Byla I-630-426/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VVV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VVV“ skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Anai Lajauskienei ir Valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VVV“ (toliau – ir UAB VVV, pareiškėjas) 2010 m. gruodžio 11 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kurio reikalavimus vėliau patikslino (b. l. 79-86), dėl Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimų. Patikslintame skunde UAB „VVV“ prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį 38,31 kv. m. bendrojo ploto ūkinį pastatą – kiemo rūsį, esantį adresu Žirmūnų g. 1A, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0486-3129. Paaiškino, kad neuždraudus atsakovei perleisti ar kitaip suvaržyti jai nuosavybės teise priklausančio turto – kiemo rūsio, atsakovas turės galimybę disponuoti šiuo turtu ir nesąžiningai jį perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims arba suvaržyti teises į jį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (b. l. 79-86).

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino (b. l. 125-126).

7Teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus konstatavo, kad jie iš esmės grindžiami prielaidomis, nepateikiant įrodymų, kad gali kilti padariniai, dėl kurių, tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjai palankus sprendimas, nebūtų įmanoma jo įvykdyti.

8III.

92010 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 135-137) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria išspręstas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skunde išdėstė šiuos nesutikimo su atsisakymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus: 1. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Pareiškėjo manymu, vien tai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovas turės galimybę laisvai disponuoti kiemo rūsiu, esančiu Žirmūnų g. 1A, Vilniuje, jį perleisti arba suvaržyti, jau kelia grėsmę, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą jį įvykdyti bus sunkiau arba net neįmanoma. 2. Teismas atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones visiškai nesiaiškino ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebus pažeistas ekonomiškumo principas.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

11Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, liudijančių apie savivaldybės realius ketinimus įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka perduoti turtą tretiesiems asmenims arba suvaržyti teises į jį. 2. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr. AS15-183/2006. Nr. AS143-417/2008) ir pažymi, kad teismas spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (71 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

15Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį 38,31 kv. m. bendrojo ploto ūkinį pastatą – kiemo rūsį, esantį adresu Žirmūnų g. 1A, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0486-3129.

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo visų pirma turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

17Įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nėra realios grėsmės pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra įrodymų, liudijančių apie savivaldybės realius ketinimus įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka perduoti jai priklausantį turtą – 38,31 kv. m. bendrojo ploto ūkinį pastatą – kiemo rūsį, esantį adresu Žirmūnų g. 1A, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0486-3129, tretiesiems asmenims arba suvaržyti teises į jį. Nesant įrodymų dėl pradėtos turto perleidimo ar kitokio teisių į turtą suvaržymo procedūros, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstas hipotetinėmis prielaidomis, kurios nepatvirtina, jog, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas.

18Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), taigi pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

19Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21pareiškėjos UAB „VVV“ atskirąjį skundą atmesti.

22Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai