Byla 2-18-231/2012

Dėl statinių statybos pripažinimo neteisėta, jų teisinės registracijos panaikinimo ir nukėlimo bei atsakovo asociacijos „Olačis“ priešieškinį ieškovui V. L. ir trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl servituto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovo atstovams advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui ir Birutei Liutkevičienei, atsakovų asociacijos „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ atstovui advokatui Albertui Pocevičiui, atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovui Almantui Masioniui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vasilijui Gerasimovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams asociacijai „Olačis“, UAB „Elfanta“, VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, UAB „Elainė“, A. L. V., E. V. T., AB „Lithun“, AB „LH ASBET“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinių statybos pripažinimo neteisėta, jų teisinės registracijos panaikinimo ir nukėlimo bei atsakovo asociacijos „Olačis“ priešieškinį ieškovui V. L. ir trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl servituto nustatymo, ir

Nustatė

3ieškovas prašo pripažinti atsakovo asociacijos „Olačis“ vardu įregistruotų poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), elektros skydinės, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) taip pat atsakovo UAB „Elfanta“ vardu įregistruotų poilsio namų, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, dviejų lauko tualetų, prieplaukos), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) statybą neteisėtą (savavališka); panaikinti atsakovo asociacijos „Olačis“ vardu įregistruotų poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), elektros skydinės, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), taip pat atsakovo UAB „Elfanta“ vardu įregistruotų poilsio namų, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, dviejų lauko tualetų, prieplaukos), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti asociaciją „Olačis“ per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti poilsio namelį, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelį, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelį, unikalus Nr. ( - ), elektros skydinę, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - )įpareigoti UAB „Elfanta“ per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti poilsio namus, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius (tvorą, kiemo aikšteles, du lauko tualetus, prieplaukas), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

4Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimu Nr. ( - ) jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės I. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės jam buvo atkurtos natūra suteikiant bendrosios nuosavybės teise kartu su bendrasavininke J. M. ,9,4476 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai ir 2,5524 ha žemės sklypą rekreacijai. Daiktinės teisės į rekreacijai skirtą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) buvo įregistruotos 2000-08-25. Trakų rajono teismo 2004-02-23 sprendimu ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-02 įsakymu Nr. ( - ) atidalinta J. M. priklausanti šio sklypo dalis, ją registruojant atskirame registre Nr. ( - ). Nurodė, kad jam priklausančiame likusiame 1,315 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), stovi dar apie 1978 m. pastatyti šiuo metu atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantys trys poilsio nameliai, elektros skydinė bei kiemo statiniai (lauko tualetas ir tvora). Šie atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantys trys poilsio nameliai pirmą kartą inventorizuoti 1992-02-03 ir įgyti iš trečiojo asmens AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“. Elektros skydinės bei kiemo statinių (lauko tualeto ir tvoros) kadastriniai duomenys fiksuoti 2000-12-11 ir 2000-12-12 statybos inspektoriaus pažymos Nr. ( - ) pagrindu atsakovas asociacija „Olačis“ įregistravo nuosavybės teisę į juos. Nurodė, kad jo žemės sklype stovi dar 1983 metais pastatyti šiuo metu atsakovui UAB ‚Elfanta“ priklausantys poilsio namai ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, du lauko tualetai, prieplauka), kurių teisinė registracija atlikta 1992-12-02 trečiojo asmens AB „LH ASBET“ vardu, kuris vėliau perleido minėtą nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui AB „LITHUN“, šis - trečiajam asmeniui E.V.T., ji - trečiajam asmeniui A. L. V., jis – po ½ dalį trečiajam asmeniui UAB „Elainė“ ir atsakovui UAB „Elfanta“, vėliau tretysis asmuo UAB „Elainė“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ½ dalį perleido atsakovui UAB ‚Elfanta“. Nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra atsakovo asociacijos „Olačis“ vardu registruoti poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ), poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ), elektros skydinė, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - )., taip pat atsakovo UAB ‚Elfanta“ vardu registruoti poilsio namai, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, du lauko tualetai, prieplauka), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (toliau – Ginčo turtas). Nurodė, kad Ginčo turtas trukdo įgyvendinti jo nuosavybės teises į žemę ir valdyti bei netrukdomai ja naudotis. Nurodė, kad Ginčo turtas pastatytas atitinkamai 1978 ir 1983 metais. Statybos procesą tuo metu reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka. 1970 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų (savivaldybių) ir architektūros valdybų statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui, be kitų dokumentų, pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2009 nurodė, kad pastačius statinį pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytą tvarką tam skirtame žemės sklype, taip pat priėmus statinį kaip tinkamą naudoti, buvo laikoma, kad yra įvykdytos naujai sukurto objekto teisinės registracijos sąlygos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje iki 1996 m. rugpjūčio 23 d. buvo nustatyta, kad statiniai su jiems skirtais žemės sklypais turi būti teisiškai registruojami. Tik butus daugiabučiuose bei garažų boksus buvo galima registruoti ir be žemės sklypo. Statiniai registruojami tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus statinį naudoti arba pasikeitus savininkui. Neregistruojami savavališkai pastatyti statiniai. Nurodė, kad pirmoji Ginčo turto teisinė registracija atlikta atitinkamai 1996-02-01 ir 1994-12-02 ne teisėtai užbaigto statybų proceso, o atitinkamai priėmimo – perdavimo aktų pagrindu bei dar vėliau statybos inspektoriaus pažymos pagrindu, kurie nėra savarankiškas pagrindas nuosavybės teisei atsirasti. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ginčo turto statybai buvo išskirtas žemės sklypas bei buvo išduotas statybos leidimas ir kad Ginčo turto statiniai su priklausiniais buvo priimti kaip tinkami naudoti, todėl tokia jų statyba laikoma savavališka ir jos procese pastatyti objektai neturi būti teisiškai registruojami. Nurodė, kad, kadangi Ginčo turto primoji teisinė registracija atitinkamai trečiųjų asmenų AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ ir AB „LH ASBET‘" pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jų pirma teisinė registracija yra neteisėta, nes namelių priėmimo – perdavimo aktas ir vėlesnė statybos inspektoriaus pažyma negali būti pagrindas teisinei registracijai atlikti. Nurodė, kad, konstatavus, kad Ginčo turtas pastatytas savavališkai jo tolesnė teisinė registracija, atlikta keičiantis savininkams, netapo teisėta, nes iš neteisės teisė negalėjo atsirasti.

5Ieškovo atstovė B. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Nurodė, kad tuomet, kai 2000 m. gavo dokumentus susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu, žemės sklype buvo 4 poilsio nameliai. Žemėtvarkos skyriuje jiems buvo paaiškinta, kad šitie nameliai laikytini laikinais statiniais, nes yra pastatyti iš lentučių. Nurodė, kad kreipėsi į trečiąjį asmenį AB „Vilniaus centrinę universalinę parduotuvę“, tačiau ten jiems buvo atsakyta, jog tie poilsio nameliai jiems nėra reikalingi ir kad nieko iš jų (ieškovo ir jo sesers J. M.) nereikalaus. Nurodė, kad 2003 m. vasarą nuvykus į jiems priklausantį žemės sklypą pamatė, kad poilsio nameliuose kažkas šeimininkauja – vyko statybos, buvo užtverta tvora, vyko kasinėjimai, buvo vedama elektros energija. Tuomet pradėjo aiškintis, kam ir kokiu pagrindu priklauso poilsio nameliai. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį gavo raštą iš VĮ „Registrų centras“,kuriame buvo nurodyta, kad Ginčo turtas neturi savininkų, o po 3 mėnesių gavo raštą, kad Ginčo turtas nuo 1991 m. turėjo savininkus bei buvo pateikta visa istorija.

6Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad buvo atkurta žemė L., kurioje stovėjo penki sugriuvę namukai, dėl kurių ieškovas pasidomėjęs, sužinojo, kad griuvėsiai niekam nepriklauso, todėl buvo ramūs, be to tai patvirtina iš Registrų centro 2000-08-25 pažyma. Žemės naudojimo apribojimai nurodyti, t.y. privačių miškų tvarkymas ir naudojimas, vandens apsaugos pakrantė, vandens apsaugos zonos ir kt., servitutai – nėra nurodyti. Nuosavybės teisė ieškovui atkurta 2000-08-25, kartą per metus ieškovas apsilankydavo savo žemės sklype, ir 2003 m. nuvažiavę į savo sklypą, pamatė, jog sklypas, kuriame buvo griuvėsiai, aptvertas, vyksta kasinėjimo ir rekonstrukcijos darbai. Atstovas nurodė, kad ieškovas dėl pažeidimų kreipėsi į Aplinkos inspekciją, buvo paskirta bauda, nurodyta nusikelti tvoras ir pašalinti padarinius, tačiau to nėra padaryta iki šiol. Nurodė, kad ieškovas 2005-12-14 gavo iš Registrų centro duomenis, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype yra registruota nuosavybės teisė į sugriuvusius namelius. Nurodyta, jog namukų savininkas yra asociacija „Olačis“. Nurodė, kad 2006-01-26 iš Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta kad tris poilsio nameliai 1999-12-28 buvo parduoti asociacijai „Olačis“. Nurodė, kad ankščiau ieškovas jokio atsakymo dėl griuvėsiuų priklausomybės negavo. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus motyvus. Nurodo, kad iš Vilniaus apskritės archyvo pateiktos pažymos matyti, kad leidimas buvo išduotas trims nameliams, o sklype yra penki nameliai. Mano, kad pastatyti nameliai yra savavališka statyba, nes tik remiantis Vilniaus apskrities archyvo 2010-07-15 pažyma Nr. ( - )dėl duomenų pateikimo, Trakų r. LDT vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde, 1976-1983 m. leidimai bei 1977-1983 poilsio namų ir kiemo statinių priėmimo eksploatacijai aktai fonde nerasti. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus, leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų (savivaldybių) ir architektūros valdybų statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai, leidimai galėjo būti išduoti statytojui, be kitų dokumentų, pateikus žemės skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą, tačiau tokiu dokumentų atsakovai neturi ir nepateikė. Prašo tenkinti ieškovo pateiktą ieškinį ieškinyje nurodytais pagrindais, o priešieškinį dėl servituto nustatymo atmesti, nes jie nėra būtini namelių priežiūrai, tai yra perteklinis reikalavimas. Prašo priteisti žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas 3000 Lt už advokato paslaugas.

7Atsiliepimu atsakovai Asociacija “Olačic” ir UAB “Elfanta” prašo ieškinį atmesti ir taikyti senaties terminą. Nurodė, kad ginčo turtas (statiniai-poilsio namelis lKlž (unikalus Nr. ( - )), poilsio namelis 2K1Ž (unikalus Nr. ( - )poilsio namelis 3K1Ž (unikalus Nr. ( - )), esantys Jankovicų k., Trakų r. sav.) pastatyti 1978 m. Pirminiai poilsio namelių 1K1Ž, 2K1Ž, 3K1Ž kadastriniai matavimai atlikti ir kadastro duomenys apie šiuos statinius užfiksuoti 1995-10-25, o nuosavybės teisės į šiuos ginčo statinius įregistruotos akcinės bendrovės „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė" vardu 1996-02-01.

8Atsakovai nurodo, kad ieškovo teiginys, jog ginčo turtas pastatytas savavališkai, yra nepagrįstas. Ginčo turtui statyti buvo priimtas 1976-05-20 Trakų rajono Tarybos sprendimas Nr.171, 1976-05-20 Žemės naudojimo teisės aktas ir 1978-08-30 Trakų rajono Architektūros inspekcijos leidimas statybai). Nurodo, kad šiuo metu šių dokumentų neturi, dėl jų gavimo kreipėsi į atitinkamas institucijas. Be to mano, kad byloje taikytinas ieškinio senaties institutas. Nurodė, kad ginčo turtas pastatytas 1978 metais, taigi nuo statybos pabaigos yra praėję daugiau kaip trisdešimt metų. Todėl praėjo visi galimi ieškinio senaties terminai, 3 metai kaip pagal seną įstatymą ir 10 metų pagal naują. CK 1.128 str. nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kadangi ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), prašo taikyti byloje senaties terminą.

9Atsakovų atstovas advokatas Albertas Pocevičius teisme prašė taikyti senaties terminą, ir nurodė, kad iš Registrų centro išrašo matyti, kad įrašas atsirado 1996 m., o UAB Elfanta įrašyta dar 1994 m. , todėl atsižvelgiant į nurodytas datas jau baigėsi senatis ir pagal senąjį CK ir pagal naująjį.. Nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, kad statybos leidimas nebuvo išduotas. Iš archyvinės medžiagos matyti, kad, statyba buvo teisėta, nes ginčo turtui statyti buvo priimtas 1976-05-20 Trakų rajono Tarybos sprendimas Nr. 171, kuriame nurodyta, jog vykdomasis komitetas skiria Vilniaus asfaltbetonio gamyklai 1,6 ha žemės, o 4 p. Vilniaus CUP 5,5 ha žemės. UAB „Elfanta“ įgijo šiuos namus iš AB „LH Asbet“ pagal viešo akcijų pirkimo sutartį. Iš Trakų rajono Architektūros inspekcijos pažymos matyti, kad VUP leista statytis 3 poilsio namelius, statyba pradėta 1977 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodo, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

10Atsakovas palaiko priešieškinį ir prašo nustatyti pagal teismui pateiktą schemą servitutus, kaip matyti iš teismo posėdžio, kad ieškovas kategoriškai atsisako kalbėti apie servitutus, ne tai, kad apie teisę atlyginti, o aplamai, atsakovai, pasinaudodami savo teisėmis, nurodo, kad atsisako 4 servituto, pažymėto plane indeksu S10. Tas namelis atitolęs. Atsakovas nurodo, kad jie mažina savo reikalavimus ir vieno servituto (S 10) neprašo. Nurodo, kad servitutas nebuvo nustatytas, nors žemės gražinimo dokumentuose servitutas yra nustatytas, tačiau jis nėra apibrėžtas, todėl būtina nustatyti prašomus servitutus. Servitutas S7- tai privažiavimas ir plane pažymėtas taškais 88-133 aplink namelį. Servitutas S11 toje vietoje yra lauko tualetas, priklausantis pastatams, jam eksploatuoti reikalinga žemė, todėl reikalingas žemės minimalus plotelis. Ž – yra stovėjimo aikštelė, reikalingas priėjimas prie elektros pastotės. Tai nėra išskirta, į bendrą įrašyta. S8 yra suformuota aplink vieną iš pastatų, atstovas sutiko, jog prašant nustatyti kelio servitutą, pažymėtą indeksu S8, važiuoti transporto priemonėmis aplink namelį nėra galimybės, kadangi namelis išsidėstęs nuokalnėje, žemai ir privažiuoti prie jo neįmanoma. Todėl prašoma nustatyti statinio servitutą, bei servitutą suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikalcijas su teise jas aptarnauti.. S9 – priėjimas prie ežero, laipteliai- reikalingas, kad laisvai būtų galima patekti prie vandens telkinio, bet nuo kelio servituto atsisako. Nurodė, kad naudotis vandens telkiniu, elektros paslaugomis, tai nuo el.pastotės prie kiekvieno namo yra nutiestas kabelis žeme, tam reikalingas tas servitutas. Nurodo, kad šiuo metu yra pratiestos komunikacijos apšvietimui, nes ten yra šlaitas, takas yra 2 m. pločio, o namukų paskirtis skirta poilsiui. Pažymėjo, jog asociacija „Olačis“ yra ne pelno siekianti organizacija, neturinti jokio pelno, naudojasi nameliais tik asociacijos nariai.. Nurodo, kad kelio servitutas susiję su priešgaisriniais reikalavimais, kad galėtų privažiuoti gaisrinė, greitoji pagalba. Nurodė, kad aikštelė yra šalia el.pastotės, tai aikštelė suformuota palei elektros pastotę. Prašo tenkinti priešieškinį, atsisako reikalavimo nustatyti kelio servitutą ir kitus servitutus pažymėtus indeksu S11, bei atsisako kelio servituto , pažymėto indeksu S9. Kitoje dalyje prašo priešieškinį tenkinti.

11Atsakovas VĮ „Registrų centras“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįsta, dėl priešieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neteisėtai pastatytas Ginčo turtas, kuris šiuo metu priklauso atsakovams asociacijai „Olačis“" ir UAB „Elfanta“. Ieškovo reikalavimo teisė šioje civilinėje byloje siejama su nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą žemės sklypą, ant kurio pastatytas Ginčo turtas, turėjimu. Pažymėjo, kad ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą atsirado tik 2000 metais Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-07-19 sprendimo Nr. 79-8310 pagrindu, Nekilnojamojo turto registre jos įregistruotos 2000-08-25. Tuo tarpu Ginčo turtas pastatytas 1978 m. ir 1983 m. Nurodė, kad pirminiai poilsio namelių 1K1Ž, 2K1Ž, 3K1Ž kadastriniai matavimai atlikti ir kadastro duomenys apie šiuos statinius užfiksuoti 1995-10-25, o AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ nuosavybės teisės į šiuos ginčo statinius įregistruotos 1996-02-01; poilsio namų 1K2Ž kadastriniai matavimai atlikti ir kadastro duomenys užfiksuoti 1993-02-25, AB „LH ASBET“ nuosavybės teisės įregistruotos 1994-12-02. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teises į valstybei iki tol priklausiusį žemės sklypą, kuriame jau buvo valstybės pastatytas, privatizuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Ginčo turtas, įgijo žymiai vėliau, negu, jo teigimu, atsirado jo įvardijamas teisių pažeidimas, neva, neteisėtai jo žemėje pastatytais statiniais. Nurodė, kad teikdamas Vilniaus apskrities viršininko administracijai sutikimą gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, ir ją esant tokioms sąlygoms neatlygintinai priėmęs, ieškovas iš valstybės perėmė visas teises ir pareigas ant įgyjamos žemės esančių kitiems asmenims priklausančių statinių atžvilgiu (pvz. pareigą leisti netrukdomai statinių savininkams eksploatuoti ir prižiūrėti jiems priklausančius statinius). Žinodamas tokią faktinę nekilnojamojo turto padėtį, ieškovas turėjo teisę atsisakyti priimti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, tad jį vis dėlto priėmęs elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai savo būsimos nuosavybės atžvilgiu, todėl nemano, kad yra koks nors jo, kaip žemės savininko, teisių pažeidimas. Be to, kadangi ieškovui įgyjant nuosavybę į žemę, pastatai jau buvo, ieškovas yra visų teisių ir pareigų, kiek jų turėjo valstybė (ne didesnėje apimtyje) perėmėjas; o valstybė, prieš tai būdama žemės savininke, pretenzijų savininkams dėl statinių nereiškė, todėl mano, kad tokiems reikalavimams reikšti praleistas ieškinio senaties terminas ir prašė teismo jį taikyti. Nurodė, jog tai, kad ieškovas prieš įsigydamas sklypą žinojo, jog jame yra Ginčo turtas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įrodo tai, jog Trakų rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-499-124/2007 priimtame teismo sprendime buvo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas pripažino, kad prieš atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą jam buvo žinoma, jog sklype yra Ginčo turtas. Nurodė, kad minėtame teismo sprendime nurodoma, jog teismui 2005-05-23 buvo pateikta 2005-05-23 Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. ( - ), kurioje patvirtinta, kad žemės sklype iki atkuriant nuosavybės teises į jį stovėjo Ginčo turtas. Nurodė, kad tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje atliktas Ginčo turto ir nuosavybės teisių į jį teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis tuo metu teisinį registravimą reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad Ginčo turtas yra neteisėtai pastatyti statiniai, tačiau ieškovas nenurodo aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Ieškovas tik nurodo CK (1964 metų redakcija) 114 str. 1 d. Nurodė, kad ieškovas beveik visas aplinkybes aiškina ir grindžia 2009-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2009 nurodydamas, jog šios bylos aplinkybės sutampa su kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog šių bylų aplinkybės nėra tapačios, nes minėtoje byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas yra laikinas statinys (kuris Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas); be to, įsigijimo ir registravimo pagrindas, kuriuo buvo įregistruotos nuosavybės teisės, taip pat skiriasi; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai nenagrinėjo aplinkybių, jog ginčo pastatai buvo pastatyti netesėtai, kadangi nebuvo keliamas toks reikalavimas, todėl proceso šalys nepateikė statybos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, kasacinio teismo sprendime aiškintos teisės normos nereglamentuoja šio ginčo aplinkybių, nes jos nėra tapačios. Nurodė, kad pagrindinis ieškinio argumentas, jog Ginčo turtas pastatyti neteisėtai, savavališkai. Nurodė, kad pastatų statybos ir eksploatavimo teisėtumo priežiūrą vykdo valstybės įgaliota institucija, todėl, mano, jog reikalavimus dėl savavalinių statinių statybos gali reikšti būtent ši institucija arba prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nes ieškovo teisės, vykdant Ginčo turto statybą ir ją įregistruojant iki 2000 m. (iki jo nuosavybės teisių į žemės sklypą atsiradimo) nebuvo ir negalėjo būti pažeidžiamos. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenų apie šių pastatų kaip savavališkų statinių statusą neturi ir neturėjo, priešingai – kadastro ir registro bylos duomenys patvirtina, jog Ginčo turtas buvo pasatyti teisėtai, nes buvo pastatyti valstybės įmonių, kurios vėliau buvo privatizuotos, ir priimti valstybės valdžios ir valdymo institucijų sprendimai dėl šių objektų perdavimo privatizavimo būdu reorganizuojamoms įmonėms. Atkreipė dėmesį, jog poilsio namai 1K2Ž ir kiemo statiniai buvo perduoti, vykdant 1991 m. gruodžio 20 d. patvirtintą Viešojo akcijų pasirašymo būdu privatizuojamų įmonių reorganizavimą. Vilniaus miesto savivaldybės 1992 m. sausio 10 d. privatizavimo komisijos priimtu sprendimu Nr. 14 Vilniaus asfalto-betono gamykla po privatizuojamų įmonių viešo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo buvo reorganizuota iš valstybės įmonės į AB „LH ASBET“, tokiu būdu visas jos turtas 1992-01-10 Viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. ( - ), 1994-11-30 Vilniaus miesto valdybos rašto Nr. ( - ), 1994-11-30 turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu buvo perduotas AB „LH ASBET“, vėliau šie pastatai buvo perleidžiami tretiesiems asmenims ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Elfanta“; kiti ginčo statiniai - poilsio namelis 1K1Ž, poilsio namelis 2K1Ž, poilsio namelis 3Klž, šiuo metu nuosavybės teise priklausantys kitam atsakovui asociacijai „Olačis“, taip pat įgyti iš buvusios valstybės įmonės. Minėti pastatai 1991-10-30 Viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. ( - ), 1995-11-16 Lietuvos Respublikos Pramonės ir prekybos ministerijos „AB „Vilniaus CUP“ pastatų teisinės registracijos“ įsakymu Nr. ( - ), 1992-02-03, 1992-08-08 turto perdavimo-priėmimo aktų pagrindu perduoti AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“. Vykdant šių valstybės įmonių reorganizavimą privatizavimo būdu, valstybės įmonei priklausęs turtas perduotas reorganizuotoms akcinėms bendrovėms. Nurodė, kad vėliau teisėtai įgytas turtas buvo perleidžiamas tretiesiems asmenims, todėl argumentai apie jų neteisėtumą ar neteisėtą statybą visiškai nepagrįsti, nes toks turtas nebūtų buvęs civilinių santykių objektu vykdant valstybės įmonių privatizavimą, reorganizuojant jas į akcines bendroves. Pažymėjo, jog Ginčo turtas buvo perduotas iš valstybės įmonių, kurios buvo reorganizuotos pagal Centrinės privatizavimo komisijos 1991-12-20 patvirtintą viešo akcijų pasirašymo būdu privatizuojamų įmonių reorganizavimo tvarką. Nurodė, kad 1964 m. CK 95 str. 3 d. reglamentavo viešąją nuosavybę, kurią sudarė valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė, šio kodekso 98 str. 4 d. numatė, jog viešosios nuosavybės objektu yra valstybinių (savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas. Atkreipė dėmesį, jog šio straipsnio 1 p. nustatė, kad žemė taip pat priklausė valstybei. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisminę praktiką, ne vieną kartą nagrinėdamas bylas yra pasisakęs, jog jei statinio statytoju ir savininku buvo valstybė, preziumuojama, kad statinys buvo pastatytas ir valdomas teisėtai, todėl registruojant tokius statinius pateikiami tik daiktinės teises į juos patvirtinantys dokumentai, todėl ieškovo argumentai, jog tuometinė registravimo įstaiga registruojant ginčo pastatus turėjo reikalauti dokumento, patvirtinančio, jog statybai turi būti išskirtas žemės sklypas, bei reikalauti statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys teisės aktų. Ginčo turto ir nuosavybės teisių į jį tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje registravimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija“, kurios 8 p. buvo nustatyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, kurių pagrindu ir buvo atliekami teisinio registravimo veiksmai. Tarp jų buvo nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai. Nurodė, kad tuometiniam Vilniaus teritoriniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui „Valda“ AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ ir AB „LH ASBET“ pateikė prašymus ir dokumentus: 1992-01-10 Viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), 1994-11-30 Vilniaus miesto valdybos raštą Nr. ( - ), 1994-11-30 turto priėmimo-perdavimo aktą ir 1991-10-30 Viešo akcijų pasirašymo sutarti Nr. ( - ), 1995-11-16 Lietuvos Respublikos Pramonės ir prekybos ministerijos „AB „Vilniaus CUP“ pastatų teisinės registracijos“ įsakymą Nr. ( - ), 1992-02-03, 1992-08-08 turto perdavimo-priėmimo aktus, o šie pateikti dokumentai atitiko teisinį registravimą reglamentavusių norminių aktų keliamus reikalavimus, todėl registro tvarkytojas, nenustatęs trūkumų, įregistravo daiktus ir teises įjuos. Nurodė,kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo grindžiama pozicija, jog Ginčo turtas buvo įregistruotas neteisėtais pagrindais, o pateikti aukščiau minėti dokumentai nebuvo pagrindas įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos, nepagrįsta. Pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ įstatymai nesuteikia teisės kvestionuoti kitų institucijų išduotų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, yra teisėti bei pagrįsti ir yra tinkami pagrindai atlikti teisinį registravimą. Be to, nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats nekilnojamojo daikto teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Nurodė, kad teisinis registravimas buvo atliktas aukščiau minėtų dokumentų pagrindais, kurie ir buvo pagrindu atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms, o paties teisinio registravimo pagrindu nei nekilnojamieji daiktai, nei daiktinės teisės į juos neatsirado, jos įstatymų nustatyta tvarka tik buvo paviešintos viešajame registre. Nurodė, jog, atsižvelgiant nurodytas aplinkybės, atliktas ginčo statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimas buvo teisėtas, todėl VĮ „Registrų centras“ savo veiksmais, nepažeidžiančiais Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, ieškovo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

12Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovas Almantas Masionis papildomai pastebėjo, kad nori pasisakyti dėl Registro centro nekilnojamojo turto tvarkytojui keliamų reikalavimų dėl ginčo statinių. Nurodė, kad ginčo nameliai buvo valdomi pirminių savininkų valstybės įmonių ir atliekant pirminę registraciją pateikė reikalingus dokumentus, t.y. pagal LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintą „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija“. Pirminis savininkas AB „LH Asbet“, o dabar tuos statinius valdo UAB „Elfanta“ poilsio namai 1K2Ž, unikalus Nr. 7999-3006-6012 ir kiemo statiniai, esantys Jankovicų k., Trakų r.sav., buvo perduoti vykdant 1991-12-20 patvirtintą Viešojo akcijų pasirašymo būdu privatizuojamų įmonių reorganizavimą, Vilniaus m. savivaldybės 1992-01-10 privatizavimo komisijos priimtu sprendimu Nr. 14, kurio Vilniaus asfalto – betono gamykla po privatizuojamų įmonių viešo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo buvo reorganizuota iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę „LH Asbet“, tokiu būdu visas jos turtas 1992-01-10 Viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. 31, 1994-11-30 Vilniaus m. valdybos rašto Nr. 02-12-2581, 1994-11-30 turto priėmimo – perdavimo akto pagrindu buvo perduotas akcinei bendrovei „LH ASBET“, vėliau šie pastatai buvo perleidžiami tretiesiems asmenims. Dėl 1991-10-30 Viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. 4, 1995-11-16 LR Pramonės ir prekybos ministerijos „AB“Vilniaus CUP“ pastatų teisinės registracijos“ įsakymu Nr. 214. 1992-02-03, 1992-08-08 turto perdavimo – priėmimo aktų pagrindu perduoti AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“. Vykdant šių valstybės įmonių reorganizavimą privatizavimo būdu, valstybės įmonei priklausęs turtas perduotas reorganizuotoms akcinėms bendrovėms. Atitiko šios instrukcijos 8 p., kur buvo nustatyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, kurių pagrindu ir buvo atliekami teisinio registravimo veiksmai. Pateikti dokumentai atitiko tuo metu teisinį registravimą tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje reglamentavusių norminių aktų keliamus reikalavimus, todėl registro tvarkytojas, nenustatęs trūkumų patiektiems dokumentams, kurie buvo tinkamas pagrindas ginčo statiniams ir nuosavybės teisėms į juos teisiniam registravimui atlikti, įregistravo daiktus ir teises į juos. Visas turtas buvo valstybės ir pati valstybė buvo atsakinga ir nebuvo, kad fizinio asmens, ar juridinio asmens turtas. Nurodė, kad šiuo atveju nuosavybės atkūrimas tik vyko, reikalaujama žemės dokumentų nebuvo. Pažymėjo ,jog pati registracija jokių nuosavybės teisių nesukelia, pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais, o dokumentų pagrindu fiksuojama registre ir šiuo atveju, kad jei būtų nuginčyti pagrindai, kurių pagrindu įregistruota nuosavybė. Dėl duomenų, kad galioja nuo 2005 m., kad nebuvo jokių duomenų, registravimo metu jau vienoje įstaigoje. Atliekant žemės matavimus, šį darbą atliko skirtingi matininkai, nebuvo surinkti bvendri duomenis, dėl žemės ir dėl esamų žemėje pastatų. Ieškovai matavo tik žemę, nes jų toks tikslas buvo. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi teisinė registracija atlikta teisingai, prašo ieškinį atmesti.

13Tretysis asmuo Elena Vida Tatulova į teismo posėdį neatvyko,apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pasitiki teismu ir prašė priimti sprendimą jai nedalyvaujant (II t., b.l. 142).

14Tretysis asmuo Algirdas Leonas Vilkas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą.

15Trečiojo asmens AB „Lithun“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Taip pat informavo teismą, kad tretysis asmuo AB LH ASBET“ po 1995 m. reorganizacijos prisijungė prie AB „Lithun“ ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

16Trečiojo asmens AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17Trečiojo asmens UAB „Elainė“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvylimo priežastis teismo neinformavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

18Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-07-19 sprendimu Nr. 79-8310 ieškovui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame yra Ginčo turtas, buvo nustatyti ir servitutai: leisti prieiti prie vandens telkinio ir leisti naudotis sklypo dalimi, tačiau nustatant šiuos servitutus, jų turinys buvo nurodytas gana abstrakčiai, kadangi nebuvo nustatyta, kokią sklypo dalį apima servitutai, nebuvo apibrėžtos jų ribos. Nurodė, kad atsakovai išimtinai naudojasi tik ta žemės sklypo dalimi, kuri reikalinga tinkamai eksploatuoti statinius, prieiti prie jų, todėl ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą dar priimant aukščiau nurodytą sprendimą jau buvo apribojamos. Nurodė, kad teismas ginčą galėtų išspręsti nustatant servitutus konkrečiai žemės sklypo daliai statiniams naudoti, jeigu netenkintų ieškinio (III t., b.l. 11-13).

19Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

20Ieškovui priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 7934-0002-0245, esančio Jankovicų k., Trakų r. sav. (I t., b.l. 7, II t., b.l. 23-24). Ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje yra atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantys poilsio namelis, unikalus Nr. 7997-8016-4007, poilsio namelis, unikalus Nr. 7997-8016-3020, poilsio namelis, unikalus Nr. 7997-8016-2001, elektros skydinė, unikalus Nr. 7997-8016-2045, ir kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. 7997-8016-2056 (I t., b.l. 5-6, II t., b.l. 11-13, 65-68, III t. b.l. 8) bei atsakovui UAB „Elfanta“ priklausantys poilsio namai, unikalus Nr. 7999-3006-6012, ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, du lauko tualetai, prieplauka), unikalus Nr. 7999-3006-6023 (II t., b.l. 14-15, 77-79).

21Byloje kilo ginčas dėl Ginčo turto statybos teisėtumo, t.y. ieškovas prašo pripažinti Ginčo turtą savavaline statyba, ir jo teisinės registracijos atliktos atsakovų asociacijos „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ vardu panaikinimo, bei dėl servitutų ieškovui priklausančiame žemės sklype nustatymo.

22Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantis Ginčo turtas yra pastatytas 1978 m., o atsakovui UAB „Elfanta“ – 1983 m.

23Atsakovas ieškovo reikalavimui dėl Ginčo turto pripažinimo savavaline statyba prašo taikyti ieškinio senatį.

24Dėl ieškinio senaties termino

25Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

26Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

27Bylos nagrinėjimo metu nustatyta (kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovė B.Liutkevičienė), kad ieškovas 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo bei patvirtino, jog žinojo, kad jiems projektuojamame žemės sklype yra Ginčo turtas. Iš byloje esančio 2000-03-28 Janinai Manerovskienei ir Vladui Liutkevičiui grąžinamos žemės abriso matyti, kad jame yra pažymėtas Ginčo turtas (III t., b.l. 74). Ieškovas pats patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurioje jau buvo Ginčo turtas ir ieškovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-07-19 sprendimu Nr. 79-8310 buvo atkurtos nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su Janina Manerovskiene, kuriai tai pat sugrąžinti 6 ha žemės (II t., b.l. 179, III t., b.l. 68). Ieškovas taip pat nurodė, kad jam buvo pasakyta, jog Ginčo turtas niekam nepriklauso ir jis pats, sutikdamas su nuosavybės teisės jam atkūrimu į žemę, kurioje yra Ginčo turtas, nesidomėjo (nors būdamas apdairūs ir rūpestingas turėjo pasiaiškinti), kam priklauso Ginčo turtas.

281964 m. CK 114 str. 8 d. numatė, kad kiti asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto Ginčo turto, tačiau to nepadarė ir sutiko, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame jau buvo Ginčo turtas ir tuo metu neįžvelgė jokio jo teisių pažeidimo.

29Todėl teismas, spręsdamas klausimą, kada ieškovas sužinojo apie jo teisės pažeidimą, t.y. kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis Ginčo turtas yra savavalinė statyba, atsižvelgia į tai, jog, kaip aukščiau nurodyta, jau nuosavybės teisių atkūrimo procese (formuojant žemės sklypą) jam jau buvo žinoma apie jame esantį Ginčo turtą. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovui apie jo teisės pažeidimą buvo žinoma jau 2000-03-28 abriso parengimo metu, dar iki 2000-07-19 sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.

30Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti prasidėjo jau nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, t.y. 2000-03-28, kai jau buvo parengtas abrisas, reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2000 m. CK, 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas šiam sandoriui ginčyti dar nebuvo pasibaigęs. Tokiu atveju taikytina CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią tais atvejais, kai ieškinio senaties terminai, nustatyti galiojusiuose įstatymuose, nepasibaigė iki CK įsigaliojimo, taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai; iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į CK nustatytą ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškinio senaties termino sandoriams ginčyti paskutinė diena buvo 2010 m. kovo 28 d., o ieškinys teisme pareikštas 2010 m. balandžio 20 d. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti yra praleistas.

31Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

32Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.131 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką dėl jų taikymo, svarbia priežastimi, pakankama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali pripažinti tik nepriklausiusias nuo asmens valios aplinkybes, objektyviai užkirtusias kelią jam laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2010).

33Kaip jau buvo minėta, ieškovas šioje byloje kelia klausimą dėl to, kad Ginčo turtas yra savavališka statyba ir yra pažeidžiamos jos teisės naudotis jam priklausančiu žemės sklypu bei tuo pagrindu prašo įpareigoti jų savininkus Ginčo turtą nusikelti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog jau nuosavybės teisės atkūrimo metu ieškovas žinojo, kad žemės sklype, į kurį jam yra atkuriamos nuosavybės teisės jau yra Ginčo turtas, jis nesiaiškino, kam jis priklauso (kaip pats nurodo, jam buvo pasakyta, jo Ginčo turtas niekam nepriklauso), nesiaiškino, kas jį pastatė, kokiu pagrindu ir pan. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ką patvirtino ir pats ieškovas, jog domėtis Ginčo turtu, t.y. kas yra jo savininkas, kokiu pagrindu jis buvo pastatytas ir kt., jis pradėjo tik tuomet, kai Ginčo turto savininkai 2003 m. pradėjo tvarkyti Ginčo turtą, jį remontuoti, rekonstruoti ir lankytis jame. Aplinkybės, kad niekas iki 2003 m. Ginčo turtu nesinaudojo, jame nesilankė, nelaikytinos nepriklausančiomis nuo ieškovo valios aplinkybėmis, objektyviai užkirtusiomis kelią jam laiku pradėti ginti savo pažeistas teises.

34Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškinys, vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d., kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, atmestinas.

35Dėl statybos pripažinimo neteisėta (savavališka)

36Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ginčo turtas pastatytas atitinkamai 1978 m. ir 1983 m., todėl taikytinos 1964 m. CK nuostatos reglamentuojančios savavališkos statybos pasekmes.

371964 m. CK 114 str. 1 d., galiojusi iki 1995, numatė, kad pilietis, kuris statosi, pasistatė arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu ir buitiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

38Statybos procesą tuo metu reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka. 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, civilinius, pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos 1 p. buvo numatyta, kad leidimai statyti arba rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir kitus civilinius pastatus duodami statytojams, pateikus, be kitų dokumentų šiuos dokumentus: žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą.

39Ieškovas reikalavimą dėl Ginčo turto pripažinimo savavališka statyba grindė tuo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ginčo turto statybai buvo išskirtas žemės sklypas bei buvo išduotas statybos leidimas ir kad Ginčo turto statiniai su priklausiniais buvo priimti kaip tinkami naudoti.

40Iš byloje esančio Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-05-20 sprendimo Nr. 171 4 p. matyti, kad Vilniaus universaliniam centriniam univermagui vasaros poilsio stovyklos statybai prie Vilkokšnio ežero „D“ sektoriuje buvo skirtas 5,5 ha žemės sklypas, o Vilniaus asfalto – betono gamyklai – „C“ sektoriaus rytinėje dalyje 1,6 ha žemės sklypą (II t., b.l. 148). Iš byloje esančio registro „Pradėti statyti gyvenamieji namai, bendrabučiai ir civiliniai pastatai Trakų rajone per 1977 m. trečią ketvirtį“ matyti, kad Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 564 trijų poilsio namelių statybai (II t., b.l. 151). Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto 1976-1983 m. leidimai Vilniaus asfalto – betono gamyklai statyti poilsio namus ir kiemo statinius prie Vilkokšnio ežero, 1977 – 1983 m. poilsio namų ir kiemo statinių priėmimo eksploatacijai aktai bei 1976-05-20 žemės naudojimo teisės aktas Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde nerasti (II t., b.l. 149). Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto 1977-08-30 leidimas Nr. 564 Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei statyti poilsio namelius, 1976-1978 m.leidimai statyti elektros skydinę ir kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą), 1977-1978 m. poilsio namelių, elektros skydinės bei kiemo statinių priėmimo eksploatacijai aktai bei 1976-05-20 žemės naudojimo teisės aktas Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde nerasti (II t., b.l. 150).

41Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šie dokumentai patvirtina, jog Ginčo turtas buvo pastatytas neturint statybai reikalingų, aukščiau nurodytų, dokumentų. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei buvo išduotas leidimas trijų poilsio namelių statybai, tuo tarpu buvo pastatyti 5 poilsio nameliai.

42Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, susijusius su Ginčo turto statyba, bei išklausęs šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad Ginčo turto tuometiniai statytojai turėjo žemės sklypo perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą, nėra. Tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad Ginčo turto statybai buvo išskirtas žemės sklypas, kad statybai buvo išduoti leidimai, daro išvada, jog labiau tikėtina, kad Ginčo turtas buvo statomas turint visus tuo metu reikalingus statybą leidžiančius dokumentus.

43Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl Ginčo turto pripažinimo savavališka statyba atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį reikalavimą, atmestini kaip išvestiniai ir ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovus asociaciją „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ nusikleti Ginčo turtą.

44Dėl teisinės registracijos panaikinimo

45Ieškovas taip pat prašo panaikinti atsakovų asociacijos „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ vardu atliktą Ginčo turto teisinę registraciją, motyvuodamas tuo, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, savavališkai pastatyti statiniai negalėjo būti registruojami ir kad Ginčo turtas buvo įregistruotas perdavimo – priėmimo aktų pagrindu, kurie nėra savarankiškas pagrindas nuosavybės teisei atsirasti.

46Atmetus ieškovo reikalavimą dėl Ginčo turto pripažinimo savavališka statyba, atmestinas ir jo reikalavimas dėl Ginčo turto teisinės registracijos panaikinimo.

47Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pats ieškovas nurodo, vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pasatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, statiniai registruojami tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus statinį naudoti arba pasikeitus savininkui. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (II t., b.l. 69-76, 80-96), Ginčo turtas buvo įregistruotas pasikeitus savininkams, registratoriui buvo pakeiktos techninės (inventorinės) bylos, todėl statinių inventorizuoti ir valstybinei komisijai priimti nebuvo jokio pagrindo (turtas buvo inventorizuotas) ir registracija buvo atlikta pateiktų, nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančių, dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas , darytina išvada, jog Ginčo turtas buvo įregistruotas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

48Dėl servitutų nustatymo

49Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.).

50Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Taigi, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviems sąlygoms – savininkų nesutarimui ir būtinumui nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

51Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad savininkai – ieškovas, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ir atsakovas asociacija „Olačis“, kuriam nuosavybės teise priklauso Ginčo turtas, esantis ieškovui priklausančiame žemės sklype, nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu.

52Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantis Ginčo turtas yra ieškovui priklausančiame žemės sklype; kaip matyti iš byloje esančių žemės sklypo schemų ir planų (I t., b.l. 12, II t., b.l. 174, 177, III t., b.l. 63) Ginčo turtas (statiniai) yra išsidėstę beveik visame ieškovui priklausančiame žemės sklype, ir esant nesutarimui tarp šalių dėl naudojimosi šiuo sklypu, darytina išvada, jog tam, kad atsakovas galėtų naudotis jam priklausančiu Ginčo turtu yra būtinas servituto nustatymas.

53Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimais Nr. 79-8311 ir Nr. 79-8310 Žemės sklypui buvo nustatyti du kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėms (I t., b.l. 7, II t., 24, 179, III t., b.l. 68). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiais sprendimais nustatyti servitutai buvo nustatyti gana abstrakčiai, nebuvo nustatyta, kokią sklypo dalį apima servitutas, nebuvo apibrėžtos šių servitutų ribos, ką patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime, kurį nurodė, kad teismas ginčą galėtų spręsti nustatant servitutus konkrečiai žemės sklypo daliai statiniams naudoti (III t., b.l. 11-13).

54Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2004-02-23 sprendimu už akių iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kurį ieškovas valdė kartu su Janina Manerovskiene) buvo atidalinta Janinai Manerovskienei nuosavybės teise priklausanti ½ dalis korporacijos „Matininkai“ 2003-06-30 paruoštame padalijimo projekte pažymėta indeksu A ir apibrėžta koordinačių taškais 1-2-3-4-5-18-19-20-21-22-23-24-25-26. Iš šio projekto matyti, kad jame yra numatyti kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis S1, S2, S3 ir S4. Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-02 įsakymu Janinai Manerovskienei po atidalijimo priklausančiam sklypui buvo nustatyti atidalijimo projekte numatyti kelio servitutai S1 ir S2 (II t., b.l. 170-181, III t., b.l. 60-76).

55Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nereiškia reikalavimų dėl servitutų nustatymo Janinai Manerovskienei priklausančiame žemės sklype, jie nustatyti Vilniaus apskrities viršininko įsakymu.

56Nors atidalijant žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo parengtas atidalijimo projektas, kuriame ir ieškovui po atidalijimo atitekusioje žemės sklypo dalyje buvo nustatyti kelio servitutai S3 ir S4, tačiau duomenų, kad jie būtų nustatyti administraciniu aktu, kaip Janinai Manerovskienei, byloje nėra. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas neatliko jam nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo teisinės registracijos (kadastro duomenų patikslinimo) ir kad projekte numatyti kelio servitutai S3 ir S4 nėra įregistruoti (II t., b.l. 24), kas savo ruožtu reiškia, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams neatsirado (CK 4.124 str. 2 d.).

57Taigi, nustačius, kad ieškovas ir atsakovas asociacija „Olačis“ nesutaria dėl naudojimosi ieškovui priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantis Ginčo turtas; kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimais Nr. 79-8311 ir Nr. 79-8310 Žemės sklypui nustatyti du kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėms, yra nustatyti abstrakčiai; atidalijimo projekte ieškovui priklausančiai žemės sklypo daliai nustatyti kelio servitutai S3 ir S4 nėra įregistruoti, teismas konstatuoja, jog yra būtina nustatyti servitutus ieškovui priklausančiai žemės sklypo daliai.

58Kaip jau buvo minėta, atsakovas asociacija „Olačis“ priešieškiniu prašė nustatyti atsakovo žemės sklype šiuos servitutus: 1) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S7, kurio bendras plotas 916 m2 ir žymėjimo taškai 88, 6, 7, 91-104, 128-133; 2) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S8, kurio bendras plotas 227 m2 ir žymėjimo taškai 110-118, 8, 119; 3) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S9, kurio bendras plotas 237 m2 ir žymėjimo taškai 104, 105, 113, 112, 106-110, 119-128; 4) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S10, kurio bendras plotas 2751 m2 ir žymėjimo taškai 65, 32-35, 10-18; 5) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S11, kurio bendras plotas 15 m2 ir žymėjimo taškai 7, 89-91.

59Teismo posėdžio metu atsakovas asociacija „Olačis“ savo reikalavimus sumažino, t.y. atsisakė reikalavimo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S10, kurio bendras plotas 2751 m2 ir žymėjimo taškai 65, 32-35, 10-18 bei pakeitė (patikslino) reikalavimą dėl servituto UAB „Matvimo studija“ parengtame plane – projekte pažymėto indeksu S9, t.y. atsisakė reikalavimo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, paliekant reikalavimą nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti.

60Teismas, spręsdamas klausimą dėl servitutų nustatymo, visu pirma analizuoja atsakovo asociacijos „Olačis“ prašomų nustatyti servitutų pagrįstumą.

61Iš byloje esančio UAB „Matavimo studija“ parengto plano-projekto bei po reikalavimų sumažinimo matyti, kad atsakovas asociacija „Olačis“ siekia nustatyti keturis servitutus plane pažymėtus indeksais S7, S8, S9 ir S11, tačiau realiai prašo nustatyti 14 servitutų – 3 kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, 3 statinių servitutus ir 4 servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir 4 servitutus, suteikiančius teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

62Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str. 1 d.).

63Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantis Ginčo turtas yra išdėstęs beveik visoje ieškovui priklausančios žemės sklypo dalyje, o iki poilsio namelių patekti nėra kitos galimybės, darytina išvada, jog yra būtina nustatyti atsakovo prašomus kelio servitutus. Tačiau iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, negali būti nustatytas, kadangi važiuoti transporto priemonėmis čia nėra jokios galimybės. Žemės sklype, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą plane pažymėtame S7 yra status neplatus takas, kurio važiuoti transporto priemonėmis nėra galimybės, ir būtų nesaugu, apžiūrėjus vietoje, jokio pravažiuojamo kelio šioje vietoje ankščiau nebuvo. Sklype, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą plane pažymėtame S8, aplink namuką, nustatyta, jog važiuoti transporto priemonėmis nėra jokios galimybės, kadangi namukas išsidėstęs nuokalnės apačioje, tai vietos apžiūros metu pripažino ir atsakovo atstovas..

64Gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo (CK 4.122 str.).

65Byloje esantys duomenys (b.l. 5-6) patvirtina, kad atsakovo asociacijos „Olačis“ Ginčo turtas yra bendro 231 m2 (65 m2, 75 m2, 87 m2 ir 4 m2) ploto. Taigi, statinių servitutas galimas tik tokio ploto, kiek reikalinga Ginčo turtas atremti į ieškovo žemės sklypo dalį, t.y. tik 231 m2 ploto. Iš byloje esančio UAB „Matavimo studija“ parengto plano-projekto matyti, kad atsakovas asociacija „Olačis“ siekia žymiai didesnių plotų statinių servitutų, nei yra jos kiekvieno poilsio namelio ir kiemo statinių plotas atskirai ir kartu sudėjus, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas.

66Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (CK 4.123 str.).

67Atsakovo asociacijos „Olačis“ atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad prašomi nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, yra susiję su elektros kabelio naudojimu.

68Atsižvelgiant į tai, kad, norint naudotis poilsio nameliais pagal paskirtį, reikalinga elektros energija, darytina išvada, jog būtina nustatyti atsakovo asociacijos „Olačis“ prašomus servitutai, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.

69Atsakovas asociacija „Olačis“ prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S11, kurio bendras plotas 15 m2 ir žymėjimo taškai 7, 89-91. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Matavimo studija“ parengto plano-projekto, šis servitutas prašomas nustatyti gretinam žemės sklypui, kurį atsakovas asociacija „Olačis“ įvardija kaip papildomą plotą. Kadangi nėra nustatyta, kam šis papildomas plotas priklauso, reikalavimas dėl šio servituto nustatymo, vadovaujantis CPK 266 str., atmestinas.

70Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.

71Atmetus ieškinį ir iš dalies patenkinus atsakovo UAB „Olačic“ priešieškinį 50 procentų, iš ieškovo atsakovui UAB „Olačic „ priteistinas proporcingai patenkintų reikalavimų 317,50 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.).. 2010-04-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui 2300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi ieškinys yra atmestas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 2300 Lt žyminis mokestis ir 208,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

72Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-21 nutartimi buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės asociacijos „Olačis“, į.k. 2516096, buv. Ozo g. 32-64, LT-07150 Vilniaus m., vardu įregistruotų poilsio namelio, unikalus Nr. 7997-8016-4007, poilsio namelio, unikalus Nr. 7997-8016-3020, poilsio namelio, unikalus Nr. 7997-8016-2001, elektros skydinės, unikalus Nr. 7997-8016-2045, ir kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. 7997-8016-2056, esančių Jankovicų k., Trakų r. sav., bei atsakovės UAB „Elfanta“, į.k. 123933198, buv. Kirtimų g. 51, LT02244, Vilniaus m., vardu įregistruotų poilsio namų, unikalus Nr. 7999-3006-6012, ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, dviejų lauko tualetų, prieplaukos), unikalus Nr. 7999-3006-6023, esančių Jankovicų k., Trakų r. sav., perleidimo draudimo ieškovo Vlado Liutkevičiaus, a.k. 33809030458, gyv. LT-21412 Kloninių Mijaugonių k., Eletrėnų sav., reikalavimų užtikrinimui.

73Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.), todėl teismo spendimui įsiteisėjus 2010-04-21 nutarties pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas

Nutarė

75ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

76Ieškovui Vladui Liutkevičiui priklausančioje ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. 7934-0002-0246, esančiame Jankovicų k., Trakų r. sav., nustatyti šiuos servitutus ir jų ribas pagal UAB „Matavimo studija“ parengtą 2008-09-01 žemės sklypo schemą:

771) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pesčiųjų taku, statinių servitutą, sevitutą suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, pažymėtus indeksu S7, kurio bendras plotas 916 m2 ir žymėjimo taškai 88, 6, 7, 91-104, 128-133;

782) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pesčiųjų taku, statinių servitutą, servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, pažymėtus indeksu S8, kurio bendras plotas 227 m2 ir žymėjimo taškai 110-118, 8, 119;

793) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pesčiųjų taku, servitutą,suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, pažymėtus indeksu S9, kurio bendras plotas 237 m2 ir žymėjimo taškai 104, 105, 113, 112, 106-110, 119-128.

80Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

81Priteisti iš Vlado Liutkevičiaus 317,50 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Olačic“.

82Priteisti iš Vlado Liutkevičiaus 2508,17 Lt bylinėjimosi išlaidų , tai yra 2300 Lt žyminio mokesčio ir 208,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

83Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padarytą įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės asociacijos „Olačis“, į.k. 2516096, buv. Ozo g. 32-64, LT-07150 Vilniaus m., vardu įregistruotų poilsio namelio, unikalus Nr. 7997-8016-4007, poilsio namelio, unikalus Nr. 7997-8016-3020, poilsio namelio, unikalus Nr. 7997-8016-2001, elektros skydinės, unikalus Nr. 7997-8016-2045, ir kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. 7997-8016-2056, esančių Jankovicų k., Trakų r. sav., bei atsakovės UAB „Elfanta“, į.k. 123933198, buv. Kirtimų g. 51, LT02244, Vilniaus m., vardu įregistruotų poilsio namų, unikalus Nr. 7999-3006-6012, ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, dviejų lauko tualetų, prieplaukos), unikalus Nr. 7999-3006-6023, esančių Jankovicų k., Trakų r. sav., perleidimo draudimo ieškovo Vlado Liutkevičiaus, a.k. 33809030458, gyv. LT-21412 Kloninių Mijaugonių k., Eletrėnų sav., reikalavimų užtikrinimui.

84Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.