinama dalimis ir beveik visa paskolos suma jau yra grąžinta. Likusi paskolos dalis yra labai nedidelė ir ji nebuvo grąžinta tik dėl ieškovės bei jos sutuoktinio nesąžiningų veiksmų. Apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą nebuvo informuotas nei raštu, nei žodžiu. Atsakovo manymu, šis sandoris specialiai buvo nuslėptas nuo atsakovo bei galimai buvo sudarytas atgaline data.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-22 nutartimi paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, įpareigojo šalis per 14 dienų terminą pateikti dubliką ir tripliką. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2015-07-10 pateikė teismui dubliką, kuriame patvirtino, kad 27 713 Eur dydžio dalį palūkanų (o ne paskolos), dėl kurių dydžio (18 proc.) šalys susitarė žodžiu, atsakovas jai yra grąžinęs, perduodamas pinigus per kitą asmenį, taip pat įsigydamas jai ir jos sutuoktiniui tam tikrus daiktus bei atlikdamas jiems tam tikras paslaugas. Atsakovas 2015-08-03 pateikė teismui tripliką, kuriame nesutiko su ieškovės argumentais dėl šalių sutartų 18 proc. dydžio palūkanų bei 27 713 Eur dydžio sumokėtos sumos įskaitymo palūkanoms padengti, prašė pripažinti ieškovės T. Ž. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, apklausti liudytoju ieškovės sutuoktinį K. A..
  7. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-26 nutartimi nutarė bylą nagrinėti teismo 2015-11-10 posėdyje žodinio proceso tvarka, išsiųsti šaukimus byloje dalyvaujantiems asmenims ir liudytojui K. A..
  8. Atsakovo atstovas 2015-09-03 pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Prašyme nurodė, kad iki teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje paskyrimo tą pačią dieną buvo paskirtas teismo posėdis Molėtų rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4877-803/2016, todėl dėl užimtumo kitoje byloje negalės dalyvauti teismo posėdyje. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-03 nutartimi patenkino atsakovo atstovo prašymą, civilinės bylos nagrinėjimą perkėlė iš 2015-11-10 10.30 val. į 2015-11-27 13.00 val.
  9. I. T. Ž. 2015-11-27 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriame prašė papildomai iš atsakovo priteisti 22 567,54 Eur palūkanų. 2015-12-07 ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriuose nurodė, kad padidinus prašomų priteisti palūkanų sumą pagrindinis materialusis teisinis reikalavimas dėl skolos iš atsakovo priteisimo liko nepakitęs, todėl CPK 141 straipsnyje numatytas reikalavimas nebuvo pažeistas. Atsakovas 2015-12-28 pateikė teismui raštišką nuomonę dėl ieškovės pareiškimo padidinti ieškinio reikalavimus priėmimo – prašė šį pareiškimą atsisakyti priimti, kadangi tiek pareiškimas, tiek jame nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai turėjo būti pateikti iki pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu pabaigos.
  10. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-27 teismo posėdyje protokoline nutartimi išsprendė ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo klausimą – pareiškimą priėmė, paskirė kitą teismo posėdžio datą – 2016-03-03 15.00 val.
  11. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-04 nutartimi pripažino ieškovės T. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016-03-03 15.00 val. būtinu.
  12. Ieškovės atstovė 2016-02-19 pateikė teismui prašymą dėl atsakovo K. Š. dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu. Prašyme nurodė, kad siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje bei išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo paskolos sutarties sudarymu ir jos vykdymu, būtina pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu.
  13. Ieškovės atstovė 2016-03-03 pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl laikino nedarbingumo (ligos). Vilniaus apygardos teismas 2016-03-03 posėdyje protokoline nutartimi patenkino ieškovės atstovės prašymą, atidėjo teismo posėdį 2016-05-04 13.00 val.
  14. Ieškovė ir liudytojas K. A. 2016-05-03 pateikė teismui prašymą dėl 2016-05-04 teismo posėdžio atidėjimo. Prašyme nurodė, kad negali dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, kadangi Baltarusijos Respublikoje gegužės 1 d. (tarptautinė darbo diena) ir gegužės 9 d. (Pergalės diena) švenčiamos nacionalinės šventės, be to, neturi galiojančių vizų, kurių gavimas gali užtrukti iki dviejų mėnesių.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-10 nutartimi ieškovės T. Ž. ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų iš atsakovo K. Š. priteisimo paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei 1 684 Eur žyminį mokestį.
  2. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant CPK 246 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai ieškovas, kurio asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, neatvyksta į teismo posėdį ir byloje nėra galimybės priimti sprendimo už akių, atsakovo prašymu teismas palieka ieškinį nenagrinėtu.
  3. Teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsniu, 246 straipsnio 1 dalimi, atmetė ieškovės ir liudytojo prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi apie paskirtą teismo posėdį ieškovė buvo informuota prieš du mėnesius, todėl turėjo pakankamai laiko pasirūpinti vizos gavimu, o norėdama švęsti šventes, galėjo savalaikiai pateikti prašymą dėl kitos teismo posėdžio datos paskyrimo. Teismas akcentavo ir tokią aplinkybę, kad šalis, pradėjusi procesą, privalo bendradarbiauti ir pasirūpinti proceso ekonomiškumu.
  4. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje negali būti priimtas sprendimas už akių, nes ieškovė ne kartą keitė savo paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir neatskleidė esminių faktinių aplinkybių. Ieškinyje buvo remiamasi išskirtinai paskolos teisiniais santykiais, o vėlesniuose procesiniuose dokumentuose jau buvo teigiama, kad šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai, inter alia, ne tik su ieškove, bet ir su K. A.. Po tripliko pateikimo ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, pripažindama, kad atsakovas atliko ieškovės ir jos vyro naudai automobilio aptarnavimo paslaugas, dalį pinigų perdavė per kitus asmenis ir pan.
  5. Nenustatęs pagrindo atidėti teismo posėdį (CPK 1622 straipsnio 1 dalis) bei atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovei nesirūpinant greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), bei vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu ir grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. I. T. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-10 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju susidariusi išskirtinė situacija, kai ieškinį pareiškė ne Lietuvos Respublikos, o Baltarusijos Respublikos pilietė, kuri pasirinko bylos vedimą per atstovę. 22.2. Ieškovė neneigia, kad apie būtiną jos dalyvavimą teismo posėdyje buvo informuota savo atstovės, tačiau toks informavimo būdas nėra tinkamas, nes nėra numatytas CPK bei negali būti prilyginamas teismo šaukimo įteikimui (CPK 134 straipsnis, 133 straipsnio 1 dalis). 22.3. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, neišsprendė ieškovės prašymo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Tokį prašymą ieškovės atstovė palaikė paskutiniojo teismo posėdžio metu. Į paskutinį teismo posėdį atsakovas nebuvo atvykęs, kas patvirtina, jog nurodyto posėdžio metu nebūtų pavykę bylos išnagrinėti ne tik dėl ieškovės ir jos sutuoktinio (liudytojo) neatvykimo, bet ir dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje. Todėl tik atidėjus 2016-05-10 teismo posėdį būtų sudaryta galimybė kitame teismo posėdyje apklausti visas ginčo šalis ir objektyviai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. 22.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė dalyvavo procese, CPK ir teismo nustatytais terminais teikė būtinus procesinius dokumentus, prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo. Nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti priešingai pusei, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Naujo teisminio proceso inicijavimas nepagrįstai sukels šalims papildomų bylinėjimosi išlaidų.
  1. A. K. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus visas svarbias bylos aplinkybes, ieškovės elgesį - akivaizdų vengimą atvykti į teismo posėdį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisingai taikant ir aiškinant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę palikti ieškinį nenagrinėtu. 24.2. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ne Lietuvoje. Nei materialiosios teisės, nei procesinės teisės nuostatos nenumato išimtinių taisyklių teisminiam procesui, kai viena iš šalių yra užsienio valstybės pilietis ar užsienyje gyvenantis asmuo. Ieškovė yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokate, kuri konsultuoja ja teisiniais klausimais, todėl turėjo žinoti neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes. 24.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių – tuo metu vykusių valstybinių švenčių ir vizos neturėjimo, kadangi nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota prieš du mėnesius, todėl turėjo pakankamai laiko pasirūpinti vizos gavimu. 24.4. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovei apie teismo posėdį nebuvo pranešta įteikiant nustatytos formos teismo šaukimą, nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi apie ieškovės būtiną dalyvavimą teismo posėdyje buvo tinkamai informuota jos atstovė. 24.5. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovės atstovės prašymo dėl atsakovo būtino dalyvavimo teismo posėdyje, nėra susiję su skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi skundžiama nutartis buvo priimta ieškovei, o ne atsakovui, nevykdant teismo įpareigojimo dalyvauti teismo posėdyje. Be to, teismo 2016-03-03 posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, tačiau nenustačius jokių pagrindų tokio prašymo patenkinimui, buvo nutarta, kad atsakovas atvyks į teismo posėdį be atskiro teismo įpareigojimo. Į paskutinį vykusį teismo posėdį atsakovas neatvyko, nes iki teismo posėdžio buvo žinoma, kad ieškovė teismo posėdyje nedalyvaus, kas savaime suponavo išvadą, jog teismo posėdis neįvyks.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje keliamas klausimas dėl CPK 246 straipsnyje numatytų padarinių taikymo, kuomet neatvykus į teismo posėdį šaliai, kurios dalyvavimas buvo teismo pripažintas būtinu, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.
  2. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 5 punktą.
  3. Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuotas specialus, nepatenkantis į CPK 296 straipsnio 5 punkto ar kitų šios teisės normos punktų taikymo sritį atvejis, susijęs su bet kurios ginčo šalies – tiek ieškovo, tiek atsakovo nedalyvavimu teismo posėdyje, kai jų asmeninis dalyvavimas, nepaisant posėdyje dalyvaujančio tos šalies atstovo, teismo buvo pripažintas būtinu. Tokiu atveju įstatymų leidėjo valia teismas turi priimti neatvykusiai šaliai sprendimą už akių, bet ne palikti ieškinio reikalavimus nenagrinėtus. Būtent tokių konkrečių teisinių padarinių įtvirtinimas, iš esmės apribojantis pasyviajai šaliai tik tiesioginės apeliacijos galimybę (CPK 287 str. 1 d.), bet nelemiantis proceso toje byloje pabaigos, nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, neteikė teismui pagrindo, naudojantis sisteminio teisės normų aiškinimo taisykle, padaryti kitokią išvadą ir palikti ieškinį negarinėtą. Todėl vien šiuo aspektu skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

    5

  4. Antra vertus, CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga). Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybė suteikiama tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
  5. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia procesinė situacija, kai apeliantė, kuri iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir aktyviai dalyvavo teisminiame procese, pateikė prašymą ir dėl paskutiniojo teismo posėdžio atidėjimo, į tą teismo posėdį, kuriame dalyvavo jos atstovė, pati neatvyko. Atsakovas, iki tol procesiniuose dokumentuose neprieštaravęs sprendimo už akių priėmimui, teismo posėdyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, kad civilinė byla buvo iškelta 2015-05-20. Per beveik 1,5 metų laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo apeliantė tinkamai vykdė teismo nurodymus, įstatymų ir teismo nustatytais terminais teikė teismui procesinius dokumentus (dubliką, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, rašytinius paaiškinimus), kurie teismo buvo priimti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad teismo 2015-11-10 posėdis buvo perkeltas į 2015-11-27 dėl antrosios šalies - atsakovo atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, taip pat dėl to, kad 2016-03-03 teismo posėdis buvo atidėtas dėl kitų objektyvių priežasčių, t. y. apeliantės atstovės ligos. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantė akivaizdžiai nesąžiningai naudojosi arba piktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, vilkino teisminį procesą ir šio proceso trukmė išimtinai susijusi tik su jos prašymais arba jos nepateisinamu procesiniu elgesiu, byloje nėra.
  6. Pati savaime aplinkybė, kad prašymas atidėti 2016-05-04 teismo posėdį, į kurį apeliantė turėjo pareigą atvykti, buvo grindžiamas tokia priežastimi, kaip galimas savalaikis vizos negavimas dėl Baltarusijos Respublikoje nurodytu laikotarpiu buvusių šventinių dienų, kitokio jos procesinio elgesio vertinimo taip pat nesuponuoja ir nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad iki nurodyto prašymo pateikimo apeliantė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir aktyviai dalyvavo teisminiame procese. Šiame kontekste pripažintina pagrįsta apeliantės pozicija, kad nagrinėjant prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su jos gyvenamąja vieta ne Lietuvoje, todėl jos atvykimas į Lietuvą bei dalyvavimas teismo posėdyje yra apsunkintas labiau, nei kitų proceso dalyvių.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju tokiam posėdžiui įvykti buvo ir kitų procesinių kliūčių, nepaisant pačios apeliantės nedalyvavimo jame. Šiuo konkrečiu atveju turėjo būti atsižvelgta ir į dar 2016-02-19 apeliantės pateiktą, tačiau nei teismo rezoliucija, nei teismo nutartimi taip ir neišspręstą prašymą dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, tokių duomenų nagrinėjamos bylos procesinėje informacijoje neužfiksuota (teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors teismas 2016-03-03 teismo posėdyje atsakovo atstovui pranešė apie tokio prašymo gavimą, tačiau šio prašymo iš esmės nenagrinėjo ir dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje (ne)būtinumo nepasisakė, apie tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatą apeliantė nebuvo informuota. Atsižvelgiant į procesinius principus – į proceso ekonomiškumą bei juo nustatytą pareigą teismui siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis), į kooperaciją, kuri įpareigoja teismą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8, 245 straipsniai), į šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), pirmosios instancijos teismas turėjo reaguoti į tokį apeliantės prašymą bei išnagrinėti jį įstatymų nustatytais terminais ir tvarka. Todėl apeliantės pozicija iš esmės yra pagrįsta ir tuo aspektu, kad ji tikėjosi atsakovo apklausos tame pačiame teismo posėdyje, į kurį ji atvyktų iš savo gyvenamosios vietos Baltarusijoje, taigi teismo posėdis negalėjo įvykti ne tik dėl su ja pačia susijusių aplinkybių, bet ir dėl teismo neišspręstų apeliantės procesinių prašymų.
  8. Konstatavus, kad įstatyminių prielaidų palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju nebuvo, atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantei asmeniškai neįteiktu šaukimu į teismo posėdį, nėra reikšmingi. Tačiau būtina pažymėti, kad įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), siekiant be reikalo neapsunkinti teismo darbo ir išvengti nepagrįstų išlaidų, CPK 118 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susijusius visus procesinius dokumentus įteikti tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Į teismo procesinių dokumentų kategoriją patenka ir teismo šaukimai bei pranešimai apie teismo posėdį (CPK 116 straipsnio 1 dalis). Analogiškai klausimas dėl procesinių dokumentų užsienyje gyvenančiai šaliai įteikimo reglamentuotas ir CPK 805 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatė, nei pati apeliantė, nei per savo atstovę pageidavimo gauti procesinius dokumentus asmeniškai neišreiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie teisminio nagrinėjimo eigą informavo tik jos atstovę, kuri, be kita ko, gavusi atitinkamus dokumentus privalėjo nedelsdama apie tai pranešti atstovaujamajai ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 2 dalis).
  9. Pripažintina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas šiuo konkrečiu atveju buvo taikytas nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

7panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai