Byla I-69-289/2013

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,

2pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui,

3dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Žanui Kubeckui ir Marytei Švažienei,

4sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

5dalyvaujant pareiškėjoms S. M., V. M., B. D.,

6dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui R. G.,

7dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus atstovei L. M.,

8nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

9viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1392.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Nustatė

12Pareiškėjos kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1392.

13Pareiškėjų 2012 m. rugsėjo 14 d. skunde (b.l. 2-3) nurodoma, jog 2011 m. sausio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus vedėjo J. P. įsakymu Nr. 11 VĮ-(14.11.2)-29 buvo išnuomotas 1099 kv. m valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 7201/0011:114), esantis Vytauto g. 65 Ariogaloje, 18-ai metų. Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus vedėjo J. P. (a. k. 3506090880) ir pagal įgaliojimą joms atstovaujančios S. M. (a. k. 47401091029). Nuomos sutartis nebuvo užginčyta. Už nuomojamą žemę reguliariai moka nuomos mokestį. Atliko joms asmenine nuosavybe priklausančios ir išnuomotos žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Jau išsinuomotame valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 7201/0011:114) 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 11 VĮ -( 14.11.2.)-1392 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas J. P. nustatė 133 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą į Vytauto gatvę, nors tokiam sprendimui nebuvo jokio teisinio pagrindo ir jokios būtinybės. Servitutų nustatymą valstybinės žemės sklypams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 2.3. ir 2.4 punktuose nurodyti servitutai projektuojami tada, kai prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pateikia taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyti asmenys, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai, negalintys prieiti ar privažiuoti prie rekreacinių ir kitų taisyklėse išvardintų gyventojams bendram naudojimui skirtų teritorijų. Vytauto g. 65 nėra jokio bendram naudojimui skirto objekto, atitinkančio taisyklėse išvardintus objektus ar inžinerinės infrastruktūros įrenginius. Kelio servitutą tarnautojas nustatė jau išnuomotame valstybinės žemės sklype. Vadovaujantis taisyklėmis kelio servitutą šiuo atveju galima nustatyti tik bendram naudojimui ir tik esant taisyklių 6.1–6.3 punktuose išvardintoms sąlygoms. Įsakymas dėl kelio servituto nustatymo priimtas pažeidžiant taisyklių 2.3, 2.4, 6.1–6.3 punktų nuostatas, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas. Tarnautojas, priimdamas įsakymą ir nustatydamas kelio servitutą, ne tik pažeidė taisyklių nuostatas, bet nepaisė pareiškėjų teisėtų interesų ir nepagrįstai tenkino kitų asmenų neteisėtus interesus. Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.C. V. A. C, bylos Nr. 3K-3-234/2007). Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra būtinumas. Tokio būtinumo šiuo atveju nebuvo ir nėra. Į Vytauto gatvę gyventojai iš savo privačių namų gali patekti P. Cvirkos arba Derliaus gatve kaip patekdavo iki šiol.

14Pareiškėjų S. M., V. M., B. D. atstovas advokatas R. G. prašė skundą patenkinti. Atstovas nurodė, jog pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti 2012-06-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių žemėtvarkos skyriaus įsakymą, kuris yra nurodytas skunde. Įsakymas grubiai pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus, nuosavybės teises. Įsakymas nebuvo būtinas, kad tame žemės sklype nustatyti servitutą. Pareiškėjoms žemė buvo išnuomota 2011-03-08. Apie jokį servitutą, kad kažkas gali vėliau naudotis ta jų žeme, žemės sklypo kraštu – duomenų nebuvo. Trys savininkai, jų materialinė padėtis gana sunki, vos galą su galu suduria, nusprendė auginti daržoves, kad lengviau būtų pasigaminti maistą iš savo darže užsiaugintų daržovių, sudarė sutartį ir pradėjo žeme naudotis. Kažkada žemės sklypas buvo apleistas ir kitoje žemės sklypo pusėje esantiems gyventojams buvo patogu per tą sklypą pasidaryti taką ir vaikščioti pačiu artimiausiu keliu. Tačiau tai nebuvo būtinybė. Gyventojams, gyvenantiems Derliaus g., kitose g. už Vytauto g. 65 namo, su kurių sklypu ribojasi gyventojų sodybos, namai, nebuvo reikalingas servitutas. Jie ties savo gyvenamuoju namu turėjo privažiavimus, keliai buvo, gatvės ir nebuvo atskirti nuo Vytauto g., kad reikėtų iš tų namų keletą km. eiti ar važiuoti, norint patekti į Vytauto g., atriboti nuo miesto centro. Žmonės pasirinko arčiausią kelią į miestelio centrą per kitų asmenų naudojamą žemę. Detalusis planas nėra akivaizdus ir aiškus, kad reikėtų sklype Vytauto g. 65 nustatyti servitutą, jungti su Vytauto g. Prašė teismo išreikalauti dokumentus, tačiau iš pateikto plano nelabai aišku, kokie praėjimai iš kitų gatvių. Išvada – konkrečiu atveju servitutas buvo nereikalingas, prašo skundą patenkinti.

15Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus atstovė L. M. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2011-03-08 su pareiškėjomis buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Sklypas buvo išnuomotas prie nuosavybės teisę turinčių pastatų. Žemės sklypui servitutas nebuvo nustatytas, nes nebuvo patvirtintas teritorijos miestelio bendrasis planas. Tik patvirtinus 2012-05-25 Raseinių r. savivaldybės tarybos sprendimu Ariogalos miesto bendrąjį planą ir 2012-06-01 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu papildžius ankstesnį įsakymą dėl duomenų tvirtinimo, šiam žemės sklypui Vytauto g. 65 buvo siūlomas žemės servitutas. Tai kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemone pėsčiųjų taku, kurio plotas 133 m2. Papildžius įsakymą ir patvirtinus Ariogalos miesto bendrąjį planą, savivaldybė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrių su prašymu šitame sklype nustatyti minėtą žemės servitutą 133 m2. Prie prašymo buvo pridėtas tarybos sprendimas, miesto gyventojų prašymai – 2010 m., 2011 m., kuriais remiantis savivaldybė prašė nustatyti servitutą gyventojų bendram naudojimui, t. y. kelio servitutą. Jis suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis per išnuomotą sklypą Vytauto g. 65. Remiantis visais dokumentais ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – Žemės įstatymo 23 str. 2 d., Žemės servituto nustatymo administracinio akto taisyklių 2.4 p., 7 p., 16 p., buvo nustatytas minėtas servitutas. Jis buvo nustatytas teisėtai pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į minėtą teritorijų planavimo dokumentą – Ariogalos bendrąjį planą, Raseinių rajono savivaldybės prašymą ir Ariogalos gyventojų prašymus. Servitutas buvo nustatytas, kaip kelio servitutas – eiti, važiuoti transporto priemonėmis gyventojams per šį sklypą į Vytauto g. Pareiškėjos apie minėtą bendrąjį Ariogalos planą ir planuojamas gatvių jungtis su Vytauto g. galėjo sužinoti rengiant Ariogalos bendrąjį planą, nes visa informacija yra vieša ir buvo galimybė apie planą joms žinoti – tiek internete, tiek Ariogalos seniūnijos skelbimų lentoje. Planas buvo rengiamas ilgą laiką, buvo viešas svarstymas ir visuose rengimo etapuose jos galėjo dalyvauti ir susipažinti bei teikti pastabas, prašymus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos nepasinaudojo šita teise ir prarado galimybę ginčyti, o jis yra galiojantis ir pagal šį planą yra numatytos gatvių jungtys. Mano, kad servitutas buvo nustatytas teisėtai. Servitutai nustatomi pagal Žemės įstatymą remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Vytauto g. 65 sklype servitutas numatytas remiantis Raseinių savivaldybės tarybos patvirtintu Ariogalos bendruoju planu bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2012-06-01 įsakymu Nr.15.3A1-405, kuriuo Raseinių rajono savivaldybė papildė duomenis apie minėtą sklypą, t.y. šiuo įsakymu buvo siūloma nustatyti kelio servitutą, t.y. teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, kurio plotas 133 m2. Servitutas nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bei savivaldybės tarybos sprendimo dalimi dėl bendrojo plano patvirtinimo numatytos Ariogaloje gatvių jungtys ir servitutai tarp Derliaus ir Vytauto gatvių. Ši sprendimų dalis yra galiojanti, todėl jų manymu, nėra pagrindo panaikinti įsakymo dėl servituto nustatymo. Panaikinus vien įsakymą, liktų galioti šie teisės aktai ir toliau jie turėtų būti įgyvendinami, nes bendrojo plano dalis lieka galioti. Panaikinus vien įsakymą, turėtų vadovautis administracijos direktoriaus įsakymu ir teritorijų planavimo dokumentu ir nustatyti servitutą tokį, koks yra suformuotas. Mano, kad šis servitutas buvo reikalingas, kadangi pėsčiųjų praėjimo takai buvo susiformavę jau labai seniai ir jie numatyti jau 1995 m. ir 1999 m. rengiant gretimų sklypų planus ir jais visi suinteresuoti asmenys naudojosi seniai ir pastoviai. Tai, kad nustatyta teisė važiuoti transporto priemonėmis, nereiškia, kad galima važiuoti tik automobiliais. Transporto priemonės yra ir mopedai, ir dviračiai. Mano, kad nėra pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus įsakymo.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjų pateiktais motyvais nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Atsiliepime (b.l. 136-139) pažymėjo, kad Ariogalos miesto detaliajame plane, patvirtintame 1972 m., gatvių tinkle Derliaus gatvės tiesioginė jungtis su Vytauto gatve nebuvo numatyta. Pagal tuometinį planą buvo planuojama jungtis su Ateities g., per kurią būtų patenkama į Vytauto gatvę, tačiau Ateities g. taip ir nebuvo pratęsta iki Vytauto g., todėl Derliaus g. tapo akligatviu. Atsižvelgiant į tai, Ariogalos miesto gyventojai, norėdami sutrumpinti kelią, vaikščiojo per Vytauto g. 65 esantį sklypą ir taip ši elgesio taisyklė natūraliai šiame sklype suformavo pėsčiųjų taką. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. (1.l)TS-345 buvo nuspręsta pradėti rengti Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą bei patvirtinti šio planavimo tikslai. 2010-02-26 po parengiamųjų darbų buvo pradėtas rengti Ariogalos miesto bendrasis planas. Apie šio bendrojo plano rengimą, plano koncepcijos parengimą ir jos viešą svarstymą visuomenė buvo informuota per žiniasklaidos priemones, internetinėje erdvėje, skelbimai talpinti Ariogalos miesto seniūnijos skelbimų lentose. 2010-07-16 Raseinių rajono savivaldybės administracija gavo septyniolikos Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojų pasirašytą prašymą, kad nebūtų uždarytas pėsčiųjų takas iš Derliaus gatvės į Vytauto gatvę (šiuo metu ginčijamu NŽT Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu nustatytas servitutas). 2010 m. lapkričio mėn. buvo parengta bendrojo plano koncepcija, o 2010-11-25 įvyko viešas susirinkimas dėl šios koncepcijos svarstymo. 2011-12-06 į Raseinių rajono savivaldybės administraciją pakartotinai kreipėsi Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojai. Prašymu gyventojai nurodė, kad Derliaus g. gyventojai dėl užtverto pėsčiųjų tako Vytauto g. 65 patiria didelių sunkumų, kadangi dauguma jų yra pensinio amžiaus ir nesant minėto pėsčiųjų tako yra priversti eiti aplinkkeliu keliskart ilgesnį atstumą. Minėtą kreipimąsi pasirašė trisdešimt septyni gyventojai. Atsižvelgiant į pasikartojančius gyventojų prašymus Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano tekstinėje dalyje, schemose buvo numatyta galimybė suformuoti pėsčiųjų jungtis būtiniems ir patogiems ryšiams su struktūrinėmis gatvėmis. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2012-05-25 sprendimu Nr.(l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą, kuriuo vadovaujantis savivaldybės administracijos direktorius 2012-06-01 įsakymu Nr. (5.3) Ai-405 papildė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)Ai-1021 „Dėl duomenų tvirtinimo ir adreso numerio suteikimo“ 5 priedo pastraipą „Siūlomi žemės servitutai“ – S-2-Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (p= 133 kv. m). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Ariogalos miesto Derliaus gatvės gyventojų prašymais, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis bei UAB „Geoma“ parengtu geodeziniu žemės sklypo planu kreipėsi į NŽT Raseinių skyrių su prašymu nustatyti 133 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklype (kadastro Nr. 7201/0011:114), esančiame Vytauto g. 65 Ariogaloje Raseinių r. Pabrėžtina, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012-05-25 sprendimu Nr.(l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai atitinka viešojo intereso sampratą, nėra užginčyti ar panaikinti, todėl teisėti ir pagrįsti. Todėl manytina, jog NŽT Raseinių skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 11 ĮV-(14.11.2)-1329, kuriuo nustatytas 133 kv. m ploto kelio servitutas žemės sklype adresu Vytauto g. 65, Ariogala, yra teisėtas ir pagrįstas viešojo intereso principu.

17Pareiškėjų S. M., V. M. ir B. D. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 11 VĮ-(14.11.2)-29 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

18Kilusio ginčo esmė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-06-22 įsakymo Nr. 11VĮ-(14.11.2)-29 ,,Dėl servituto žemės sklypui, esančiam Vyrauto g. 65, Ariogaloje, Raseinių rajone nustatymo“ administraciniu aktu pagrįstumas bei teisėtumas.

19Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus 2011-01-17 įsakymu Nr. 11VĮ-(14.11.2)-29 pareiškėjoms buvo išnuomotas 1099 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Vytauto g. 65 Ariogaloje, 18-ai metų. Kitas atsakovo 2012-06-12 įsakymas Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1329 nustatė 133 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą į Vytauto gatvę. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2012-05-25 sprendimu Nr.(l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą, kuriuo vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-01 įsakymu Nr.(5.3)A1-405 papildė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)A1-1021 „Dėl duomenų tvirtinimo ir adreso numerio suteikimo“ 5 priedo pastraipą „Siūlomi žemės servitutai“ 5 priedo pastraipą S-2-Kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (133 kv. m). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nustatė 133 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą į Vytauto gatvę.

20Iš pareiškėjų skundo (b.l. 2-3), byloje esančių atsikirtimų bei pasisakymų posėdžio metu matyti, kad pareiškėjos savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas, neteisėtai jau išnuomotame žemės sklype nustatęs ginčijamu įsakymu servitutą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 2.3, 2.4, 6.1–6.3 punktų nuostatas bei nepaisė pareiškėjų teisėtų interesų ir nepagrįstai tenkino kitų asmenų neteisėtus interesus.

21Pažymėtina, kad servituto nustatymo pagrindai įtvirtinti LR CK 4.124 straipsnio 1 dalyje, kur pasakyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 d. nurodyta, kad „Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje“ , t. y. 2 d. nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus: 3 punktas – išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4 punktas – išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.

22Servitutų nustatymo tvarką administraciniu aktu detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Taisyklių 2 punkto 2.3 papunktyje nustatyti šie žemės servitutai: išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 2.4 papunktyje nurodyta, kad nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse, atsakovas įgyja pareigą priimti sprendimą dėl servitutų nustatymo. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų skundą, nevertina, ar servitutas yra būtinas, nes tai nustatyti privalo administravimo subjektas, o vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

23Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktas, nustatantis pagrindines nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese, yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

24Bendrojo teritorijų planavimo rezultatai yra įtvirtinami teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, kuris Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-135/2008).

25Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su patvirtintomis teritorijų planavimo dokumentų koncepcijomis, jei jos rengiamos, parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir pan.). 32 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Detalias bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras bei visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką nustato Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 5 punkte yra pateikiamas teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų sąrašas, į kurį įtraukta visuomenės informavimas apie teritorijų planavimo dokumento projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus; viešas svarstymas (rengiant rajono ir vietovės lygmenų bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektus); informavimas visuomenės informavimo priemonėse apie teritorijų planavimo dokumento projekto patvirtinimą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

26Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo metu viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Aukščiau minėtų nuostatų 13 punktas įtvirtina planavimo organizatoriaus pareigą viešai paskelbti apie pradedamo rengti teritorijų planavimo dokumento projektą (kartu nurodo, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, taip pat planavimo organizatoriaus, plano rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresus) visuomenės informavimo priemonėse – valstybės valdymo institucijų sprendimus dėl nacionalinio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo -oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir šių institucijų interneto tinklalapiuose, o sprendimus dėl regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo – regiono laikraštyje ir šių institucijų interneto tinklalapiuose. Šių Nuostatų 24.1 punkte nustatyta, jog planavimo organizatorius apie pradedamus rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus turi paskelbti vietiniame laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje.

27Bylos medžiaga patvirtina, kad savivaldybės administracijai viešinant bendrojo plano rengimo etapus ir sprendinius suinteresuota visuomenė pareiškė pastabas dėl sprendinių, susijusių su sklypu adresu Vytauto g. 65, Ariogala. Pateikti 2010-07-16 ir 2011-12-06 Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojų prašymai (b.l. 51,52). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pasinaudojo šia teise ir pateikė planavimo organizatoriui savo pasiūlymus (nusutikimus) su planuojamu nustatyti servitutiniu keliu jų nuomojamame žemės sklype rengiant Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą ar kitais veiksmais neprieštaravo, kad sklype Vytauto g. 65 ateityje būtų numatytas servitutas. Raseinių skyrius 2012 m. birželio 25 raštu Nr. 11SD-(14.11.104.)-1527 „Dėl servituto nustatymo“ informavo pareiškėjas, kad nuomojamame žemės sklype (kadastro Nr. 7201/0011:114), esančiame Vytauto g. 65 Ariogaloje Raseinių rajone, nustatytas 2 m pločio, 133 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per minėtą žemės sklypą į Vytauto gatvę Ariogaloje Raseinių rajone (b.l. 56-58).

28Pažymėtina, kad CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. 2012 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6 punkto 6.1. papunktyje nurodoma, kad žemės sklype (kadastro Nr. 7201/0011:114) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įregistravimo pagrindu nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 11VĮ-(14.11.2.)-1392 (b.l. 63). Pagal minėtą 2012 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 0,1099 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 7201/0011:114), esantis Vytauto g. 65 Ariogaloje Raseinių rajone, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Išraše nurodoma, kad 2011 m. kovo 8 d. buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 7201/0011:114) nuomos sutartys Nr. 11SŽN-19, Nr. 11SŽN-20, Nr. 11SŽN-21 su S. M., V. M. ir B. D.. Taigi būtent šis administracinis aktas yra kelio servituto pareiškėjoms pagal nuomos sutartį priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas.

29Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 11 VĮ-(14.11.2.)-1392 „Dėl servituto žemės sklypui, esančiam Vytauto g. 65, Ariogaloje, Raseinių rajone nustatymo“ buvo priimtas remiantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012-05-25 sprendimu Nr. (l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Ariogalos miesto teritorijos bendruoju planu, kuriuo remiantis Raseinių rajono savivaldybės administracija 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. (5.51)R5-1260 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių, atsižvelgdami į Ariogalos miesto gyventojų prašymus, nustatyti 133 kv. m ploto kelio servitutą žemės sklype, esančiame Vytauto g. 65, Ariogaloje, Raseinių rajone. Teismas pažymi, kad sprendiniai nėra užginčyti ar panaikinti, todėl teisėti ir pagrįsti. Konstatuotina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus įsakymas Nr. 11 ĮV-(14.11.2)-1329, kuriuo nustatytas 133 kv. m ploto kelio servitutas žemės sklype adresu Vytauto g. 65, Ariogala, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

30Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

31

32

33Pareiškėjų S. M., V. M., B. D. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1392 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui,... 3. dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Žanui Kubeckui ir Marytei... 4. sekretoriaujant Jolantai Miežienei,... 5. dalyvaujant pareiškėjoms S. M., V.... 6. dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui R. G.,... 7. dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 8. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės... 9. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų skundą,... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,... 12. Pareiškėjos kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą,... 13. Pareiškėjų 2012 m. rugsėjo 14 d. skunde (b.l. 2-3) nurodoma, jog 2011 m.... 14. Pareiškėjų S. M., V. M., 15. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjų pateiktais motyvais nesutinka... 17. Pareiškėjų S. M., V. M. ir 18. Kilusio ginčo esmė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 19. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie... 20. Iš pareiškėjų skundo (b.l. 2-3), byloje esančių atsikirtimų bei... 21. Pažymėtina, kad servituto nustatymo pagrindai įtvirtinti LR CK 4.124... 22. Servitutų nustatymo tvarką administraciniu aktu detalizuoja Lietuvos... 23. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktas, nustatantis pagrindines nuostatas,... 24. Bendrojo teritorijų planavimo rezultatai yra įtvirtinami teritorijos... 25. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje... 26. Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad bendrojo, specialiojo ir... 27. Bylos medžiaga patvirtina, kad savivaldybės administracijai viešinant... 28. Pažymėtina, kad CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto... 29. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių... 30. Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 31. ... 32. ... 33. Pareiškėjų S. M., V. M., 34. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas...