Byla 3K-3-294/2009
Dėl priverstinio skolos iiekojimo i skolininko R. D
1Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i teiseju: Gražinos Davidonienes, Ceslovo Jokubausko (kolegijos pirmininkas( ir Sigitos Rudenaites (praneeja), raytinio proceso tvarka teismo posedyje inagrinejo civiline byla pagal pareikejo A. F. kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal pareikeju R. K., A. F. ir T. G. pakartotini prayma del priverstinio skolos iiekojimo i skolininko R. D.
2Teiseju kolegija n u s t a t e :
3I. Ginco esme
4Byloje kilo gincas del materialines teises normu, reglamentuojanciu hipotekos objekta aikinimo ir taikymo.
5Pareikejai (kreditoriai) A. F., R. K. ir T. G. 2008 m. lapkricio 28 d. kreipesi i Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriu, praydami leisti ikeistus daiktus, t. y. žemes sklypa, esanti ( - ), ir jame esanti nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, parduoti i varžytyniu už skola ir iiekoti i skolininko R. D. kreditoriui A. F. 105 000 Lt skolos bei 12 810 Lt delspinigiu ir 123 Lt žyminio mokescio, i viso – 117 933 Lt, kreditoriui R. K. - 125 000 Lt skolos bei 15 250 Lt delspinigiu, i viso – 140 250 Lt, kreditorei T. G. - 150 000 Lt skolos bei 18 300 Lt delspinigiu, i viso – 168 300 Lt.
6Pareikejai nurode, kad skolininkas R. D. 2007 m. gegužes 18 d. paskolos sutartimi gautos paskolos gražinima iki 2007 m. rugpjucio 18 d. (terminas papildomu susitarimu buvo pratestas iki 2008 m. kovo 18 d.) užtikrino 2007 m. gegužes 21 d. iregistruotu hipotekos laktu Nr. ( - ), kuriuo ikeite 0,36 ha žemes sklypa, esanti ( - ). Kadangi skolininkas neivykde hipoteka apsaugotu isipareigojimu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 22 d. nutartimi buvo aretuotas skolininkui R. D. priklausantis ikeistas nekilnojamasis daiktas – 0,36 ha žemes sklypas, esantis ( - ), skolininkas ispetas del skolos kreditoriams gražinimo per viena menesi nuo nutarties gavimo dienos. Skolininkas 2008 m. rugsejo 30 d. gavo leidima ikeistame žemes sklype vykdyti statybos darbus, pastate dvibuti gyvenamaji nama ir savo vardu iregistravo nuosavybes teises i nebaigta pastata. Kadangi nebaigtas gyvenamasis namas CK 4.171 straipsnio 2 dalies pagrindu yra ikeisto sklypo priklausinys, hipotekos lakte nera nurodyta, kad po hipotekos lakto sudarymo sklype statomi statiniai nebus ikeisti kreditoriams, tai, anot pareikeju, i varžytyniu turi buti parduotas ne tik ikeistas žemes sklypas, bet ir jo priklausinys.
7II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu nutarciu esme
8Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareikeju praymas patenkintas i dalies, nutarta: iiekoti skola – 380 000 Lt negražintos skolos, 46 360 Lt delspinigiu ir 123 Lt žyminio mokescio ilaidu, i ju: R. K. 125 000 Lt negražintos skolos, 15 250 Lt delspinigiu, T. G. 150 000 Lt negražintos skolos, 183 000 Lt delspinigiu, A. F. 105 000 Lt negražintos skolos, 12 810 Lt delspinigiu ir 123 Lt žyminio mokescio ilaidu, nukreipiant iiekojima i ikeista nekilnojamaji daikta, priverstinai parduoti i varžytyniu nekilnojamaji daikta – 0,3600 ha ploto žemes sklypa, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), nuosavybes teise priklausanti R. D., atmesti pareikeju prayma parduoti i varžytyniu nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, unikalus Nr. ( - ), esanti ikeistame žemes sklype, unikalus Nr. ( - ).
9Teismas, atlikes paieka nekilnojamojo turto registro duomenu bazeje, nustate, kad nekilnojamasis daiktas – dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ikeistame žemes sklype, unikalus Nr. ( - ), nebuvo ikeistas pagal hipotekos taisykles. Teismas nurode, kad alys, sudarydamos hipotekos lakta, vadovavosi CK 4.171 straipsnio 12 dalimi ir susitare, kad ikeiciamame žemes sklype esantys pastatai neikeiciami. Teismas pažymejo, kad hipotekos duomenys yra viei ir laikomi teisingais bei isamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmiau nurodytas nekilnojamasis daiktas nebuvo ikeistas pagal hipotekos taisykles, tai priverstinis skolos iiekojimas ne ginco tvarka i neikeisto nekilnojamojo daikto yra negalimas (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Del to pareikeju praymas parduoti i varžytyniu nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, esanti ikeistame sklype, atmestinas.
10Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarti paliko nepakeista. Teiseju kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi ne CK 4.172 straipsnio 2 dalimi, o 4.171 straipsnio 12 dalimi ir nenustate, kad kreditoriu nurodomas skolininko pastatytas namas vietoj buvusio senojo pagalbinio ukinio pastato yra ikeistas ir i ji turi buti nukreiptas iiekojimas. Teiseju kolegija pažymejo, kad i byloje pateikto kreditoriu pareikimo, paduoto pagal CPK 558 straipsnio 1 dali, matyti, kad kreditoriai nenurode, jog yra ikeistas žemes sklypas su statiniais, neprae aretuoti žemes sklype esanciu statiniu. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus teisejos 2008 m. liepos 22 d. nutartimi pagal kreditoriu pareikima buvo aretuotas tik ikeistas skolininkui nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas. Skolininkas apie nutarti ir ikeisto žemes sklypo areta yra informuotas vieo paskelbimo budu. Nutartis isiteisejusi ir yra ivykdyta, t. y. aretuotas žemes sklypas. Statiniai, esantys žemes sklype, nearetuoti, nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad statiniai yra ikeisti, todel pirmosios instancijos teismas pagal CPK 558 straipsni 2 dali negalejo nukreipti iiekojimo i neikeista ir nearetuota daikta.
11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai
12Kasaciniu skundu pareikejas prao panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarti ir patenkinti kreditoriu A. F. ir R. K. prayma. Kasacinis skundas grindžiamais tokiais teisiniais argumentais:
131. Apeliacines instancijos teismas netinkamai aikino ir taike CK 4.171 straipsnio 2 dalies ir 12 dalies nuostatas. Naujas pastatas buvo pastatytas po hipotekos sutarties sudarymo, todel teismas turejo taikyti ne CK 4.171 straipsnio 12 dali, o CK 4.171 straipsnio 2 dali. Kasatoriaus teigimu, skolininkas leidima statyti nauja pastata gavo ir nuosavybes teises i ji nekilnojamojo turto registre iregistravo jau po hipotekos lakto sudarymo, nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad naujas pastatas yra žemes sklypo priklausinys, todel, kasatoriaus nuomone, naujas pastatas yra busimas savininko (skolininko) valia prie pagrindinio daikto (žemes sklypo) prijungtas daiktas CK 4.171 straipsnio 2 dalies prasme. Del to, kasatoriaus nuomone, esant nustatytoms visoms CK 4.171 straipsnio 2 dalies taikymo salygoms, teismas turejo pripažinti, kad naujas pastatas laikomas ikeistu kartu su žemes sklypu ir kreditoriu prayma del jo priverstinio pardavimo i varžytyniu tenkinti. Kasatorius nurode, kad, remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, priklausinys laikomas ikeistu pagal istatyma nuo jo sukurimo momento, netaikant CK 4.185 straipsnyje nustatyto reikalavimo io priklausinio ikeitima iforminti hipotekos sutartimi. Prieingas aikinimas paneigtu CK 4.171 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat butu paneigta CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antraeili daikta itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar istatymo nenustatyta kitaip, kuri turi buti aikinama sistemikai su CK 4.171 straipsnio 2 dalimi.
142. Apeliacines instancijos teismas netinkamai taike CK 6.193 straipsni ir nukrypo nuo Lietuvos Aukciausiojo Teismo suformuotos CK 6.193 straipsnio taikymo ir aikinimo praktikos (CPK 246 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai) nes, remdamasis hipotekos lakte nurodyta pastaba, kad aliu susitarimu ikeiciamame žemes sklype esantys pastatai neikeiciami, padare ivada, jog alys taip pat turejo omenyje ne tik esancius pastatus, bet ir busimus pastatus, kurie bus sukurti po hipotekos lakto sudarymo. Kasatoriaus teigimu, teismas neatskleide tikruju aliu ketinimu, nulemusiu aptariamos pastabos irayma hipotekos lakte. i pastaba buvo irayta, siekiant ivengti formalumu, iregistruojant sunaikintus sklype esancius pastatus, o ne siekiant aptarti busimu po hipotekos lakto sudarymo pastatytu pastatu ikeitimo klausima. Apeliacines instancijos teismas i nurodytus motyvus neatsižvelge. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai taike lingvistini sutarciu aikinimo metoda, nes hipotekos lakte nurodytoje pastaboje pažymeta, kad neikeiciami sklype esantys statiniai, todel, kasatoriaus nuomone, darytina ivada, kad pastaba alys sieke nustatyti konkreciai ir iimtinai tik esanciu pastatu teisini statusa. Teismas nepagristai per placiai iaikino aptariama pastaba ir be pagrindo laike ja apimancia ir busimus, po hipotekos lakto sudarymo atsirasiancius pastatus.
153. Apeliacines instancijos teismas pažeide CPK 176 straipsnio 1 dali, 263 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes ivada, kad hipotekos lakte irayta pastaba apima ne tik esancius, bet ir busimus statinius, yra tik teismo prielaida, nepatvirtinta jokiais byloje esanciais irodymais. Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas taip pat pažeide CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punkta; kadangi kreditoriai su skolininku hipotekos lakte neaptare busimu pastatu ikeitimo klausimo, tai del naujo pastato turi buti taikoma CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija ir kreditoriai neprivalo irodineti susitarimo del busimu pastatu ikeitimo sudarymo fakto. Kasatorius nurode, kad, esant kreditoriu aikinimui, jog aptariama hipotekos lakto pastaba alys nesieke aptarti busimu pastatu ikeitimo klausimo ir byloje nesant daugiau toki aikinima patvirtinanciu ar paneigianciu irodymu, teismas turejo imtis priemoniu tokiems irodymams surinkti, taip pat užtikrinti, kad byloje savo pozicija aptariamu klausimu galetu ireikti ir skolininkas. Kasatoriaus teigimu, teismas, neskirdamas žodinio bylos nagrinejimo ir neatskleides aliu ketinimu, nesieme visu butinu priemoniu, kad butu visapusikai iaikintos bylos aplinkybes ir taip pažeide CPK 443 straipsnio 8 dali.
16Atsiliepimo i kasacini skunda CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
17Teiseju kolegija
konstatuoja:
18IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
19Del žemes sklypo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo hipotekos sutartimi
20Hipoteka – tai daiktine teise, kuria užtikrinamas pagrindines prievoles – esamo ar busimo skolinio isipareigojimo - ivykdymas ikeiciant nekilnojamaji daikta, kai ikeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka, kaip prievole, gali atsirasti i istatymo ar teismo sprendimo (priverstine hipoteka) arba i aliu laisva valia sudaryto susitarimo (sutartine hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).
21Nagrinejamu atveju gincas kilo del to, kokie nekilnojamieji daiktai yra ikeisti aliu sudaryta hipotekos sutartimi. Hipotekos objekto nustatymo taisykles itvirtintos CK 4.171 straipsnyje; io straipsnio 2 dalies norma yra bendrosios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryio taisykles hipotekos santykiuose iraika: kai ikeiciamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra ikeiciami ir esantys bei busimi daikto savininko valia prijungti ar del gamtiniu ivykiu prie pagrindinio daikto prisijunge priklausiniai; to paties straipsnio 12 dalyje itvirtinta speciali 2 dalies atžvilgiu teises norma, reglamentuojanti žemes sklypo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo: ikeiciant žeme, kaip priklausiniai ikeiciami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Aptartas istatymo normas aikinant bendruju civiliniu santykiu reglamentavimo principu kontekste darytina ivada, kad sutartines hipotekos atveju alys, vadovaudamosi sutarties laisves principu, gali laisvai spresti del žemes sklypo ir jo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo ir susitarti, kad ikeiciant žemes sklypa jame esantys bei busimi statiniai neikeiciami, arba ikeiciami tik esantys statiniai, arba ikeiciami tik busimi statiniai, arba ikeiciami tik atskiri priklausiniai ir pan.
22Kilus gincui del to, koks tikrasis hipotekos sutarties salygos del ikeitimo objekto turinys, teismas turi sutarti iaikinti pagal bendrasias sutarciu aikinimo taisykles, itvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuota kasacinio teismo praktika sutarciu aikinimo klausimu (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2007 m. gegužes 10 d. nutartis civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilineje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos imone UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje A. R. v. J. R., G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis civilineje byloje UAB ,,Vilkavikio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilineje byloje UADBB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; ir kt.).
23 Nagrinejamoje byloje akcentuotini istatymo reikalavimai aikinant sutarti neapsiriboti pažodiniu jos teksto aikinimu ir tikruosius jos aliu ketinimus nustatyti pagal visas reikmingas aplinkybes: sutarties salygas, sutarties esme, tiksla, sudarymo aplinkybes, iprastines salygas ir kt. Aikindamas hipotekos sutarties salyga del hipotekos objekto, teismas taip turi ivertinti aksesorini ikeitimo prievoles pobudi – jos ryi su pagrindine prievole (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija v. AB ,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005). Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindines prievoles neivykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai butu patenkinti i ikeisto turto. Pagal CK 4.171 straipsnio 11 dali priverstines hipotekos objektu turi buti parenkamas toks daiktas, kuri pardavus butu visikai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentetu kuo mažiau. ioje istatymo normoje atsispindi bendrieji proporcingumo ir interesu derinimo teisikai reglamentuojant civilinius santykius principai. Del to viena reikmingu aplinkybiu, aikinant hipotekos sutarties salyga del ikeitimo objekto, yra pagrindines prievoles - ikaito davejo skolinio isipareigojimo - apimtis; preziumuotina, kad hipotekos sutarties alys, tardamosi del hipotekos objekto, orientuojasi i užtikrinamos prievoles dydi ir parenka toki turta, kurio vertes optimaliai pakaktu skolai padengti.
24Nagrinejamoje byloje hipotekos sutarties alys susitare del žemes sklypo ikeitimo ir sutartyje padare priklausiniu ikeitimo ilyga: nurode, kad aliu susitarimu ikeiciamame žemes sklype esantys pastatai neikeiciami. Ikeitimu buvo užtikrinta 315 000 Lt paskola, ikeiciamas žemes sklypas ikeitimo metu ikainotas 500 000 Lt. Kasatorius pripažista žinojes, kad ikeiciamame žemes sklype yra statiniai, tarp ju – senas gyvenamasis namas, kuri ikaito davejas ketino nugriauti, vietoj nugriauto pastato 2008 m. ir buvo pastatytas ginco gyvenamasis namas. Teiseju kolegija sprendžia, kad, esant tokioms hipotekos sutarties sudarymo aplinkybems, byla nagrineje teismai pagristai pripažino, kad hipotekos objektas buvo tik žemes sklypas, o priklausiniu ikeitimo ilyga ireikia sutarties aliu valia neikeisti tiek esamu, tiek busimu statiniu.
25Del nurodytu aplinkybiu skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
26Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
27Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarti palikti nepakeista.
28Priteisti i A. F. 33,20 Lt (trisdeimt tris lotus dvideimt centu) ilaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu, valstybei.
29i Lietuvos Aukciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.