Byla 2S-878-611/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

3kolegijos teisėjų (pranešėjo) Andžej Maciejevski ir Romualdos Janovičienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Sergejaus Solodkino atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo Sergejaus Solodkino pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Pareiškėjas Sergejus Solodkinas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad jis yra invalidas nuo vaikystės, juo tapo iki sulaukdamas 18 metų.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, jog LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Todėl teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, kurių įstatymų nenustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) 2007-12-20 rašto matoma, kad pareiškėjui pirmą kartą neįgalumas buvo nustatytas sukakus 20 metų. Neįgalumą fiziniui asmeniui nustato NDNT pagal jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teismas negali priimti pareiškimo, kadangi tai yra ne teismo, o NDNT kompetencija. Neįgalumo fakto nustatymui yra nustatyta neteisminė tvarka.

8Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigoti teismą priimti pareiškimą. Nurodo, jog teisės aktuose reglamentuojančiuose NDNT kompetenciją nėra numatyta, kad ši tarnyba galėtų spręsti pagal jo sveikatos būklę ar turėjo būti pripažintas neįgalumas iki pirminio jo neįgalumo nustatymo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad šiam juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui turi būti paskirta teisminė ekspertizė. LR CPK 212 str. tvarka gali būti paskirta ekspertizė, kurios pareiškimu yra prašoma, nes kitaip neįmanoma įrodyti neįgalumo nuo vaikystės. Lietuvos Aukščiausias Teismas pasisakė, jog juridinę reikšmę turinčius faktus galima nustatyti, kai yra tam nustatytos tam tikros aplinkybės, viena iš jų – kai be teismo, kita tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę pareiškėjas negali. Prašomo neįgalumo nustatymo iki 18 metų negali spręsti kitos tarnybos, išskyrus paskirtą teismo ekspertizę.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

11Pareiškėjas iš esmės prašo nustatyti neįgalumo atsiradimo laiką – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra invalidas nuo vaikystės, juo tapo iki sulaukdamas 18 metų.

12Sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 3 d. 2 p., Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-02-22 įsakymu Nr. A1-50 patvirtintų NDNT nuostatų 6 str. 1 d. 1 p.). Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. A1-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 1, 2, 6.1 p.). Pareiškėjas turi teisę apskųsti Ginčų komisijai NDNT priimtus sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (Aprašo 6.1 p.). Ginčų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 14 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 11 p.). Taigi pareiškėjo neįgalumo atsiradimo laikui nustatyti teisės aktai numato specialią tvarką ir sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti nagrinėti reikalavimą dėl tokio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 137 str. 2 d. 1 p.).

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (LR CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai