Byla 2A-1381-459/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Rikneda“ direktoriaus S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ ieškinį atsakovams UAB „Rikneda“ ir S. V. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė:
  1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 232,89 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-04-07 buvo įsteigta individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Trakėnai“. Bendrija įsteigta įgyvendinti individualių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsakovai yra žemės sklypo ir pastato – nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių ( - ), bendrasavininkiai. Atsakovai privalo solidariai mokėti 2014-04-24 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytas 5,79 Eur kaupiamąsias įmokas, apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir tvarkymu, tai yra 5,79 Eur administravimo mokestį, 4,05 Eur už vandens valymo įrenginių priežiūrą, 0,30 Eur už vandens valymo įrenginių apsaugą, faktines išlaidas už žolės pjovimą, pagal įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus privalomus naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai nevykdo įstatymo numatytos pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pagal ieškovės apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn. susidarė 232,89 Eur skola.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-17 sprendimu ieškinį tenkino: ieškovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Trakėnai“ solidariai iš atsakovų UAB „Rikneda“ ir S. V. priteisė 232,89 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 232,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  2. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-24 įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu bendrijos pirmininku nutarta išrinkti M. S., UAB „Būsto plėtros investicijos“ nutarta išrinkti individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ administratore, mokant administratorei 20 Lt su PVM administravimo mokestį, nutarta nustatyti vandens ir nuotekų 1 kubinio metro kainą 2,50 Lt su PVM, 1 kubinio metro vandens, skirto laistymui, kainą 1,00 Lt su PVM, nutarta įgalioti bendrijos pirmininką parinkti ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančia apsaugos veikla užsiimančia bendrove, kuri teiks bendrijos teritorijoje esančių vandens įrenginių apsaugos paslaugas, nutarta įpareigoti bendrijos pirmininką sudaryti bendrijos teritorijoje esančių vandens valymo įrenginių priežiūros sutartį su UAB „Ekologiniai projektai“, mokant vandens valymo priežiūros įrenginių mėnesinį mokestį, kurį sudaro 285,56 Lt su PVM, nutarta įgalioti bendrijos pirmininką pasirašyti bendrijos teritorijoje esančios inžinerinės infrastruktūros įrenginių – vandens valymo įrenginių ir gręžinio priėmimo naudotis bendrijai aktą, nutarta įgalioti bendrijos pirmininką sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį vandens valymo įrenginiams ir gręžiniams, esantiems bendrijos teritorijoje su AB „Lesto“, nutarta nustatyti bendrijos nariams mėnesinę 20 Lt kaupiamąją įmoką, kuri bus skiriama bendrijos teritorijoje esančių infrastruktūros objektų atnaujinimui ar priežiūrai pagal privalomuosius naudojimo ir priežiūros reikalavimus ar naujų infrastruktūros objektų sukūrimui. Tarp UAB „Būsto plėtros ir investicijų centras“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ 2014-05-01 sudaryta administravimo ir techninės priežiūros sutartis, pagal kurią UAB „Būsto ir plėtros investicijų centras“ įsipareigojo teikti bendrijai administravimo paslaugas, o bendrija įsipareigojo atsiskaityti su administratore pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Tarp UAB „Ekologiniai projektai“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ 2014-05-02 sudaryta valymo įrenginio eksploatacijos paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Ekologiniai projektai“ įsipareigojo teikti buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginio, esančio ( - ), eksploatacijos paslaugas, aptarnavimo ir nuotekų kontrolės darbus, o bendrija įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugas sutartyje numatyto dydžio mokestį. Tarp saugos tarnybos UAB „Argus“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ 2014-06-02 sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis, pagal kurią saugos tarnyba įsipareigojo teikti bendrijai sutartyje nurodytame objekte, tai yra valymo įrenginių, esančių ( - ), stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o bendrija įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti sutartyje nustatyto dydžio sumą. Iš ieškovės pateiktos mokesčių apskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn. atsakovams priskaičiuota sumokėti 232,89 Eur suma. Pagal minėtą pažymą 232,89 Eur sumą sudaro atsakovams apskaičiuotas mokėti administravimo mokestis, mokestis UAB „Ekologiniai projektai“, įmoka į kaupiamąjį fondą, valymo įrengimų apsauga ir žolės pjovimas. Duomenų, kad ši suma ieškovei sumokėta, byloje nepateikta.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Rikneda“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-17 sprendimą ir ieškinį atmesti.
  2. Atsakovė nurodo, jog bendrija nepateikė teismui išrašo iš Registrų centro, iš kurio būtų matyti, nuo kada ir kokius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus valdo bendrija, kas yra šių objektų bendrasavininkiai, kokios šių objektų nuosavybės dalys priklauso atsakovei.
  3. UAB „Rikneda“ nuosavybės teise priklausantis namas yra nenaudojamas, todėl nėra sudarytos sutartys su AB Lesto ir VšĮ „Gargždų švara“. Dėl tos pačios priežasties atsakovė nėra pasirašiusi sutarties su bendrija dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ir jokių paslaugų iš bendrijos negauna.
  4. Byloje nėra nustatyta, kad bendrija yra perduoto naudotis nekilnojamojo turto (gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių, geriamojo vandens ir nuotekų tinklų) savininkė.
  5. Atsakovė teigia, jog bendrija privalėjo įregistruoti viešajame registre nekilnojamojo turto perdavimo valdyti bendrijai juridinį faktą, tačiau to nepadarė, todėl negalėjo panaudoti šio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teises prieš trečiuosius asmenis remdamasi kitais įrodymais.
  6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.
  7. Ieškovė nurodo, kad atsakovės argumentai, kad ji negyvena name ir nesinaudoja įrenginiais teisiškai nepagrįsti, nes bendrojo naudojimo objektų išlaikymas yra grindžiamas ne faktiniu naudojimu, o prievole juos išlaikyti.
  8. Apeliantė nepagrįstai mano, jog nebūdama bendrijos narė, neprivalo mokėti mokesčių. Ieškovė savo veikloje vadovavosi teisės normomis ir tinkamai atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų sukūrimu ir naudojimu, jų valdymu ir priežiūra pagal visuotinio IGNSB „Trakėnai“ narių susirinkimo sprendimus. Atsakovė susirinkimuose priimtų sprendimų neginčijo, todėl jie tapo jai privalomi.
  9. Priešingai nei nurodo apeliantė, į bylą pateikti trys Registrų centro duomenų banko išrašai, kurie patvirtina, jog ieškovei nuosavybės teise įregistruoti trys sklypai, kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
  10. Atsakovė nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, jog tai, kad inžineriniai tinklai nėra įregistruoti Registrų centre kaip bendrijai priklausantys objektai, neturi teisinės reikšmės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad geriamojo vandens ir nuotekų tinklai perduoti bendrijai neatlygintinai ir neterminuotai naudotis, todėl bendrija privalo šiuos tinklus prižiūrėti.
  11. Ieškovė nėra sudariusi jokio sandorio, kuriam būtina privaloma teisinė registracija, todėl Civilinio kodekso nuostatos dėl sandorių registracijos šiuo atveju netaikytinos.
Apeliacinis skundas atmestinas
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujų įrodymų, kuriuos atsisakytina priimti kaip nesusijusius su byla, be to, pripažintina, jog apeliacinis skundas negrindžiamas iš esmės jokiomis naujomis aplinkybėmis, taigi šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).
  4. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pareigos mokėti už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą. Ieškovė individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Trakėnai“ kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Rikneda“ ir S. V. 232,89 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „Rikneda“ skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Trakėnai“ veikia pagal 2013-10-15 visuotiniame susirinkime patvirtintus įstatus, įregistruotus 2014-04-07 Juridinių asmenų registre. 2014-04-24 įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu nutarta bendrijos pirmininku išrinkti M. S.; UAB „Būsto plėtros investicijos“ nutarta išrinkti individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ administratore, mokant administratoriui 20 Lt su PVM administravimo mokestį; nutarta nustatyti vandens ir nuotekų 1 kubinio metro kainą - 2,50 Lt su PVM, 1 kubinio metro vandens, skirto laistymui, kainą - 1,00 Lt su PVM; nutarta įgalioti bendrijos pirmininką parinkti ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančia apsaugos veikla užsiimančia bendrove, kuri teiks bendrijos teritorijoje esančių vandens įrenginių apsaugos paslaugas; nutarta įpareigoti bendrijos pirmininką sudaryti bendrijos teritorijoje esančių vandens valymo įrenginių priežiūros sutartį su UAB „Ekologiniai projektai“, mokant vandens valymo priežiūros įrenginių mėnesinį mokestį, kurį sudaro 285,56 Lt su PVM; nutarta įgalioti bendrijos pirmininką pasirašyti bendrijos teritorijoje esančios inžinerinės infrastruktūros įrenginių – vandens valymo įrenginių ir gręžinio priėmimo naudotis bendrijai aktą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka su inžinerinės įrangos savininkais M. S. ir V. K.; nutarta įgalioti bendrijos pirmininką sudaryti su AB „Lesto“ elektros energijos tiekimo sutartį vandens valymo įrenginiams ir gręžiniams, esantiems bendrijos teritorijoje; nutarta nustatyti bendrijos nariams mėnesinę 20 Lt kaupiamąją įmoką, kuri bus skiriama bendrijos teritorijoje esančių infrastruktūros objektų atnaujinimui ar priežiūrai pagal privalomuosius naudojimo ir priežiūros reikalavimus ar naujų infrastruktūros objektų sukūrimui.
  6. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovui S. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, o atsakovei UAB „Rikneda“ nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantys ( - ).
  7. Atsakovė, kaip vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų, nurodo tą faktą, jog jai nuosavybės teise priklausantis namas yra nenaudojamas, todėl nėra sudarytos sutartys su AB „Lesto“ ir VšĮ „Gargždų švara“, dėl tos pačios priežasties atsakovė nėra pasirašiusi sutarties su bendrija dėl geriamo vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo, taigi atsakovė nesinaudoja bendrąja daline nuosavybe.
  8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 21 straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsakovės argumentas, jog ji name negyvena ir įrenginiais nesinaudoja, teisiškai nėra reikšmingas, nes bendrojo naudojimo objektų išlaikymas yra grindžiamas ne faktiniu jų naudojimu, o prievole juos išlaikyti. 2014-04-24 įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti anksčiau aptarti sprendimai. Atsakovė susirinkimo metu priimtų sprendimų neginčijo, taigi sprendimai yra teisėti, galioja ir turi būti vykdomi. Tarp UAB „Ekologiniai projektai“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ 2014-05-02 sudaryta valymo įrenginio eksploatacijos paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Ekologiniai projektai“ įsipareigojo teikti buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginio, esančio ( - ), eksploatacijos paslaugas, aptarnavimo ir nuotekų kontrolės darbus, o bendrija įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugas sutartyje numatyto dydžio mokestį. Tarp saugos tarnybos UAB „Argus“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ 2014-06-02 sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis, pagal kurią saugos tarnyba įsipareigojo teikti bendrijai sutartyje nurodytame objekte, tai yra valymo įrenginių, esančių ( - ), stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o bendrija įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti sutartyje nustatyto dydžio sumą. Iš ieškovės pateiktos mokesčių apskaičiavimo pažymos matyti, kad 232,89 Eur sumą sudaro atsakovams apskaičiuotas administravimo mokestis, mokestis UAB „Ekologiniai projektai“, įmoka į kaupiamąjį fondą, valymo įrengimų apsauga ir žolės pjovimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad ši suma ieškovei būtų sumokėta, byloje nėra.
  9. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui atsakovė, kaip savo nesutikimo su pareiga sumokėti skolą, motyvą, nurodo tai, jog ieškovė nepateikė išrašo iš VĮ „Registrų centras“, iš kurio būtų galima nustatyti, nuo kada ir kokius bendrosios nuosavybės objektus valdo bendrija, kas yra šių objektų bendrasavininkiai, kokios šių objektų nuosavybės dalys priklauso atsakovui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino su šiuo atsakovės argumentu susijusias faktines bylos aplinkybes.
  10. 2014-04-26 buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas dėl geriamojo vandens ir nuotekų tinklų perdavimo, kuriame nurodyta, kad M. S. ir V. K. perduoda techniškai tvarkingus gręžinių ir nuotekų valymo įrenginius, geriamojo vandens ir nuotekų tinklus individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Trakėnai“ neatlygintinai ir neterminuotam laikotarpiui. Nuo akto pasirašymo dienos gręžinių ir nuotekų valymo įrenginius, geriamojo vandens ir nuotekų tinklus techniškai prižiūri ir eksploataciją vykdo ieškovė. 2014-04-26 sudarytas individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų aprašas, jame nurodyti šie objektai: geriamojo vandens gręžiniai Nr. 1 ir Nr. 2, nuotekų šalinimo valymo įrenginys, elektros požeminiai kabeliai nuo AB „Lesto“ apskaitos, keliai, vandentiekio, lietaus, nuotekų tinklai. M. S. ir V. K. eksploatuojama vandenvietė įtraukta į Geriamojo vandens tiekimo subjektų registrą, jai suteiktas numeris 666. Gręžiniai, esantys bendrijos teritorijoje ir įtraukti į bendrijos bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų aprašą, yra įregistruoti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys ( - ), kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad inžineriniai tinklai nėra įregistruoti kaip nuosavybės teisės objektai, neturi teisinės reikšmės, nes geriamojo vandens ir nuotekų tinklai yra perduoti ieškovei neatlygintinai ir neterminuotai naudotis. Nuo perdavimo momento bendrijai kilo pareiga techniškai prižiūrėti tinklus, dėl šių objektų techninės priežiūros ir apsaugos sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis, mokami nustatyto dydžio mokesčiai.
  11. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu atsakovė remiasi argumentu, jog pagal Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Atsakovės nuomone, bendrija privalėjo įregistruoti viešajame registre nekilnojamojo turto perdavimo valdyti bendrijai juridinį faktą, tačiau to nepadarė, todėl negalėjo panaudoti šio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teises prieš trečiuosius asmenis remdamasi kitais įrodymais. Be to, atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika. Kolegija atmeta atsakovės argumentą kaip nepagrįstą.
  12. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl nurodyto atsakovės argumento rėmėsi kasacinio teismo praktika, konkrečiai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010 ir 2011 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sandorio registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais. Tokia yra bendra su Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyto sandorių registracijos instituto aiškinimu ir taikymu susijusi taisyklė, kurią pirmosios instancijos teismas pacitavo, siekdamas atskleisti CK 1.75 straipsnio 2 dalies normos turinį ir prasmę. Taigi atsakovės argumentas dėl netinkamo Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
  13. Atsakovė teigia, jog bendrija turėjo įregistruoti juridinį faktą, jog M. S. ir V. K. perdavė jai valdyti nekilnojamąjį turtą, tačiau to nepadarė, todėl negali panaudoti šio fakto prieš trečiuosius asmenis. Kolegija pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad geriamojo vandens ir nuotekų tinklai yra perduoti ieškovei neatlygintinai ir neterminuotai naudotis 2014-04-26 priėmimo – perdavimo aktu. Nuo perdavimo ieškovei atsirado pareiga techniškai šiuos tinklus prižiūrėti. Inžinerinių tinklų ir jų dalių perdavimo naudotis juridinio fakto neįregistravimas nepaneigia aplinkybių, kad šie objektai realiai egzistuoja, jie yra bendrijos teritorijoje ir įtraukti į bendrijos bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų aprašą, objektų techninei priežiūrai ir administravimui sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis, mokami nustatyto dydžio mokesčiai, dalį šių išlaidų atsakovai turi atlyginti kaip bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai.
  14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ir jį tenkino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  15. Ieškovė už teisines paslaugas apeliaciniame procese sumokėjo 170,00 Eur (b. l. 182-183). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovei iš atsakovės UAB „Rikneda“ priteistina 170 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

5Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7Priteisti iš atsakovės UAB „Rikneda“ 170 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Trakėnai“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai