Byla e2A-2068-658/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. K. ir B. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-571/2017 pagal ieškovės G. K., B. S. ieškinį atsakovei A. Š., R. K., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui, UAB „Žemės matavimo ir projektavimo darbai“, Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarei L. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilęs dėl susitarimo, kuriuo nustatytos šalių nuosavybės dalys naujai suformuotuose žemės sklypuose, galiojimo ir atsakovės gebėjimo suvokti savo veiksmus sudarant sandorius. Ieškovės G. K. ir B. S. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės L. R. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 8684; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. rugpjūčio 22 d. Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės L. R. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 6443; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015 m. liepos 27 d. susitarimą; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartį; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1970 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta bendrosios nuosavybės pastatų valdymo ir naudojimosi sutartis, kuria O. S. ir R. R. nustatė valdymo ir naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) (dabartinis adresas ( - )) naudojimosi tvarką. 1970 m. gegužės 19 d. R. R. pardavė A. Š. visa tai, kas priklausė O. S. pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu sutartį. 1994 m. R. R. nusipirko 908 m2 sklypą 1543 m2 bendrame sklype adresu ( - ). 1994 m. birželio 9 d. A. Š. nusipirko 635 m2 sklypą 1543 m2 bendrame sklype. 2005 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovei G. K. perėjo nuosavybės teisė į 454/1543 dalį žemės sklypo. 2007 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovei B. S. perėjo nuosavybės teisė į 454/1543 dalį žemės sklypo. ( - ) gatvė dalino žemės sklypą, todėl buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai – 1078 m2 ir 465 m2 ploto. 2015 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės atvyko į VĮ Registrų centras atsiimti dokumentų ir registratorė S. P. pateikė ieškovėms pasirašyti nepasirašytą 2015 m. liepos 27 d. susitarimą ir paaiškino, kad jeigu ieškovės nepasirašys susitarimo, tai joms neatiduos dokumentų. Ieškovės pasirašė susitarimą ir buvo įsitikinusios, kad duomenys registre bus įrašyti tokie, kokie buvo nurodyti 2015 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės filialui pateiktose žemės sklypų kadastro duomenų bylose. Ieškovėms nėra žinoma, kas ir kada surašė susitarimą, kurį jos pasirašė suklaidintos. Tik vėliau ieškovės suprato, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. pasirašyto susitarimo pagrindu joms buvo įregistruota mažesnė žemės dalis, nei jos realiai yra įgiję. Ieškovių nuomone, 2015 m. liepos 27 d. susitarimas yra žemės sandoris ir turėjo būti sudarytas notarine forma. Kadangi jis neatitinka CK 6.393 straipsnyje numatytos sandorio formos, todėl yra niekinis ir negalioja. Šis susitarimas taip pat pasirašytas neįgalioto asmens. Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiais įgaliojimus ir dovanojimo sutartį, nes mano, kad A. Š. juos sudarant nesuprato savo veiksmų reikšmės. Be to mano, kad A. Š. padovanojo daugiau žemės dukrai nei turėjo. Atsakovės A. Š. ir R. K. atsiliepime prašė patikslinto ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės ir ieškovės yra žemės sklypo esančio ( - ) bei gyvenamojo namo, ūkio pastato ir kiemo statinių bendrasavininkės. A. Š. keletą kartų buvo parašiusi įgaliojimą dukrai, kad galėtų tvarkyti dokumentus, kartu ir dėl ginčo sklypų. Įgaliojimai buvo patvirtinti notarės, kuriai abejoti A. Š. valia nebuvo pagrindo. R. K. žemės sklypo ( - ) priklauso 41/100 dalis arba 442 m2, o žemės sklypo ( - ) priklauso 41/100 dalis arba 191 m2. R. K. žemė buvo padovanota motinos A. Š., o A. Š. žemės sklypą įsigijo iš valstybės 1994 metais. Kadangi žemės sklypą skyrė Obuolių gatvė, tai ieškovės inicijavo kadastrinius matavimus duomenų sutikslinimui ir tuo metu buvo suformuoti du žemės sklypai. R. K. 2015 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė 2015 m. liepos 27 d. susitarimą, kurį pateikė pasirašyti V. S.. Susitarimą jau buvo pasirašiusios ieškovės. Dokumentus priėmė moteris, bet ji pasirašyti ant kokio nors susitarimo neliepė. Nurodo, kad susitarimas ieškovių ir atsakovės valdomų sklypo dalių nuosavybės teisių nepakeitė. Atsakovė A. Š. notarine tvarka padovanojo savo dalį R. K. ir notarei nekilo jokių abejonių dėl A. Š. valios išreiškimo. Kad A. Š. turi sveikatos problemų dar nesudaro pagrindo traktuoti, kad ji sandorio metu nesuprato savo veiksmų esmės. Be to, dovanojimo sutartimi A. Š. padovanojo tik tą turtą, esantį Kapų g. 16 ir Kapų g. 16A, Marijampolėje, kurį realiai turi. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir pateikė dokumentus, tame tarpe ir 2015 m. liepos 27 d. susitarimą. Dokumentus priėmė registratorė S. P.. Susitarimas gimė pačių šalių. Dokumentus šalys atsiėmė 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir juos išdavė ne S. P., nes ji atostogavo. Susitarimu šalių nuosavybės dalys nesumažėjo ir nuosavybė nei vienai iš šalių atimta nebuvo. Trečiasis asmuo UAB „Žemės matavimų ir projektavimo dabai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atliko kadastrinius matavimus ir parengė du žemės sklypo planus, kurie buvo suderinti su kadastro tvarkytoju. Bendras sklypų plotas sutapo su įregistruoto žemės sklypo plotu (0,1543 ha). Parengus du atskirus žemės sklypus, bendrasavininkų naudojamo ploto dalys liko nepakeistos. Bendrasavininkės buvo informuotos, kad dėl naujų suformuotų žemės sklypų dalių įregistravimo turi kreiptis į VĮ Registrų centras. Taip pat jos informuotos, kad turėtų notariniu sandoriu pasitvirtinti naudojimosi tvarką, o toks sandoris turi būti registruojamas VĮ Registrų centre. Trečiasis asmuo notarė L. R. atsiliepime prašė atmesti patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 metais A. Š. ir R. K. atvyko į notarų biurą dėl įgaliojimo surašymo. A. Š. buvo užduoti įprastiniai ir bendri klausimai, jokių įtarimų dėl jos valios išraiškos nekilo. Sudaryti dovanojimo sutartį notarė buvo nuvykusi į namus ir taip pat nekilo jokių abejonių dėl valios išraiškos. Įgaliojimai buvo sudaryti dėl to, kad A. Š. dukra galėtų atstovauti visose instancijose, nes pastaroji yra garbingo amžiaus ir jai sunku vaikščioti. Dovanojimo sutartimi A. Š. padovanojo dukrai tą savo turtą, koks ir buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Mano, kad ieškovės neturi jokio įstatyminio pagrindo ginčyti įgaliojimus ir dovanojimo sutartį, nes imperatyvios įstatymo normos pažeistos nebuvo, kadangi A. Š. nebuvo ir nėra pripažinta neveiksnia. Be to, iš ieškinio turinio nėra aišku, kokios ieškovių teisės yra pažeistos.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių G. K. ir B. S. po 275 Eur už advokato paslaugas atsakovės A. Š. naudai. Priteisė iš ieškovių G. K. ir B. S. po 30,75 Eur žyminio mokesčio ir po 8,63 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais: Šalys nesusitarė ir nesudarė jokių naujų sutarčių dėl nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių perskirstymo ar perleidimo nuosavybėn, o be to nepakitus bendram žemės sklypo plotui nebuvo ir jokio pagrindo kaip nors perskirstyti nuosavybės dalis. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad jų nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė. Susitarimas buvo įstatymiškai reikalingas ne tik šalims, bet ir Registro tvarkytojui, todėl šalys jį ir turėjo pateikti. Įstatymas nenumato, kad susitarimas dėl dalių nustatymo, turi būtinai būti patvirtintas notaro, todėl šalys jį galėjo teikti surašytą ir laisva forma, ką ir padarė. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą atvyko B. S., R. K., G. S. (K.) ir pateikė kadastro duomenų bylą, 2015 m. liepos 17 d. vedėjo sprendimą, 2015 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimą, 2015 m. liepos 27 d. susitarimą, užsakymą priėmė S. P.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, kad šalys atvyko kartu ir kartu pateikė pasirašytą 2015 m. liepos 27 d. susitarimą. Ieškovės nepateikė teismui jokių pagrindžiančių įrodymų, kad 2015 m. liepos 27 d. susitarimą pasirašyti joms pateikė S. P., ar ji kaip nors buvo suinteresuota tokio susitarimo pateikimu ieškovėms pasirašyti. Teismas traktavo, kad 2015 m. liepos 27 d. susitarimą į Registrų centrą atsinešė ir davė pasirašyti R. K. pačios ieškovės, nes jos buvo suinteresuotos pateikti šiuos dokumentus registratoriui, o būtent, ieškovės pačios inicijavo kadastrinių duomenų patikslinimo procedūrą, kreipėsi į matininką, pačios skambino atsakovei R. K., kad ji 2015 m. rugpjūčio 10 d. rytą atvyktų į Registrų centrą, kur atvykus R. K. jos pateikė pasirašyti susitarimą ir tuomet teikė dokumentus registratoriui. Iš surinktų įrodymų matyti, kad dokumentai buvo išduoti 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir dokumentus išdavė P. J., o susitarimas 2015 m. liepos 27 d. jau buvo įrašytas tarp pateiktų dokumentų. 2015 m. liepos 27 d. susitarimas nėra sandoris, kuriuo perleistos nuosavybės teisės į dalį žemės. Susitarimas atliko tik dalių nustatytą kiekviename atskirai suformuotame žemės sklype, todėl jis negali būti pripažintas negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo normų nesilaikymo. Suformavus du žemės sklypus bendras sklypų plotas nepakito. Pažymėtina, kad pateiktame 2015 m. liepos 27 d. susitarime bendraturčių turėtos nuosavybės dalys atitiko naujai suformuotuose žemės sklypuose nustatytas dalis, todėl registratoriui nebuvo pagrindo neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių A. Š., G. S., B. S. pagal pateiktą susitarimą. Ieškovėms įstatymas nesuteikė teisės ginčyti įgaliojimus ir dovanojimo sutartį. Priešingai, išdėstytų įrodymų visumoje teismui nekilo abejonių sandorių sudarymo teisėtumu ir pagrįstumu dėl atsakovės A. Š. valios išraiškos. 2015 m. liepos 27 d. susitarimo negalima pripažinti negaliojančiu kaip pasirašyto netinkamo asmens, nes R. K. veikė įgaliota A. Š..

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovės G. K. ir B. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1994 m. birželio 9 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovė A. Š. ir R. R. įsigijo aiškiai identifikuotas konkrečias žemės sklypo, adresu ( - ), dalis, o atsakovėms nesąžiningai pasinaudojus sklypo padalinimu į du žemės sklypus apeliantės prarado dalį nuosavybės naujai suformuotame 1078 m2 ploto sklype, ( - ). Teismas šios aplinkybės netyrė, neįvertino ir neargumentavo skundžiamame sprendime. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliančių ginčijamas susitarimas buvo įstatymiškai reikalingas ne tik šalims, bet ir Registro tvarkytojui, todėl šalys jį ir turėjo pateikti. Apeliančių nuomone, nagrinėjamu atveju padalinus sklypą į du sklypus bendraturčių nuosavybės teisės dalys turėjo būti nurodytos naujai suformuotų žemės sklypų planuose, kuriuos bendraturčiai laisva valia patvirtino parašais. 1078 m2 ploto žemės sklypo, adresu ( - ), plane bendraturčiai sąmoningai įrašė, kad šio sklypo savininkės ir naudotojos yra apeliantės ir atsakovė A. Š.. Plane bendraturčiai parašais aiškiai patvirtino, kad apeliantės šiame sklype naudoja ir joms priklauso 906 m2 plotas, atsakovė A. Š. naudoja ir jai priklauso 172 m2 plotas. Pagal nuosavybės teisės įgijimo dokumentus apeliantės neturi nuosavybės žemės sklype adresu ( - ). Šiame sklype visuomet buvo atsakovės A. Š. nuosavybė. 465 m2 ploto žemės sklypo, adresu ( - ), plane bendraturčiai sąmoningai įrašė, kad šio sklypo savininkės ir naudotojos yra apeliantės ir atsakovė A. Š.. Plane bendraturčiai parašais patvirtino, kad apeliantės šiame sklype naudoja ir joms priklauso 2 m2 plotas, atsakovė A. Š. naudoja ir jai priklauso 4,63 m2 plotas. Taigi, atliekant kadastrinius matavimus naujai suformuotų žemės sklypų planuose bendraturčiai susitarė dėl nuosavybės dalių pasikeitimo naujai suformuotuose sklypuose. 2015 m. liepos 27 d. susitarimo pagrindu pasikeitė bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje. Jeigu ieškovės būtų žinojusios ir supratusios, kad ginčijamu 2015 m. liepos 27 d. susitarimu bus pakeista jų turima nuosavybės dalis, jos tokio sau nenaudingo susitarimo nebūtų pasirašiusios. Ginčijamas susitarimas sukūrė teises ir pareigas, todėl šis susitarimas yra sandoris. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2015 m. liepos 27 d. susitarimą į Registrų centrą atsinešė ir davė pasirašyti R. K. pačios apeliantės, nes jos buvo suinteresuotos pateikti šiuos dokumentus registratoriui. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad tik apeliantės buvo suinteresuotos kadastrinių matavimų atlikimu padalinant sklypą į du sklypus, kadangi bendroji nuosavybė tvarkoma bendraturčių susitarimu, o esant ginčui teismo pagalba. Atsakovė A. Š. neginčijo 2015 metų atliktų kadastrinių matavimų padalinant sklypą į du sklypus. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantės nuosekliai ir aktyviai įrodinėjo, kad ginčijamą susitarimą atsiimant dokumentus pateikė registratorė S. P.. Teismas išvadas darė, remdamasis nenuosekliais, todėl nepatikimais, atsakovės R. K. paaiškinimais. Teismo išvada, kad V. S. kreipėsi į UAB „Žemės matavimo ir projektavimo darbai“ darbuotoją V. M. atlikti kadastrinius matavimus, nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir V. S. paaiškino, kad kadastrinių matavimų užsakovais buvo ieškovės ir atsakovė A. Š.. V. M. į bylą pateiktas 2015 m. liepos 10 d. Kasos pajamų orderis išrašytas praėjus keletui mėnesių po kadastrinių matavimų atlikimo. Be to, šis Kasos pajamų orderis įrodo, kad V. S. sumokėjo V. M. 50 Eur tik už žemės sklypo plano koregavimą. Todėl teismas išvadą dėl kadastrinių matavimų užsakovo darė nesiremdamas byloje esančiais įrodymais. Teismo išvada, kad teismui nekilo abejonių sandorių sudarymo teisėtumu ir pagrįstumu dėl atsakovės A. Š. valios išraiškos, nėra pagrįsta patikimais įrodymais. Teismas pažeidė valstybės institucijų išduotų rašytinių įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Byloje pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma, kuri įrodo, kad atsakovė A. Š. negalėjo suvokti 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojime ir 2016 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartyje numatytų veiksmų ir jų turinio dėl sveikatos būklės. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma visiškai atitinka oficialiems rašytiniams įrodymams reikalavimus. Teismas neteisėtai didesnę įrodomąją vertę teikė ne Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktai pažymai, o su nagrinėjamos bylos dalyku susijusiems atsakovės A. Š. paaiškinimams ir liudytoju apklausto atsakovę A. Š. gydančio gydytojo liudijimu. Šis procesinis pažeidimas taip pat lėmė neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Ginčijami 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimas ir 2016 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartis sudaryti prasidėjus teisminiams procesams tarp bendraturčių. Viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar ginčijami 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimas ir 2016 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartis sudaryti savo veiksmus suvokiančios atsakovės A. Š.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateikti duomenys teikia pagrindo manyti, kad atsakovė A. Š. negalėjo suvokti 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimuose numatomų veiksmų ir jų turinio dėl sveikatos būklės. Atsakovės A. Š. ir R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškiniu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių atsidalijimo, identifikuojant konkrečias žemės sklypo dalis ir jas atidalijant, kadangi tokie reikalavimai byloje nebuvo ieškovių pareikšti. Ieškovės pareiškė reikalavimus dėl patikslintame ieškinyje nurodytų sandorių panaikinimo. Apeliantės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde painioja naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimis ir pačią nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. Apeliantės savo iniciatyva Marijampolės rajono apylinkės teisme yra užvedusios kitą civilinę bylą Nr. e2-4739-374/2016, dėl šalims priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė R. K. nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2016 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš atsakovės A. Š. (savo motinos). Atsakovei R. K. priklauso tiek vieno, tiek ir kito žemės sklypo 41/100 dalis, o kita dalis priklauso apeliantėms. Visus su kadastriniais matavimais susijusius veiksmus atliko ieškovės, kurios ir buvo iniciatorės. Atsakovės su tuo susijusių veiksmų neatliko, išskyrus tai, kad padėjo parašus ant apeliančių iniciatyva parengtų dokumentų. Atlikus kadastrinius matavimus buvo įregistruoti du žemės sklypai ir nustatytos kiekvieno iš žemės sklypo ribos. Tai nebuvo atidalijimas, o tik kadastrinių matavimų tikslinimas, kadangi teisės aktai numatė, kad jeigu sklypą skiria gatvė, galima juos registruoti kaip atskirus sklypus. Žemės sklypo ribos nėra pakitę, plotas išliko tas pats. Pažymi, kad kadastrinių matavimų tikslas nėra nuosavybės teisių transformacija ar bendrasavininkams priklausančių nuosavybės dalių perskirstymas, kadangi nuosavybės teisę arba jos dalį savininkas gali perleisti tik esant jo aiškiai išreikštai valiai notariniu sandoriu. Apeliantės ne tik kad neprarado dalies žemės sklypo, tačiau jų plotas netgi šiek tiek padidėjo dėl kitokios VĮ Registrų centre taikytos dalių nustatymo metodikos, dėl ko atsirado paklaida. Tai kaip šalys naudojosi ir naudojasi žemės sklypo dalimi, nepakeičia ir negali pakeisti jau turimos nuosavybės teisės dalies. Kadangi patikslinus kadastrinius duomenis, žemės sklypo plotas išliko tas pats, atitinkamai ir šalių nuosavybės dalys išliko tos pačios. Todėl joks matininkas ar specialistas atliekantis kadastrinius matavimus neturi teisės pakeisti ir šalims nustatyti kitokias dalis, nei joms priklauso nuosavybės teise ir yra įregistruota viešajame registre. Pažymi, kad bendrasavininkų dalis nustato kiekvieno iš jų sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo atveju jeigu apeliantės turėjo tikslą atsidalinti joms priklausančias dalis ar jas kaip nors kitaip perskirstyti, tą galėjo padaryti tik rengiant sklypo atidalijimo projektą. Susitarimu, faktiškai buvo tik įtvirtintas šalių susitarimas, dėl to, kad įregistravus du žemės sklypus, jų dalys nesikeičia ir išlieka tos pačios, kokios buvo ir iki tol. Susitarimas jokių naujų teisių ir pareigų šalims nesukūrė. Atsakovėms nėra žinoma, kas perengė susitarimą, tačiau atsakovės jį gavo iš ieškovių pusės ir jų prašymu jį pasirašė. Šalių pasirašytame susitarime aiškiai nurodytos kiekvienam iš bendrasavininkui priklausančios žemės sklypų dalys, kurios sutapo ir su iki tol priklausiusia kiekvienam iš bendrasavininkų žemės sklypo dalimi. Kadastrinėse bylose taip pat jokios kitokios dalys nebuvo nurodytos ar nustatytos. Ieškovėms įstatymas nesuteikia teisės reikšti ieškinio ir ginčyti atsakovės A. Š. sudaryto sandorio, tuo pagrindu, kad ji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jų valdyti, dėl ko ieškovių pareikšti reikalavimai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė A. Š. yra laisva spręsti, kam ir kokiu būdu perleisti jai priklausantį turtą ar kam ir kokius įgaliojimus suteikti ir to apeliantės įtakoti negali, dėl ko ir minėtų sandorių jos negali ginčyti, kadangi neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo. Atsakovė A. Š. perleido tiek turto kiek jai priklausė. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausus A. Š. ji aiškiai pasakė, kad įgaliojo dukrą ir kad padovanojo dukrai jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taigi, ji teisme dar kartą patvirtino, kad ginčo sandorius sudarė ir nurodė kokius. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašo ieškovių apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomos 2015 m. liepos 27 d. susitarimo pasirašymo aplinkybės neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Rašytiniai bylos dokumentai įrodo, kad 2015 m. liepos 27 d. susitarimas buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d., o 2015 m. rugpjūčio 24 d. S. P. negalėjo reikalauti iš ieškovių jį pasirašyti, kadangi ji tą dieną atostogavo. Kadangi, pateiktame 2015 m. liepos 27 d. susitarime bendraturčių turėtos nuosavybes dalys atitiko naujai suformuotuose žemės sklypuose 2015 m. liepos 27 d. susitarimu nustatytas dalis, todėl nebuvo teisinio pagrindo netenkinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. prašymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises A. Š., G. S. ir B. S.. Trečiasis asmuo notarė L. R. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad suformavus du žemės sklypus, bendras sklypų plotas nepakito. Susitarime bendraturčių turėtos nuosavybės dalys atitiko naujai suformuotuose žemės sklypuose nustatytas dalis. Patikslinus kadastrinius duomenis, žemės sklypo plotas išliko tas pats, todėl ir šalių nuosavybės teisės išliko tos pačios. Šalys, norinčios susitarti dėl kitokių dalių, nei kad joms priklauso nuosavybės teise, tą galėjo padaryti tik tarpusavio susitarimu notarine tvarka. Bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis nustato kiekvieno iš savininkų sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, o ne tarp šalių sudarytas susitarimas. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės A. Š. veiksnumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo apribotas nei minimų sandorių sudarymo metu, nei šiuo metu. Mano, jog atsakovė A. Š. apeliančių ginčijamus sandorius sudarė tinkamai išreikšdama savo valią ir suvokdama iš šių sandorių sudarymo kylančias pasekmes.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

13Dėl naujų įrodymų prijungimo Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovių kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2017 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas buvo gautas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir juo atsakovės remiasi savo atsiliepime, apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl įrodymo priėmimo tenkina ir pateiktą įrodymą priima.

14Dėl 2017 m. liepos 27 d. susitarimo Apeliantės teigia, kad atsakovėms nesąžiningai pasinaudojus sklypo padalinimu, jos prarado dalį nuosavybės naujai suformuotame 1078 m2 ploto sklype adresu, ( - ), unikalus Nr. ( - ), o atsakovės atitinkamai įgijo daugiau, t. y. 2015 m. liepos 27 d. susitarimo pagrindu pasikeitė bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas susitarimas buvo įstatymiškai reikalingas ne tik šalims, bet ir Registro tvarkytojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliančių teiginiai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad 1994 m. birželio 9 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi R. R. nusipirko 908 m2 dalį, o atsakovė A. Š. 635 m2 dalį, kas sudarė 1543 m2 bendro ploto žemės sklypą. 2005 m. rugsėjo 15 d. ir 2007 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimais apeliantėms perėjo nuosavybės teisė į R. R. priklausiusią žemę, t. y. apeliantės paveldėjo po 454 m2 žemės sklypo. Taigi, atsakovei A. Š. priklausė 635/1543 dalis žemės sklypo, o kiekvienai iš apeliančių priklausė po 454/1543 dalis. VĮ Registrų centrui pritaikius naują dalių nustatymo metodiką, t. y. taikant šimtąsias ir tūkstantąsias dalis, atsakovei A. Š. atitinkamai priklauso 41/100 dalis, o kiekvienai iš apeliančių priklauso po 295/1000 dalis žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys. Tuo tarpu, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, tik visi bendrosios dalinės nuosavybės savininkai kartu gali spręsti, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau ir – Kadastro įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Analogiška sąlyga įtvirtinta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau ir – Kadastro nuostatai), 22 punkte – žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Kadastro nuostatų 12 punkte nurodyta, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir – NŽT) vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalies yra išaiškinęs, kad keisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą yra leidžiama, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, kurie nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-659/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2252/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2440-858/2015). Nagrinėjamu atveju, apeliantėms ir atsakovėms priklausantį žemės sklypą kirto Obuolių g., todėl jos turėjo kreiptis į NŽT dėl šio žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo, ką ir padarė. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 20SK-840-(14.20.110.) buvo patvirtinti žemės sklypų, esančių Kapų g. 16, Marijampolėje ir Kapų g. 16A, Marijampolėje kadastro duomenys pagal 2015 m. birželio 18 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių pagrindų suformuoti du žemės sklypai – 1078 m2 ir 465 m2. Taigi, nagrinėjamu atveju neįvyko sklypo padalijimas, o tik buvo patikslinti kadastriniai duomenys. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės – VĮ Registrų centrui teikiant prašymą įregistruoti žemės sklypus reikėjo pateikti ginčijamą susitarimą. Teisės aktuose nėra numatyta, kad toks dokumentas privalomai turi būti patvirtintas notaro. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį notarine tvarka turi būti tvirtinamos tik sutartys, kai žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas. Todėl nustačius, jog NŽT sprendimu buvo tik patikslinti kadastriniai duomenys, bendrasavininkės VĮ Registrų centrui galėjo informaciją apie kiekvienai priklausančias žemės sklypo dalis pateikti laisva forma (notarinė neprivaloma). Pažymėtina, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad bendras žemės sklypo plotas išliko tas pats (1543 m2). Bendrasavininkėms priklausančios žemės sklypo dalys buvo nustatytos 1994 m. birželio 9 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir paveldėjimo liudijimais, todėl, nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys atsidalino savo dalis ar nusistatė naudojimosi tvarką, nebuvo pagrindo perskirstyti nuosavybės dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamas susitarimas atliko tik dalių nustatymą atskirai kiekviename suformuotame žemės sklype. 2015 m. liepos 27 d. susitarimas bendraturtėms nesukūrė naujų teisių ir pareigų, o tik įtvirtino, kad įregistravus du žemės sklypus, šalims priklausančios dalys nesikeičia ir išlieka tos pačios. Pažymėtina, kad bendrasavininkėms registratoriui nepateikus ginčijamo susitarimo, VĮ Registrų centre jų turimos nuosavybės dalys vis tiek būtų užregistruotos tokios pačios kaip ginčijamame sprendime, nes tokios bendraturtėms priklausančios žemės sklypo dalys yra nustatytos 1994 m. birželio 9 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir paveldėjimo liudijimais. Priešingai nei teigia apeliantės, nuosavybės teisės dalys nebuvo nurodytos naujai suformuotų žemės sklypų planuose. Planuose yra nurodytas tik naujai suformuotų žemės sklypų plotas ir šalių bendrai naudojami kiekvieno žemės sklypo plotai. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose taip pat nebuvo nurodytos nuosavybės teisės dalys ar nustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės dalių pasikeitimo turi būti notariškai patvirtintas, o toks susitarimas negali būti nustatytas naujai suformuotų žemės sklypų planuose. Vien aplinkybė dėl bendraturčių faktiškai naudojamos sklypų dalies, nepakeičia jų nuosavybės dalių nustatytų žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat nesutiktina su apeliančių argumentu, kad pagal nuosavybės teisės įgijimo dokumentus apeliantės neturi nuosavybės naujai suformuotame žemės sklype adresu ( - ). Apeliantėms įgijus nuosavybės teises į žemės sklypą, jis buvo vientisas, ir tik atlikus kadastrinius matavimus ir patikslinus kadastrinius duomenis, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai. Kadangi šalys atskiro notarinio susitarimo dėl dalių atsidalijimo nesudarė, po kadastrinių duomenų tikslinimo VĮ Registrų centras negalėjo registruoti kitokių bendraturčių dalių nei tų, kurios buvo nustatytos iki kadastrinių matavimų tikslinimo. Tai, kad galbūt faktiškai šia žemės dalimi naudojasi tik atsakovė A. Š., nepaneigia apeliančių turimų nuosavybės teisių į šio sklypo dalį. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ginčijamą 2015 m. liepos 27 d. susitarimą apeliantėms pasirašyti davė registratorė S. P., kai jos 2017 m. rugpjūčio 24 d. atėjo atvyko atsiimti dokumentų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad dokumentai buvo išduoti 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir dokumentus išdavė P. J., o susitarimas 2015 m. liepos 27 d. jau buvo įrašytas tarp pateiktų dokumentų. Tai patvirtina byloje esantis apeliančių ir atsakovės R. K. pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymas Nr. 9275611, Paslaugų apskaitos sistemos ataskaita dėl prašymo Nr. 9275611, VĮ Registrų centro Marijampolės filialo direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. MAAK-125, dokumentų išdavimo žiniaraštis. Be to, 2017 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. 11-675 (17) nurodyta, jog apeliantės pačios pasirašė VĮ Registrui centrui pateiktą prašymą Nr. 9275611. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš prie prašymo Nr. 9275611 pridedamų dokumentų yra ginčijamas susitarimas. Taigi, kadangi apeliantės pačios pasirašė VĮ Registrui centrui pateiktą prašymą, jos su juo buvo susipažinusios ir žinojo, kad kartu yra pateikiamas ir ginčijamas susitarimas.

15Dėl atsakovės A. Š. sudarytų sandorių ginčijimo Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovė A. Š. negalėjo suvokti 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimuose ir 2016 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartyje numatomų veiksmų ir jų turinio dėl sveikatos būklės, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorių sudarymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrįsta patikimais įrodymais. Sutinkamai su CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantės įrodinėja, kad ginčijamų įgaliojimų ir dovanojimo sutarties sudarymo laikotarpiu atsakovė A. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis 1 dalis), o tai įrodo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017 m. sausio 16 d. pažyma Nr. R-396. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės negalėjo ginčyti įgaliojimų ir dovanojimo sutarties, nes joms įstatymas nesuteikė tokios teisės. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės būsena ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvo tokia, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pažymoje tik nurodoma, kad atsakovei A. Š. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl jos sveikatos būklės. Šiame dokumente nėra pasisakyta apie atsakovės gebėjimą suprasti savo veiksmus. Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sudaryti sandoriai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas darydamas tokią išvadą pasisakė ne tik dėl apeliančių pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos, bet taip pat įvertino sandorius sudariusios notarės L. R., liudytoju apklausto R. R. (A. Š. gydytojo) ir pačios atsakovės A. Š. teismui duotus paaiškinimus. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovė A. Š. aiškiai pasakė, kad padovanojo vyresniajai dukrai jai priklausiusį turtą ir įgaliojo dukrą (2017 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 31:16-39:20 min.). Taip pat kolegija neįžvelgia, jog šis sandoris būtų žalingas atsakovei, ar nepagrįstas. Taigi , teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė A. Š. ginčijamus sandorius sudarė tinkamai išreikšdama savo valią ir suvokdama iš šių sandorių sudarymo kylančias pasekmes.

16Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, iš jų turėtų būti priteistinos atsakovių ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi tretieji asmenys nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame teisme, pagrindžiančių dokumentų, todėl jos jiems nėra priteisiamos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių taip pat nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18apeliacinį skundą atmesti.

19Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai