Byla 2K-217-699/2015
Dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) ir civilinio atsakovo Visagino sporto centro kasacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties.

2Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš J. B. priteista: L. G. 4200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, G. G. – 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. K., nepilnametės G. G. įstatyminei atstovei, – 500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Šiuo nuosprendžiu V. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi J. B. apeliacinis skundas iš dalies tenkintas.

6Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad J. B., pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010 m. balandžio 21 d.), 15.6 punktą, leido savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G..

7Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo J. B. priteista G. G. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir L. G. 4200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakeista ir iš civilinio atsakovo Visagino sporto centro priteista: G. G. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. G. 4200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8Iš J. B. priteista: 1000 Lt G. G. atstovei pagal įstatymą A. K. ir 1500 Lt L. G. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, t. y. būdamas atsakingu Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje už elektros ūkį bei saugų ir patikimą elektros įrenginių darbą ir darbo saugos taisyklių laikymąsi (pagal Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos direktoriaus 2002 m. sausio 29 d. patvirtintų pareigybių instrukcijos aprašymą), neturėdamas V. V. įmonės „M“ pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais, sąrašo, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010 m. balandžio 21 d.), 22, 116, 181 punktus, 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 10.00 val., Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje (Visaginas, Parko g. 2a), telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimą išduoti V. V. įmonės „M“ darbuotojui V. G. raktą nuo mokyklos elektros skydinės, taip sudarė šiam galimybę patekti į veikiančią elektros skydinę ir pradėti ten darbus, neįsitikinęs, ar V. G. nustatyta tvarka atestuotas ir ar jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įrašai, 2009 m. rugpjūčio 14 d. V. V. įmonei „M“ vykdant šilumos mazgų montavimo darbus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas. Taigi V. G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechniko kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, ir pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, o 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 11.00 val., dėl sąlyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninio elektros poveikio mirė.

12Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 2 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnį, 16 straipsnio 3 dalį, 132 straipsnio 3, 4 dalis.

14Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pirmiausia dėl to, kad neatsižvelgė į tai, jog V. G. prieš pat mirtį patyrė dvi muštines žaizdas kietais bukais daiktais į galvą (2009 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvada). Tai kelia abejonių dėl tikrosios V. G. mirties priežasties, nes sužalojimai neturi jokio ryšio su elektra. Taigi V. G. mirtis, kasatoriaus manymu, įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl prieš jį panaudoto smurto.

15Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kad jis turėjo pareigą ir galimybę numatyti, kas įvyks su V. G., neteisingos. Teismo išvados dėl spynų nepakankamo patikimumo nepagrįstos, nes spynų patikimumo laipsnis nereglamentuojamas jokiais teisės aktais. Pasak kasatoriaus, V. G. ir R. L. savavališko patekimo į elektros skydinę metu visos joje esančios spintos buvo užrakintos spynomis su specialiais užraktais.

16Be to, kasatorius nurodo, kad jis nėra tikras, jog apie 10.00 val. su juo kalbėjo būtent V. G.. Tai galėjo būti inscenizacija, nes V. G. su R. L. elektros skydinės patalpose be jo leidimo dirbo nuo 8.00 val., o nuo 9.00 val. V. G. jau neatsiliepinėjo į sugyventinės skambučius, t. y. galėjo būti miręs. Be to, V. G. (ar juo prisistatęs asmuo) pranešė, kad nori tik prakišti kabelį į patalpą, jo niekur neprijungiant, taigi tokie veiksmai jokio pavojaus sukelti negalėjo. Vien V. G. patekimas į elektros įrenginių patalpą nebuvo tiesioginė jo žūties priežastis, vien leisdamas patekti jam į šią patalpą jis neatėmė V. G. gyvybės, todėl jo kaltės dėl kilusių padarinių nėra. Jis jokiu teisės aktų pagrindu neturėjo nei pareigos, nei galimybės numatyti, kad V. G. ne tik prakiš kabelį pro skylę, bet ir atidarinės elektros spintą.

17Taip pat teismai nenustatė, ar jam inkriminuojama veika padaryta jo darbo laiku ar ne, ir nuteisė nepaisydami to, kad veikos padarymo metu iš jo niekas neturėjo teisės reikalauti užtikrinti saugumo Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos elektros ūkyje, o jis šios pareigos neturėjo. Tai buvo pagrindinis jo gynybos argumentas, tačiau teismai dėl to nepasisakė, taip pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalį.

18Kasatorius nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d., nuo 7.30 iki 15.30 val., jis dirbo VĮ „Visagino energija“. Tai patvirtina VĮ ,,Visagino energija“ 2012 m. balandžio 17 d. pažyma Nr. 24, 2009 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, taip pat liudytojas K. G.. Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje jis dirbo tik 0,5 etato, t. y. kiekvieną dieną nuo 17.00 iki 21.00 val. Taigi jam inkriminuojama veika padaryta ne darbo mokykloje laiku, tačiau teismo nuosprendyje tai visiškai nevertinta. Taip pat nenurodyti jokie teisės aktai, numatantys, kad jis buvo atsakingas už saugumą mokyklos elektros ūkyje ne darbo metu; nenurodyti argumentai, kodėl inkriminuojamos veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, t. y. kontroliuoti bei riboti patekimą į elektros skydinės patalpas, spręsti, kas į elektros skydinę gali patekti, o kas negali, tikrinti norinčių į jas patekti kvalifikaciją ir t. t. Teismo išvados, kuriomis grindžiama jo kaltė, yra nepagrįstos.

19Pasak kasatoriaus, jo ir liudytojos D. Č. parodymų skirtumai dėl jo darbo laiko mokykloje nepagrindžia jo atsakomybės už tvarką mokyklos elektros ūkyje veikos padarymo metu. D. Č. parodymai, kad jis dirbo nuo 16.00 val. ar tai nuo 16.30 val., neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir yra paneigti jau minėtais VĮ ,,Visagino energija“ pateiktais dokumentais. Be to, jo ir D. Č. parodymų skirtumai apie jo darbo laiko pradžią mokykloje neturi jokios reikšmės, nes jam inkriminuojama veika padaryta apie 10.00 val., taigi bet kuriuo atveju nedarbo mokykloje laiku. Kasatoriaus teigimu, tai kad darbo apskaitos dokumentai (2009 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis) mokykloje nerasti, savaime nereiškia, kad jie, kaip griežtai privalomi dokumentai, apskritai nebuvo sudaryti. Taigi dėl to jam negali kilti jokių padarinių.

20Teismo išvados, kad jis mokykloje privalėjo dirbti pagal poreikį, kad veika padaryta jo darbo laiku, yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes prieštarauja DK 142 straipsnio nuostatoms (darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą tik darbo laiku). Jo darbo mokykloje pagal poreikį nepatvirtina nei darbo sutartis, nei pareiginiai nuostatai, nei darbdavio įsakymai. Tokios darbo formos – pagal poreikį – nenumato ir Darbo kodeksas (toliau – DK). Kasatorius, remdamasis DK 142, 147, 155 straipsnių nuostatomis, teigia, kad mokykloje jam nebuvo paskirtas budėjimas namuose ar pačioje įstaigoje, todėl jis neprivalėjo dirbti pagal poreikį. Mokykloje jam nebuvo leista dirbti savo nuožiūra, darbdavys nebuvo nustatęs jam specialių darbo laiko apskaitos taisyklių. Kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga buvo nustatyta mokyklos darbo tvarkos taisyklėse, dirbti jis privalėjo ir dirbo pagal administracijos patvirtintus darbo grafikus, o ne paskambinus budėtojai. Pagal darbo grafiką mokykloje jis dirbdavo nuo 17.00 iki 21.00 val. ir tai jokiais įrodymais nepaneigta. Todėl budėtojos D. L. skambinimo jam metu (apie 10.00 val.) jis neprivalėjo dirbti mokykloje elektriku.

21Teismai nepagrindė priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių. Kasatoriaus manymu, teismai neteisingai vertino bylos aplinkybes, kurios rodo kitų esminių sąlygų buvimą. Pirmiausia tai jau minėta aplinkybė, kad V. G. mirtis galėjo įvykti dėl prieš jį panaudoto smurto. Taip pat kasatorius nurodo, kad R. L., V. K. ir D. L. veiksmai prieš įvykį buvo neteisėti. R. L. apie 10.30 val. iš darbo atsiprašė ir išvyko į namus. Šie jo veiksmai ir įtaka V. G. mirčiai visiškai nevertinti. Kasatoriaus manymu, tai turėjo tiesioginę įtaką, nes dirbdami dviese R. L. ir V. G. dirbo tik jiems pavestą darbą; jiems nebuvo užduoties jungti kabelį prie elektros srovės. Taigi akivaizdu, kad, R. L. nepasišalinus iš darbo vietos, V. G. nesiimtų be vadovo nurodymo jungti kabelį prie srovės ir nelaimė neįvyktų.

22V. K. iš statybvietės taip pat pasišalino – vežė R. L. namo, o grįžęs rado V. G. mirusį. Kasatoriaus manymu, jeigu V. K. nebūtų išvykęs, V. G. galėtų su juo suderinti tolesnius savo darbus, jam turbūt nebūtų duotas nurodymas jungti kabelį prie elektros srovės ir nelaimė neįvyktų. Taigi V. K. turėjo vadovauti statyboms darbams ir prižiūrėti darbų saugumą vietoje, tačiau to nedarė. V. K. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad neva jis po R. L. nuvežimo sugrįžo atgal, vežė R. U. bei E. D. prie Ignalinos atominės elektrinės ir iš viso buvo išvykęs apie 1,5 val., neatitinka tikrovės, be to, R. U. parodymai, kokiu laiku V. K. vežė jį ir E. D., skiriasi. Prašymas pašalinti šiuos prieštaravimus, t. y. apklausti E. D. ir R. U., apeliacinės instancijos teisme buvo atmestas.

23Taip pat kasatorius tvirtina, kad prieš įvykį buvo neteisėti ir mokyklos budėtojos D. L. veiksmai, nes nei budėtoja, nei kas nors kitas jo nedarbo laiku neturėjo teisės jam skambinti ir prašyti spręsti su darbu susijusį klausimą – leidimą patekti į elektros skydinę.

24Taigi, kasatoriaus manymu, visos pirmiau nurodytos aplinkybės buvo pirmesnės ir būtinos sąlygos tolesniems įvykiams, kurių nesant nebūtų įvykusi V. G. mirtis ar jo tyčinis nužudymas. Tarp jo (nuteistojo) veiksmų ir V. G. žūties nėra būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Be to, teismai tik konstatavo priežastinio ryšio buvimą, tinkamai nepagrindę, jog tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis, o ne atsitiktinis priežastinis ryšis. Teismai nustatė, kad jo veika pasireiškė sutikimu V. G. patekti į elektros įrenginių patalpą. Šis sutikimas buvo duotas į patalpą įvesti tiesiamą kabelį, niekur jo neprijungiant. Kasatoriaus manymu, net ir tuo atveju, jeigu leidimas patekti į elektros įrenginių patalpą būtų laikomas neteisėtu, tarp šio veiksmo ir V. G. mirties nėra būtinojo priežastinio ryšio. Vien tik patekimas į elektros įrenginių patalpą jokių kūno sužalojimų sukelti negali, jeigu tik asmuo pats nesiima kokių nors aiškiai neatsargių veiksmų. Elektros įrenginių patalpoje, esant užrakintoms elektros įrenginių spintoms, nekyla jokio pavojaus į patalpą užėjusiems asmenims.

25Išteisindamas V. K. teismas nurodė, kad V. G. darbo aplinkoje nebuvo pavojingo veiksnio – elektros srovės, nes nurodytas pratiesti kabelis nebuvo prijungtas prie elektros srovės. Pačioje elektros įrenginių patalpoje taip pat nėra minėto pavojingo veiksnio – elektros srovės. Elektros srovė buvo tik specialiose užrakintose spintose. Raktai nuo šių spintų yra specialūs, budėtoja jų neturėjo ir V. G. nedavė. Todėl, jeigu V. G., įvedęs pro skylę į patalpą kabelį, jį ten paliktų ir išeitų iš jos, savavališkai neatidarinėtų elektros spintos ir nekištų į ją rankų, nebūtų jokios kontakto su elektros srove rizikos ir nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas.

26Kasatorius teigia, kad įrodyti priežastinio ryšio buvimą tarp leidimo patekti į elektros įrenginių patalpą ir V. G. mirties galima tik įrodžius, kad elektros srovė trenkia žmogų vien tik patekus į šią patalpą. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Neatidarius elektros įrenginių spintos ir nelendant į ją, negadinant loveliuose esančių elektros laidų, kontaktas su elektros srove elektros įrenginių patalpoje apskritai neįmanomas.

27Teismo nuosprendyje pažymėta, kad V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę, nenurodydamas jam (kasatoriui) tikrosios priežasties, dėl ko jam buvo būtina patekti į draudžiamą patalpą. Taigi, kasatoriaus nuomone, jeigu V. G. buvo numatęs ne vien tik patekti į elektros įrenginių patalpą ir pakloti ten kabelį (jo neprijungiant), bet ir atidaryti elektros spintą ir joje dirbti (apie tai nepranešęs), arba vietoje nusprendė atlikti kabelio prijungimo darbus, tai tokiu atveju jis pats buvo atsakingas už savo veiksmus, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

28Taigi, pasak kasatoriaus, tarp leidimo patekti į elektros įrenginių patalpą ir V. G. mirties nėra jokio priežastinio ryšio (nei būtinojo, nei atsitiktinio), o patį įvykį lėmė ne jo (kasatoriaus) kalbėjimas telefonu, o smurto prieš V. G. panaudojimas, R. L., V. K., D. L. ir paties V. G. neteisėti veiksmai, kurie buvo pirmesnės ir būtinos sąlygos tolesniems įvykiams, kurių nesant neįvyktų V. G. mirtis ar jo tyčinis nužudymas.

29Be to, kasatorius nurodo, kad teismai nepagrindė veikos neteisėtumo. Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 181 punktas numato, kad elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinklės, komutacinių aparatų pavaros, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užrakinti, išskyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose, spintose ar rinklėse vykdomi darbai. Kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. G. planuojamas kabelio pratiesimas nelaikytinas darbo vietos ruošimu. Tačiau ne vienintelis taisyklių 181 punktas numato, kas gali įeiti į elektros įrenginių patalpą. Pagal taisyklių 10 punktą elektros įrenginių patalpa – tai tokia patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai, kuri pažymėta ženklu „Atsargiai, elektros smūgio pavojus“ ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Kitiems asmenims į šią patalpą leidžiama įeiti tik pirmiau minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint. V. G. dirbo mokykloje pagal statybos rangos sutartį, todėl jis, kasatoriaus manymu, priskirtinas prie „kitų asmenų“, kuriems buvo galima leisti patekti į elektros įrenginių patalpą, jeigu tai buvo reikalinga. V. G. pranešė, kad nori tik pratiesti kabelį į elektros skydinės patalpą, jo neprijungiant. Todėl kasatorius sutiko, kad jam būtų atidaryta elektros skydinės patalpa, tačiau, vadovaujantis Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 10 punktu, taip pat dėl to, kad tai buvo ne jo darbo laiku, jis neprivalėjo vykdyti V. G. veiksmų priežiūros.

30Taip pat kasatorius nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes vien leidęs išduoti raktą V. G. jis neatėmė jam gyvybės. Be to, elektros įrenginių patalpą atidarė ne jis, o budėtoja D. L.. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis nesilaikė darbų saugos įstatymų, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Jam pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis buvo darbdavio įgaliotas asmuo – atsakingas už mokyklos elektros ūkį ir pažeidė darbų saugos įstatymus. Todėl veika, kasatoriaus manymu, galėjo būti kvalifikuojama tik pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta švelnesnė bausmė negu 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

31Be to, už tai, kas įvyko Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, pirmiausia turi atsakyti šis juridinis asmuo (BK 132 straipsnio 4 dalis), nes V. G. žuvo mokyklos patalpoje šios įstaigos darbo metu. Beje, mokyklos direktoriaus pavaduotoja D. Č., pamačiusi atidarytas elektros įrenginių patalpas, galėjo pasidomėti, kodėl jos atrakintos nesant atsakingam už elektros ūkį asmeniui. Nepareiškus kaltinimo juridiniam asmeniui, byla išnagrinėta neteisėtai.

32Taigi yra pagrindas panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, t. y. neatliko pareigos išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nepagrįstai dėl jo (J. B.) priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o V. K. nepagrįstai išteisino. Todėl panaikinus teismo nuosprendį ir nutartį jam (J. B.), kasatoriaus manymu, tai turės tiesioginę įtaką ir išteisintajam V. K., todėl yra pagrindas patikrinti ir V. K. priimto nuosprendžio dalies teisėtumą, kuri taip pat yra neteisėta dėl visų šiame skunde išdėstytų argumentų.

33Kasaciniu skundu civilinis atsakovas Visagino sporto centras prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą nutraukti.

34Skundžiami teismų sprendimai yra neteisingi ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Byloje netinkamai išspręsti civiliniai ieškiniai, kuriais iš Visagino sporto centro nukentėjusiosioms priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

35Civilinis atsakovas nurodo, kad jis į bylą buvo įtrauktas apeliaciniame procese po baigiamųjų kalbų ir vieninteliame posėdyje, kuriame dalyvavo civilinio atsakovo atstovas, joks įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Civilinis atsakovas neturėjo galimybės visa apimtimi pasinaudoti visomis BPK 110, 111 straipsniuose numatytomis teisėmis. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teisme civilinio atsakovo atstovė aktyviai dalyvavo procese – teisme susipažino su visa bylos medžiaga ir nustatyta tvarka pasidarė reikiamų dokumentų kopijas, dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir davė paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės. Civilinio atsakovo nuomone, nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo teisės, nes byla nagrinėta nesilaikant BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Įrodymų tyrimas nėra apribojamas bylos dokumentų perskaitymu. BPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užduoti klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjas, kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamasis.

36Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje turėjo būti įrodyta, jog veikos padarymo metu iš J. B. buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, nes jis, eidamas atitinkamas pareigas, turėjo vykdyti (užtikrinti) Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 15.6 ir 181 punktų reikalavimus Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje.

37Objektyviais įrodymais patvirtinta, kad veikos padarymo metu J. B. dirbo VĮ „Visagino energija“ ir neatliko bei negalėjo atlikti tarnybinių pareigų mokykloje. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad J. B. mokykloje privalėjo dirbti pagal poreikį, o veikos padarymo metu privalėjo atlikti darbines pareigas mokykloje ir užtikrinti saugumą įstaigos elektros ūkyje, yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes prieštarauja Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatoms, reglamentuojančioms darbo laiką ir su jo apskaita susijusius klausimus. Visagino sporto centras (Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos teisių ir pareigų perėmėjas) galėtų būti atsakingas tik už tą žalą, kurią padarė darbuotojas, einantis tarnybines pareigas mokykloje, todėl šioje byloje jis neturėtų būti civiliniu atsakovu. Taigi turtinė ir neturtinė žala iš Visagino sporto centro priteista nepagrįstai ir neteisėtai.

38Civilinis atsakovas teigia, kad teismų sprendimai priimti pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip pat abejoja įrodymų, kuriais teismai rėmėsi, patikimumu ir išsamiu ištyrimu, nes: 1) liudytojų D. L. ir D. Č. parodymai nesutampa su išteisintojo V. K., liudytojų R. L. ir R. U. parodymais dėl darbų pradžios, vykdymo ir atlikimo laiko, buvimo elektros įrenginių patalpoje aplinkybių (laiko, darbų apimties, asmenų, buvusių patalpoje), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl teisingų įvykio aplinkybių, ypač konkretaus laiko, kada žuvo V. G., nustatymo ir nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo konstatavimo; 2) teismai neišsamiai ištyrė ir vertino 2009 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadą, kurioje V. G. konstatuoti sužalojimai neturi jokio ryšio su elektra, – taigi ne dėl J. B. kaltės. Tai turi esminės įtakos ne tik J. B. nuteisimui, bet ir Visagino sporto centro civilinės atsakomybės pagrindui.

39Teismų sprendimuose nėra tinkamos įrodymų analizės, juose tik atkartojami prieštaringi, nenuoseklūs ar prielaidomis grįsti liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys, nenurodant patvirtina ar paneigia jie bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai ne visais atvejais pasisakė, kuriuos duomenis laiko įrodymais ir kodėl, taip pat, apsiribodami abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, neatskleidė visų nusikalstamos veikos sudėties požymių: neapibrėžė psichinio santykio (kaltės) su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir tik konstatavo, bet nepagrindė priežastinio ryšio tarp J. B. inkriminuotų Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 15.6 ir 181 punktų reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių – V. G. mirties – buvimo. Teismai nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų.

40Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

41Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis J. B. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o iš civilinio atsakovo Visagino sporto centro pagrįstai ir teisėtai priteista atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

42Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Ekspertizės akto ar specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teismams nekėlė abejonių teismo medicinos specialisto išvada, kad V. G. mirtis įvyko dėl techninio elektros poveikio. Taigi kasatorių argumentai, kad V. G. mirtis įvyko ne dėl J. B. kaltės, o dėl prieš nukentėjusįjį įvykdyto smurto, yra nepagrįsti.

43Kasatoriaus J. B. argumentai, jog V. G. ir R. L. dirbo elektros skydinės patalpose nuo 8.00 val. be jo leidimo, nepagrįsti. Jokiais objektyviais duomenimis nėra grindžiamas spėjimas, kad kasatorius tą dieną telefonu kalbėjo su kitu asmeniu, o ne su V. G. (beje, tai yra fakto klausimai). Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.

44Kasatorius J. B. skunde nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 10.00 val., budėtojos D. L. skambinimo metu, kuris vyko ne jo darbo metu, jis neprivalėjo dirbti mokykloje elektriku ir užtikrinti saugumą mokyklos elektros ūkyje. Šie argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas visas aplinkybes, padarė išvadą, kad J. B., būdamas atsakingas už elektros ūkį, darbines funkcijas privalėjo atlikti pagal poreikį. Argumentas, kad tokio darbo, t. y. darbo pagal poreikį, nereglamentuoja DK, nereiškia, kad tokie darbo santykiai faktiškai negali susiklostyti. Tai pagrindžia ir aplinkybė, kad, paskambinus budėtojai D. L., J. B. ėmėsi spręsti klausimą, susijusį su darbinėmis funkcijomis. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, kuris nepalankus nuteistajam, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, tinkamai pagrindė priežastinio ryšio buvimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti teismų nešališkumu.

45BK 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Pagal BK 20 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Nepakankama priežiūra ir kontrolė gali pasireikšti tuo, kad darbuotojas ar įgaliotas asmuo nesupažindintas su privalomais žinoti teisės aktais, juridinio asmens nustatytomis veiklos ir (arba) vidaus tvarkos taisyklėmis ar instrukcijomis ir pan. Baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui tokiu pagrindu užtraukia tik akivaizdžiai nepakankama priežiūra ir kontrolė. Jeigu juridinio asmens vadovaujančias pareigas einantis asmuo tinkamai ir rūpestingai atliko priežiūros ir kontrolės funkcijas, juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu atveju iškyla tik fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. B. žinojo visus jo darbui keliamus reikalavimus, buvo tinkamai su jais supažindintas, todėl juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti nėra pagrindo. Tačiau pagal BK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies, CK 6.264 straipsnio nuostatas juridinis asmuo – Visagino sporto centras – pagrįstai pripažintas civiliniu atsakovu.

46Prokuroro manymu, J. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o ne pagal 176 straipsnio 1 dalį. Pagal šį straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi šiuo atveju subjektas turi specialių požymių – tai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, todėl J. B. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

47Kasatorius Visagino sporto centras kasaciniame skunde nurodo, kad jis, kaip civilinis atsakovas, neturėjo galimybės visa apimtimi pasinaudoti BPK 110, 111 straipsniuose numatytomis teisėmis, todėl teigia, kad teismas nesilaikė rungimosi principo. Šis argumentas nepagrįstas. Nesinaudojimas savo teisėmis, jų neįgyvendinimas, pvz., prašymų, įrodymų nepateikimas ir kt., negali reikšti rungimosi principo pažeidimo. Kiti civilinio atsakovo pateikti argumentai iš esmės sutampa su kasatoriaus J. B. pateiktais argumentais, dėl kurių jau pasisakyta.

48Atsiliepimu nukentėjusiosios L. G. atstovė advokatė Aušra Bračiulienė prašo abu kasacinius skundus atmesti.

49Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai nesilaiko BPK 367 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimų. Nuteistasis J. B. tik šiuo kasaciniu skundu iškėlė versiją, kad V. G. mirtis galėjo įvykti dėl prieš jį panaudoto smurto, kad tai patvirtina 2009 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadą. Jo skundo argumentai, kad jis tą dieną nedirbo, todėl neturi atsakyti už pasekmes, nepagrįsti, šiuo aspektu teismai pasisakė, be to, J. B. teisme pripažino, kad yra kaltas dėl to, jog pažeisdamas taisykles įleido žmogų į elektros skydinę. Specialistai konstatavo, kad techninė nelaimingo atsitikimo priežastis – darbas veikiančiuose elektros įrenginiuose neparuošus darbo vietos. Organizacinė priežastis – sąlygų V. G. patekti į elektros skydinę sudarymas bei jo patekimas į skydinę neturint atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavus rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose. Saugos norminių aktų reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti atsakingas asmuo už mokyklos elektros ūkį. Teismai plačiai pasisakė apie tai, kokie norminiai aktai buvo pažeisti, taip pat dėl priežastinio ryšio tarp J. B. veiksmų ir kilusių padarinių. Nukentėjusiosios atstovė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka į teisėjo klausimą, ar elektros skydinėje priėjimas prie pavojingų spintų buvo užrakintas, J. B. atsakė, kad ne, o kasaciniame skunde jis jau keičia savo poziciją. J. B. savo kasaciniame skunde pirmą kartą iškelia versijas ne tik dėl smurtinės V. G. mirties, bet ir dėl R. L., D. L. neteisėtų veiksmų, taip pat dėl Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

50Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Visagino sporto centras skunde pasisako ne tik dėl civilinio ieškinio, bet ir dėl J. B. atsakomybės. Visiškai nesuprantama darbdavio, kurio teritorijoje yra elektros skydinė ir kuris yra atsakingas už jos saugumą, kuris turi žinoti, dirbo ar nedirbo jo darbuotojai, pozicija, kad jei J. B. įvykio metu dirbo ne mokykloje, tai jam neturi kilti baudžiamoji atsakomybė, o jei dirbo, – tai turi teisę pasisakyti dėl jo kaltės.

51Nuteistojo J. B. ir civilinio atsakovo Visagino sporto centro kasaciniai skundai atmestini.

52Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 straipsnis)

53Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

54Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas (BK 2 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnį, 16 straipsnio 3 dalį), kad jis pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, t. y. nesant nei jo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – V. G. mirties; kad teismų išvados padarytos neištyrus visų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinus ištirtus įrodymus.

55Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus teiginiai bei juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodomi argumentai nepagrįsti, jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

56Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl ir nagrinėjamoje byloje teismų sprendimai vertintini tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šį nuosprendį (padaręs atitinkamus pakeitimus – pašalinęs aplinkybę, kad J. B. pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 15.6 punkto reikalavimus) galioti, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas atsakant į klausimą, ar nuteistasis J. B. pagrįstai pripažintas kaltu, t. y. atsakingu už V. G. mirtį.

57Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

58BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje (ar 2 dalyje) numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamoji atsakomybė kyla nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

59Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai 1) kad būtent kaltininko veika (kuri gali pasireikšti ir veikimu ir neveikimu) buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus mirties.

60Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.

61BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.

62Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius.

63Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

64Kasatoriaus argumentas, kad V. G. mirtis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms. Specialisto išvadoje, kurią davė teismo medicinos ekspertas, nustatyta, kad, atliekant V. G. lavono tyrimą, jo galvos dešiniojo momenkaulio srityje nustatytos dvi muštinės žaizdos, tačiau jos vertintinos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; kad V. G. mirtis įvyko dėl techninio elektros poveikio, tai rodo elektros poveikio žymės lūpose ir dešinio peties srityje, veninė vidaus organų pilnakraujystė.

65Kasatoriaus argumentai, kad jis pripažintas kaltu nenustačius jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių, nenustačius jo kaltės dėl V. G. mirties, taip pat atmestini.

66Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje dirbo elektriku, buvo atsakingas už mokyklos elektros ūkį ir privalėjo kontroliuoti elektros įrenginių techninę būklę, užtikrinti saugų ir patikimą elektros įrenginių eksploatavimą; Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus jam buvo išduotas energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas. Taigi J. B. negalėjo nežinoti ir žinojo (to neneigia ir pats) teisės aktų reikalavimus, nustatytas taisykles ir savo pareigas, susijusias su elektros įrenginių eksploatavimu, darbo juose saugumo užtikrinimu ir kt., tačiau jų nesilaikė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pavojingas veiksnys buvo elektros srovė, o pavojingo veiksnio šaltinis – elektros skydinėje veikiantys elektros įrenginiai. Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432. Šių taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, taip pat atliekantiems su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, jeigu juos atliekant yra būtinos atitinkamos priemonės apsaugai nuo elektros poveikio užtikrinti. Taisyklių 181 punkte nurodyta, kad elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užrakinti, išskyrus atvejus, kai narveliuose vykdomi darbai. Elektros įrenginių raktai turi būti budinčių ar kitų atsakingų darbuotojų apskaitoje. Tvarką nustato asmuo, įmonėje atsakingas už elektros ūkį (Taisyklių 116 punktas). Kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą (Taisyklių 181 punktas). Byloje nustatyta, kad J. B. pažeidė minėtų Taisyklių reikalavimus, mokyklos budėtojai telefoninio pokalbio metu davė leidimą duoti mokyklos skydinės raktą V. V. įmonės ,,M“ darbuotojui V. G. (neįsitikinęs ir neturėdamas jokių duomenų apie šio asmens kvalifikaciją), taip sudarė jam galimybę neteisėtai patekti į veikiančią elektros skydinę. Patekęs į elektros skydinę, V. G., neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechniko kvalifikacijos, negavęs rašytino nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių ir dėl sąlyčio su veikiančiais įrenginiais, kontaktuodamas su elektros laidininku, dėl techninio elektros poveikio mirė.

67Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės, pateikusios 2010 m. balandžio 9 d. specialisto išvadą Nr. 11-608 (10), paaiškinimus ir kt., J. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, konstatavęs, kad nors J. B. nenumatė, kad jo veika gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus mirtį, tačiau pagal turimą elektriko darbo patirtį, teisės aktų reikalavimus, turėjo ir galėjo juos numatyti, kad tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

68Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas J. B., buvo panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kuriuo J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta kasacinę bylą išnagrinėjus pagal nukentėjusiosios L. G. ir nukentėjusiosios G. G. atstovės pagal įstatymą A. K. kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies, pažeidimų ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

70Iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, pats atliko įrodymų tyrimą – dar kartą apklausė nuteistąjį J. B., liudytojus R. L., D. L., R. U., išteisintąjį V. K., kaip liudytoją apklausė ir K. G.. Išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs kaip visumą, šis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas, teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir J. B. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 132 straipsnio 3 dalį. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

71Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys parodo, kad esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai (kurie pakartojami ir kasaciniame skunde) yra išsamiai išnagrinėti, motyvai, paaiškinantys, kodėl apelianto argumentai atmetami, nurodyti. Taigi nagrinėjamoje byloje BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimai nebuvo pažeisti.

72Pagal byloje nustatytas aplinkybes J. B. baudžiamasis įstatymas – BK 132 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai. J. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai teismų sprendimuose yra nustatyti ir pakankami aiškiai bei argumentuotai atskleisti.

73Kasatoriaus argumentas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, atmestinas, nes BK 176 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai kaltininką ir nukentėjusįjį sieja darbo santykiai. Žuvusysis V. G. dirbo ne Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, o V. V. įmonėje ,,M“. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi šiuo atveju subjektas turi specialių požymių – tai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, todėl J. B. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

74Kasaciniame skunde kasatorius nemažai dėmesio skiria V. K., kaltinto pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, išteisinimui. Teisėjų kolegija šiuo aspektu kasatoriaus argumentų nenagrinėja, nes dėl V. K. priimtas išteisinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, tai nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

75Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme įtvirtina BPK 255 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl kasatoriaus pasvarstymai, kodėl baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikoma juridiniam asmeniui (BK 132 straipsnio 4 dalis), atmestini kaip apskritai neduodantys jokio pagrindo teisėjų kolegijai tai svarstyti ir aptarinėti.

76Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra visiškai nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti teismą buvus šališką.

77Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodomais argumentais, keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nuteistojo J. B. kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

78Dėl civilinio atsakovo kasacinio skundo

79Kasaciniu skundu civilinis atsakovas Visagino sporto centras prašo abiejų instancijų teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

80Tokį prašymą kasatorius visų pirma motyvuoja tuo, kad J. B. nuteistas nepagrįstai, kad jo kaltė neįrodyta, teismų sprendimai priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio.

82Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

83Kasatorius teisingai pažymi, kad jis į bylą buvo įtrauktas kaip civilinis atsakovas tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į BPK nuostatas (BPK 110, 111, 45 straipsniai, 44 straipsnio 10 dalis), ir prokuroras, ir teismas privalo būti pakankamai, neperžengiant įstatyme numatytų ribų, aktyvūs spręsdami baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Pagal teismų praktiką tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325/2006, 2K-655/2006, 2K-656/2007, 2K-141/2009, 2K-485/2011). Tokiais atvejais, kai už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą. Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje taip ir buvo padaryta – bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šio teismo sprendimu kaip civilinis atsakovas buvo įtrauktas Visagino sporto centras, dėl civilinio ieškinio atliktas įrodymų tyrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinio atsakovo atstovei teisė susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti dokumentų išrašus ar nuorašus nebuvo suvaržyta. Nagrinėjant bylą teisė duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, teikti prašymus ir pareikšti nušalinimus taip pat nebuvo atimta ar suvaržyta. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad civilinio atsakovo atstovė nesutiko su pareikštu ieškiniu, nes, jos nuomone, J. B. nusikalstamos veikos, kuri jam inkriminuota, nepadarė, kad jis nuteistas nepagrįstai.

84Civilinio atsakovo kasacinis skundas grindžiamas argumentais (iš esmės tais pačiais, kaip ir savo skunde nurodė nuteistasis), kuriais ginčijamas Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje (dabar – Visagino sporto centras) atsakingo už elektros ūkį J. B. kaltumas, jo atsakomybės už nukentėjusiojo V. G. žūtį buvimas.

85Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais motyvais, tenkinti civilinio atsakovo kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

87Nuteistojo J. B. ir civilinio atsakovo Visagino sporto centro kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. B.... 3. Iš J. B. priteista: L. G. 4200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai... 4. Šiuo nuosprendžiu V. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes... 5. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad J. B., pažeisdamas Elektros... 7. Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis,... 8. Iš J. B. priteista: 1000 Lt G. G. atstovei pagal įstatymą A. K. ir 1500 Lt... 9. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 10. Teisėjų kolegija... 11. J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo Visagino miesto apylinkės teismo... 13. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.... 14. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pirmiausia dėl to,... 15. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kad... 16. Be to, kasatorius nurodo, kad jis nėra tikras, jog apie 10.00 val. su juo... 17. Taip pat teismai nenustatė, ar jam inkriminuojama veika padaryta jo darbo... 18. Kasatorius nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d., nuo 7.30 iki 15.30 val., jis... 19. Pasak kasatoriaus, jo ir liudytojos D. Č. parodymų skirtumai dėl jo darbo... 20. Teismo išvados, kad jis mokykloje privalėjo dirbti pagal poreikį, kad veika... 21. Teismai nepagrindė priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių.... 22. V. K. iš statybvietės taip pat pasišalino – vežė R. L. namo, o grįžęs... 23. Taip pat kasatorius tvirtina, kad prieš įvykį buvo neteisėti ir mokyklos... 24. Taigi, kasatoriaus manymu, visos pirmiau nurodytos aplinkybės buvo pirmesnės... 25. Išteisindamas V. K. teismas nurodė, kad V. G. darbo aplinkoje nebuvo... 26. Kasatorius teigia, kad įrodyti priežastinio ryšio buvimą tarp leidimo... 27. Teismo nuosprendyje pažymėta, kad V. G. savo iniciatyva pateko į elektros... 28. Taigi, pasak kasatoriaus, tarp leidimo patekti į elektros įrenginių patalpą... 29. Be to, kasatorius nurodo, kad teismai nepagrindė veikos neteisėtumo. Elektros... 30. Taip pat kasatorius nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 132... 31. Be to, už tai, kas įvyko Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, pirmiausia... 32. Taigi yra pagrindas panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba... 33. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas Visagino sporto centras prašo panaikinti... 34. Skundžiami teismų sprendimai yra neteisingi ir nepagrįsti dėl padarytų... 35. Civilinis atsakovas nurodo, kad jis į bylą buvo įtrauktas apeliaciniame... 36. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje turėjo būti įrodyta, jog... 37. Objektyviais įrodymais patvirtinta, kad veikos padarymo metu J. B. dirbo VĮ... 38. Civilinis atsakovas teigia, kad teismų sprendimai priimti pažeidus BPK 20... 39. Teismų sprendimuose nėra tinkamos įrodymų analizės, juose tik atkartojami... 40. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 41. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis J. B. pagrįstai ir teisėtai... 42. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais... 43. Kasatoriaus J. B. argumentai, jog V. G. ir R. L. dirbo elektros skydinės... 44. Kasatorius J. B. skunde nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 10.00 val.,... 45. BK 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje... 46. Prokuroro manymu, J. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3... 47. Kasatorius Visagino sporto centras kasaciniame skunde nurodo, kad jis, kaip... 48. Atsiliepimu nukentėjusiosios L. G. atstovė advokatė Aušra Bračiulienė... 49. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai nesilaiko BPK 367 straipsnio 2, 3 dalių... 50. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Visagino sporto centras skunde pasisako ne... 51. Nuteistojo J. B. ir civilinio atsakovo Visagino sporto centro kasaciniai... 52. Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 straipsnis)... 53. Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pirmosios instancijos teismo... 54. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK... 55. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376... 56. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 57. Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios... 58. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl... 59. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik kilusius... 60. Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis... 61. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas... 62. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai... 63. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti,... 64. Kasatoriaus argumentas, kad V. G. mirtis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to,... 65. Kasatoriaus argumentai, kad jis pripažintas kaltu nenustačius jo neteisėtų... 66. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. Visagino akrobatikos ir sporto... 67. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus –... 68. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 70. Iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas... 71. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys parodo, kad esminiai... 72. Pagal byloje nustatytas aplinkybes J. B. baudžiamasis įstatymas – BK 132... 73. Kasatoriaus argumentas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 176... 74. Kasaciniame skunde kasatorius nemažai dėmesio skiria V. K., kaltinto pagal BK... 75. Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme įtvirtina BPK 255... 76. Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra... 77. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 78. Dėl civilinio atsakovo kasacinio skundo... 79. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas Visagino sporto centras prašo abiejų... 80. Tokį prašymą kasatorius visų pirma motyvuoja tuo, kad J. B. nuteistas... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis... 82. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 83. Kasatorius teisingai pažymi, kad jis į bylą buvo įtrauktas kaip civilinis... 84. Civilinio atsakovo kasacinis skundas grindžiamas argumentais (iš esmės tais... 85. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 87. Nuteistojo J. B. ir civilinio atsakovo Visagino sporto centro kasacinius...