Byla 1A-263-870/2018

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. ir R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui, išteisintajam J. L., jo gynėjui advokatui Zbignev Jankovski, išteisintajam R. Š., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B., civilinio atsakovo ( - )Lietuvos filialo atstovei advokatei G. R., civilinio atsakovo SE „( - )“ atstovui advokatui Aivarui Alimui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. B. bei R. B. – K. ir G. B. atstovo advokato Algio Staškūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. ir R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

3Nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. – K. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant joms teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.

4Civilinio atsakovo ( - )Lietuvos filialo atstovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas.

5Iš J. L. valstybės naudai priteista 399,54 Eur suma proceso išlaidų, įpareigojant jas sumokėti per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

8

1. J. L. pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: 2010 m. birželio 10 d. AB ,,( - )” komercijos direktoriaus įsakymu Nr. 12-09/10-080 KA ,,Dėl atsakingo asmens paskyrimo” paskirtas ir būdamas paskirtu asmeniu, atsakingu už daugiabučio namo, esančio ( - ), elektros ūkį, t. y. būdamas AB „( - )“ darbuotoju, 2010 metų birželio mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, profilaktinės apžiūros metu, aptikęs, kad prie daugiabučio namo, esančio ( - ), pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prijungtas į ( - ), esančius garažų boksus metaliniame vamzdyje pratiestas elektros kabelis buvo eksploatuojamas su pažeista fazinio laido gyslos izoliacija ir neįžemintu ir neįnulintu vamzdžiu, jo tinkamai neatjungdamas ir nedemontuodamas nustatytos savavališkai su grubiais teisės aktų pažeidimais pajungtos elektros kabelių linijos nuo gyvenamojo namo iki garažų boksų bei nesiimdamas kitų priemonių, kad išvengti nelaimės, tinkamai neinformavo apie nustatytą pažeidimą AB „( - )“ vadovybės bei kitų įstaigų (AB „Lesto”), neužfiksavo įvykio AB „( - )“ operatyviniame žurnale, savo neveikimu pažeidė Elektros tinklų kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 398 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936) 6 p. „6. Naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus.” 7 p. ,,7. Naudojamų kabelių, laidų, mašinų, aparatų, prietaisų ir kitų elektros įrenginių konstrukcija, įrengimo būdas ir izoliacijos klasė turi atitikti elektros tinklo arba elektros įrenginio parametrus, aplinkos sąlygas ir teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijai turi būti naudojami elektrotechnikos gaminiai pagaminti pagal Elektrotechninių gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932) kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V.” 8 p. ,,8. Naudojamų elektros įrenginių ir statybos produktų charakteristikos turi atitikti nustatytas darbo sąlygas. Elektros įrenginiai ir konstrukcijos turi būti atsparūs aplinkos poveikiui (arba turi būti apsaugoti nuo šio poveikio).” 49 p. „49. Elektros persiuntimo sąlygas ir vartotojo santykius su tiekėjais ir operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).“ 201 p. (201.5 p. p.) ,,201.5. skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, metalinius laidų apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius, metalinius šynų gaubtus ir atramines konstrukcijas, metalines lentynas, lovius, juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai ir laidai (išskyrus juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai įžemintu arba įnulintu metaliniu apvalkalu ar šarvu), taip pat kitas metalines konstrukcijas, ant kurių įrengiami elektros įrenginiai.“ Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936) 13 p. „13. Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.” 17 p. ,,17. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai.” 18 p. ,,18. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.” 24 p. ,,24. Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus techninius reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu ją eksploatuoti ir kad ji tenkintų gaisrinės saugos reikalavimus ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius reikalavimus. Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas ir tinklo vardinę įtampą. Pagal Lietuvos standartą LST HD 384.5.52 S1+A1+AC:2002 ,,Pastatų elektros įranga. 5 dalis. Elektrinių įrenginių parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabelių ir laidų sistemos (IEC 60364-5-52: 1993, modifikuotas)“ instaliacijos sistemos parenkamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 lentelėmis arba projektiniais sprendimais“, Saugos eksploatuojant elektros įrenginių taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. Kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 (V. Žin. 2010, Nr. 39-1878) 5 p. „5. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau vadinama – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936), taip pat gamintojo parengtų Techninio eksploatavimo instrukcijų (toliau vadinama – TEI) reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti Taisyklių, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau vadinama – TET), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252), kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių reikalavimai.’’ Standarto LST EN 61140:2005 (IEC 61140:2002). Apsauga nuo elektros smūgio. Bendri reikalavimai, keliami įrenginiui ir įrangai. 4 d., „Pagrindinė apsaugos nuo elektros smūgio taisyklė“, „Pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, o pasiekiamos laidžiosios dalys neturi būti pavojingai įtampingos.“ 5 d. „Visos apsauginės priemonės turi būti suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų veiksmingos visą numatomą įrenginio, sistemos ar įrangos eksploatavimo laiką, kai jie naudojami ir tinkamai prižiūrimi.“ 5.1.8 poskyrio „Bet kuri kita apsaugos priemonė turi atitikti pagrindinę taisyklę (žr. 4 skyrių)” t. y., kad visos pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, reikalavimus, dėl ko L. B., 2010-07-03, apie 12.35 val. remontuodamas ( - )namo kieme, esančio garažo Nr. 5 stogą, tapo aplinkybių, sukurtų asmens montavusio elektros kabelių liniją pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir AB „( - )” atsakingo darbuotojo neveikimo atjungiant ir pašalinant minėtą kabelį, auka, ko pasėkoje metalinis vamzdis tapo įtampingąja dalimi, prie kurios prisilietė ir žuvo L. B., vykdydamas su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, tokiais savo veiksmais J. L. atėmė žmogaus gyvybę dėl neatsargumo.
2. R. Š. pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: AB ,,( - )” komercijos direktoriaus įsakymu paskirtas darbų vykdytoju, būdamas AB „( - )“ darbuotoju, atsakingu už AB ,,( - )” elektros ūkvedžio J. L. darbo kontrolę, pastarajam 2010 metų birželio mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, profilaktinės apžiūros metu, aptikus, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie daugiabučio namo, esančio ( - ), pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių, prijungtas į ( - ), esančius garažų boksus metaliniame vamzdyje elektros kabelis buvo eksploatuojamas su pažeista fazinio laido gyslos izoliacija ir neįžemintu ir neįnulintu vamzdžiu, J. L. jo tinkamai neatjungus ir nedemontavus, nustatytos savavališkai su grubiais teisės aktų pažeidimais pajungtos elektros kabelių linijos, nuo gyvenamojo namo iki garažų boksų bei nesiimant kitų priemonių, kad išvengti nelaimės, tinkamai neinformavo apie nustatytą pažeidimą AB „( - )“ vadovybės, savo neveikimu, tai yra nepakankamai vykdydamas J. L. darbo kontrolę ir kokybę, tinkamai neinformavo apie nustatytą pažeidimą AB „( - )“ vadovybės bei kitų įstaigų (AB „Lesto”), neužfiksavo įvykio AB „( - )“, pažeidė Elektros tinklų kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 398 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936) 6 p. „6. Naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus.” 7 p. ,,7. Naudojamų kabelių, laidų, mašinų, aparatų, prietaisų ir kitų elektros įrenginių konstrukcija, įrengimo būdas ir izoliacijos klasė turi atitikti elektros tinklo arba elektros įrenginio parametrus, aplinkos sąlygas ir teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijai turi būti naudojami elektrotechnikos gaminiai pagaminti pagal Elektrotechninių gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932) kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V.” 8 p. ,,8. Naudojamų elektros įrenginių ir statybos produktų charakteristikos turi atitikti nustatytas darbo sąlygas. Elektros įrenginiai ir konstrukcijos turi būti atsparūs aplinkos poveikiui (arba turi būti apsaugoti nuo šio poveikio).” 49 p. „49. Elektros persiuntimo sąlygas ir vartotojo santykius su tiekėjais ir operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).“ 201 p. (201.5 p. p.) ,,201.5. skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, metalinius laidų apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius, metalinius šynų gaubtus ir atramines konstrukcijas, metalines lentynas, lovius, juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai ir laidai (išskyrus juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai įžemintu arba įnulintu metaliniu apvalkalu ar šarvu), taip pat kitas metalines konstrukcijas, ant kurių įrengiami elektros įrenginiai.“ Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (V. Žin. 2007, Nr. 24-936) 13 p. „13. Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.” 17 p. ,,17. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai.” 18 p. ,,18. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.” 24 p. ,,24. Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus techninius reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu ją eksploatuoti ir kad ji tenkintų gaisrinės saugos reikalavimus ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius reikalavimus. Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas ir tinklo vardinę įtampą. Pagal Lietuvos standartą LST HD 384.5.52 S1+A1+AC:2002 ,,Pastatų elektros įranga. 5 dalis. Elektrinių įrenginių parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabelių ir laidų sistemos (IEC 60364-5-52:1993, modifikuotas)“ instaliacijos sistemos parenkamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 lentelėmis arba projektiniais sprendimais“, Saugos eksploatuojant elektros įrenginių taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (V. Žin. 2010, Nr. 39-1878) 5 p., „5. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau vadinama – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936), taip pat gamintojo parengtų Techninio eksploatavimo instrukcijų (toliau vadinama – TEI) reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti Taisyklių, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau vadinama – TET), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252), kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių reikalavimai.’’ Standarto LST EN 61140:2005 (IEC 61140:2002). Apsauga nuo elektros smūgio. Bendri reikalavimai, keliami įrenginiui ir įrangai. 4 d., „Pagrindinė apsaugos nuo elektros smūgio taisyklė“, „Pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, o pasiekiamos laidžiosios dalys neturi būti pavojingai įtampingos.“ 5 d. „Visos apsauginės priemonės turi būti suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų veiksmingos visą numatomą įrenginio, sistemos ar įrangos eksploatavimo laiką, kai jie naudojami ir tinkamai prižiūrimi.“ 5.1.8 poskyrio „Bet kuri kita apsaugos priemonė turi atitikti pagrindinę taisyklę (žr. 4 skyrių)” , t. y., kad visos pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, reikalavimus, dėl ko L. B., 2010 m. liepos 3 d., apie 12.35 val., remontuodamas ( - )kieme esančio garažo Nr. 5 stogą, tapo aplinkybių, sukurtų asmens montavusio elektros kabelių liniją pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir AB „( - )“ atsakingo darbuotojo neveikimo atjungiant ir pašalinant minėtą kabelį, auka, ko pasekoje metalinis vamzdis tapo įtampingąja dalimi, prie kurios prisilietė ir žuvo L. B., vykdydamas su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, tuo jis atėmė L. B. gyvybę dėl neatsargumo.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. B. ir nukentėjusiųjų R. B. – Kazlauskienės bei G. B. atstovas advokatas A. Staškūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti J. L. ir R. Š. kaltais bei juos nuteisti. Iš civilinio atsakovo ( - ) SE priteisti A. B. 658,30 Eur laidojimo išlaidų, 43 443 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 524,05 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėtų advokatų kontorai, kurias prašo pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis, R. B. – Kazlauskienei priteisti 43 443 Eur neturtinės žalos, o G. B. priteisti 57 924 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
4. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad nuosprendyje iš esmės akcentuojama tik tai, kad prisijungimas prie ( - ), pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių, nuvedant į ( - ), esančius garažų boksus metaliniame vamzdyje kabelį, buvo neteisėtas ir tai eliminuoja J. L. ir R. Š. kaltę. Tokia teismo pozicija lėmė, kad teismas kitų kaltinime išvardintų norminių aktų pažeidimų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Apeliantai analizuoja BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudėtį bei BK 16 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikalstamo nerūpestingumo sąvoką, teigia, kad nekyla abejonių dėl to, jog J. L. ir R. Š. bendrąja prasme privalėjo kontroliuoti elektros įrenginių techninę būklę, užtikrinti saugų ir patikimą elektros įrenginių eksploatavimą ( - )esančiame name ir jo laiptinės pirmame aukšte bendrojo naudojimo elektros apšvietimo įrenginių, nors prie jų ir buvo neteisėtai prisijungta.
5. Nagrinėjamu atveju, pavojingas veiksnys buvo elektros srovė, o pavojingo veiksnio šaltinis – elektros kabelis, prijungtas prie bendrojo naudojimo elektros apšvietimo įrenginių ir permestas ant garažų neteisėtam elektros naudojimui. J. L. 2010 m. birželio mėnesio pradžioje nustatė neteisėtą prisijungimą prie aptariamo namo įrenginių, tačiau šio prisijungimo tinkamai nelikvidavo ir neužkirto galimybės atjungto elektros kabelio vėl neteisėtai prijungti, nors ir suprato, kad į garažus permestas kabelis naudojamas neteisėtam elektros energijos naudojimui bei kelti pavojų žmonėms. R. Š., turėdamas pareigą informuoti apie J. L. nustatytą neteisėtą prisijungimą AB „( - )“ vadovybę ir AB „Lesto“ neinformavo ir dėl to nebuvo priimti atitinkami sprendimai. Taigi išteisintieji, nors ir nenumatė, kad veika gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus mirtį, tačiau pagal turimą darbo patirtį, teisės aktų reikalavimus, turėjo ir galėjo padarinius numatyti, tarp jų veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Apeliantų įsitikinimu, teismas byloje surinktų įrodymų tinkamai nevertino ir iš esmės nepateikė jokios analizės, nes manė, kad konstatavus savavališką prisijungimą prie elektros įrenginių tokia analizė yra nereikalinga.
6. Apeliantai cituoja specialisto L. R. 2011 m. gruodžio 2 d. surašytą išvadą Nr. S2-1/2011, nurodydama, kad šią išvadą, mirus pačiam L. R., patvirtino apklaustas specialistas A. S.. Teismo nuosprendžio motyvais šios specialisto išvados nepaneigtos ir teismas nuosprendyje abejonių dėl jų pagrįstumo nekėlė. Mano, kad nuosprendyje duomenys įvertinti ne kaip įrodymų visuma, o kiekvienas atskirai. Šie pažeidimai yra esminiai, kadangi sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad AB „( - )“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu. Bylą perdavus su kaltinamuoju aktu teismui, prokuroras nenurodė, kas yra šios likviduotos įmonės civilinių teisių perėmėjas. Nurodo, kad AB „( - )“ yra likviduota prijungimo būtu prie ( - ) AS, kuri perėmė AB „( - )“ turtą, teises ir įsipareigojimus, o 2015 m. spalio 27 d. ( - ) AS pertvarkyta į Europos akcinę bendrovę, baigus pertvarkymą bendrovės teisinė forma pakeistą į SE ir tapo ( - ) SE, kuriai pagal įstatymą perėjo visas bendrovės turtas, teisės ir įsipareigojimai. Ši įmonė registruota Estijoje, tačiau veikia Lietuvoje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, yra AB ( - ) teisių perėmėja. Apeliantų teigimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį iš civilinio atsakovo ( - ) priteistina apeliantų nurodyta suma - A. B. 658,30 Eur laidojimo išlaidų, 43 443 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 524,05 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėtų advokatų kontorai, kurias prašo pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis, R. B. – Kazlauskienei priteistina 43 443 Eur suma, o G. B. - 57 924 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
8. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą civilinio atsakovo ( - )atstovė advokatė G. R. prašo nukentėjusių apeliacinį skundą atmesti kai nepagrįstą.
9. Advokatės teigimu, apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečias specialias elgesio taisykles pažeidė išteisintieji, akcentuojama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai, duodama nuoroda į kaltinamajame akte nurodytus teisės aktus. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tyrė šiuos nurodytus teisės aktus, vadovaudamasis teismų praktika, padarė išvadą, kad išteisintiesiems šie teisės aktų reikalavimai netaikytini, šie asmenys tinkamai vykdė visas jiems nustatytas pareigas, susijusias su ( - )esančio namo elektros tinklų priežiūra. R. Š. taip pat nepažeidė jokių specialių elgesio reikalavimų, kadangi apie neteisėtą prisijungimą sužinojo ne iš J. L., o iš Energetikos inspekcijos darbuotojo R. T. po jau įvykusio nelaimingo atsitikimo. Kaltinime nurodyti teisės aktai taikomi elektros tinklo naudotojams, elektros vartotojams, elektros tinklą rengusiems subjektams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nei ( - ) SE, nei tuometiniai jo darbuotojai neturėjo jokių priežiūros ar kitokių pareigų, susijusių su ( - ), esančiais garažais. Nustatyta, kad techniniu aspektu elektros nuotėkį metaliniame vamzdyje, sumontuotame per garažų pastato išorinę sieną, sąlygojo šiuose garažuose esanti sena ir netvarkinga elektros instaliacija. Garažų, įskaitant ir Nr. 5, esančių ( - ), namo kieme, ūkio priežiūra ir aptarnavimas neįėjo į ( - ) SE įsipareigojimų apimtį pagal sudarytą su UAB „( - )“ sutartį. Sutartyje numatytas paslaugas įsipareigota teikti daugiabučiams namams, o garažai sutarties priede nenurodyti.
10. Advokatė akcentuoja, kad nesant nustatytos neteisėtos veikos, nėra ir priežastinio ryšio su L. B. mirtimi. Kaip minėta, techniniu aspektu elektros nuotėkį metaliniame vamzdyje sąlygojo garažuose esanti sena ir netvarkinga elektros instaliacija, kurios priežiūra ( - ) SE nepriklausė. Šį faktą patvirtina ir visų garažų nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių matyti, kad visi garažai yra laikomi atskirais vienetais/objektais, nepriklausančiais butams, esantiems ( - ), kadangi jie turi savo atskirą unikalų numerį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas 2015 m. kovo 12 d. el. laiške tyrėjai K. L. nurodė, kad garažams, esantiems ( - ), nei 2010 metais, nei 2015 metais administratorius nėra skiriamas, patys garažų savininkai yra atsakingi už garažų valdymą ir priežiūrą. Advokatės vertinimu, jeigu garažų savininkai būtų tinkamai prižiūrėję jiems priklausančią nuosavybę, išardę, likvidavę seną, netvarkingą elektros instaliaciją ir ją sutvarkę, tikėtina, 2010 m. liepos 3 d. įvykio apskritai nebūtų įvykę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). 2011 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu metalinis vamzdis būtų įžemintas ar įnulintas.
11. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog darbai, kurių metu žuvo L. B., buvo atliekami su UAB „( - )“ vadovo žinia ir pavedimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis klausimas nebuvo tinkamai ištirtas, įvertintas, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl A. J. atsakomybės ir/ar UAB „( - )“ patraukimo civiliniais atsakovais. Be to, kaip pažymėjo teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. S., pats nukentėjusysis L. B. rizikavo, nes dirbo nelegaliai. Šis ekspertas į užduotą klausimą, kas atsakingas už vamzdį ir jame patiestą laidą, nurodė, kad patys garažų savininkai.
12. Advokatė nesutinka su nukentėjusiųjų skundo argumentais dėl pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo taip pat ir dėl neturtinės žalos dydžio, nurodydama, kad nukentėjusiųjų reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neadekvatus. Tą įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-217-699/2015).
13. Advokatė kelia abejones, ar apskritai šioje baudžiamojoje byloje ( - )galėjo būti laikomas/patrauktas civiliniu atsakovu. Vadovaujantis BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tam, kad pripažinti asmenį, įmonę, organizaciją civiliniu atsakovu, būtina nustatyti teisės normą, kuria remiantis tas asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija laikomas atsakingu už žalą padariusį asmenį. Šiuo atveju, ( - ) SE patraukta civiliniu atsakovu , kadangi pagal bendra Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nustatytą taisyklę už darbuotojo darbo metu padarytą žalą tretiesiems asmenims atsakingas darbdavys. Abu civilinius atsakovus byloje sieja savanoriškojo draudimo teisiniai santykiai, kurie reglamentuoti draudimo sutartimi ir draudimo taisyklėmis. Ši sutartis nėra privalomojo draudimo sutartis, kurios sąlygos tvirtinamos konkrečiu specialiu įstatymu, todėl daro išvadą, kad BPK 111 straipsnio 1 dalies prasme nėra įstatymo, pagal kurį ( - )yra materialiai atsakingas už pastarojo ar kaltinamųjų padarytą žalą, o yra savanoriškojo draudimo sutartis, kurioje numatytos sąlygos, kurioms esant konkretus įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir kitos draudimo sąlygos.
14. Tarp abiejų civilinių atsakovų pasirašytas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas su priedu Nr. 1. Ši sutartis sudaryta UABB „( - )“ Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių Nr.013 (toliau – Taisyklės) pagrindu, minėtai draudimo sutarčiai galioja ir taikytinos draudimo taisyklėse numatytos sąlygos. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, taip pat formuojama teismų praktika, draudimo išmoka gali būti mokama pagal konkrečią draudimo sutartį, jeigu įvyksta draudimo sutartyje numatytas draudžiamasis įvykis dėl draudimo sutartyje numatyto draudimo objekto. Advokatė cituoja Draudimo taisyklių 2.1, 5.1.1 punktų nuostatas, darydama išvadą, kad aptariamu atveju ūkio priežiūra ir aptarnavimas neįėjo į ( - ) SE įsipareigojimų apimtį pagal sudarytą su UAB „( - )“ sutartį, todėl ( - )nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos pagal sudarytą Draudimo sutartį. Be to, kaip buvo nurodyta, išteisintieji laiku, tinkamai vykdė visas jiems priskirtas funkcijas ir tai negali būti siejama su nelaimingu atsitikimu. Jei nepadarė BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nenustatyta ir neįrodyta nei vieno, nei kito civilinio atsakovo civilinė atsakomybė.
15. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad dėl žuvusio L. B. mirties yra atsakingi išteisintieji ar ( - ) SE, minėtos aplinkybės turėtų būti įvertintos pagal Draudimo sutartį ir Draudimo taisykles. Jei nustatytos aplinkybės atitiktų Draudimo taisyklių nedraudžiamųjų įvykių sąraše numatytą nedraudžiamąjį įvykį, ( - )nekiltų pareiga mokėti draudimo išmokos, nekiltų jo atsakomybė pagal Draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, nelaimingas atsitikimas įvyko 2010 m. liepos 3 d., tačiau draudikui apie minėtą įvykį draudėjas nepranešė, apie šį įvykį sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria jis buvo įtrauktas į procesą civiliniu atsakovu. Tai yra savarankiškas pagrindas dėl išmokos nemokėjimo ar mažinimo.
16. Advokatė pabrėžia ir tai, kad pareikštiems civiliniams ieškiniams abiejų civilinių ieškovų atžvilgiu yra taikytina ieškinio senatis. Nukentėjusiųjų reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko 2010 m. liepos 3 d., o civiliniai ieškiniai pareikšti 2014 m. liepos 15 d., t.y. praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio. Civilinis atsakovas ( - )į bylą įtrauktas 2016 m. lapkričio 16 d., todėl jo atžvilgiu taip pat taikytinas nurodytas trejų metų senaties terminas. Tokią pozicija patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pvz.: kasacinė nutartis Nr. 3K-3-351/2011. Senaties taikytas, šiuo atveju, yra savarankiškas civilinių ieškinių atmetimo pagrindas.
17. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių atstovo advokato apeliacinį skundą civilinio atsakovo SE „( - )“ įgaliotas atstovas advokatas A. Alimas prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. L. ir R. Š., pagrįstai paliko nenagrinėtus apeliantų ieškinius. Teisės pasielgti kitaip BPK nuostatos nenumato. Priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinti apeliančių ieškinius nėra pagrindo.
19. Neteisėtas ir nesaugus prisijungimas prie elektros tiekimo iš ( - ) esančio namo laiptinėje elektros skydelio, dėl kurio ant ( - )esančių garažų pritvirtintu metaliniu vamzdžiu atsirado elektros įtampa, galėjo būti įvykdytas bet kuriuo metu po paskutinės 2010 m. birželio 10 d. šio namo profilaktinės apžiūrės. Nei laikas, nei tokį prisijungimą vykdęs asmuo nėra nustatytas. Esant nenustatytam neteisėto prisijungimo faktui bei J. L. neturint pareigos kasdien atlikti bylos objekte elektros tinklų instaliacijos priežiūrą, išteisintasis nepažeidė specialiųjų reikalavimų. R. Š. nežinojo apie neteisėtą prisijungimą, dėl to negalėjo pavesti J. L. pašalinti minėtą pažeidimą ir vykdyti šio darbo kontrolę.
20. Advokatas kaip nepagrįstą ir deklaratyvų vertina apeliacinio skundo argumentą, kad įrodymai buvo vertinami atsietai. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokie įrodymai buvo vertinami atskirai, o tiesiog teigiama be jokio pagrindo. Nuosprendyje aiškiai detalizuoti faktiniai duomenys, kuriais teismas vadovavosi, visi įrodomieji duomenys yra aprašyti.
21. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą išteisintasis R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
22. Išteisintasis nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariamas neteisėtas ir nesaugus prisijungimas prie elektros tiekimo iš ( - ) esančio namo laiptinėje elektros skydelio, dėl kurio ant garažų, esančių ( - ), pritvirtintu metaliniu vamzdžiu atsirado elektros įtampa, ir kuris buvo nukentėjusiojo L. B. mirties priežastimi, galėjo būti įvykdytas bet kuriuo metu po paskutinės 2010 m. birželio 10 d. šio namo profilaktinės apžiūros atlikimo, o J. L., būdamas elektriku – ūkvedžiu, neturėjo pareigos kiekvieną dieną vykdyti ( - ) esančio namo elektros tinklų instaliacijos priežiūros. Išteisintasis nurodo esantis įsitikinęs, kad visas savo darbo funkcijas pagal jam pavestų darbų apimtį atliko tinkamai, taip pat tinkamai atliko J. L. darbo kontrolę ir ėmėsi visų įmanomų ir būtinų priemonių, kad joks nelaimingas atsitikimas tuometinės jo darbovietės AB „( - )“ aptarnaujamuose objektuose Vilniuje neįvyktų.
23. Nurodo, kad J. L. namo ( - ) elektros tinklo priežiūrą pradėjo vykdyti nuo 2010 m. pradžios pagal žodinį jo nurodymą, ką patvirtina ir nurodomo namo operatyvinis priežiūros žurnalas, kuriame žymimi visi planinių patikrinimų rezultatai. J. L. kartu su K. P. 2010 m. vasario 8 d. atliko namo ( - ), privalomą profilaktinę apžiūrą ir šios apžiūros metu aptiko neteisėtą prisijungimą, kurį demontavo, kas buvo pažymėta minėtame žurnale. Apie šį neteisėtą prisijungimą R. Š. informavo AB „( - )“ elektros tarnybos vadovą A. A., kurio pareiga buvo informuoti namus administruojančias įmones, konkrečiai šiuo atveju – UAB „( - )“, kurie bendraudavo tiesiogiai su namo gyventojais. Daugiau jokių neteisėtų prisijungimų prie kokio nors namo ( - ), iki tos dienos, kai žuvo L. B., AB „( - )“ darbuotojai nebuvo nustatę. Nėra jokių duomenų, kad koks nors neteisėtas prisijungimas būtų užfiksuotas 2010 m. birželio mėnesį, kaip buvo inkriminuota kaltinime. Nenustačius neteisėto prisijungimo, J. L. birželio mėnesį jo atjungti negalėjo, nes tokio prisijungimo nebuvo. Taip pat, jis neturėjo jokios pareigos apie neteisėtą prisijungimą informuoti R. Š., apie tai žymėti operatyviniame žurnale, o R. Š. neturėjo pareigos pranešti savo vadovams ir kitoms kaltinime minimoms įstaigoms. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde pateikti teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, ignoruojant ir akivaizdžiai iškraipant nuosprendžio turinį.
24. Išteisintasis akcentuoja aplinkybę, kad garažai, kuriame įvyko aptariamas nelaimingas atsitikimas, pagal AB „( - )“ su UAB „( - )“ 2009 m. vasario 27 d. sudarytą sutartį nepateko į AB „( - )“ aptarnaujamą teritoriją ir nebuvo objektas, kurio tinklų priežiūrą vykdė AB „( - )“. Teigia, kad AB „( - )“ neturėjo jokių dokumentų ar informacijos, kam priklauso kituose objektuose sumontuoti elektros tinklai, net nežino ir negalėjo žinoti, ar jie sumontuoti teisėtai ar neteisėtai. Taigi jis bei J. L. net negalėjo žinoti ar numanyti, ar jų prižiūrimuose objektuose elektros instaliacija yra sumontuota savavališkai ar ne, yra kokie nors jos pajungimo teisės aktų reikalavimų pažeidimai ar jų nėra. Už tinkamą elektros instaliaciją garažuose yra atsakingi jų savininkai ar naudotojai.
25. Išteisintasis R. Š. pabrėžia, jog aplinkybę, kad nelaimės tiesiogine priežastimi buvo prie garažų pritvirtintas vamzdis su jame buvusiu netvarkingu laidu, yra nurodyta ir 2011 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje. Be to, apie šį įvykį jis sužinojo tik praėjus kelioms savaitėms iš Valstybinės energetikos inspekcijos inspektoriaus A. T., o ne iš J. L..

11III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. B. – K. ir G. B. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu bei atsiliepimais į apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertino, padarė pagrįstą išvadą, kad J. L. ir R. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. B. žuvo dėl elektros įtampos. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 5 d. specialisto išvada Nr. M 925/10(01) (t. 1, b.l. 132-136), doc. dr. L. R. 2011 m. gruodžio 5 d. specialisto išvada (t. 3, b.l. 81-97), Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Mirtino ar sunkaus buitinio nelaimingo atsitikimo, susijusio su elektros, šilumos ir dujų įrenginių pavojingais ir kenksmingais veiksniais, kuris nepriskiriamas prie nelaimingo mirtino atsitikimo aktais Nr. 8 ir Nr. 1 (t. 1, b.l. 161-163, t. 2, b.l. 49-51).
28. Nekelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad prisijungimas prie ( - ), pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių, nuvedant į ( - )esančius garažų boksus metaliniame vamzdyje pratiestą elektros kabelį buvo neteisėtas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. UAB „( - )“ pažymoje nustatyta, kad 2010 m. liepos 9 d. buvo apžiūrėti garažai, esantys ( - ). namų kieme. Virš garažų vartų nutiestas el. kabelis metaliniame vamzdyje, sujungimai metalinėse dėžutėse. Kabelio prijungimo galutinis „taškas“ nenustatytas. Įtampa į garažus patenka orine linija iš gretimo namo. Nustatyta, kad metaliniai vamzdžiai ir dėžutės neįžemintos ir neįnulintos, stipriai paveiktos korozijos. Vamzdyje esančio kabelio izoliacija pažeista ir neatitinka EĮIT reikalavimų. Vamzdžiu bei garažų metalinėmis konstrukcijomis teka el. srovė. El. kabelio nusileidimo atkarpoje (apie 1,5 m) aptikti keli mechaniniai izoliacijos pažeidimai. Vieno pažeidimo vietoje, nuėmus antrinę bei pirminę izoliaciją, ant fazinio laido buvo prijungtas gnybtas su laidu (apie 1,5 m, laido galas neizoliuotas, užmestas ant garažų stogų). Savavališkas prisijungimas prie el. tinklo pažeidžiant visus EĮIT reikalavimus. Srovė tekėjo kabelio mėlynuoju laidu (neatitinka spalvinės laidų pajungimo gamos) (t. 1, b.l. 122, 123, 124-128).
29. Apeliančių atstovo įsitikinimu, išvadą, kad J. L. ir R. Š. nepadarė jiems inkriminuotos veikos, lėmė tai, kad teismas kitų kaltinime išvardintų norminių aktų pažeidimų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. J. L. ir R. Š. buvo kaltinami pažeidę analogiškus teisės aktų reikalavimus, t.y. Elektros tinklų kodekso 6, 7, 8, 49, 201.5 punktų reikalavimus, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40, 13, 17, 18, 24 punktų reikalavimus, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 5 punkto reikalavimus. Visi šie kaltinamajame akte nurodyti teisės aktų reikalavimai yra susiję su elektros linijos ir instaliacijos taisyklių pažeidimu, tais atvejais, kuomet elektros tinklai yra instaliuojami teisėtai, t.y. asmuo tokius veiksmus privalo atlikti griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju, kaip minėta, prie namo, esančio ( - ), pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo įrenginių buvo prijungtas į garažų boksus metaliniame vamzdyje pratiestas elektros kabelis. Toks prisijungimas, kaip minėta, nebuvo teisėtas, kas šiuos veiksmus atliko, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nebuvo. Duomenų, kad AB „( - )“ aptarnaujamame pastate, esančiame ( - ), elektros linijos ir instaliacijos neatitiko aptariamų teisės aktų nuostatų, ar kad buvo fiksuota kitų pažeidimų, nėra. Pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, kad nustačius prisijungimą elektros įrenginių esant neteisėtu, nėra pagrindo analizuoti ir kaltinime aptartus teisės aktus.
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2009 m. vasario 27 d. sutartį aptariamo namo, esančio ( - ), bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas teikia AB „( - )“ (t. 2, b.l.81-84). Nuo 2010 m. birželio 10 d. atsakingu asmeniu už elektros ūkį AB „( - )“ prižiūrimuose gyvenamuosiuose namuose (tarp kurių – gyvenamasis namas, esantis ( - )), skirtas elektrikas ūkvedys J. L. (t. 2, b.l. 60-63). Apklaustas pirmosios instancijos teisme metu išteisintasis J. L. parodė, kad pagal savo pareigas aptariamu laikotarpiu atliko gyvenamųjų pastatų priežiūrą. Įvykio vieta jam buvo priskirta laikinai, nuo vasario mėnesio, žodiniu sutarimu, vėliau buvo priskirta įsakymu. 2010 m. vasario mėnesį aptariamame objekte pastebėjo nelegalų elektros prisijungimą, kurį tą pačia dieną atjungė, informavo apie tai telefonu vadovus (tarp jų – ir R. Š.). Patikrinimus atlieka kiekvieno mėnesio pirmoje pusėje. Daugiau nelegalių prisijungimų nebuvo. Nurodė, kad jo paskutinio apsilankymo objekte metu kabelio, kurį rado įvykio dieną, nebuvo.
31. Išteisintojo duotus parodymus patvirtina ir faktiniai bylos duomenys. Iš AB „( - )“ pateikto operatyvinio žurnalo, pradėto pildyti nuo 2010 m. sausio 4 d. matyti, kad patikrinimai iki įvykio ( - )esančiame objekte atlikti šešis kartus, t.y. 2010 m. sausio 11 d., vasario 8 d., kovo 8 d., balandžio 8 d., gegužės 10 d., birželio 10 d. (2 t., b.l. 125-132). Kad buvo savavališkas prisijungimas prie elektros tiekimo, fiksuota tik vieną kartą – 2010 m. vasario 8 d. Taip pat užfiksuota, kad savavališkai prijungtas kabelis buvo atjungtas. Duomenų, kad buvo neteisėtai prisijungta prie elektros įrenginių ir 2010 m. birželio 10 d., nėra.
32. Išteisintasis R. Š., apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtino, kad tokie įvykiai, kaip neteisėtas prisijungimas prie elektros energijos, yra fiksuojamas žurnale. Toks prisijungimas buvo fiksuotas tik 2010 m. vasario mėnesį ir apie šį faktą jam buvo pranešta. Apie tai, kad neteisėtas prisijungimas buvo ir birželio mėnesį, duomenų neturi, savavališką prisijungimą prie elektros įrenginių sužinojo tik po nelaimingo atsitikimo, ir apie tai jam pranešė ne J. L.. Išteisintųjų pozicija viso baudžiamojo proceso metu buvo iš esmės nuosekli, neprieštaringa ir ją taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi netikėti pastarųjų parodymais nėra pagrindo.
33. Pažymėtina, kad į AB „( - )“ aptarnaujamų objektų sąrašą įtrauktas tik namas, esantis ( - ). Tuo tarpu garažams, į kuriuos ir buvo nuvestas elektros kabelis, jokių aptarnavimo paslaugų ši įmonė neteikia. Tai patvirtina išteisintųjų J. L., R. Š., taip pat liudytojų V. M., A. T. parodymai, taip pat rašytiniai bylos duomenys: 2009 m. vasario 27 d. sutartis tarp UAB „( - )“ ir AB „( - )“ bei jos priedas, iš kurio matyti, kad paslaugos teikiamos daugiabučiams namams, esantiems ( - ) (( - ) esantys garažai priede nenurodyti) (t. 2, b.l. 81-94). Iš nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, kad visi garažai turi atskirus unikaliuosius numerius, taigi nepriklauso butams, esantiems ( - ) (t. 2, b.l. 133-138, 145-146, 173-174, 178-181, 185). 2011 m. kovo 15 d. AB „( - )“ Pastatų ūkio valdymo departamento direktoriaus T. M. rašte nurodyta, kad bendrovė garažams, esantiems ( - ), pastatų priežiūros paslaugų, įskaitant ir elektros priežiūros ūkį, neteikia (t. 2 t, b.l. 56).
34. Nustatyta, kad elektros nuotėkį metaliniame vamzdyje sąlygojo garažuose esanti sena ir netvarkinga elektros instaliacija. Tuo tarpu, šiuose garažuose, ( - )namo kieme, Vilniuje, esančios elektros instaliacijos ir visų kitų įrenginių, sumontuotų garažuose, ant garažo išorinių sienų priežiūra yra, kaip nurodyta aukščiau, ne AB „( - )“ pareiga. Be to, kaip akcentuojama civilinio atsakovo ( - )atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 941 punktas numatė, kad privaloma tikrinti darbo ir avarinio apšvietimo stacionariųjų įrenginių ir elektros instaliacijos būklę, atlikti izoliacijos bandymus ir varžos matavimus prieš pradedant naudoti, vėliau – pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką. Iš byloje pateiktų AB „( - )“ elektriko – ūkvedžio pareiginių nuostatų (t. 2, b.l. 72-75) matyti, kad jis privalo atlikti elektros ūkio priežiūrą ir einamąjį eksploatacinį aptarnavimą (3.2 punkto 12 papunktis), užtikrinti pastatų (statinių) elektros sistemų priežiūrą ir gerą funkcionavimą (3.2 punkto 21 papunktis). Elektrikas ūkvedys turi teisę neleisti, kad būtų naudojami netvarkingi elektros prietaisai, neizoliuoti laidai, neįžeminti elektros mechanizmai ir įrenginiai (4.1 punkto 6 papunktis). Kaip minėta, iš byloje esančio Operatyvinio žurnalo kopijos matyti, kad tokie profilaktiniai patikrinimai buvo atliekami kas mėnesį, pirmoje jo pusėje. J. L., būdamas AB „( - )“ elektriku – ūkvedžiu, tikrindamas objektus, tame tarpe ir pastatą, esantį ( - ), tinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas, pavestus darbus atliko tinkamai ir nepažeisdamas teisės aktų nustatytų specialiųjų elgesio taisyklių. Pagrįsta skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad J. L. neturėjo pareigos kiekvieną dieną lankytis šiame objekte ir tikrinti, ar nėra neteisėto prisijungimo prie elektros įrenginių. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į teismo posėdžio metu apklausto specialisto A. S. parodymus, kad tokio pobūdžio prisijungimas prie elektros įrenginių techniškai nėra sudėtingas ir jį galima atlikti vos per 15 min. Taigi sukontroliuoti tokius neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegijos manymu, objekto priežiūrą atliekantiems AB „( - )“ darbuotojams objektyviai nėra įmanoma, kadangi toks prisijungimas gali būti atliktas vos pastariesiems baigus tikrinimą ir palikus objektą.
35. J. L. ir R. Š. kaltę, kaip nurodo Apeliantės, eliminuoja ne tai, kad buvo nustatytas neteisėtas savavališkas prisijungimas prie elektros įrenginių, o tai, kad J. L. savo kaip elektriko – ūkvedžio pareigas vykdė tinkamai, apie neteisėtą prisijungimą pranešdavo savo tiesioginiam vadovui ir tai pažymėdavo Operatyviniame žurnale, o R. Š. pakankamai kontroliavo pastarojo darbą. Nagrinėjamu atveju, buvo nustatytas tik vienas neteisėtas elektros kabelio prijungimas (vasario mėnesį) ir tai buvo atitinkamai užfiksuota. Nėra pagrindo išvadai, kad pastebėjęs analogišką pažeidimą birželio mėnesį jis pasielgtų priešingai, nefiksuotų nustatyto pažeidimo, jo nepašalintų. Duomenų, kad toks prisijungimas buvo rastas ir birželio mėnesį, byloje nėra. Taigi nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad radęs tokį laidą J. L. jo tinkamai neatjungė ir nedemontavo, o taip pat ir neinformavo apie nustatytą pažeidimą AB „( - )“ vadovybės ir neužfiksavo to operatyviniame žurnale. Atitinkamai nepasitvirtino ir kaltinimo aplinkybės, kad R. Š., būdamas AB „( - )“ darbuotoju, atsakingu už darbų vykdymą, nepakankamai vykdė elektriko – ūkvedžio J. L. darbo kontrolę ir kokybę, tinkamai neinformavo AB „( - )“ vadovybės bei kitų įstaigų, kadangi, kaip konstatuota, tokio pažeidimo 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, profilaktinės apžiūros metu, nebuvo ir todėl J. L. ir negalėjo apie tai informuoti R. Š., kad jis tokią informaciją perduotų bendrovės vadovybei. Priešingai skundo teiginiams, abu išteisintieji kontroliavo elektros įrenginių techninę būklė pastate, esančiame ( - ), užtikrino saugų ir patikimą elektros įrenginių eksploatavimą šiame objekte ir jie negalėjo ir neturėjo numatyti, kad bet kuriuo metu po atlikto profilaktinio patikrinimo bus savavališkai prisijungta prie elektros įrenginių aptarnaujamame objekte, ir, kaip akcentavo pirmosios instancijos, neturėjo pareigos kiekvieną dieną šį objektą tikrinti.
36. Apeliaciniame skunde akcentuojama specialisto L. R. 2011 m. gruodžio 2 d. išvada Nr. S2-1-2011, kurioje nurodyta, kad organizacine įvykio priežastimi buvo daugiabučio namo, esančio ( - ), pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių eksploatacijos nepakankama ir nepatikima priežiūra. Pažymėtina, kad nėra ginčo dėl pagrindinės įvykio kilimo priežasties (netinkama izoliacija ant garažų metaliniame vamzdyje pratiestų laidų). Tuo tarpu, išvadą apie priežastinio ryšio buvimą daro teismas, o ne specialistai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – išteisintųjų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, nei vienam jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, konstatavo, kad nei J. L., nei R. Š. nepažeidė teisės aktuose nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių, objekto, esančio ( - ), elektros įrenginių techninę priežiūrą vykdė tinkamai, o už šio pastato kieme esančius garažus ir ant jų ar juose sumontuotus elektros įrenginius nėra atsakingi. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir teisiškai pagrįstos. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.
37. Apeliaciniu skundu prašoma iš civilinio atsakovo ( - ) SE A. B. priteisti 658,30 Eur dydžio turtinę žalą, 43 443 Eur dydžio neturtinę žalą ir 1 524,05 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėtų advokato kontorai, pripažįstant jas proceso išlaidomis. R. B. – Kazlauskienei prašoma priteisti 43 443 Eur neturtinės žalos atlyginimo, G. B. – 57 924 Eur neturtinės žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnis reglamentuoja ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje. Konstatavus, kad J. L. ir R. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios turėtos išlaidos (1 524,05 Eur) už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš J. L. ir R. Š. nepriteistinos.
38. Atsižvelgdamas į ankščiau nurodytus argumentas, apygardos teismas nenustatė pagrindo tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B., taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. B. – Kazlauskienės ir G. B. atstovo advokato A. Staškūno apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį, nepadarė ir esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, taigi keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B., taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. B. – K. ir G. B. atstovo advokato A. Staškūno apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.