Byla e2A-455-440/2018
Dėl kompensacijos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1026-797/2018 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė: 1) panaikinti I. K. ir A. K. bažnytinės santuokos, sudarytos ( - ) ( - ) bažnyčioje, apskaitos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašą, padarytą ( - ), įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo A. K. kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo; 2) šalių nepilnamečio sūnaus E. K., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. K.; 3) iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymui priteisti 220,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 6) padalinti santuokos metu įgytą turtą, už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nepriteisiant iš jos kompensacijos atsakovui; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K.
  1. Ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o kadangi atsakovas tai pripažįsta, nenorinti atskleisti santuokos iširimo priežasčių dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia lėšų iš atsakovo kas mėnesį po 220 Eur, nes jos pajamų neužtenka, o išlaidos sūnui didelės. Kadangi jos pajamos mažos, padeda jos tėvas. Nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos sutinka iš dalies su atsakovo pateiktomis sąlygomis ir pastabomis, nesutinka, kad ji turi teikti ataskaitą apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, sutinka, kad vaiko grąžinimo laikas būtų nuo 19 iki 20 val., nes ji taip pat turi planuoti savo laiką.
  1. Atsakovas nurodė, jog sutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, neprieštarauja, kad po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Prašė, kad ieškovė, keisdama sūnaus gyvenamąją vietą, prieš 3 mėn. informuotų atsakovą ir iki kol sūnus pradės lankyti mokyklą, nekeisti sūnaus gyvenamojo miesto, kad vaiko tėvui būtų galima (užtikrintos) įgyvendinti įstatymuose numatytas teises ir pareigas dalyvaujant sūnaus auklėjime. Nurodė, kad sutinka išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikti po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė kas 6 mėnesiai (iki liepos 20 d. ir iki sausio 20 d.) atsakovui turi teikti gautų periodinių išmokų panaudojimo ataskaitas apie pirkinius ir (ar) paslaugas elektroniniu paštu. Sutiko, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis būtų paskirta ieškovė. Atsiliepime taip pat nurodė, jog ieškovė turi sumokėti jam 4000 Eur sumą už jos buto pagerinimą.
  1. Atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo iš ieškovės prašė priteisti 4000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už tai, jog jis santuokos metu pagerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti turtą.
  1. Ieškovė su atsakovo patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies: sutiko, kad iš jos atsakovui būtų priteista 4000 Eur dydžio kompensacija, tačiau nesutiko, kad ji būtų priteista už buto pagerinimą, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl atlikto remonto ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vertė padidėjo, t. y. kad turtas buvo pagerintas. Ieškovė sutiko, kad šalių santuokos metu šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis lėšomis bei darbu buvo atlikti buto paprastojo remonto darbai, ne kapitalinio remonto darbai, jie buvo atlikti atsakovo iniciatyva, siekiant pakeisti buto interjero stilių. Iki remonto atlikimo butas buvo tvarkingas, neseniai suremontuotas, visiškai tinkamas gyventi šalių šeimai, todėl atlikti remonto darbai nebuvo būtini, tai patvirtina pateikiamos fotonuotraukos. Atsakovo santaupos nepakliuvo į šeimos biudžetą ir nebuvo naudojamos buto remonto darbams. Nors atsakovas nepateikia jokių duomenų į bylą apie turto vertės padidėjimą dėl atliktų buto paprastojo remonto darbų, ieškovė pripažįsta, jog atsakovas turi teisę į kompensaciją. Kadangi ieškovės turtinė padėtis sunki, ji prašė nustatyti maksimalų šios kompensacijos sumokėjimo terminą – ne mažiau kaip 2 metus, o ieškovei pavykus parduoti butą anksčiau, ji atsakovui sumokėtų kompensaciją anksčiau.
  1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – institucijos) atstovė pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima skyriuje dėl netinkamos vaiko priežiūros nėra žinoma, nusiskundimų nėra gauta. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, jog vaikui nėra nustatyta specialių poreikių, todėl atsižvelgiant į Lietuvoje minimalią mėnesinę algą, priteisiamas išlaikymas gali būti sumažintas iki 200 Eur kas mėnesį. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, jog ligos atveju abu tėvai bendru sutarimu rūpinasi vaiko auklėjimu, todėl numatyti pareigą būtų logiška, kaip ir pailginti atsakovui vaiko sugrąžinimo laiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19 iki 20 val.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Panaikino 2012 m. rugpjūčio 17 d. įrašą Nr. 499 apie atsakovo ir ieškovės sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 190 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-09-01) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Padalijo santuokos metu įgytą turtą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją už buto remontą, kompensacijos sumokėjimą atidedant ketveriems metams. Priteisė iš atsakovo valstybei 330 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą bei 126,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Teismas dalyje dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalys dirba, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, kurio vertė viešame registre nurodyta 86 886 Eur, atsakovas turėjo nuosavybės teise registruotą butą, kurį pardavė ir gavo 25 000 Eur. Teismo nuomone, abiejų gaunamos pajamos, turimas turtas, gautos atsakovo lėšos jį pardavus, yra pakankami teikti išlaikymą vaikui lygiomis dalimis, abu yra darbingi. Teismas sprendė, jog abu tėvai vaiko išlaikymui gali skirti po 190 Eur, nes abiejų turtinė padėtis tai leidžia padaryti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto (atsakovo) turtinę padėtį, t. y. nevertino aplinkybių, jog keičiama darbovietė, kurioje bus mokamas mažesnis – 850 Eur dydžio darbo užmokestis, kad atsakovas ketina įsigyti naują būstą, dėl kurio įsigijimo gali tekti kreiptis į banką dėl paskolos gavimo bei to, kad bendraujant su vaiku, vaiko išlaikymui teks skirti papildomų lėšų, kurios nebus susijusios su vaiko išlaikymui mokamomis pinigų sumomis.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė pateikė pagrįstą vaiko poreikių apskaičiavimą. Ieškovė pateikė teismui neobjektyvią informaciją susijusią su realiai patirtomis išlaidomis.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto (atsakovo) turtinė padėtis leidžia jam nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 190 Eur dydžio mokamas periodines išmokas. Jis yra sveikas, darbingas, neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas pripažino, kad gali teikti didesnį nei 150 Eur išlaikymą.
    1. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu pagrindė nepilnamečio sūnaus poreikių apskaičiavimą. Nors ir negali detaliai įvertinti vis didėjančius ir kintančius vaiko poreikius. Be to sūnui likus gyventi su ieškove jai tenka didesnė išlaikymo našta nei atsakovui. Atsakovas nesutiko prisiimti dalį nedarbingumo dienų vaiko slaugai.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl iš apelianto A. K. nepilnamečiam sūnui E. K. priteisto išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

  1. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – šalių mokėjimų suvestines, „Swedbank“ AB, darbuotojo rekvizitus, trumpųjų žinučių susirašinėjimo kopiją, šalių elektroninio laiško susirašinėjimo turinio kopiją motyvuodamas tuo, kad pateikti duomenys paneigia ieškovės pateiktus duomenis. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su jais, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, apeliantas nenurodė dėl kokių priežasčių šių duomenų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes duomenys yra už 2017 m. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas atsisako priimti ir nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų.

12

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. K. ir apeliantas (atsakovas) A. K. yra E. K., gimusio ( - )., tėvai (t. 1, b. l. 10). VĮ „Registrų centro“ duomenimis nustatyta, kad šalys bendrąją jungtine nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (t 1, b. l. 11–15). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, kurio vertė viešajame registre nurodyta 86 886 Eur (t. 1 b. l. 12). Apeliantui nuosavybės teise priklausė butas, kurį apeliantas pardavė ir gavo 25 000 Eur (1 t. b. l. 184).VĮ „Regitra“ duomenimis, santuokoje įgyta transporto priemonė „Peugeot 605“, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 16). Pagal byloje esančius duomenis, šalys bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, o nepilnametis sūnus gyvena su ieškove motina I. K..
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.
  1. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
  1. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
  1. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį, t. y., neatsižvelgė į aplinkybes, kad keičiama darbovietė, kurioje bus mokamas mažesnis 850 Eur dydžio darbo užmokestis, kad atsakovas ketina įsigyti naują būstą, dėl kurio įsigijimo gali tekti kreiptis į banką dėl paskolos gavimo bei to, kad bendraujant su vaiku, vaiko išlaikymui teks skirti papildomų lėšų, kurios nebus susijusios su vaiko išlaikymui mokamomis pinigų sumomis.
  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas, iš apelianto (atsakovo) priteisti nepilnamečiui sūnui po 220 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas, vertino aplinkybes, susijusias su apelianto (atsakovo), taip pat ir ieškovės turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuoką įregistravo ( - ) bažnyčioje, o jos sudarymo įrašas įregistruotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( - ), įrašo Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 9). ( - ). jiems gimė sūnus E. K.. Teismas vertino, kad šalys dirba, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, kurio vertė viešame registre nurodyta 86 886 Eur (t. 1, b. l. 12), apeliantas (atsakovas) nuosavybės teise turėjo registruotą butą, kurį pardavė ir gavo 25 000 Eur (t. 1, b. l. 184). Teismas padarė išvadą, jog abiejų šalių gaunamos pajamos, turimas turtas, gautos atsakovo lėšos jį pardavus, yra pakankami teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui lygiomis dalimis, abi šalys yra darbingos. Vertino aplinkybę, kad apeliantas pripažino, jog jis turi galimybę teikti ir didesnį nei 150 Eur išlaikymą, nes kitas lėšas jis teiktų vaikui savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad apeliantas turi galimybę teikti ir didesnį, negu jis sutinka, t. y. 150 Eur sumos, išlaikymą. Pirmosios teismas įvertinęs, kad vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 380 Eur, esant panašiai abiejų šalių (tėvų) turtinei padėčiai, taikydamas prioritetą vaiko interesams, sprendė, jog abu tėvai vaiko išlaikymui gali skirti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia tai padaryti. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl vaiko poreikių, tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad prašoma suma nėra užaukštinta ir laikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais ir išvadomis.
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis ) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  1. Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra sudaręs su ( - ) sutartį „ Saugaus vaiko fondas“ vaiko naudai ir kas mėnesį moka po 30 Eur. Šios sutarties galiojimo pabaiga 2032-12-27. Vaikui suėjus 18 m. bus išmokėta preliminari 6090 Eur suma. Be to apeliantas nurodė, kad bendraudamas su vaiku taip pat patirs papildomas išlaidas. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu neturi gyvenamosios vietos, gautas lėšas dėl parduoto jam nuosavybės teise priklausiusio buto skirs lėšas naujo būsto įsigijimui, kurių gali nepakakti, gali tekti kreiptis į banką paskolos suteikimui. Apelianto vertinimu ieškovė pateikė teismui neobjektyvią informaciją susijusią su realiai patirtomis išlaidomis ir kita. Apelianto vertinimu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti iš jo priteistą vaikui išlaikymą. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, ar teismo išvadomis turi pareigą pateikti įrodymus paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad vaiko poreikiai yra mažesni, kad jo išlaikymui reikalinga mažesnė suma nei priteista iš atsakovo.
  1. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, paskolų prisiėmimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Tai, kad atsakovas moka įmokas ir vaikui sulaukus pilnametystės galimai bus sukaupta suma, rodo tėvo rūpinimąsi sūnaus ateitimi, tačiau tai nesuteikia pagrindo mažinti priteistą sumą reikalingą kasdieniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios nepriklausomai, kad tėvai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Byloje pirmosios instancijos teismas įvertino šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl apelianto argumentai, kad jis pagal savo pajamas neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo nepagrįsti.
  1. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlandsjudgementof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Be to konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

14Dėl bylos procesinės baigties.

  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio po 190 Eur per mėnesį nustatyto nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Apelianto nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sumažinti priteistą išlaikymą iki 150 Eur, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas byloje įrodymus įvertino netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertino tiek apelianto (atsakovo), tiek ir ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, vaiko amžių, vaiko poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas ir išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikusi atsiliepimą į apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto (atsakovo) 315 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančias šias aplinkybes. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į ieškovės pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

17Apeliacinį skundą atmesti.

18Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą.

19Priteisti ieškovei I. K., a. k. ( - ) iš apelianto (atsakovo) A. K., a. k. ( - ) 315 Eur ( tris šimtus 15 eurų ) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

21Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai