Byla eI-801-386/2015
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 2.4.1 punkto ir 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 2.4.1 punkto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus - perskaičiuoti piniginių kompensacijų dydžius

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovui Dariui Saboniui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovei Ramunei Staševičiūtei, 2015 m. balandžio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Litgrid“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Engineers“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 2.4.1 punkto ir 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 2.4.1 punkto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus - perskaičiuoti piniginių kompensacijų dydžius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

41) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant šio įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2.)-1092) „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Kretingos r. sav., servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1641,49 Lt vienkartinę kompensaciją E. P.;

52) panaikinti NŽT Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant šio įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2.)-1090) „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 53,17 Lt vienkartinę kompensaciją E. P.;

63) įpareigoti NŽT Kretingos rajono skyrių teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjui priklausančių piniginių kompensacijų dydžius.

7Pareiškėjas skunde nurodo nesutinkantis su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 2.4.1 punktu ir 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 2.4.1 punktu , nes mano, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijų, mokamų už servituto nustatymą, dydžius.

8Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1344 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kuriam yra nustatytas 0,0634 ha ploto servitutas, t. y. servitutas užima beveik 47 procentus žemės sklypo. Šis žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties, pareiškėjui yra išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso 664 kv. m. ploto žemės sklypas, kurio paskirtis - inžinerinėms komunikacijoms eksploatuoti.

9Atsakovas kompensacijas apskaičiavo kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tuo būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį.

10Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Nurodo, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikos 9.2 punkte pateiktą formulę. Teigia, jog neteisingai apskaičiuotas indeksas Kr (t.y. kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduota žemės kaina), kadangi nebuvo atlikti šio rodiklio nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, kaip numato Metodika. Be to, neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (t.y. vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatytą tvarką), nes jis apskaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės.

11Atkreipia dėmesį, kad nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma paskaičiuota tik už vienerius metus, tačiau atsakovas privalėjo numatyti, kad servitutas yra neterminuotas (ne ilgiau nei 99 metams), todėl ši nuostolių suma turėjo būti padauginta iš 99, kadangi pareiškėjas dėl nustatytų apribojimų negalės tinkamai naudotis žemės sklypu visą likusį laiką.

12Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Laimonas Strauka skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

13Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, patikrinęs apskaičiavimus, nustatė, kad 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas UAB „Baltic Engineers“ kompensacijas pareiškėjui apskaičiavo tinkamai pagal Metodiką.

14Nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas (kurio sudėtinė ir neatskiriama dalis yra 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai) yra valstybinės svarbos energetikos objektas. Minėtas objektas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis įrenginys, kuris gali nuosavybės teise priklausyti arba būti naudojamas valstybės kontroliuojamų juridinių asmenų ar kitų nacionalinio saugumo interesus atitinkančių subjektų, nagrinėjamu atveju - AB „Litgrid“ pagal Nacionalinio saugumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pabrėžia, jog tokie valstybinės reikšmės objektai, kaip elektros energijos tiekimo linijos, turi didelę reikšmę šalies ūkio plėtrai ir funkcionavimui bei tarnauja visuomenės poreikiams. Nurodo, jog Energetikos įstatyme numatyta, kad elektros energetikos objektų priežiūrai ir naudojimui užtikrinti nustatomas žemės ir kitų nekilnojamų objektų servitutas elektros linijos apsaugos zonų ribose. Paaiškina, jog linijų tiesimo vieta parenkama teisės aktuose nustatyta tvarka, atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Parinktos linijų tiesimo trasos yra patvirtintos specialiais planais – Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-184 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai specialiojo plano tvirtinimo“.

15Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT ministerijos Kretingos rajono skyrių perskaičiuoti pareiškėjui priklausančių piniginių kompensacijų dydį pateiktas ne tai proceso šaliai.

16Akcentuoja, jog pareiškėjas neginčija administracinių aktų teisėtumo, o ginčija tik nustatyto servituto administraciniu aktu piniginės kompensacijos dydį. Periodinė kompensacija už naudojimąsi servitutais E. P. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra žemės savininko ir AB „Litgrid“ susitarimo klausimas. Pažymi, kad servitutų nustatymas administraciniu aktu visiškai nevaržo tarnaujančio daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti. Servitutu tik iš dalies suvaržoma daikto naudojimo teisė – galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.

17Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime nurodo, jog ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis yra kita (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis taip pat kita (naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), todėl apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius taikoma Metodikos 9.2 p. numatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka.

19Pareiškėjas ginčija kapitalizacijos normos rodiklį Kr. AB „Litgrid“ pažymi, kad NŽT išaiškino, jog nustatant vidutines pajamas iš privačios žemės nuomos rekomenduojama atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 "Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę" 1.4 p. nuostatas, pagal kurias konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, o Kretingos rajono savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-162 gyvenamųjų teritorijų žemei nusprendė nustatyti 0,45 proc. nuomos mokesčio tarifą (procentais nuo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius). Tokiu būdu konkrečiu atveju apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu taikytas rodiklis Kr = 0,0045.

20Vadovaujantis Metodikos 9.2 p. Vk - vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka, o minėtų taisyklių 40 p. nurodyta, kad savivaldybių teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitos kartu su žemės vidutinės rinkos vertės skaičiuokle viešai skelbiamos turto vertinimo įmonės internetu svetainėje www.registrucentras.lt. Pažymi, kad jei Metodikos 2.3 punkte numatyti nuostoliai būtų skaičiuojami šiuo metu, tai jie būtų dar mažesni, negu apskaičiuoti 2014 m. spalio 15 d. (ginčo akto Nr. 265 surašymo data), nes Vk būtų 323 700 Lt (12 600 x 3,4528 / 0,1344), nes būtent tokia šiuo metu yra 1 ha ginčo žemės (ne 0,1344 ha ginčo žemės sklypo) rinkos vertė (http: //www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obi.isp), pagal ką skaičiuojamas šis rodiklis. Nurodo, jog 2014 m. spalio 15 d. akto Nr. 265 surašymo metu 1 ha ginčo žemės vertė (Vk) buvo 344 494,10 Lt.

21Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (Metodikos 2.3 p.) teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti 9.2 p. numatyta tvarka.

22Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte nurodytus nuostolius turėtų būti taikomas koeficientas 99, nes Metodikos 9.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius taikomas koeficientas 15.

23Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Metodikos 2.1 punkte numatytų nuostolių apskaičiavimo. Paaiškina, kad apskaičiuojant nuostolius už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (Metodikos 2.1 p., Kompensacijų už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. aktai Nr. 265 ir 265a), buvo vadovaujamasi šiuo metu galiojančių Žemės ūkio augalų vidutiniu derlingumu pagal kultūras 1999-2003 metais, patvirtintu žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 .

24Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ taip pat nurodo, jog pareiškėjo pateiktame 2014 m. gegužės 15 d. rašte nurodytas kompensacijos dydis (iš viso 12 253,65 Lt) apskaičiuotas padidinus 30-ia procentų kompensacijos dydį. Padidinimas 30-ia procentų atliktas remiantis Litgrid AB generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. IS-35 3.8.1 punktu, kuriame nurodyta, jog žemės sklypų savininkams, sutinkantiems pasirašyti servituto nustatymo sutartį, mokama kompensacijos suma, paskaičiuota pagal Metodiką bei siūlomas 30 procentų priedas. Pareiškėjui E. Petrauskui buvo siūlyta iš anksto nurodytu laiku atvykti pas notarą pasirašyti servituto nustatymo sutartį. Nepavykus sudaryti sutarties dėl servituto nustatymo, Litgrid AB 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SD-3960 kreipėsi į NŽT ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl servitutų (įskaitant pareiškėjui priklausančiuose sklypuose) nustatymo administraciniais aktais.

25NŽT 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-3566 nurodė, kad Litgrid AB pateiktuose UAB "Baltic engineers" surašytuose vienkartinių ar periodinių kompensacijų, mokamų už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytų žemės servitutų, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktuose nurodytos netikslios nuostolių apskaičiavimo vertės bei nurodė, kad Kretingos skyrius priims sprendimus dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu, kai bus pateiktos pataisytos vertės.

26Dėl minėtų korekcijų sudarant naujus kompensacijų apskaičiavimo aktus, NŽT Kretingos skyriaus specialistai bendravo tiesiogiai su UAB "Baltic engineers" atsakingais asmenimis, UAB "Baltic engineers" surašė naujus kompensacijos apskaičiavimo aktus (įskaitant ir byloje esančius 2014 m. spalio 15 d. kompensacijos apskaičiavimo aktą Nr. 265 ir aktą Nr. 265a).

27Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovas Darius Sabonis teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

28Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovė Ramunė Staševičiūtė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė bei trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius) 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punkto, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant pareiškėjui 1641,49 Lt vienkartinę kompensaciją, ir NŽT Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 2.4.1 punkto, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant pareiškėjui 53,17 Lt vienkartinę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

31Panaikinus minėtų Įsakymų 2.4.1 punktus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjui priklausančių piniginių kompensacijų dydžius.

32Bylos medžiaga nustatyta, jog NŽT Kretingos skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 1.1 punktu nustatė pareiškėjo E. P. žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam ( - ), 0,0634 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 206) bei 0,0634 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 207) ir 0,0634 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 208), pažymėtus simboliu – „S/634m2“ žemės sklypo plane M 1:500. Įsakymo 2.4.1 punktu nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1641,49 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją E. P. Įsakymo 2.4.2 punktu numatyta kompensaciją išmokėti per trisdešimt darbo dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu dienos.

33NŽT Kretingos skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 1.1 punktu nustatė pareiškėjo E. P. žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam ( - ), 0,0022 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 206) bei 0,0022 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 207) ir 0,0022 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 208), pažymėtus simboliu – „S/22m2“ žemės sklypo plane M 1:1000. Įsakymo 2.4.1 punktu nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 53,17 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją E. P. Įsakymo 2.4.2 punktu numatyta kompensaciją išmokėti per trisdešimt darbo dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu dienos.

34Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 ir 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 1.1 punktų, kuriais minėtiems pareiškėjo žemės sklypams buvo nustatyti servitutai, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su apskaičiuotų nuostolių, patirtų dėl servitutų nustatymo, dydžiu, t. y. nesutinka su minėtų Įsakymų 2.4.1 punktais. Nesutikdamas su Įsakymų 2.4.1 punktais, pareiškėjas teigia, jog: 1) apskaičiuojant piniginę kompensaciją nebuvo vadovautasi jo žemės sklypų duomenimis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, nes žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), yra gyvenamosios paskirties, o ne žemės ūkio paskirties; o žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), paskirtis - inžinerinėms komunikacijoms eksploatuoti; 2) netinkamai buvo taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (minėta, toliau – ir Metodika) ir tokiu būdu neteisingai apskaičiuotas kapitalizacijos normos rodiklis ir vidutinė žemės rinkos vertė, be to, nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį suma turėjo būti padauginta iš 99 metų.

35Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimus ir jų pagrindus būtina nustatyti, ar pareiškėjui buvo tinkamai apskaičiuoti piniginių kompensacijos dydžiai.

36Servituto definicija yra pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, ir CK) 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

37Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

38Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

39Pažymėtina, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

40Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

41Bylos duomenimis nustatyta, jog 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas yra UAB „Baltic Engineers“.

422014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 2.4.1 punktu nustatytas 1641,49 Lt vienkartinės kompensacijos dydis už sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį ir 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 2.4.1 punktu nustatytas 53,17 Lt vienkartinės kompensacijos dydis už sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį grindžiami UAB „Baltic Engineers“ skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 265 ir akte Nr. 265a bei 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 265 ir akte Nr. 265a (toliau – ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo aktas). Iš Kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo akto turinio matyti, kad pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

43Bylos medžiaga nustatyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), suformuotas padalijimo būdu, įrašas galioja nuo 2013-04-19; šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypo plotas – 0,1344 ha. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 31 d. išdavė Leidimą Nr. LNS-35-141031-00185 E. P. statyti vieno buto gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype ( - ).

442015-01-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog žemės sklypo, esančio ( - ), (unikalus Nr. ( - )), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, įrašas galiojo nuo 2013-07-07 iki 2014-03-27.

45Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgird“ atsiliepimais bei šių proceso šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog nustatant servitutus ir apskaičiuojant pareiškėjui kompensacijos dydį dėl nustatytų servitutų, buvo vadovautasi nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. Pažymėta, jog tiek Įsakymų priėmimo metu, tiek ir šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, esančio ( - ), (unikalus Nr. ( - )) pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, todėl nebuvo teisinio pagrindo kompensaciją pareiškėjui apskaičiuoti kaip už gyvenamosios paskirties žemę; antrojo žemės sklypo, esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis taip pat yra kita.

46Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre ir kt. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

47Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija) 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose (ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., kuri tuo metu buvo numatyta šio įstatymo 2004 m. liepos 10 d. galiojusios redakcijos 50 straipsnio 2 dalyje). Pagal minėto įstatymo to paties straipsnio 6 dalį, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tinklų operatoriams atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 18 punkte nurodyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų; elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą, o būtent – 110 kV oro linijų apsaugos zonos nustatomos abiejose oro linijos pusėse 20 metrų atstumu nuo kraštutinių oro linijos laidų. Analogiško ploto elektros oro linijos apsaugos zona numatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 6.1.4 punkte, kad 110 kV oro linijų apsaugos zonos nustatomos abiejose oro linijos pusėse 20 metrų atstumu nuo kraštutinių oro linijos laidų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.1 punkte numatyta, jog elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus.

48Kaip jau nurodyta, ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis yra kita (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis taip pat kita (naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), todėl apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius taikoma Metodikos 9.2 p. numatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka, pagal kurią minėti nuostoliai apskaičiuojami taikant šiuos daugiklius: 15 x Sk x Vk x Kr x Kn. Pareiškėjas ginčija kapitalizacijos normos rodiklį Kr. AB „Litgrid“ nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra sudaroma nedaug kitos paskirties privačios žemės nuomos sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra nepakankamai tokių sandorių, kurių pagrindu galima apskaičiuoti vidutines pajamas iš privačios žemės nuomos, nustatant vidutines pajamas iš privačios žemės nuomos, NŽT išaiškino, jog nustatant vidutines pajamas iš privačios žemės nuomos rekomenduojama atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 "Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę" (Žin., 2002, Nr. 112-4993; 2008, Nr. 107-4097) 1.4 p. nuostatas, pagal kurias konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-162 gyvenamųjų teritorijų žemei nusprendė nustatyti 0,45 proc. nuomos mokesčio tarifą (procentais nuo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius). Tokiu būdu konkrečiu atveju apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu taikytas rodiklis Kr = 0,0045.

49Vadovaujantis Metodikos 9.2 p. Vk - vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka, o minėtų taisyklių 40 p. nurodyta, kad savivaldybių teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitos kartu su žemės vidutinės rinkos vertės skaičiuokle viešai skelbiamos turto vertinimo įmonės internetu svetainėje www.registrucentras.lt. 2014 m. spalio 15 d. akto Nr. 265 surašymo metu 1 ha ginčo žemės vertė (Vk) buvo 344 494,10 Lt. Pagal Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, 15.3 p. Žemės verčių zonų žemėlapiams ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliams sudaryti sukaupti duomenys apie žemės sklypų rinką sugrupuojami į grupes, į atskirą grupę išskiriant gyvenamųjų teritorijų žemės sklypus, prie kurių priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o atsižvelgiant į tai, kad vieša vertės paieška pagal verčių žemėlapius vykdoma pagal unikalų numerį, teigti, kad rodiklis Vk skaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės, nėra pagrindo.

50Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (Metodikos 2.3 p.) teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti 9.2 p. numatyta tvarka sekančiai: 15 x Sk x Vk x Kr x Kn, t. y. 15 x 0,0634 x 0,0045 x 344494 x 1 = 1474,26 Lt, kas visiškai sutampa su Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. akto Nr. 265 7 dalyje nurodytu nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, dydžiu.

51Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (Metodikos 2.3 p.) apskaičiuojami taip pat Metodikos 9.2 punkte nustatyta tvarka: 15 x Sk x Vk x Kr x Kn, kur Vk - 143 975,90 Lt, o Kr - 0,01. Minėti nuostoliai apskaičiuoti: 15 x 0,0022 x 143 975,90 x 0,01 x 1 = 47,51, kas ir nurodyta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. akto Nr. 265a 7 dalyje.

52Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Metodikos 2.1 punkte numatytų nuostolių apskaičiavimo. Nustatyta, jog AB „Litgrid“ apskaičiuojant nuostolius už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (Metodikos 2.1 p., Kompensacijų už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. aktai Nr. 265 ir 265a), vadovavosi šiuo metu galiojančių Žemės ūkio augalų vidutiniu derlingumu pagal kultūras 1999-2003 metais, patvirtintu žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 (žieminių kviečių vidutinis derlingumas 100 kg iš 1 ha Dvid - 34,06), o žemės ūkio augalų produkcijos (maistinių kviečių) vieno kilogramo normatyvinė kaina 2014 metams (patvirtinta žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799) K1- 640 Lt už 1 toną arba 0,64 Lt už 1 kilogramą (Metodikos 4 p.).

53Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. aktu Nr. 265 paskaičiuoti nuostoliai, patirti už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) – 167,22 Lt, o analogišku aktu Nr. 265a paskaičiuoti nuostoliai, patirti už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) -5,66 Lt

54Pareiškėjas taip pat ginčija koeficiento „15“ naudojimą apskaičiuojant kompensaciją.

55Konkreti koeficiento reikšmė (t.y. 15), yra nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1545. Būtent šios redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelną (apskaičiuotą pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtą metodiką) iš terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iš 15“. Vėlesnėse Metodikos redakcijose koeficientas „15“ išlieka, tačiau nebepaliekamas detalesnis šio koeficiento išaiškinimas.

56Kaip matyti iš Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų minėtų nuostolių apskaičiavimo formulių, abiem atvejais gautos sumos dauginamos iš 15, t. y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus ar kad apskaičiuojant kompensaciją nepagrįstai taikytas minėtas koeficientas, pagrindo nėra.

57Valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog apskaičiuojant pareiškėjo patirtus nuostolius negalėjo būti veikiama kitaip, nei tai numato Metodika. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

58Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlyginamų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

59Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktas, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1641,49 Lt vienkartinę kompensaciją, bei 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1090 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktas, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis, išmokant 53,17 Lt vienkartinę kompensaciją, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti.

60Nustačius, kad pareiškėjui išmokamų vienkartinių kompensacijų dydžiai apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas, yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

62Pažymėtina, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėjas E. P. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

63Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo E. P. skundą.

65Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą,... 4. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. 2) panaikinti NŽT Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo... 6. 3) įpareigoti NŽT Kretingos rajono skyrių teisės aktų nustatyta tvarka... 7. Pareiškėjas skunde nurodo nesutinkantis su Nacionalinės žemės tarnybos... 8. Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1344 ha ploto žemės... 9. Atsakovas kompensacijas apskaičiavo kaip už žemės ūkio paskirties žemės... 10. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos... 11. Atkreipia dėmesį, kad nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Laimonas Strauka skundą... 13. Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog... 14. Nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 110 kV ir... 15. Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT ministerijos Kretingos... 16. Akcentuoja, jog pareiškėjas neginčija administracinių aktų teisėtumo, o... 17. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime nurodo, jog ginčo... 19. Pareiškėjas ginčija kapitalizacijos normos rodiklį Kr. AB „Litgrid“... 20. Vadovaujantis Metodikos 9.2 p. Vk - vidutinė žemės rinkos vertė,... 21. Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 22. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte... 23. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Metodikos 2.1... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ taip pat nurodo, jog... 25. NŽT 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-3566 nurodė, kad Litgrid... 26. Dėl minėtų korekcijų sudarant naujus kompensacijų apskaičiavimo aktus,... 27. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovas Darius Sabonis teismo... 28. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovė Ramunė... 29. Teisėjų kolegija... 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 31. Panaikinus minėtų Įsakymų 2.4.1 punktus, pareiškėjas prašo įpareigoti... 32. Bylos medžiaga nustatyta, jog NŽT Kretingos skyrius 2014 m. lapkričio 24 d.... 33. NŽT Kretingos skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr.... 34. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija 2014 m. lapkričio 24 d.... 35. Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimus ir jų pagrindus būtina nustatyti,... 36. Servituto definicija yra pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 37. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto... 38. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka... 39. Pažymėtina, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami... 40. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nustatytos kompensacijos dydį,... 41. Bylos duomenimis nustatyta, jog 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga –... 42. 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1092 2.4.1 punktu... 43. Bylos medžiaga nustatyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis (... 44. 2015-01-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu... 45. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgird“ atsiliepimais bei... 46. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja... 47. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d.... 48. Kaip jau nurodyta, ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis yra... 49. Vadovaujantis Metodikos 9.2 p. Vk - vidutinė žemės rinkos vertė,... 50. Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 51. Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 52. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Metodikos 2.1... 53. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi... 54. Pareiškėjas taip pat ginčija koeficiento „15“ naudojimą apskaičiuojant... 55. Konkreti koeficiento reikšmė (t.y. 15), yra nurodyta pirmojoje Metodikos... 56. Kaip matyti iš Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų minėtų... 57. Valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai... 58. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlyginamų nuostolių – už... 59. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 60. Nustačius, kad pareiškėjui išmokamų vienkartinių kompensacijų dydžiai... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl... 62. Pažymėtina, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota... 63. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 64. atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo E. P. skundą.... 65. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...