Byla 3K-3-294/2009

Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. D

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Gražinos Davidonienes, Ceslovo Jokubausko (kolegijos pirmininkas­( ir Sigitos Rudenaites (pranešeja), rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo A. F. kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal pareiškeju R. K., A. F. ir T. G. pakartotini prašyma del priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. D.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Byloje kilo gincas del materialines teises normu, reglamentuojanciu hipotekos objekta aiškinimo ir taikymo.

5Pareiškejai (kreditoriai) A. F., R. K. ir T. G. 2008 m. lapkricio 28 d. kreipesi i Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriu, prašydami leisti ikeistus daiktus, t. y. žemes sklypa, esanti ( - ), ir jame esanti nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, parduoti iš varžytyniu už skola ir išieškoti iš skolininko R. D. kreditoriui A. F. 105 000 Lt skolos bei 12 810 Lt delspinigiu ir 123 Lt žyminio mokescio, iš viso – 117 933 Lt, kreditoriui R. K. - 125 000 Lt skolos bei 15 250 Lt delspinigiu, iš viso – 140 250 Lt, kreditorei T. G. - 150 000 Lt skolos bei 18 300 Lt delspinigiu, iš viso – 168 300 Lt.

6Pareiškejai nurode, kad skolininkas R. D. 2007 m. gegužes 18 d. paskolos sutartimi gautos paskolos gražinima iki 2007 m. rugpjucio 18 d. (terminas papildomu susitarimu buvo pratestas iki 2008 m. kovo 18 d.) užtikrino 2007 m. gegužes 21 d. iregistruotu hipotekos lakštu Nr. ( - ), kuriuo ikeite 0,36 ha žemes sklypa, esanti ( - ). Kadangi skolininkas neivykde hipoteka apsaugotu isipareigojimu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 22 d. nutartimi buvo areštuotas skolininkui R. D. priklausantis ikeistas nekilnojamasis daiktas – 0,36 ha žemes sklypas, esantis ( - ), skolininkas ispetas del skolos kreditoriams gražinimo per viena menesi nuo nutarties gavimo dienos. Skolininkas 2008 m. rugsejo 30 d. gavo leidima ikeistame žemes sklype vykdyti statybos darbus, pastate dvibuti gyvenamaji nama ir savo vardu iregistravo nuosavybes teises i nebaigta pastata. Kadangi nebaigtas gyvenamasis namas CK 4.171 straipsnio 2 dalies pagrindu yra ikeisto sklypo priklausinys, hipotekos lakšte nera nurodyta, kad po hipotekos lakšto sudarymo sklype statomi statiniai nebus ikeisti kreditoriams, tai, anot pareiškeju, iš varžytyniu turi buti parduotas ne tik ikeistas žemes sklypas, bet ir jo priklausinys.

7II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu nutarciu esme

8Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškeju prašymas patenkintas iš dalies, nutarta: išieškoti skola – 380 000 Lt negražintos skolos, 46 360 Lt delspinigiu ir 123 Lt žyminio mokescio išlaidu, iš ju: R. K. 125 000 Lt negražintos skolos, 15 250 Lt delspinigiu, T. G. 150 000 Lt negražintos skolos, 183 000 Lt delspinigiu, A. F. 105 000 Lt negražintos skolos, 12 810 Lt delspinigiu ir 123 Lt žyminio mokescio išlaidu, nukreipiant išieškojima i ikeista nekilnojamaji daikta, priverstinai parduoti iš varžytyniu nekilnojamaji daikta – 0,3600 ha ploto žemes sklypa, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), nuosavybes teise priklausanti R. D., atmesti pareiškeju prašyma parduoti iš varžytyniu nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, unikalus Nr. ( - ), esanti ikeistame žemes sklype, unikalus Nr. ( - ).

9Teismas, atlikes paieška nekilnojamojo turto registro duomenu bazeje, nustate, kad nekilnojamasis daiktas – dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ikeistame žemes sklype, unikalus Nr. ( - ), nebuvo ikeistas pagal hipotekos taisykles. Teismas nurode, kad šalys, sudarydamos hipotekos lakšta, vadovavosi CK 4.171 straipsnio 12 dalimi ir susitare, kad ikeiciamame žemes sklype esantys pastatai neikeiciami. Teismas pažymejo, kad hipotekos duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmiau nurodytas nekilnojamasis daiktas nebuvo ikeistas pagal hipotekos taisykles, tai priverstinis skolos išieškojimas ne ginco tvarka iš neikeisto nekilnojamojo daikto yra negalimas (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Del to pareiškeju prašymas parduoti iš varžytyniu nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, esanti ikeistame sklype, atmestinas.

10Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarti paliko nepakeista. Teiseju kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi ne CK 4.172 straipsnio 2 dalimi, o 4.171 straipsnio 12 dalimi ir nenustate, kad kreditoriu nurodomas skolininko pastatytas namas vietoj buvusio senojo pagalbinio ukinio pastato yra ikeistas ir i ji turi buti nukreiptas išieškojimas. Teiseju kolegija pažymejo, kad iš byloje pateikto kreditoriu pareiškimo, paduoto pagal CPK 558 straipsnio 1 dali, matyti, kad kreditoriai nenurode, jog yra ikeistas žemes sklypas su statiniais, nepraše areštuoti žemes sklype esanciu statiniu. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus teisejos 2008 m. liepos 22 d. nutartimi pagal kreditoriu pareiškima buvo areštuotas tik ikeistas skolininkui nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas. Skolininkas apie nutarti ir ikeisto žemes sklypo arešta yra informuotas viešo paskelbimo budu. Nutartis isiteisejusi ir yra ivykdyta, t. y. areštuotas žemes sklypas. Statiniai, esantys žemes sklype, neareštuoti, nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad statiniai yra ikeisti, todel pirmosios instancijos teismas pagal CPK 558 straipsni 2 dali negalejo nukreipti išieškojimo i neikeista ir neareštuota daikta.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarti ir patenkinti kreditoriu A. F. ir R. K. prašyma. Kasacinis skundas grindžiamais tokiais teisiniais argumentais:

131. Apeliacines instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike CK 4.171 straipsnio 2 dalies ir 12 dalies nuostatas. Naujas pastatas buvo pastatytas po hipotekos sutarties sudarymo, todel teismas turejo taikyti ne CK 4.171 straipsnio 12 dali, o CK 4.171 straipsnio 2 dali. Kasatoriaus teigimu, skolininkas leidima statyti nauja pastata gavo ir nuosavybes teises i ji nekilnojamojo turto registre iregistravo jau po hipotekos lakšto sudarymo, nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad naujas pastatas yra žemes sklypo priklausinys, todel, kasatoriaus nuomone, naujas pastatas yra busimas savininko (skolininko) valia prie pagrindinio daikto (žemes sklypo) prijungtas daiktas CK 4.171 straipsnio 2 dalies prasme. Del to, kasatoriaus nuomone, esant nustatytoms visoms CK 4.171 straipsnio 2 dalies taikymo salygoms, teismas turejo pripažinti, kad naujas pastatas laikomas ikeistu kartu su žemes sklypu ir kreditoriu prašyma del jo priverstinio pardavimo iš varžytyniu tenkinti. Kasatorius nurode, kad, remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, priklausinys laikomas ikeistu pagal istatyma nuo jo sukurimo momento, netaikant CK 4.185 straipsnyje nustatyto reikalavimo šio priklausinio ikeitima iforminti hipotekos sutartimi. Priešingas aiškinimas paneigtu CK 4.171 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat butu paneigta CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antraeili daikta ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar istatymo nenustatyta kitaip, kuri turi buti aiškinama sistemiškai su CK 4.171 straipsnio 2 dalimi.

142. Apeliacines instancijos teismas netinkamai taike CK 6.193 straipsni ir nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos CK 6.193 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 246 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai) nes, remdamasis hipotekos lakšte nurodyta pastaba, kad šaliu susitarimu ikeiciamame žemes sklype esantys pastatai neikeiciami, padare išvada, jog šalys taip pat turejo omenyje ne tik esancius pastatus, bet ir busimus pastatus, kurie bus sukurti po hipotekos lakšto sudarymo. Kasatoriaus teigimu, teismas neatskleide tikruju šaliu ketinimu, nulemusiu aptariamos pastabos irašyma hipotekos lakšte. Ši pastaba buvo irašyta, siekiant išvengti formalumu, išregistruojant sunaikintus sklype esancius pastatus, o ne siekiant aptarti busimu po hipotekos lakšto sudarymo pastatytu pastatu ikeitimo klausima. Apeliacines instancijos teismas i nurodytus motyvus neatsižvelge. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai taike lingvistini sutarciu aiškinimo metoda, nes hipotekos lakšte nurodytoje pastaboje pažymeta, kad neikeiciami sklype esantys statiniai, todel, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad pastaba šalys sieke nustatyti konkreciai ir išimtinai tik esanciu pastatu teisini statusa. Teismas nepagristai per placiai išaiškino aptariama pastaba ir be pagrindo laike ja apimancia ir busimus, po hipotekos lakšto sudarymo atsirasiancius pastatus.

153. Apeliacines instancijos teismas pažeide CPK 176 straipsnio 1 dali, 263 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes išvada, kad hipotekos lakšte irašyta pastaba apima ne tik esancius, bet ir busimus statinius, yra tik teismo prielaida, nepatvirtinta jokiais byloje esanciais irodymais. Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas taip pat pažeide CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punkta; kadangi kreditoriai su skolininku hipotekos lakšte neaptare busimu pastatu ikeitimo klausimo, tai del naujo pastato turi buti taikoma CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija ir kreditoriai neprivalo irodineti susitarimo del busimu pastatu ikeitimo sudarymo fakto. Kasatorius nurode, kad, esant kreditoriu aiškinimui, jog aptariama hipotekos lakšto pastaba šalys nesieke aptarti busimu pastatu ikeitimo klausimo ir byloje nesant daugiau toki aiškinima patvirtinanciu ar paneigianciu irodymu, teismas turejo imtis priemoniu tokiems irodymams surinkti, taip pat užtikrinti, kad byloje savo pozicija aptariamu klausimu galetu išreikšti ir skolininkas. Kasatoriaus teigimu, teismas, neskirdamas žodinio bylos nagrinejimo ir neatskleides šaliu ketinimu, nesieme visu butinu priemoniu, kad butu visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybes ir taip pažeide CPK 443 straipsnio 8 dali.

16Atsiliepimo i kasacini skunda CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

17Teiseju kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Del žemes sklypo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo hipotekos sutartimi

20Hipoteka – tai daiktine teise, kuria užtikrinamas pagrindines prievoles – esamo ar busimo skolinio isipareigojimo - ivykdymas ikeiciant nekilnojamaji daikta, kai ikeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka, kaip prievole, gali atsirasti iš istatymo ar teismo sprendimo (priverstine hipoteka) arba iš šaliu laisva valia sudaryto susitarimo (sutartine hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

21Nagrinejamu atveju gincas kilo del to, kokie nekilnojamieji daiktai yra ikeisti šaliu sudaryta hipotekos sutartimi. Hipotekos objekto nustatymo taisykles itvirtintos CK 4.171 straipsnyje; šio straipsnio 2 dalies norma yra bendrosios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisykles hipotekos santykiuose išraiška: kai ikeiciamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra ikeiciami ir esantys bei busimi daikto savininko valia prijungti ar del gamtiniu ivykiu prie pagrindinio daikto prisijunge priklausiniai; to paties straipsnio 12 dalyje itvirtinta speciali 2 dalies atžvilgiu teises norma, reglamentuojanti žemes sklypo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo: ikeiciant žeme, kaip priklausiniai ikeiciami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Aptartas istatymo normas aiškinant bendruju civiliniu santykiu reglamentavimo principu kontekste darytina išvada, kad sutartines hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties laisves principu, gali laisvai spresti del žemes sklypo ir jo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo ir susitarti, kad ikeiciant žemes sklypa jame esantys bei busimi statiniai neikeiciami, arba ikeiciami tik esantys statiniai, arba ikeiciami tik busimi statiniai, arba ikeiciami tik atskiri priklausiniai ir pan.

22Kilus gincui del to, koks tikrasis hipotekos sutarties salygos del ikeitimo objekto turinys, teismas turi sutarti išaiškinti pagal bendrasias sutarciu aiškinimo taisykles, itvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuota kasacinio teismo praktika sutarciu aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2007 m. gegužes 10 d. nutartis civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilineje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos imone UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje A. R. v. J. R., G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis civilineje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilineje byloje UADBB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; ir kt.).

23 Nagrinejamoje byloje akcentuotini istatymo reikalavimai aiškinant sutarti neapsiriboti pažodiniu jos teksto aiškinimu ir tikruosius jos šaliu ketinimus nustatyti pagal visas reikšmingas aplinkybes: sutarties salygas, sutarties esme, tiksla, sudarymo aplinkybes, iprastines salygas ir kt. Aiškindamas hipotekos sutarties salyga del hipotekos objekto, teismas taip turi ivertinti aksesorini ikeitimo prievoles pobudi – jos ryši su pagrindine prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija v. AB ,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005). Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindines prievoles neivykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai butu patenkinti iš ikeisto turto. Pagal CK 4.171 straipsnio 11 dali priverstines hipotekos objektu turi buti parenkamas toks daiktas, kuri pardavus butu visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentetu kuo mažiau. Šioje istatymo normoje atsispindi bendrieji proporcingumo ir interesu derinimo teisiškai reglamentuojant civilinius santykius principai. Del to viena reikšmingu aplinkybiu, aiškinant hipotekos sutarties salyga del ikeitimo objekto, yra pagrindines prievoles - ikaito davejo skolinio isipareigojimo - apimtis; preziumuotina, kad hipotekos sutarties šalys, tardamosi del hipotekos objekto, orientuojasi i užtikrinamos prievoles dydi ir parenka toki turta, kurio vertes optimaliai pakaktu skolai padengti.

24Nagrinejamoje byloje hipotekos sutarties šalys susitare del žemes sklypo ikeitimo ir sutartyje padare priklausiniu ikeitimo išlyga: nurode, kad šaliu susitarimu ikeiciamame žemes sklype esantys pastatai neikeiciami. Ikeitimu buvo užtikrinta 315 000 Lt paskola, ikeiciamas žemes sklypas ikeitimo metu ikainotas 500 000 Lt. Kasatorius pripažista žinojes, kad ikeiciamame žemes sklype yra statiniai, tarp ju – senas gyvenamasis namas, kuri ikaito davejas ketino nugriauti, vietoj nugriauto pastato 2008 m. ir buvo pastatytas ginco gyvenamasis namas. Teiseju kolegija sprendžia, kad, esant tokioms hipotekos sutarties sudarymo aplinkybems, byla nagrineje teismai pagristai pripažino, kad hipotekos objektas buvo tik žemes sklypas, o priklausiniu ikeitimo išlyga išreiškia sutarties šaliu valia neikeisti tiek esamu, tiek busimu statiniu.

25Del nurodytu aplinkybiu skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

26Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarti palikti nepakeista.

28Priteisti iš A. F. 33,20 Lt (trisdešimt tris lotus dvidešimt centu) išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu, valstybei.

29Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.