Byla 3K-3-94/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja) rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stalakta“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, valstybės įmonė Turto bankas, akcinė bendrovė DNB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „Konekesko Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas BUAB „Stalakta“ skundu dėl BUAB „Stalakta“ kreditorių 2013 m. vasario 14 d. susirinkimo nutarimo prašė panaikinti tame susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu antrąjį punktą, kuriuo nutarta „Išlaidas, susijusias su turtu, esančiu Kalotės k., Litorinos g. (NT vertinimas, turto apsauga, elektros montavimo darbai, lokalinių sąmatų sudarymas), dengti iš pajamų, gautų pardavus šį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad „Swedbank“, AB suteikė kreditą gyvenamųjų namų Litorinos g. statybai ir UAB „Stalakta“ įsipareigojimų kreditoriui tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, ir visų žemės sklypų su visais priklausiniais įkeitimu, nustatyti, kad lėšos, gautos už šio turto pardavimą, pervedamos „Swedbank“, AB, atskaičius šiam turtui tenkančią administravimo išlaidų dalį“.

5Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad ginčo pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4400-1152-0846) pastatytas ant „Swedbank“, AB įkeisto žemės sklypo, savaime nereiškia, kad įkeistas ir ginčo pastatas, nes jis hipotekos lakšte nebuvo nurodytas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ta apimtimi, kuria nustatyta suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB pirmumo teisė pardavus ginčo pastatą patenkinti savo finansinį reikalavimą, taigi šios lėšos turi būti paskirstytos proporcingai visiems kreditoriams pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą eiliškumą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Stalakta“ skundo netenkino.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011, sprendė, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl nekilnojamojo turto, esančio ant įkeičiamo žemės sklypo, likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį, ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas UAB „Stalakta“ hipotekos lakštu kredito grąžinimą bankui užtikrino žemės sklypo įkeitimu. Teismas pažymėjo, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuo pat jo statybos pradžios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo išviešintas kaip įkeisto žemės sklypo priklausinys. Be to, hipotekos lakšte buvo nurodyta, kad kitos hipotekos lakšto sąlygos yra nurodytos 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytoje kredito sutartyje ir visuose papildomuose susitarimuose, kurie bus sudaryti ateityje. Šios sutarties 24 punkte buvo nurodyta, kad ginčo pastatas taip pat yra įkeičiamas paimto kredito grąžinimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad hipotekos registre buvo įregistruota kreditavimo sutartis su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais ir įmonės įsipareigojimais bankui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sąlygos apie žemės sklypo priklausinių įkeitimą nenurodymas hipotekos lakšte ir Hipotekos registre nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kredito sutartis patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas hipotekos kreditoriui abu daiktus – žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą – įkeitė kaip atskirus nekilnojamojo daikto objektus. Teismas nustatė, kad po hipotekos lakšto sudarymo įkeistame žemės sklype skolininkas pastatė gyvenamąjį namą ir taip įteisino UAB „Stalakta“ nuosavybės teisę į statinį. Taigi, nors hipotekos sutarties šalys hipotekos lakšte neįvardijo po lakšto sudarymo pastatyto pastato, tačiau byloje įrodyta, kad ginčo statinys UAB „Stalakta“ valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastatai, esantys įkeistame žemės sklype, gali būti kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti įkeisto žemės sklypo likimas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo bankroto administratoriaus parduotas nebaigtas statyti pastatas buvo įkeistas bankui, todėl lėšos, gautos už jo pardavimą, skirstytinos Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino BUAB „Stalakta“ 2013 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu „Piniginių lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, paskirstymas“ priimto nutarimo 2 punktą.

10Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CK 4.171 straipsnio 2 dalis taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių statinių padėties nustatymo, nurodant, kad, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į joje nurodytą lingvistinę konstrukciją „kaip priklausiniai įkeičiami“ bei į CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės ir ant jos esančio nekilnojamojo turto santykį (ne kiekvienu atveju statinys yra žemės, ant kurios stovi, priklausinys), tam, kad statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, būtų laikomi įkeisti hipotekos lakšte, šalys dėl to turi aiškiai susitarti. Sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Konkretus ir tikslus sutartinės hipotekos santykių išviešinimas Hipotekos registre taip pat užtikrina trečiųjų asmenų interesų prieš skolininką (įkeisto turto savininką) apsaugą. Žemės sklypo įkeitimas savaime nereiškia ir vėliau šiame sklype pastatyto pastato įkeitimo. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius.

11Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl aplinkybės, kad hipotekos lakštu kreditoriui įkeistame žemės sklype pastatytas (nebaigtos statybos) ginčo pastatas yra nurodyto žemės sklypo priklausinys. Tai patvirtina registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo pastatas yra įkeisto žemės sklypo priklausinys, nagrinėjamu atveju nėra vyraujanti, sprendžiant, ar buvo įkeistas ginčo pastatas. Iš byloje esančio hipotekos lakšto matyti, kad šalys susitarė tik dėl žemės sklypo, kuriame vėliau pareiškėjas pastatė ginčo pastatą, įkeitimo, tačiau nesusitarė dėl ginčo pastato įkeitimo, nors tokią galimybę turėjo. Teismo įsitikinimu, pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad nei Nekilnojamojo turto, nei Hipotekos registruose nėra nurodomas (išviešintas) priklausinio įkeitimo ar įsipareigojimo jį įkeisti faktas, kas pagal kasacinio teismo aiškinimą įkeitimo fakto nustatymą daro negalimą.

12Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad „hipotekos lakšte buvo nurodyta, kad kitos hipotekos lakšto sąlygos yra nurodytos 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytoje kredito sutartyje ir visuose papildomuose susitarimuose, kurie bus sudaryti ateityje“, apeliacinės instancijos teismas nenustatė hipotekos lakšte buvus tokią nuostatą, hipotekos sutarties sąlygų aiškinimą nukreipiančią į 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį su jos pakeitimais. Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties identifikavimas hipotekos lakšte ir Hipotekos registre nagrinėjamu atveju atliko tik šia hipoteka užtikrintos prievolės išviešinimo funkciją, t. y. hipotekos sutarties šalys išviešino prievolę (jos dydį ir terminą), kuriai užtikrinti taikoma hipoteka, o pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog hipotekos sąlygos yra nurodytos kredito sutartyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai išplėtė hipotekos objektą išeidamas už hipotekos lakšto ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į hipotekos akcesorinį pobūdį, tam tikrais atvejais hipotekos objekto ribos gali būti nustatomos įvertinus ir pagrindinės prievolės (šiuo atveju – kredito sutarties) sąlygas, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo visais atvejais ignoruoti hipotekos sutarties sąlygų, nes toks reglamentavimas lemtų hipotekos santykių neapibrėžtumą bei netinkamą tiek skolininko, tiek kreditoriaus teisių apsaugą.

13Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo pastato (kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo 24 punktas) įkeitimo sandoris turėjo būti atliktas iki 2010 m. balandžio 30 d., ir sprendė, jog šiuo susitarimu šalys aptarė hipoteka įkeistos žemės priklausinių (kartu ir ginčo pastato) įkeitimo mechanizmą, kuris atitinka įstatymų nuostatą, leidžiančią šalims susitarti ir nustatyti kitokį, nei nustatytos įstatyme, priklausinių, tarp jų ir būsimų, likimą arba savarankišką ir nuo pagrindinio daikto įkeitimo procedūros atskirtą hipotekos procedūrą. Teismo vertinimu, UAB „Stalakta“ įsipareigojimas ateityje (iki 2010 m. balandžio 30 d.) pagrindinę prievolę kreditoriui papildomai užtikrinti ginčo pastato hipoteka, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis aplinkybę, jog 2006 m. lapkričio 24 d. hipotekos lakštu pareiškėjas įkeitė ir ginčo pastatą, kaip teigia suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB. Bankroto byla pareiškėjui iškelta tik 2011 m. lapkričio 10 d., todėl, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB turėjo pakankamai laiko tiek įpareigoti pareiškėją vykdyti įsipareigojimus, susijusius su ginčo pastato įkeitimu, tiek taikyti susitarime nustatytą sutartinę atsakomybę. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatas, kaip žemės sklypo priklausinys, suinteresuotam asmeniui „Swedbank“, AB nebuvo įkeistas, todėl, jį realizavus bankroto procese, gautos lėšos negali būti skirstomos ĮBĮ 34 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad išdėstyti argumentai yra pagrindas panaikinti 2013 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą (antrojo darbotvarkės klausimo 2 punktą).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB Medicinos bankas v. UAB „Baltijos biodyzelino centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011, nurodė, kad jei statiniai savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, šie pastatai gali būti kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti įkeisto žemės sklypo likimas. Atsižvelgiant į CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių nuostatas, sąlygos dėl įkeistų daiktų, esamų ir būsimų priklausinių nenurodymas Hipotekos registre nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre. Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad žemės sklypo priklausiniai statiniai gali būti laikomi įkeisti, net jei tai nėra įforminta atskiru įrašu.

17Hipotekos lakšte šalys aiškiai susitarė ir įrašė sąlygą, kad kredito sutartis yra neatskiriama hipotekos lakšto dalis – hipotekos lakšto dalyje „Sąlygos ir reikalavimai“ yra nurodyta: „Kitos sąlygos numatytos aukščiau paminėtoje kredito sutartyje ir papildomuose susitarimuose“. Pradinėje kredito sutarties redakcijoje 2.5.1 punkte aiškiai susitarta, kad yra įkeičiami visi žemės sklypuose statomi statiniai su priklausiniais, taip pat ir naujausioje kredito sutarties redakcijoje dalyje „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas (papildomai prie bendrojoje dalyje numatytų užtikrinimo priemonių)“ 24 punkte nurodyta, kad „Swedbank“, AB yra įkeičiamas priklausinys (Kredito sutarties 9 lapas), netgi nurodant jo unikalų numerį. Dėl to neteisinga ir nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo susitarta dėl ginčo pastato įkeitimo ir kad aplinkybė, jog ginčo pastatas buvo įkeisto žemės sklypo priklausinys, šiuo atveju nėra svarbi sprendžiant priklausinio įkeitimo klausimą. „Swedbank“, AB nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo išvados pažeidžia tiek dispozityviškumo, tiek sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus privatiniuose santykiuose.

18Sukūręs (šiuo atveju – pastatęs) daiktą, savininkas įgyvendina savo teisę pasirinkti, kokį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – tuomet jis turi teisę apsispręsti suteikti savarankiško daikto ar priklausinio statusą daiktui (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to UAB „Stalakta“ veiksmai įregistruojant ginčo pastatą priklausiniu, o ne savarankišku daiktu, taip pat yra pripažinimas, kad tikroji šalių valia buvo įkeistame žemės sklype pastatytą statinį laikyti žemės sklypo priklausiniu, kuris taip pat yra laikomas įkeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB SEB bankas v. LUAB „Pajūrio miestelis“, bylos Nr. 3K-3-444/2012, taip pat pažymėta, kad priklausinių kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius.

192. Svarbu tai, kad sudarydamos hipotekos lakštą šalys neturėjo objektyvios galimybės išviešinti priklausinio įkeitimo, nes jis dar nebuvo pastatytas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o pagal tuometį reglamentavimą nebuvo CK 4.184 straipsnio 2 dalyje nustatytos galimybės įregistruoti ir išviešinti nekilnojamojo daikto, kuris bus sukurtas ateityje, hipoteką. Teismų praktikoje nėra išspręsta, ar galėjo šalys susitarti dėl hipotekos sutarties sąlygų ne hipotekos sutartyje (hipotekos lakšte), o kituose dokumentuose, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad iki 2012 m. liepos 1 d. galioję teisės aktai buvo nustatę privalomą tipinę formą hipotekos lakšto formą. Įvertinant aplinkybę, kad hipoteka yra akcesorinė (šalutinė) prievolė ir jos ryšys su pagrindine prievole yra esminis, darytina išvada, kad dėl kai kurių akcesorinės prievolės sąlygų galima susitarti ir susitarime dėl pagrindinės prievolės. Kai šalutinėje prievolėje, šiuo atveju – hipotekos lakšte, yra padaryta nuoroda į pagrindinę prievolę (kredito sutartį), kad kitos hipotekos sutarties sąlygos yra nustatytos kredito sutartyje, aiškintina, jog tokiu atveju, esant neaiškumui, turi būti vadovaujamasi ir šalutinės prievolės sąlygomis, dėl kurių susitarta susitarime dėl pagrindinės prievolės.

20Suinteresuotas asmuo BUAB „Stalakta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais bei papildomai nurodydamas, kad kasatoriaus cituojamų kasacinio teismo nutartimis išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB Medicinos bankas v. UAB „Baltijos biodyzelino centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011, pateikė išaiškinimus dėl įkeitimo objekto apimties, kai įkeistame hipotekos kreditoriui žemės sklype vėliau pastatyti statiniai nebuvo atskirai įkeisti, o hipotekos registre nebuvo įregistruota sąlyga dėl būsimų žemės sklypo priklausinių įkeitimo, tačiau šalių sudarytame žemės sklypų hipotekos lakšte buvo nurodyta aiški sąlyga dėl būsimų žemės sklypo priklausinių įkeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. LUAB „Pajūrio miestelis“, bylos Nr. 3K-3-444/2012, pateikė išaiškinimus dėl įkeitimo objekto apimties, kai įkeistuose hipotekos kreditoriui žemės sklypuose vėliau pastatyti statiniai nebuvo įkeisti, o šalių sudarytame žemės sklypų hipotekos lakšte nebuvo įtraukta sąlyga dėl būsimų žemės sklypo priklausinių įkeitimo.

21Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, argumentuodamas, kad skunde nurodyti motyvai prieštarauja CK 4.171 straipsnyje nustatytam hipotekos objekto sąvokos aiškinimui. Byloje esančiuose dokumentuose – hipotekos lakštuose – niekur nėra nurodoma, kad įkaito turėtojui „Swedbank“, AB, be žemės, būtų įkeista dar ir nebaigta statyba (pastatai), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsta.

22Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

26Dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo

27Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutartinės hipotekos objekto nustatymo, kai hipotekos lakšte šalys įvardijo objektą „žemės sklypas“, o pagrindinėje sutartyje ir papildomame susitarime nurodė, kad įkeičiamas ne tik žemės sklypas, bet ir ant jo statomas pastatas. Ginčui išspręsti taikytinos CK ketvirtosios knygos XI skyriaus nuostatos, galiojusios ginčo santykių momentu.

28CK 4.171 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į joje nurodytą lingvistinę konstrukciją „kaip priklausiniai įkeičiami“ bei į CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės ir ant jos esančio nekilnojamojo turto santykį (ne kiekvienu atveju statinys yra žemės, ant kurios stovi, priklausinys), tam, kad statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, būtų laikomi įkeisti hipotekos lakšte, šalys dėl to turi aiškiai susitarti. Sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Tik toks šių santykių teisinis reglamentavimas užtikrina hipotekos santykių apibrėžtumą, tinkamą kreditoriaus teisių apsaugą bei sudaro galimybę hipotekos teisėjui supaprastinto proceso tvarka operatyviai spręsti dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Konkretus ir tikslus sutartinės hipotekos santykių išviešinimas Hipotekos registre taip pat užtikrina trečiųjų asmenų interesų prieš skolininką (įkeisto turto savininką) apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. Baltijos biodizelino centras ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011). Dėl to CK 4.171 straipsnio 12 dalis neaiškintina taip, kad, įkeitus žemės sklypą, savaime yra įkeičiamas visas ant jo esantis ir būsimas nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

29Taigi kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalimi, pirma, siekiama reguliuoti situacijas, kai nekilnojamojo turto objektai (pvz., pastatai) žemės įkeitimo metu jau yra ant šios pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip priklausiniai; antra, pirmiau nurodytos normos taikymui svarbi aiškiai suderinta šalių valia, nes sutartinėje hipotekoje kreditorius ir skolininkas gali susitarti dėl įvairių žemės ir ant jos esančių objektų įkeitimo variantų: įkeičiama tik žemė; įkeičiami tik ant žemės esantys statiniai; įkeičiami žemė ir visi ar dalis ant jos esančių statinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bylai spręsti aktualų hipotekos teisinį reguliavimą bei teismų praktiką CK 4.171 straipsnio 12 dalies taikymas neapribotas tik hipotekos lakšto sudarymo metu egzistuojančiais nekilnojamojo turto objektais kaip įkeičiamos žemės priklausiniais, t. y. šalys gali susitarti ne tik dėl esamų, bet ir būsimų įkeičiamos žemės priklausinių. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti (tiek, kiek tai galima padaryti nesant konkrečių objektų, pvz., nenurodant individualaus numerio), jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Taip skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (šiame kontekste žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. Baltijos biodizelino centras ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011).

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šalys sudarydamos hipotekos sutartį ar vėlesniais jos pakeitimais turi susitarti dėl nekilnojamojo turto objektų kaip žemės priklausinių. Dėl to nepakanka nekilnojamojo turto objektus tik įregistruoti kaip žemės priklausinius Nekilnojamojo turto registre, šalims aiškiai dėl to nesusitarus hipotekos lakšte (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. LUAB „Pajūrio miestelis“, bylos Nr. 3K-3-444/2012). Tokiu atveju konkrečiame ginče būtina išsiaiškinti bendrą suderintą šalių valią dėl hipotekos sandorio objekto.

31Spręsdamas, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį aiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. LUAB „Pajūrio miestelis“ Nr. 3K-3-444/2012).

32Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. lapkričio 14 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL (toliau – Kredito sutartis), kurios 2.5 punkte nustatė, kad kredito gavėjo (pareiškėjo) prievolių pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas inter alia visų statomų pastatų šios sutarties 2.5.2–2.5.27 punktuose nurodytuose žemės sklypuose (tarp jų – ir ginčo sklype), esančiuose Klaipėdos r., Kalotės k., bei žemės sklypų, kuriuose šie pastatai bus statomi, įkeitimu. 2006 m. lapkričio 24 d. šalys sudarė hipotekos sandorį, kuriame nurodė, kad įkeičiamas daiktas – žemės sklypas. Tame pačiame hipotekos lakšte šalys nurodė, kad hipotekos kreditorius (kasatorius) turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas nesilaikys Kredito sutartyje Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL, sudarytoje AB banko „Hansabankas“ ir „Stalakta“ 2006 m. lapkričio 14 d. ir visuose papildomuose susitarimuose, kurie bus sudaryti ateityje, nustatytų terminų ir sąlygų. Kitos sąlygos numatytos aukščiau nurodytoje kredito sutartyje ir papildomuose susitarimuose. 2010 m. kovo 20 d. Kredito sutarties šalys pasirašė Susitarimą Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL/07-085217-IN-6 Dėl 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL sąlygų pakeitimo ir papildymo (toliau – Susitarimas), kurio dalyje „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas“ (papildomai prie bendrojoje dalyje numatytų užtikrinimo priemonių) nustatyta, kad kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymas užtikrinamas inter alia ginčo pastato įkeitimu (hipoteka). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aiškinant hipotekos lakšto turinį kartu su pagrindine Kredito sutartimi, kurios tinkamam įvykdymui užtikrinti šalys sudarė hipotekos sandorį, bei papildomu Susitarimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad šalys siekė hipoteka įkeisti tik žemės sklypą. Tiek Kredito sutartį, tiek ir Susitarimą pasirašė abi ginčo šalys, šių sandorių sąlygos nėra ginčijamos, aiškinant jų tekstus nėra pagrindo spręsti, kad nuostatas dėl žemės sklypuose statomų pastatų įkeitimo skolininkas (pareiškėjas) galėjo suprasti netinkamai – jis to neteigia, o ir pačios nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškios ir nedviprasmiškos. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad ginčo statinys UAB „Stalakta“ valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Vertinant naujai pastatyto pastato įregistravimą hipoteka įkeisto žemės sklypo priklausiniu kartu su šalių pasirašytais sandoriais (Kredito sutartis, Susitarimas, hipotekos lakšto nuostata, nukreipianti į Kredito sutartį ir papildomus susitarimus) ir juose nuosekliai reiškiama šalių valia, spręstina, kad ant įkeisto žemės sklypo pastatytas pastatas buvo įkeistas bankui. Analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. Baltijos biodizelino centras ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. LUAB „Pajūrio miestelis“, bylos Nr. 3K-3-444/2012; kt.).

33Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl ji naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35Kasaciniame teisme patirta 53,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti. Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį.

38Priteisti valstybei iš UAB „Stalakta“ (j. a. k. 300023094) 53,17 Lt (penkiasdešimt tris litus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas BUAB „Stalakta“ skundu dėl BUAB „Stalakta“ kreditorių... 5. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad ginčo pastatas – gyvenamasis namas... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo... 8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d.... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino... 10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo... 11. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl aplinkybės, kad hipotekos... 12. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad „hipotekos... 13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo pastato... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB kasaciniu skundu prašo panaikinti... 16. 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 17. Hipotekos lakšte šalys aiškiai susitarė ir įrašė sąlygą, kad kredito... 18. Sukūręs (šiuo atveju – pastatęs) daiktą, savininkas įgyvendina savo... 19. 2. Svarbu tai, kad sudarydamos hipotekos lakštą šalys neturėjo objektyvios... 20. Suinteresuotas asmuo BUAB „Stalakta“ atsiliepimu į kasacinį skundą... 21. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 22. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 26. Dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo... 27. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės... 28. CK 4.171 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad, įkeičiant žemę, kaip... 29. Taigi kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.171 straipsnio 12 dalimi, pirma,... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šalys sudarydamos hipotekos... 31. Spręsdamas, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto... 32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. lapkričio 14 d.... 33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 35. Kasaciniame teisme patirta 53,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti. Palikti... 38. Priteisti valstybei iš UAB „Stalakta“ (j. a. k. 300023094) 53,17 Lt... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...