Byla TA-146-69-12
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. (J. P.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo J. P. (J. P.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2011 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. DL-3185; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. DL-2859; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-541; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinį skyrių priimti naują sprendimą, t. y. bazinį darbingumą pagal nustatytas diagnozes (TLK-10 kodai I50.0, I20.8, Z95.1, Z95.5) įvertinti taikant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu 6.1 punkte numatytą koeficientą 0.9 bei atsižvelgiant į jo realią sveikatos būklę.

5Pareiškėjas 2012 m. gegužės 21 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paaiškino, kad įstatymo numatytą terminą praleido ne dėl savo nerūpestingumo ar kitų subjektyvių priežasčių, o būtent dėl objektyvių aplinkybių. Nurodo, jog iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-1712-12 matyti, jog jam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šios teisinės pagalbos suteikimas yra susijęs su daugelio dokumentų (turto ir pajamų deklaracijos ir kt.) pateikimu ir jų išnagrinėjimu šią pagalbą teikiančioje konkrečioje tarnyboje, tam reikia laiko. Teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad per įstatymo nustatytą laiką buvo aktyvus ir stengėsi realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, be to, terminas praleistas nežymiai, prašo atnaujinti terminą šio skundo pateikimui. Taip pat prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę bei jo sąlygojamas objektyvias fizines galimybes, t. y. į tai, kad negali daug judėti, bei į tai, kad nesudėtingiems veiksmams atlikti jam būtina daugiau laiko. Nurodė, kad būdamas neįgalus slaugo ir nuolat prižiūri savo visiškai neįgalią motiną A. N. ir rūpinasi pripažintu neveiksniu savo broliu A. N. (A. N.).

6Teisėjų kolegija konstatuoja:

7II.

8Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

9Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

10Kaip minėta, įstatymas sieja apeliacinio skundo padavimo termino pradžią su skundžiamo teismo sprendimo paskelbimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 30 d. (II t., b. l. 89-92, 94-101), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2012 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. gegužės 21 d., taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

11Aiškindamas termino praleidimo aplinkybes, pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog laukė, kol Tarnyba priims sprendimą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Taip pat argumentavo, jog antrinės teisinės pagalbos suteikimas yra susijęs su daugelio dokumentų (turto ir pajamų deklaracijos ir kt.) pateikimu ir jų išnagrinėjimu šią pagalbą teikiančioje konkrečioje tarnyboje, o tam reikia laiko.

12Nustatyta, kad pareiškėją administracinėje byloje, bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atstovavo valstybės paskirtas advokatas Tarnybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-3082-11 (I t., b. l. 36-38) pagrindu. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą (t. II, b. l. 89-92) ir dalyvavo paskelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. II, b. l. 92). Taigi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną, t. y. 2012 m. balandžio 30 d., susipažino su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu, t. y. žinojo, koks yra sprendimo rezultatas. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu).

13Iš Tarnybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-1712-12 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad pareiškėjas į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi tik 2012 m. gegužės 15 d., t. y. tada, kai apeliacinio skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs. Pastebėtina, jog Tarnyba sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui priėmė tą pačią dieną, todėl pareiškėjo teiginys, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas Tarnyboje užtruko nagrinėjant pateiktus pareiškėjo dokumentus, yra nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi ne pirmą kartą (I t., b. l. 36-38), todėl žinojo, kokius dokumentus reikia pateikti. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dokumentų, reikalingų suteikti antrinę teisinę pagalbą, išdavimas būtų užtrukęs ir tai būtų sutrukdę anksčiau kreiptis į Tarnybą, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų ar argumentų, kad objektyvios priežastys sukliudė pareiškėjui nuo 2012 m. balandžio 30 d. anksčiau negu 2012 m. gegužės 15 d. kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. balandžio 30 d., nepagrįstai ilgai delsė ir tik 2012 m. gegužės 15 d. kreipęsis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl subjektyvių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Pastebėtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė ir fizinės galimybės, aplinkybės, jog, būdamas neįgalus slaugo ir nuolat prižiūri savo visiškai neįgalią motiną ir rūpinasi pripažintu neveiksniu savo broliu, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

14Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Lemiamą (reikšmingą) įtaką apeliacinio skundo padavimo terminui praleisti turėjo būtent tai, jog pareiškėjas, žinodamas, kad apeliacinį skundą turi paduoti per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, pasirinko pasyvų elgesio modelį – didžiąją termino paduoti apeliacinį skundą dalį neatliko jokių veiksmų, susijusių su apeliacinio skundo padavimu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

15Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą (t. y. praėjus savaitei nuo to laiko, kai baigėsi įstatymo nustatytas terminas). Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus – surašyti jį pats ar padedant įgaliotiems asmenims, o nusprendęs kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, privalėjo tai atlikti objektyviai įvertinęs įstatymo nustatytą terminą kaip galima greičiau.

16Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18netenkinti pareiškėjo J. P. (J. P.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo padavimo terminą.

19Atsisakyti priimti pareiškėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai