Byla 2-303/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Konstantino Gurino (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo LUAB „Utetra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo LUAB „Utetra“ ieškinį atsakovams B. M. , V. Č. , R. Č. , trečiajam asmeniui L. M. dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas LUAB “Utetra” 2006 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų B. M. , V. Č. ir R. Č. 180 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Neatvykus į teismo posėdį ieškovo LUAB „Utetra“ atstovui, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 21 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nutartyje nurodė, kad teismas negavo duomenų apie ieškovo atstovo neatvykimo priežastis, todėl konstatavo, jog ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant byloje nebuvo gautas.

5Ieškovas LUAB „Utetra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovą LUAB „Utetra“ byloje atstovauja du advokatai. Bylą vedantis advokatas – A. Raišutis, kuris rengė ieškinį ir dalyvavo visuose teismo posėdžiuose iki 2008 m. vasario 22 d. 9 val. teismo posėdžio, kuriame dalyvauti jis negalėjo dėl užimtumo M. Romerio universitete skaitant paskaitas. 2008 m. vasario 22 d. 9 val. teismo posėdyje advokatą A. Raišutį pavadavo advokatas Z. Pečiulis. Minėto teismo posėdžio metu, neatvykus ekspertei, teismo posėdį buvo nuspręsta atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad teisėja negalėjo paskirti kito posėdžio taip, kad tą dieną ekspertė tikrai galėtų dalyvauti, o jos dalyvavimas buvo būtinas, teisėja paaiškino, kad preliminariai yra numatomos dvi kito teismo posėdžio datos, t. y. 2008 m. kovo 21 d. 13 val. arba 2008 m. kovo 26 d. 13 val., o apie konkrečią teismo posėdžio datą šalims bus pranešta atskirai, kai teisėja suderins su eksperte galimą jos atvykimo į teismo posėdį datą. Taigi 2008 m. vasario 22 d. teismo posėdyje kitas teismo posėdis paskirtas nebuvo. Byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pateiktas pasirašyti pranešimas apie kitą teismo posėdį, kuriame nebuvo įrašyta kito teismo posėdžio data ir laikas. Teigia, kad nei ieškovas, nei jo atstovai nebuvo tinkamai informuoti apie 2008 m. kovo 21 d. 13 val. paskirtą teismo posėdį.
  2. Advokatas A. Raišutis, gavęs ekspertės kontaktinius telefonus bei atsižvelgęs į tai, kad kitas teismo posėdis dar nebuvo paskirtas, o preliminariai numatytomis teismo posėdžio datomis jis bus užimtas M. Romerio universitete, 2008 m. vasario 26 d. pateikė teisėjai pranešimą, kuriame nurodė ekspertės kontaktinius telefonus ir prašė skirti kitą teismo posėdį atsižvelgiant į jo užimtumą numatomomis skirti teismo posėdį dienomis. Tačiau į šį advokato pranešimą/prašymą teisėja niekaip nesureagavo ir apie 2008 m. kovo 21 d., 13 val. paskirtą teismo posėdį ieškovui ir jo atstovams jokia forma nepranešė.
  3. Pažymi, kad ieškovo atstovai visada tinkami rūpinosi bylos eiga ir vykdė visus teismo nurodymus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu, kai bylos nagrinėjimas tęsiasi jau beveik pusantrų metų, pažeidžia koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. Č. , R. Č. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Faktas, kad buvo paskirtos dvi posėdžio datos niekaip nepateisina ieškovo atstovų nesirūpinimo proceso eiga.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas B. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad kelių posėdžio datų suderinimas neatleidžia šalies nuo pareigos atvykti paskelbtomis posėdžių datomis į teismo posėdį. Ieškovas, jo atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, neprašė nagrinėti jiems nedalyvaujant, nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl akivaizdu, kad jie elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

10Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Tam, kad būtų galima taikyti minėtus šalių ar jo atstovų neatvykimo į teismo posėdį padarinius, svarbu yra šalims tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, informuoti šalis apie neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius. Pažymėtina, kad tinkamo teismo proceso samprata apima ne tik šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų, bet ir teismo nepriekaištingą proceso teisės normų laikymąsi.

12Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 22 d. teismo posėdyje, nutaręs bylos nagrinėjimą atidėti 2008 m. kovo 21 d., 13 val., pasirašytinai supažindino posėdyje dalyvavusius asmenis, tarp jų ir ieškovo atstovą, su kito teismo posėdžio data (t. 1, b. l. 109). Į 2008 m. kovo 21 d., 13 val. įvykusį teismo posėdį nei ieškovas, nei jo atstovai neatvyko. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovo atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, o byloje nėra duomenų apie jo neatvykimo priežastis, konstatavo, kad ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o nesant prašymo nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant, paliko ieškinį nenagrinėtą.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Taip pat pažymėtina, kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2006 m. rugpjūčio 28 d. (t. 1, b. l. 1). Taigi byla nagrinėjama jau daugiau negu 1,5 metų. Per šį laikotarpį ieškovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, vykdė visus teismo nurodymus. Duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas (jo atstovai) nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Todėl negalima teigti, kad ieškovas (jo atstovai) nesirūpino bylos eiga, vilkino bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

14Kartu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgė į 2008 m. vasario 26 d. ieškovo atstovo pateiktą pranešimą, kuriame prašoma skiriant teismo posėdį atsižvelgti į jo užimtumą (t. 2, b. l. 113). Nors pagal CPK 246 straipsnio pirmą dalį šalies atstovo užimtumas kitose bylose ar kitoks užimtumas paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis ir teismas dėl to neprivalėjo atidėti teismo posėdį, tačiau minėto pranešimo turinys patvirtina, kad ieškovo atstovui apie 2008 m. kovo 21 d., 13 val. paskirtą teismo posėdį nebuvo tiksliai žinoma. Apeliantas skunde nurodo, kad 2008 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu buvo derinamos dvi galimos kito teismo posėdžio datos (2008 m. kovo 21 d., 13 val. ir 2008 m. kovo 26 d., 13 val.). Tai patvirtina ir atsakovai savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 130, 133). Atsižvelgiant į civilinio proceso keliamą kooperacijos principą, įpareigojantį teismą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.), kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo reaguoti į tokį ieškovo atstovo pranešimą bent jau informuodamas ieškovą (jo atstovą), kad kitas teismo posėdis įvyks 2008 m. kovo 21 d., 13 val.

15Aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad tai buvo pirmas ieškovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, byloje nesant kitų duomenų, kad šalis nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ar vilkina procesą, taip pat įvertinus tai, kad byla nagrinėjama jau daugiau kaip 1,5 metų, byloje atlikta ekspertizė, eilė kitų procesinių veiksmų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.