Byla 2-1509/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4922-661/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Vista Property, atstovaujamo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“, ieškinį atsakovei M. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – R. M. ir notarė Violeta Deveikienė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Vista Property, BUAB, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti tarp UAB „Jonavos valda“ (pavadinimas pakeistas į Vista Property, UAB) ir M. L. 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš M. L. Vista Property, BUAB, naudai 468 650 Lt, taip pat priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

5Ieškovas Vista Property, BUAB, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei M. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant saugoti ir juo naudotis, o nustačius, kad atsakovė minėto turto neturi ar turi nepakankamai – areštuoti lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė ir tikimybė, kad atsakovė, sužinojusi apie jai pareikštą reikalavimą, gali jai priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar atlikti kitus panašius veiksmus ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba jį padaryti neįmanomą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )), 3 pastatai (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )), kurių visų vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 60 200 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo Vista Property, BUAB, prašymą patenkino ir nutarė areštuoti 468 650 Lt sumai atsakovei M. L. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai nutarė areštuoti atsakovei M. L. priklausančias lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu Vista Property, BUAB.

7Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė jai priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju iškyla viešas interesas apsaugoti ieškovo, kaip bankrutavusios bendrovės, o kartu ir jos kreditorių, turtinius interesus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovė M. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

10Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Apeliantė nepagrįstai įtraukta byloje atsakove, nes iš ieškovo pateikto VĮ Registrų centro 2011 m. sausio 21 d. išrašo matyti, jog ginčijama 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4798 Vista Property, UAB, parduotas turtas buvo perparduotas 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr 6464-7 UAB „Baltic Real Estate Developers“. Todėl atsakovu byloje turi būti UAB „Baltic Real Estate Developers“. Atsižvelgiant į tai, negalėjo būti sprendžiamas ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu.

122. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, apeliantei būtų grąžinti žemės sklypai (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, jei apeliantė kartais nuslėptų turimą turtą.

133. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepagrįsdamas jos jokiais įrodymais.

144. Pirmosios instancijos teismas, neinformavęs apeliantės apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą, nenustatė ir neturėjo galimybės nustatyti atsakovės tikrosios finansinės padėties, todėl negalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis vien ieškovo nurodytais argumentais ir motyvuodamas vien tuo, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė.

155. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą nuomonę, kad teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi objektyviai įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar ieškinio reikalavimo suma konkrečiam atsakovui yra didelė, ar ne, kokia yra atsakovo turtinė padėtis ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-532/2007).

166. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, neatsižvelgė į apeliantės amžių ir į tai, kad turto areštas gali nulemti materialinių ir nematerialinių nuostolių atsiradimą, ji negalės gyventi pilnavertį gyvenimą. Be to, teismas privalėjo pareikalauti, jog ieškovas užtikrintų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą.

17Ieškovas Vista Property, BUAB, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeistą.

18Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas pagrįstai ieškinį pareiškė būtent apeliantei, nes neprašo teismo išreikalauti turtą iš dabartinio jo savininko UAB „Baltic Real Estate Developers“, tačiau prašo pripažinti sutartį, sudarytą tarp UAB „Jonavos valda“ (pavadinimas pakeistas į Vista Property, UAB) ir atsakovės, negaliojančia nuo jos sudarymo.
  2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jeigu būtų patenkintas ieškinys, dviejų žemės sklypų nuosavybės teisė pereitų atsakovei ir tokiu būdu būtų galima patenkinti ieškinį ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių: žemės sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „Baltic Real Estate Developers“, o ieškiniu prašoma, nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.
  3. Atsakovė apie savo turtinę padėtį nepateikė nei vieno įrodymo, kuris sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog yra paneigtas objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas dėl didelės reikalavimo sumos.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo, nepranešdamas apie tai apeliantei, nes jai suteikiama teisė būti išklausytai kreipiantis į teismą su skundu.
  5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė jokių faktinių bei teisinių pagrindų. Teismas neprivalo reikalauti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-206/2006).
  6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-532/2007, suformuota praktika, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas pažymi, kad minėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.
  7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos interesus, nes pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
  8. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas privalėjo pareikalauti, jog ieškovas užtikrintų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, nes tokią priemonę teismas savo iniciatyva privalo taikyti tik tada, kai tai būtina ginant viešąjį interesą. Tokio būtinumo šiuo atveju nebuvo.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės M. L. turtui.

23Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

24Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai byloje ją įtraukė atsakove, nes ginčijama 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4798 Vista Property, UAB, parduotas turtas 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6464-7 buvo perleistas UAB „Baltic Real Estate Developers“. Pastarajam byloje nedalyvaujant kaip atsakovui, ieškinio tenkinimas negalimas. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus, kaip nepagrįstus.

25Ieškovas Vista Property, BUAB, ginčija būtent su atsakove sudarytą sandorį (2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį), o ne tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Baltic Real Estate Developers“ sudarytą 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šalimi atsakovė nėra. Ieškovas ieškiniu prašo taikyti restituciją ne natūra, o piniginiu ekvivalentu. Tokio ieškinio tenkinimo atveju nebūtų jokio pagrindo iš turto pirkėjo UAB „Baltic Real Estate Developers“ išreikalauti 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirktą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas yra tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis, nepagrįsti yra apeliantės argumentai, kad teismui priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, atsakovei būtų grąžinti žemės sklypai (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )), nes tokiu atveju turėtų būti nuginčytas 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas, o ne 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

26Kaip matyti iš ieškinio dalyko, atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra pareikštas pakankamai didelės apimties (468 650 Lt) turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir kad ji galės įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo jokiais įrodymais ir neįvertino atsakovės finansines galimybes, atmestini. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad teismas nepagrįstai jai nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo bei pagrįstumo, paduodant atskirąjį skundą. Šiuo atveju atsakovė tokia teise pasinaudojo, tačiau, kaip jau minėta, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad, galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, atsakovė galės jį įvykdyti.

27Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovės M. L. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, atmestini, kaip nepagrįsti.

28Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į jos amžių, į tai, kad turto areštas gali nulemti jai materialinių ir nematerialinių nuostolių atsiradimą. Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovei motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.). Kaip mini pati atsakovė atskirajame skunde, taip pat gali būti pareikalauta ieškovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 147 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl tokio nuostolių atlyginimo užtikrinimo į pirmosios instancijos teismą turi kreiptis pati atsakovė su prašymu, pateikdama preliminarų tokių galimų nuostolių apskaičiavimą bei nurodydama aplinkybes, įrodančias tokių nuostolių atsiradimo galimybę.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

31Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Vista Property, BUAB, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 5. Ieškovas Vista Property, BUAB, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo Vista... 7. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovė M. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 11. 1. Apeliantė nepagrįstai įtraukta byloje atsakove, nes iš ieškovo pateikto... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, jog... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas, neinformavęs apeliantės apie laikinųjų... 15. 5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje... 16. 6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir šalių interesų... 17. Ieškovas Vista Property, BUAB, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 18. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d.... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti... 23. Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių... 24. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai byloje ją... 25. Ieškovas Vista Property, BUAB, ginčija būtent su atsakove sudarytą sandorį... 26. Kaip matyti iš ieškinio dalyko, atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra... 27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus... 28. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą....