Byla AS-605-822/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skundą atsakovui viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra 2016 m. balandžio 29 d. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti VšĮ Europos socialinio fondo agentūros 2016 m. kovo 29 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. 01 ir sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01.

5Pareiškėjas taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą motyvuoja tuo, kad ginčijamas sprendimas susijęs su didele grąžintina pinigų suma, todėl, sprendimo galiojimo nesustabdžius, tai turėtų įtakos pareiškėjos finansiniam stabilumui, lėšų nebūtų galima efektyviai panaudoti įgyvendinant kitus iš anksto suplanuotus projektus.

9Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, įrodžius jo neteisėtumą, būtų prarasta galimybė panaudoti lėšas, kurias reikalaujama grąžinti, įgyvendinant kitus iš anksto suplanuotus vykdomus projektus, tačiau nepateikia jokių objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių teiginius dėl poveikio įstaigos finansiniam stabilumui atsiradimo; pateikia tik bendrus teiginius dėl įtakos kitų projektų vykdymui, bet jų nedetalizuoja, be to, jie grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tai, kad pareiškėjui bus sukelta tam tikrų sunkumų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijamo akto galiojimas neatitaisomai paveiks jo interesus.

10Dėl nurodytų motyvų, teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo manyti, kad netenkinus pareiškėjo prašymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

11III.

12Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas parašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir prašymą tenkinti.

13Pareiškėjas nurodo, jog skunde ginčija atsakovo priimtą sprendimą, kuriuo yra nustatytas tariamas pažeidimas bei netinkamomis išlaidomis ir grąžintina suma pripažįstama 332 184,08 Eur. Taip pat, kaip nurodyta sprendime, nesumokėjus grąžintinos sumos iki 2016 m. birželio 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1K-373 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2016 m. pirmajam ketvirčiui“, už kiekvieną pavėluotą dieną būtų skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Valstybės įmonė jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise (to paties įstatymo 2 str. 1 d.). Pareiškėjo, kaip valstybės įmonės, vykdoma veikla yra visiškai priklausoma nuo įgyvendinamų projektų, priskirtų tam tikrų funkcijų ir atitinkamai iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos fondų skiriamų lėšų. Visa jo vykdoma veikla yra iš esmės susijusi su šiomis pagrindinėmis keturiomis sritimis: intervencinių rinkos reguliavimo priemonių administravimas, Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu pavestų funkcijų vykdymas, eksporto skatinimo priemonių vykdymas ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Visą šią veiklą pareiškėjas vykdo pagal atitinkamas su Žemės ūkio ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarytas sutartis, kuriomis ne tik nustatomos su atitinkama sritimi susijusios apelianto teisės ir pareigos, bet ir patvirtinama sąmata, pagal kurią yra mokamas darbo užmokestis apelianto darbuotojams bei padengiamos administracinės pareiškėjo išlaidos. Šiomis sutartimis paskirtos lėšos gali būti naudojamos tik šiose sutartyse numatytoms tikslinėms išlaidoms apmokėti, todėl jos negalėtų būti panaudotos minėtajai grąžintinai sumai apmokėti. Pareiškėjas neturi jokių kitų lėšų ar pajamų šaltinių, iš kurių galėtų sumokėti minėtąją grąžintiną sumą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėjas negali sumokėti grąžintinos sumos dėl objektyvių priežasčių, jam bet kokiu atveju būtų skaičiuojami aukščiau nurodyti delspinigiai, taip dar labiau apsunkinant jo finansinę padėtį. Prievolė sumokėti grąžintiną sumą turėtų labai didelės įtakos pareiškėjo finansiniam stabilumui ir atitinkamai veiklos tęstinumui, todėl siekiant be pagrindo nesukelti reikšmingų neigiamų pasekmių ir padarinių, kuriuos vėliau, įrodžius priimto sprendimo neteisėtumą, būtų labai sunku pašalinti, itin svarbu laikinai sustabdyti sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas.

14Atsakovas VšĮ Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

15Atsakovas sutinka su teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pagrįsta pozicija, kad tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar gali tapti neįmanomas, o aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam spendimui, per se nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimo ir įrodžius jų neteisėtumą, būtų sunku pašalinti be pagrindo sukeltas neigiamas pasekmes ir padarinius. Pareiškėjas atskirajame skunde detalizuoja savo veiklos sritis, tačiau nepateikia jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl poveikio įstaigos finansiniam stabilumui atsiradimo, todėl atsakovo nuomone, pareiškėjas niekaip nepaneigė 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje pagrįstai (ir nuosekliai remiantis LVAT praktika) padarytos išvados, jog pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai yra grindžiami bendrais teiginiais ir prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

16Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis neturi, iš kur grąžinti lėšų, teismų praktikoje nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu stabdyti sprendimus dėl ES paramos grąžinimo, juolab, kad net ir sustabdžius sprendimo vykdymą, toks stabdymas būtų tik laikinas ir pareiškėjas vis tiek privalėtų grąžinti netinkamai panaudotų paramos lėšų dalį.

17Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balandžio mėnesį visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija apie pareiškėjo planuojamą likvidavimą. Ketinimų likviduoti pareiškėją realumą patvirtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 461 buvo pakeistas 2014 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo administravimą ir projektų įgyvendinimą Lietuvoje, paskyrimo“ 1.2 papunktis ir 2 punktas, numatant, kad prieš tai pareiškėjui priskirta Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo funkcija perduodama Europos socialinio fondo agentūrai. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą, kiltų reali grėsmė, kad dėl likvidavimo procedūrų pareiškėjas niekada negrąžintų atsakovo sprendime nurodytų sumų, todėl priešingai nei nurodo pareiškėjas, būtent prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba net padarytų negalimu.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį ir taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą pritaria pareiškėjo pozicijai, kad jo vykdoma veikla yra visiškai priklausoma nuo įgyvendinamųjų projektų, jam priskirtų tam tikrų funkcijų ir atitinkamai iš valstybės biudžeto ir ES fondų skiriamų lėšų. Visą savo įstatuose nurodytą veiklą pareiškėjas vykdo pagal atitinkamas sutartis, sudarytas su Žemės ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Šiomis sutartimis paskirtos lėšos gali būti naudojamos tik šiose sutartyse numatytoms tikslinėms išlaidoms apmokėti, todėl jos negalėtų būti panaudotos grąžintinai sumai apmokėti. Pareiškėjas neturi jokių kitų lėšų ar pajamų, iš kurių galėtų sumokėti sprendime nurodytą grąžintiną sumą. Prievolė sumokėti grąžintiną sumą turėtų labai didelės įtakos jo finansiniam stabilumui, todėl siekiant be pagrindo nesukelti reikšmingų neigiamų pasekmių ir padarinių, jei atitinkamai būtų įrodytas sprendimo neteisėtumas, labai svarbu laikinai sustabdyti sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

21Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareiškėjo skundą, lėšos, sumokėtos pagal sprendimą, būtų jam grąžintos vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590. Taip pat atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas neturės įtakos jo, kaip institucijos, atsakingos už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Fondas) lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą (toliau – projektų vykdytojas), stabilumui ir veiklos tęstinumui. Pareiškėjo, kaip projekto vykdytojo, stabilumą ir veiklos tęstinumą užtikrina finansavimas, skiriamas iš Fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-200 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam iš 2014–2020 metų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų planuojamų bendrai finansuoti pagal valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašą“ ir 2014 m. balandžio 30 d. projekto „Parama maisto produktais“ Nr. EPSF-2014-V-01-01-01 biudžeto lėšų naudojimo sutartimi Nr. D4-132 (toliau – projekto sutartis), projekto vykdytojui buvo išmokėtos visos projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos, t. y. projekto vykdytojo funkcijų vykdymas yra finansiškai užtikrinamas. Be to, pagal projekto sutartį, skirtos lėšos gali būti naudojamos tik projekto sutartyje nurodytoms tikslinėms išlaidoms apmokėti, t. y. visas gautas finansavimas turi būti naudojamas tik projektui įgyvendinti.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

25Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl VšĮ Europos socialinio fondo agentūros 2016 m. kovo 29 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. 01 ir sprendimo dėl grąžintinų lėšų Nr. G01 (bendrai – sprendimas dėl lėšų grąžinimo), kuriais pareiškėjas vykdydamas projektą „Parama maisto produktais I“ iš pripažintas padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą jam pritaikyta išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija – 103 421,80 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą padavęs pareiškėjas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamo sprendimo dėl lėšų grąžinimo galiojimą.

27Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo manyti, kad netenkinus pareiškėjo prašymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

28Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

29Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

31Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo sprendimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

32Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamo sprendimo galiojimas turėtų įtakos pareiškėjo finansiniam stabilumui ir pareiškėjas prarastų galimybę minėtas lėšas efektyviai ir laiku panaudoti pagal paskirtį, įgyvendinant kitus, iš anksto suplanuotus, pareiškėjo vykdomus svarbius projektus.

33Teisėjų kolegija pažymi, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

34Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateiktus dokumentus ir kitus byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas nepateikia jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl poveikio įstaigos finansiniam stabilumui atsiradimo. Jokių įrodymų, kurie leistų įvertinti, kad nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo yra reali finansinių sunkumų grėsmė, pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

35Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikosi pozicijos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos finansinės paramos grąžinimas nereiškia, jog nebus galima įvykdyti pareiškėjui palankaus sprendimo ar jo įvykdymas pasunkės (žr., pvz. LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-510/2012 ir kt.). Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, o teismui priėmus nepalankų teismo sprendimą pareiškėjas vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą (žr. LVAT 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2011).

36Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjo vykdomas projektas finansuojamas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A1-760 patvirtintų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 3 punktą, sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimamas vadovaujantis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių nuostatomis bei Taisyklėse nustatyta tvarka.

37Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtintų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse numatyta, kad projekto vykdytojas grąžintinas lėšas turi grąžinti ne vėliau kaip iki sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodyto termino pabaigos (234 p.). Projekto vykdytojui negrąžinus grąžintinų lėšų per sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą terminą ir nepateikus prašymo išskaičiuoti jas iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (ar) kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us), skaičiuojami Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatyto dydžio delspinigiai (236 p.). Sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse bei Grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, nustatyta tvarka (238 p.).

38Taisyklių 18 punkte numatyta, kad jeigu projekto vykdytojas, kuriam išsiųstas sprendimas dėl lėšų grąžinimo, per sprendime nustatytą terminą lėšų negrąžina, grąžina dalį lėšų arba nepakanka lėšų sumos, išskaičiuotos iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ar kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us) (toliau – skola), tarpinė institucija per 5 darbo dienas nuo sprendime dėl lėšų grąžinimo arba sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nustatyto termino pabaigos teikia vadovaujančiai institucijai informaciją per IS apie projekto vykdytojo skolą ir (arba) siūlymą perduoti skolą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kai taikoma pagal Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisykles. Tarpinė institucija kartu su siūlymu perduoti projekto vykdytojo skolą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį teikia vadovaujančiai institucijai informaciją apie apskaičiuotus delspinigius iki termino, per kurį vadovaujanti institucija turi perduoti projekto vykdytojo skolą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pabaigos, kaip nustatyta Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 15.2 papunktyje (18.1 p.); Vadovaujanti institucija gavusi iš tarpinės institucijos Taisyklių 18.1 papunktyje nurodytą informaciją per 30 kalendorinių dienų nuo sprendime dėl lėšų grąžinimo nustatyto termino pabaigos turi perduoti, jei taikoma pagal Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisykles, reikalavimo teisę į projekto vykdytojo negrąžintą skolą ir apskaičiuotus delspinigius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį (19.1 p.).

39Pažymėtina, jog Taisyklių 21 punkte numatyta, kad projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl lėšų grąžinimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai, kaip nustatyta Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse tarpinė institucija, gavusi informaciją apie projekto vykdytojo teismui ar kitai kompetentingai institucijai apskųstą sprendimą dėl lėšų grąžinimo, apie tai informuoja vadovaujančią instituciją, o vadovaujanti institucija, gavusi nurodytą informaciją, stabdo skolos išieškojimo perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą (21.1, 21.2 p.).

40Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintos Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 15 punkte nustatytos procedūros, kurios taikomos negrąžinus finansinės paramos, grąžinus tik dalį lėšų arba nepakankant lėšų sumos, išskaičiuotos iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ar kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us), ar kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų asignavimų. Taisyklių 15 punkte nustatytos procedūros (15.1 bei 15.2 p.) taikomos atsižvelgus į tai, ar projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar ne.

41Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, jeigu projekto vykdytojas (šiuo atveju pareiškėjas) Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Taisyklėse nurodytų fondų ir programų administravimą, nustatyta tvarka sprendimą apskundžia teismui ar kitai kompetentingai institucijai, skolos išieškojimo perdavimas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr. 659/1999) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui stabdomas, iki išsprendžiamas ginčas ir dėl jo įsiteisėja teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinėja projekto vykdytojo skundą ir priima dėl jo atitinkamą sprendimą.

42Taigi iš aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad skundžiamas sprendimas dėl lėšų grąžinimo sukelia pareiškėjui atitinkamą pareigą, o negrąžinus lėšų iki nurodyto termino (šiuo atveju iki 2016 m. birželio 27 d.) bus skaičiuojami delspinigiai, tačiau pareiškėjui apskundus teismui sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (žr. taip pat LVAT 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1226-520/2015, 2015 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-1299-525/2015).

43Esant šioje byloje nustatytai situacijai, kai pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo įvykdymas bei iki skundžiamų aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas siekia ne tiek būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, kiek prevenciško savo galimai pažeistų teisių gynimo. Tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas nesuteikia teismui įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-388/2005; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

44Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

45Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo pareiškėjas turi teisę pateikti bet kurioje proceso stadijoje, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.).

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atskirąjį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo... 5. Pareiškėjas taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą motyvuoja tuo, kad ginčijamas... 9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nesustabdžius... 10. Dėl nurodytų motyvų, teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis byloje... 11. III.... 12. Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo... 13. Pareiškėjas nurodo, jog skunde ginčija atsakovo priimtą sprendimą, kuriuo... 14. Atsakovas VšĮ Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime į atskirąjį... 15. Atsakovas sutinka su teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodyta ir... 16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis neturi, iš kur... 17. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balandžio mėnesį visuomenės... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija prašo atskirąjį... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą pritaria pareiškėjo pozicijai, kad jo... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su... 21. Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m.... 25. Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl VšĮ Europos socialinio fondo... 26. Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą padavęs pareiškėjas prašė iki... 27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1... 29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad,... 31. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz.,... 32. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės... 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kartu su prašymu taikyti... 35. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo... 36. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjo vykdomas projektas finansuojamas... 37. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės... 38. Taisyklių 18 punkte numatyta, kad jeigu projekto vykdytojas, kuriam... 39. Pažymėtina, jog Taisyklių 21 punkte numatyta, kad projekto vykdytojui... 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590... 41. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, jeigu projekto vykdytojas... 42. Taigi iš aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad skundžiamas sprendimas... 43. Esant šioje byloje nustatytai situacijai, kai pareiškėjas nepateikia jokių... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas... 45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad motyvuotą (pagrįstą faktinėmis... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį... 49. Nutartis neskundžiama....