Byla AS-1226-520/2015

Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pakilimo takas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pakilimo takas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „REFFO“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra) dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pakilimo takas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymus: 2014 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 4-177 „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-081 nutraukimo ir lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-177) ir 2014 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 4-176 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-176) (toliau kartu – ir Įsakymai).

5Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, t. y. kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Įsakymų galiojimą.

6Pareiškėjas paaiškino, kad priėmus Įsakymus buvo nutraukta 2010 m. rugpjūčio 31 d. „Turistinės klasės viešbučio statyba prie Ignalinos aerodromo, Didžiasalio kaime“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-OM-06-K-02-081 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartis“ (toliau – ir Sutartis), todėl pareiškėjas nebevykdo Projekto, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) ir Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra) pareiškėjui nebeturi jokių įsipareigojimų, susijusių su Projekto administravimu ir finansavimu. Pareiškėjas teigė, kad ateityje bus sunku atnaujinti santykius su nurodytomis institucijomis, įgyvendinti Projektą. Pareiškėjas pažymėjo, kad su juo tinkamai nebendradarbiauja nei Ūkio ministerija, nei Finansų ministerija, nei Agentūra, pareiškėjas yra pašalintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjų sąrašų. Finansų ministerija sąmoningai vilkina pareiškėjo pateikto skundo nagrinėjimą, nes Įsakymai yra įsiteisėję ir pareiškėjas nebėra Sutarties šalis ir Projekto vykdytojas.

7Pareiškėjas nurodė, jog būtina laikinai sustabdyti Įsakymų galiojimą, kad pareiškėjas toliau būtų Sutarties ir Projekto dalyvis, turėtų teisę oficialiai komunikuoti su atsakovu ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis kaip sutarties šalis.

8Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Įsakymų galiojimas jam sukelia finansinius nuostolius, nes jis įpareigotas per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo Nr. 4-177 įsigaliojimo dienos grąžinti 706 195,52 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų, privalo mokėti palūkanas, taip pat 0,03 procentų delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, kurie šiuo metu yra apie 26 500 Lt (7 674,93 Eur). Pareiškėjas nurodė, jog būtina nedelsiant sustabdyti Įsakymų galiojimą, kad nedidėtų nuostoliai. Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog Ūkio ministerija bet kada gali kreiptis į teismą ir pareikalauti grąžinti 706 195,52 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti Bendrovės turtą, o toks atsakovo veiksmas reikštų Bendrovės veiklos paralyžiavimą, netgi bankrotą.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Pakilimo takas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

11Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, ir aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, kad, panaikinus Įsakymus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ji nepatvirtina, jog Įsakymų įvykdymo finansinė našta pareiškėjui būtų per didelė.

12Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialiosiomis, pasekmėmis pareiškėjui. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti galimi skundžiamo sprendimo vykdymo turtinio pobūdžio neigiami padariniai šiuo atveju nepagrindžia būtinybės užtikrinti reikalavimą. Teismas nurodė, kad potenciali žala ir pareiškėjo potencialūs materialūs nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir vykdymo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

13III.

14Pareiškėjas UAB „Pakilimo takas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, t. y. kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Įsakymų galiojimą.

15Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, nurodytus prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Papildomai pareiškėjas akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas ir Įsakymų galiojimo laikinas nestabdymas neturės įtakos bei rizikos būsimam teismo sprendimui vykdyti. Pareiškėjas paaiškina, jog Įsakymu Nr. 4-176 jis pašalintas iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų gavėjų sąrašų, todėl neaišku, ar Projektui numatytos skirti lėšos yra atidėtos, ar ne, ir jei šios lėšos yra atidėtos, neaišku, ar jos bus skirtos po šios bylos nagrinėjimo pabaigos priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, todėl pareiškėjas mano, jog turi būti sustabdytas Įsakymų galiojimas tam, kad pareiškėjas neprarastų Sutartyje numatytos paramos, jos skyrimas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimui, būtų užtikrintas, o iki teismo sprendimo priėmimo ir šios administracines bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas būtų sutartinių teisinių santykių dalyvis, turintis visas sutartines teises ir pareigas.

16Pareiškėjas paaiškina, jog Įsakymai jam sukelia ir finansinių nuostolių. Pareiškėjas teigia, jog teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, jis negalės išsiieškoti žalos dėl nesustabdytų Įsakymų – priskaičiuotų palūkanų, delspinigių. Pareiškėjo nuomone, teismas galėjo uždrausti atsakovui iki tol, kol nebus išnagrinėta byla, skaičiuoti delspinigius ir palūkanas ar reikalauti, jog pareiškėjas grąžintų jam pagal Sutartį skirtą Europos Sąjungos paramą Projektui vystyti.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18IV.

19Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo UAB „Pakilimo takas“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, t. y. kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Įsakymų galiojimą.

20Nustatyta, kad Įsakymu Nr. 4-177 buvo nutraukta Sutartis ir nustatyta, jog pareiškėjas (Projekto vykdytojas) per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 706 195,52 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų; pareiškėjas moka pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas; pareiškėjas moka 0,03 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei vėluoja grąžinti nurodytas sumas (lėšas bei palūkanas).

21Taip pat nustatyta, kad Įsakymu Nr. 4-176 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ ir pripažintas netekusiu galios šio įsakymo 18 punktas, pagal kurį nutarta skirti finansavimą UAB „Pakilimo takas“ projektui „Turistinės klasės viešbučio statyba prie Ignalinos aerodromo, Didžiasalio kaime“ išlaidoms padengti iki 2 827 975,03 Lt, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 50 procentų.

22Šiuos Įsakymus pareiškėjas apskundė teismui ir jo skundas buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo – sustabdyti Įsakymų galiojimą. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad priėmus Įsakymus nutraukta Sutartis, todėl su juo nebendradarbiauja nei Ūkio ministerija, nei Agentūra, nei Finansų ministerija, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, dėl galiojančių Įsakymų, nenagrinėja jo pateikto skundo; teismui panaikinus Įsakymus bus sudėtinga atkurti santykius su minėtomis institucijomis; pareiškėjas dėl Įsakymų patiria finansinius nuostolius, nes yra įpareigotas grąžinti skirtą Europos Sąjungos paramą, mokėti palūkanas bei delspinigius, ir Ūkio ministerija bet kada gali kreiptis į teismą dėl nurodytų sumų priteisimo, gali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Bendrovės turto areštas, ir dėl to tikėtinas net Bendrovės bankrotas.

23Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

24Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008; 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

25Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pradėjus Įsakyme Nr. 4-177 nustatytų piniginių sumų išieškojimo procedūras, pareiškėjas patirs finansinių nepatogumų, dėl Įsakymo Nr. 4-177 vykdymo Ūkio ministerija kreipsis į teismą, bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuojamas Bendrovės turtas, o tai gali lemti ir bankroto bylos Bendrovei iškėlimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su Įsakymų įvykdymo sunkumais, jų neigiamomis pasekmėmis Bendrovei.

26Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir galimi materialūs nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

27Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

28Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateiktus dokumentus ir kitus byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, kad Įsakymų įvykdymo finansinė našta pareiškėjui būtų per didelė. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, kurie leistų įvertinti, kad nesustabdžius Įsakymų galiojimo yra reali finansinių sunkumų grėsmė, pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

29Įvertinusi Įsakymų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pagrindų taikyti ir kitas, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas, reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriomis Ūkio ministerijai būtų uždrausta pradėti Įsakyme Nr. 4-177 nurodytų sumų išsiieškojimo procedūrą ar skaičiuoti palūkanas bei delspinigius.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintos Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės (toliau – ir Taisyklės) be kita ko nustato šių Taisyklių 1 punkte nurodytos, neteisėtai gautos, finansinės paramos grąžinimo procedūras. Taisyklių 15 punkte nustatytos procedūros, kurios taikomos negrąžinus finansinės paramos, grąžinus tik dalį lėšų arba nepakankant lėšų sumos, išskaičiuotos iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ar kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us), ar kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų asignavimų. Taisyklių 15 punkte nustatytos procedūros (15.1 bei 15.2 p.) taikomos atsižvelgus į tai, ar projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar ne. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, todėl Įsakyme Nr. 4-177 nurodytų pareiškėjo negrąžintų sumų sugrąžinimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių 15.2 punkte nustatyta tvarka – administruojančioji institucija reikalavimo teisę į projekto vykdytojo negrąžintą skolą per 30 dienų nuo sprendime nustatyto nurodytos lėšų sumos grąžinimo termino pabaigos turi perleisti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, jeigu projekto vykdytojas (šiuo atveju pareiškėjas) Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Taisyklėse nurodytų fondų ir programų administravimą, nustatyta tvarka sprendimą apskundžia teismui ar kitai kompetentingai institucijai, skolos išieškojimo perdavimas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr. 659/1999) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui stabdomas, iki išsprendžiamas ginčas ir dėl jo įsiteisėja teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinėja projekto vykdytojo skundą ir priima dėl jo atitinkamą sprendimą.

31Taigi pareiškėjui apskundus Įsakymą Nr. 4-177 teismui, tokio sprendimo priverstinio vykdymo procedūros (reikalavimo teisės į projekto vykdytojo negrąžintą skolą perleidimas) negali būti pradėtos, kol šioje byloje neįsiteisės teismo sprendimas, todėl negalimas ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausti Ūkio ministerijai kreiptis į teismą dėl Įsakyme Nr. 4-177 nurodytų sumų priteisimo – taikymas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad teisme jau pareikšti reikalavimai dėl skolos grąžinimo ar pradėtos kitokio pobūdžio priverstinio vykdymo priemonės.

32Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia ir tuo, kad Įsakymu Nr. 4-177 nutraukus Sutartį, jis nebėra Sutarties šalimi, dėl to su juo tinkamai nebendradarbiauja Ūkio ministerija bei Agentūra, Finansų ministerija dėl to nenagrinėja pareiškėjo pateikto skundo, todėl Įsakymo Nr. 4-177 galiojimo nesustabdymas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, apsunkins Projekto vykdymą bei bendradarbiavimą su nurodytomis institucijomis. Įvertinusi šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jie nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjas nurodomos aplinkybės laikytinos tikėtinomis prielaidomis, susijusiomis su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu, tačiau jos neturės įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl nutrauktos Sutarties susidarė ar susidarys tokia situacija, kurios bus neįmanoma ar sunku pakeisti priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nutraukus Sutartį, kuria susitarta dėl Projekto finansavimo bei administravimo, pareiškėjas negali įgyvendinti Projekto.

33Pareiškėjas prašymą laikinai sustabdyti Įsakymo Nr. 4-176, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu paramos pareiškėjui įgyvendinti Projektą skyrimas, galiojimą grindžia aplinkybe, jog nėra aišku, ar Projektui numatytos skirti lėšos yra atidėtos, ar ne, ir jei šios lėšos yra atidėtos, nėra aišku, ar jos bus skirtos išnagrinėjus šią bylą ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą. Įvertinusi Įsakymo Nr. 4-176 turinį bei nurodytus pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašydamas laikinai sustabdyti Įsakymo Nr. 4-176 galiojimą, pareiškėjas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teisės. Tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-388/2005; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

34Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimus, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

35Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pakilimo takas“ atskirąjį skundą atmesti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Nutartis neskundžiama.