Byla 2A-722-345/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ atstovei Kristinai Biekštytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ ieškinį atsakovui N. G., dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo N. G. įmonės patirtas 2 514,40 Lt. mokymo išlaidas, 7120 Lt netesybas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, bei 289 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2007-10-29 šalys sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo įsisavinti profesinio mokymo centre, pagal vairuotojo mokymo programą suteikiamas teorines ir praktines žinias, įsidarbinti bendrovėje autobuso vairuotoju ir dirbti ne mažiau kaip trejus metus (b.l.24-26), o ieškovas įsipareigojo įdarbinti atsakovą vairuotoju ir mokėti jam atlyginimą už atliekamą darbą. Atsakovui baigus mokymo programą 2007-12-07 su atsakovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 26-2013, pagal kurią atsakovas nuo 2007-12-10 priimtas į UAB „Vilniaus autobusai“ vairuotoju-konduktoriumi. 2008-05-08 darbo sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta (DK 127 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovas pažeidė susitarimo dėl darbuotojo parengimo darbui bendrovėje 2007-10-29 susitarimo Nr.48-F.2007/254, 2.3 p., pagal kurį įsipareigojo nenutraukti darbo sutarties trejus metus nuo darbo sutarties sudarymo dienos.

4Atsakovas N. G. su ieškiniu nesutiko. Darbo sutartis dėl atsakovo sveikatos. Nurodė, kad tokia materialinė atsakomybė Darbo kodekse nėra numatyta. Sudarant darbo sutartį atsakovas nuo 1978 m. iki įsidarbinimo turėjo teisę ir kvalifikaciją vairuoti visų tipų automobilius. Pagal šias kategorijas atsakovas dirbo iki įsidarbinimo ir pas ieškovą. Tačiau ieškovas neįdarbina vairuotojų, kol jie nepasirašo ieškovo nurodytos mokymo sutarties, todėl atsakovas tokią sutartį pasirašė. Nutraukiant darbo sutartį visi darbo sutarties nutraukimo klausimai buvo išspręsti susitarimu ir su atsakovu atsiskaityta.

5Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo N. G. už profesinio parengimo ir kvalifikacijos kursus 2514,40 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo 2008-08-20 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,40 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ atsakovui N. G. 650 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad šalių susitarimas dėl darbuotojo parengimo darbui atitinka DK 95 str. 5 d. nuostatas. Atsakovas mokymo centre lankė kursus, todėl turi atlyginti 2 514,40 Lt už profesinio parengimo ir kvalifikacijos kursus. Kadangi iki darbo sutartiesties nutraukimo atsakovas bendrovėje dirbo 5 mėnesius ir nepasinaudojo profesinio rengimo ir kvalifikacijos paslaugų teikimu, kurių vertė per metus yra 7 120 Lt, todėl reikalavimą priteisti 7 120 Lt nuostolius, atmetė. Pažymėjo, kad ieškovo prašomi priteisti 7 120 Lt nuostoliai nėra paremti jokiais įrodymais.

6Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo N. G. visą 9 634,40 Lt skolą, 5 proc. procesines palūkanas, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-10-29 susitarimas dėl darbuotojo parengimo darbui bendrovėje Nr. 48-F.2007/254, buvo sudarytas dar iki darbo sutarties pasirašymo, todėl tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriems reguliuoti netaikytinos darbo teisės normos. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja LR CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti bet kokias įstatymams neprieštaraujančias sutartis. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas reikalavimas priteisti baudą remiantis DK 95 str. 5 d., yra naikintinas.

7Susitarimas, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo baigti kursus, įsidarbinti pas apeliantą ir dirbti 3 metus, yra sudarytas vadovaujantis civilinės teisės normomis, todėl 7 120 Lt yra laikoma bauda už atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sutartinių netesybų yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Apeliantas jau buvo kreipęsis į teismas dėl analogiškos sumos priteisimo ir Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2007-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133-486/2007 priteisė šią sumą iš kito skolininko. Pažymi, kad teismai negali dviprasmiškai vertinti tos pačios situacijos, todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo priimtas sprendimas yra iš dalies naikintinas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

10Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007-10-29 susitarimu Nr.48-F.2007/254, dėl darbuotojo parengimo darbui bendrovėje įsipareigojo apmokyti atsakovą UAB „Vilniaus autobusai“ profesinio mokymo centre 2007-10-29 - 2007-12-07 vyksiančiuose kursuose, pagal autobuso vairuotojo, turinčio teisę vairuoti D kategorijos automobilius, mokymo programą. Kursų kaina 2 514,40 Lt (1.1 p.). Asmeniui sėkmingai baigus minėtus mokymo kursus ieškovas įsipareigojo atsakovą įdarbinti bendrovėje ir mokėti jam atlyginimą (1.2 p.). Atsakovui dirbant bendrovėje, sudaryti jam tinkamas profesinio tobulinimosi sąlygas ir nemokamai teikti jam šias profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas, kurių vertė per 1 metus sudaro ne mažiau kaip 7 120 Lt (1.3 p.). Atsisakius sudaryti darbo sutartį, be rimtų priežasčių, nutraukus darbo sutartį neišlaikius išbandymo laikotarpio, ar asmens prašymu arba bendrovės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės neišdirbus bendrovėje 3 metų, atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrovei 2 514,40 Lt kursų kainą ir už profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas, kurių vertė per 1 metus sudaro ne mažiau kaip 7 120 Lt. Atsakovui baigus mokymo programą 2007-12-07 su atsakovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 26-2013, pagal kurią atsakovas nuo 2007-12-10 priimtas į UAB „Vilniaus autobusai“ vairuotoju-konduktoriumi. 2008-05-08 darbo sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta (DK 127 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 514,40 Lt mokymo išlaidas, 7 120 Lt kvalifikacijos kėlimui turėtas išlaidas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, ir bylinėjimosi išlaidas.

11Byloje nustatyta, kad 2007-10-29 šalių susitarimas Nr.48-F.2007/254, dėl darbuotojo parengimo darbui bendrovėje Nr. 48-F.2007/254, buvo sudarytas iki darbo sutarties pasirašymo, todėl kolegija pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja LR CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti bet kokias įstatymams neprieštaraujančias sutartis.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2007-10-29 sutartimi iki darbo sutarties sudarymo prisiėmė pareigą ieškovui sumokėti 2 514,40 Lt mokymo išlaidas, jei atsakovas bendrovėje neišdirbs 3 metų.

13Atsakovas nurodo, jog atsakovas nuo 1978 m. iki darbo sutarties sudarymo turėjo visus profesinius įgūdžius dirbti ypatingomis sąlygomis, t.y., turėjo teisę vairuoti visų tipų automobilius, ir pagal šias kategorijas jis dirbo iki darbo sutarties bendrovėje sudarymo, todėl su atsakovu sudaryti tokio pobūdžio sutarties nebuvo pagrindo.

14Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas jau nuo 1997-04-04 turėjo teisę vairuoti D kategorijos automobilius. Tačiau rašytinių įrodymų, t.y., darbo sutarčių, Socialinio draudimo pažymėjimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iki darbo sutarties sudarymo turėjo realius įgūdžius vairuoti D kategorijos automobilius, byloje nepateikta. Atsakovas neneigia, jog UAB „Vilniaus autobusai“ profesinio mokymo centre 2007-10-29 - 2007-12-07 išklausė 75 val. teorinį mokymą ir jam buvo suteikta 25 val. praktinio vairavimo D kategorijos automobiliu kurso programa. Atsakovas 2008-07-25 raštu sutiko ieškovui sumokėti 2 514,40 Lt mokymo išlaidų sumą (b.l.32), bei neginčijo minėtos mokymo programos kainos. Taigi, esant šioms aplinkybėms iš atsakovo pagrįstai priteista 2 514,40 Lt mokymo išlaidų suma.

15Atsakovui sėkmingai baigus mokymo programą, 2007-12-07 su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 26-2013. Taigi, tarp ieškovo ir atsakovo civiliniai teisiniai santykiai baigėsi, ir prasidėjo darbo teisiniai santykiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys darbo sutartimi (7 p.) sulygo ir dėl DK 95 str. 4-5 d. nustatytų sąlygų, t.y., atsakovas darbo sutarties 7 p. įsipareigojo darbdaviui atlyginti jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties. Taigi, DK 95 str. 5 d., yra aiškiai apibrėžta, kad darbuotojas atlygina darbdaviui tik realiai turėtas jo išlaidas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms. Vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus LR CPK numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas išlaidas atsakovo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ar stažuotėms. Taip pat, kad tokie mokymai, kvalifikacijos kėlimas ar stažuotės iš viso buvo organizuojamos ir vyko atsakovui dirbant bendrovėje. Iš esmės ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo 7 120 Lt kvalifikacijos kėlimui, savo reikalavimus grindžia LR CK 6.71 str. nustatytomis netesybomis. Pažymėtina, kad prašant priteisti darbdavio turėtas išlaidas darbuotojo kvalifikacijai kelti ar stažuotėms, LR CK 6.71 str. nėra taikytinas, nes darbdavio turėtos išlaidos priteistinos vadovaujantis DK 95 str. 5 d. Tuo tarpu netesybos LR CK 6.71 str. prasme, atlieka kompensuojamąją funkciją siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą arba netinkamai įvykužius prievolę (LR CK 6.73 str. 1 d.). Be to, netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, t.y., jomis siekiama atlyginti nukentėjusiąjai šaliai nuostolius. Kadangi 7 120 Lt reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, o darbdavys neįrodė turėtų šių išlaidų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje.

16LR CPK 4 str. nustatyta, kad teismai taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Ši teisės norma neužkerta kelio teismams sprendžiant bylas atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, tačiau ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Taigi apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133-486/2007, kaip precedentu.

17Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str., kolegija,

Nutarė

19Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai