Byla 2A-1114-115/2012
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje yra kilęs ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo bei pagrįstumo.

5Ieškovas prašė pripažinti atsakovo vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių padarinių. Paaiškino, kad 2006-03-09 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BP1539060113, 2008-03-14 buvo atliktas šios sutarties pakeitimas Nr. BP1539060113-P-1, pagal kuriuos atsakovas ieškovui suteiktas 125 695 EUR kreditas. Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Be to, ieškovas savo prievolių pagal minėtą sutartį neįvykdymo riziką 2008-03-18 apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovui uždelsus laiku įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, ieškovas iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-10-21 sužinojo, kad minėta kredito sutartis atsakovo vienašališkai nutraukta 2010-08-29. Atsakovas nutraukė kredito sutartį net neįsitikinęs, kad ieškovas gavo jam siųstus pranešimus dėl sutarties nutraukimo, neįsitikinęs apie ieškovo galimybes toliau vykdyti sutartį.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigiant, kad kredito sutartis buvo nutraukta laikantis sutarties ir galiojančių teisės normų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, remdamasis Lietuvos pašto raštu, kaip nepagrįstą atmetė ieškovo argumentą, kad jis nežinojo apie įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ėmėsi priemonių, kad nebūtų nutrauktos sudarytos kredito sutartys ir, jau esant sutarties pažeidimui, nedėjo maksimalių pastangų sutartims išsaugoti. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į atsakovą dėl kredito sutarties atnaujinimo, tačiau nepateikė atsakovui jo reikalautų dokumentų, kurie būtų pagrindas priimti sprendimą dėl kredito sutarties atnaujinimo.

10Teismas kritiškai vertino ieškovo galimybes tinkamai vykdyti kredito sutartį, kadangi kitų įrodymų apie pajamas (išskyrus tvirtinančias, kad per mėnesį gauna 100 Lt) ieškovas nepateikė, o savo galimybes grąžinti tiek kreditą, tiek kitus mokėjimus sieja su skolinimusi iš giminaičių. Ieškovo save laikymą mokiu teismas vertino kaip perdėtai optimistinį, o jo požiūrį į kreditavimą – neatsakingu skolinimusi. Ieškovui nemokant palūkanų bei negrąžinant pagal nustatytą grafiką paskaičiuoto kredito likučio atsakovas negavo to, ko tikėjosi gauti, t.y. tiek susigrąžinti savo pinigines lėšas, tiek ir gauti pelną.

11Tarp šalių sudaryta kredito sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, todėl sprendė, kad taikytinos ir CK 6.889 str. papildomos garantijos kredito gavėjui. Byloje nagrinėjamu atveju buvo uždelsta mokėti daugiau nei vieną mėnesį ir nesumokėta per papildomai nustatytą terminą, tačiau mokėtina suma mažesnė nei 10 procentų bendros kredito sumos. Kredito sutartyje nebuvo susitarta dėl konkretus nesumokėtos sumos dydžio, kuris būtų pagrindas nutraukti sutartį. Tai traktuotina kaip nesąžininga ir apribojanti ieškovo teises sąlyga CK 6.188 str. 2 d. 2 p. aspektu, tačiau nelemianti kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

12Kadangi ieškovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nesumokėjo įsiskolinimo per papildomai nustatytą terminą, vėlavimams sumokėti įmokas esant esminiu kredito sutarties pažeidimu, o pagal sutarties esmę griežtam prievolės sąlygų laikymuisi turint esminę reikšmę, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo panaikinti 2011-05-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

15Skundą grindžia tokiais argumentais:

161. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2004-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-346/2004, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1618/2002) CK 6.217 str. 2 d. pagrindai turi būti realūs ir suponuoti, kad tolesnis sutarties galiojimas reikštų itin nepageidautinus ir sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio praradimus. Tokia situacija ieškovo ir atsakovo santykiuose nesusidarė. Sudarant sutartį atsakovas turėjo tokius pat duomenis apie ieškovą bei jo pajamas, kaip ir sutartį nutraukdamas. Jei būtų nerealus sutarties vykdymas ateityje, toks verslininkas ir profesionalas, kaip kredito įstaiga, būtų nesuteikusi kredito tokiomis sąlygomis, kokiomis suteikė, arba iš viso nebūtų sudariusi sutarties.

172. Jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta fizinių asmenų nemokumo sąvoka. Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatyme ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijoje pateiktų nemokumo apibrėžčių ieškovas neatitinka. Ieškovo pajamos nuo sutarties pasirašymo nesikeitė. Taigi, jei kredito įstaiga sudarydama sutartį su vartotoju suteikė jam tokias sąlygas, turėdama visą informaciją apie jo pajamas ir galimybes, tai neturėtų po kurio laiko nutraukti sutarties teigiant, kad jis yra nemokus ir bus nepajėgus vykdyti sutarties ateityje, nors ieškovas tik laikinai nesugebėjo tinkamai vykdyti sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Tuo labiau, kad ieškovo įsiskolinimas neviršijo CK 6.889 str. nustatytos ribos.

183. Teismas pripažino, jog sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo yra vartojimo. Kadangi nebuvo nustatyta CK 6.889 str. įtvirtinta sąlyga, sutarties nutraukimas yra nesąžiningas ir pažeidžia ieškovo teises bei CK 6.188 str. 2 d. 2 p. Sutarties sąlyga, nepagrįstai sugriežtinanti ir apsunkinanti ieškovo padėtį ir teismo pripažinta nesąžininga, negali būti taikoma sutarties šalių santykiams, o kredito davėjo teisei inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą turi būti taikomos CK 6.889 str. nuostatos.

194. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009) sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Todėl sutarties 56 dalis yra laikytina nesąžininga ir pažeidžianti ieškovo, kaip vartotojo, teises bei interesus. Pateiktas Lietuvos pašto patvirtinimas apie dokumentų įteikimą, neatskleidžia, kokie būtent dokumentai ieškovui buvo įteikti. Taigi nebuvo užtikrintas tinkamas konkrečių dokumentų įteikimas. Taigi sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CK 6.217 str. ir 6.889 str. nuostatas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2011-05-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia tokius esminius atsikirtimus:

211. Jokių įrodymų apie tai, kad suteikiant kreditą ieškovo pajamos buvo lygiai tokios pat kaip ir vienašalio kredito sutarties nutraukimo metu, pateikta nebuvo. Tokie ieškovo dėstomi faktai yra naujai atsiradusios aplinkybės, kurios iš viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nagrinėjamos ir teismui pateiktos. Dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju vienašalis kredito sutarties nutraukimas siejamas su įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymu, todėl ieškovo mokumo/nemokumo klausimas esminės reikšmės sutarties nutraukimo teisėtumui neturi.

222. CK 6.886 str. 1 d. įtvirtinta nuostata kas yra laikoma vartojimo kreditu. To paties straipsnio 3 d. 1 p. pasakyta, jog šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai pagal kredito sutartį kreditas suteikimas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Vadinasi ieškovo ir atsakovo pasirašyta kredito sutartis nėra vartojimo sutartis. Taigi netaikomos ir specialios būtinos sąlygos vartojimo kredito sutarties nutraukimui.

233. Atsakovas teismui pateikė AB „Lietuvos paštas“ rašytinį dokumentą, kuris tvirtina, kad ieškovui raštas apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą buvo įteiktas asmeniškai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu toks dokumentas nebuvo nuginčytas ir pripažintas tinkamu įrodymu.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

26Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas veikė teisėtai vienašališkai nutraukdamas su ieškovu sudaryta kredito sutartį.

27Byloje nustatyta, kad apeliantas ir ieškovas 2006 m. kovo 9 d. sudarė kredito sutartį dėl 98471 EUR paskolos suteikimo buto pirkimui (b. l. 11-12). Galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2045 m. kovo 9 d. 2008 m. kovo 14 d. sudarytas dalinis kredito sutarties sąlygų pakeitimas ir papildymas, kuriuo papildyta kredito paskirtis nustatant, kad kreditas skirtas buto su požeminiu garažu, pirkimui, apdailos darbų užbaigimui bei būsto apdailos darbams panaudotų nuosavų apelianto lėšų refinansavimui, bei padidinta bendra kredito suma iki 125695 EUR, suteikiant papildomai 27224 EUR kredito dalį (b. l. 10). Taigi šalių sudaryta ginčo kredito sutartis, kaip sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.193 str.).

28Kredito sutartimi apeliantas įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną banke atidarytoje apelianto banko sąskaitose ar sąskaitose būtų sukaupta pinigų suma, reikalinga pagal sutartį grąžintinos kredito dalies, mokėtinų palūkanų ar kitų sumų sumokėjimui. Kredito sutartyje be kita ko buvo įtvirtina korespondentinė atsakovo teisė nutraukti sutartį arba pareikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu apeliantas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo atsakovo raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos (Kredito sutarties 56.1. punktas). Pagal Kredito sutarties 57 punktą sutartis laikoma nutraukta vienašališkai atsakovo apeliantui per atsakovo nustatytą terminą nepašalinus nurodyto sutarties pažeidimo be atskiro raštiško atsakovo pranešimo.

29Atsakovas 2010 m. liepos 29 d. išsiuntė apeliantui raštišką pranešimą iki 2010 m. rugpjūčio 29 d. sumokėti 842,18 EUR įsiskolinimą, nes priešingu atveju Kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 77-79). Kad šis pranešimas apeliantui buvo įteiktas pasirašytinai tiesioginių įrodymų byloje nėra, išskyrus AB „Lietuvos paštas“ pranešimą apie dokumentų apeliantui išsiuntimą registruota siunta (b. l. 79). Apelianto pradelsti mokėjimai Kredito sutarties nutraukimo dienai sudarė 3 mėn. vėluojamos mokėti palūkanos (448,62 EUR), 356,25 EUR negrąžinto kredito bei 37,31 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių. Iš byloje apelianto pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. apeliantas nors ir nereguliariai, tačiau atlikdavo mokėjimus pagal Kredito sutartį, viso atsakovui sumokėjo – 8505,75 Lt, iš jų 3080 Lt po vienašalio atsakovo Kredito sutarties nutraukimo (b. l. 23-31).

30CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2008 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nustatęs, kad šalių sudaryta Kredito sutartis yra vartojimo, pirmos instancijos teismas, spręsdamas atsakovo veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumo klausimą, be atskiro apelianto reikalavimo, savo iniciatyva privalėjo įvertinti Kredito sutarties nuostatų, kuriomis remiantis buvo atliktas ginčijamas veiksmas, teisėtumą jų sąžiningumo aspektu.

31Nustatyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas - 2045 m. kovo 9 d., tai suponuoja, kad Kredito sutartimi atsiradę šalių tarpusavio santykiai buvo ilgalaikio pobūdžio. Atsižvelgdama į tai bei į aplinkybę, kad kredito įmokos buvo grąžinamos nedidelėmis dalimis, o apeliantui, kaip vartotojui, yra taikoma papildoma jo teisių apsauga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kredito sutarties 56.1. punktas, remdamasis kuriuo atsakovas nutraukė Kredito sutartį, ta apimtimi, kuria leidžiama atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, jei kredito gavėjas laiku negrąžina bet kokios (tame tarpe ir mažesnės kaip 1 proc.) pagal Kredito sutartį mokėtinos sumos, ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, prieštarauja sąžiningumo bei teisinio apibrėžtumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą apelianto atžvilgiu. Sutarties šalims galioja bendrasis reikalavimas savo teisėmis naudotis protingai, teisingai ir sąžiningai, todėl Kredito sutarties 56.1. punktas minėta apimtimi pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 6.188 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Kadangi pripažinta, jog Kredito sutartis vienašališkai negalėjo būti nutraukta laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, atsakovo veiksmai vertintini atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą (CK 6.209, 6.217 str.).

32Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu aptariamu atveju apelianto veiksmuose nenustatė Kredito sutarties pažeidimo, kad jis galėtų būti kvalifikuojamas kaip esminis. Pirma, šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, todėl ir griežtas mokėjimų terminų laikymasis šalims negalėjo turėti esminės reikšmės. Antra, apeliantas, nors ir nereguliariai, tačiau mokėjimus pagal sutartį atlikdavo ir iki vienašalio sutarties nutraukimo, ir po jo. Trečia, nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Kredito sutartis yra vartojimo. Ketvirta, nenustatyta, kad dėl apelianto veiksmų atsakovas negautų iš Kredito sutarties to, ko tikėjosi ją sudarydamas, nes mokėjimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami. Be to, apelianto įsipareigojimų vykdymas yra apsaugotas tiek nekilnojamojo daikto hipoteka, tiek kredito draudimu. Penkta, dėl Kredito sutarties nutraukimo apeliantas patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kadangi prarastų pagrindinį šeimos būstą, lyginant su tais, kuriuos neva patyrė atsakovas iki Kredito sutarties nutraukimo.

33Tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Kredito sutarties nutraukimo dieną, apelianto pradelsti mokėjimai buvo - 842,18 EUR, t.y. nesiekė netgi 1 proc. visos kredito sumos. Taigi ieškovas negalėjo Kredito sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu.

34Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevisapusiškai išanalizavęs Kredito sutarties vienašalio nutraukimo aplinkybes, netinkamai pritaikęs ar apskritai netaikęs reikiamų teisės normų, dėl ko skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 263 str. reikalavimų. Nors sutartiniai santykiai yra grindžiami susitarimo laisvės bei šalių autonomijos principais, tačiau šiomis teisėmis privalu naudotis atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl, nepaisant to, kad atsakovas – kreditorius, siekė Kredito sutartį nutraukti, tačiau tą padarė ne tik iš esmės pažeisdamas minėtus reikalavimus, bet ir nesilaikydamas vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

35Kadangi pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinas už ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 267,70 Lt (b. l. 9, 183) (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo taip pat priteistinos ir valstybės patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 str.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

38Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atliktą Kredito sutarties Nr. BP1539060113, sudarytos 2006 m. kovo 9 d. su ieškovu M. S. (su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais), vienašališką nutraukimą nuo 2010m. rugpjūčio 29d..

39Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškovui M. S. 267,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, valstybei 27,66Lt pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje yra kilęs ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo bei... 5. Ieškovas prašė pripažinti atsakovo vienašališką kredito sutarties... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigiant, kad kredito sutartis buvo nutraukta... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu... 9. Teismas, remdamasis Lietuvos pašto raštu, kaip nepagrįstą atmetė ieškovo... 10. Teismas kritiškai vertino ieškovo galimybes tinkamai vykdyti kredito... 11. Tarp šalių sudaryta kredito sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo... 12. Kadangi ieškovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą,... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo panaikinti 2011-05-11 Vilniaus miesto... 15. Skundą grindžia tokiais argumentais:... 16. 1. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 17. 2. Jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta fizinių asmenų nemokumo... 18. 3. Teismas pripažino, jog sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo yra... 19. 4. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per... 21. 1. Jokių įrodymų apie tai, kad suteikiant kreditą ieškovo pajamos buvo... 22. 2. CK 6.886 str. 1 d. įtvirtinta nuostata kas yra laikoma vartojimo kreditu.... 23. 3. Atsakovas teismui pateikė AB „Lietuvos paštas“ rašytinį dokumentą,... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 26. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios... 27. Byloje nustatyta, kad apeliantas ir ieškovas 2006 m. kovo 9 d. sudarė kredito... 28. Kredito sutartimi apeliantas įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvieno mėnesio... 29. Atsakovas 2010 m. liepos 29 d. išsiuntė apeliantui raštišką pranešimą... 30. CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje... 31. Nustatyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas - 2045 m. kovo 9 d., tai... 32. Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis... 33. Tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir... 35. Kadangi pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 37. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą... 38. Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio... 39. Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S... 40. Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S...