Byla A-858-370-14
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės vietų atėmimo ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacijų poliklinikai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. 1. 1-3), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė), priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Skunde paaiškino, kad 2011 m. atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių 2 PN-AK) patyrė akies traumą, dėl kurios buvo nuvežtas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Nurodė, jog gydytoja jį apžiūrėjo ir, nepamačiusi sunkios traumos, įrašė į paprastą eilę viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacinėje poliklinikoje (toliau – ir Poliklinika) nors pareiškėjas reikalavo skubiai jį vežti į ligoninę. Atsakovas grąžino jį atgal į Pravieniškių 2-uosius PN-AK laukti eilės konsultacijai. Atkreipė dėmesį, kad yra itin kenksminga sveikatai važinėti ir nešioti kartu savo sunkius daiktus, nes dėl to gali apakti. Pastebėjo, kad atsakovas nesirūpina pareiškėjo sveikata. Paaiškino, jog 2011 m. gruodžio mėn. buvo etapuotas į Ligoninę, iš kurios 2012 m. sausio 4 d. nuvežtas į Polikliniką konsultacijai. Poliklinikoje pareiškėjui buvo nustatyta kairės akies trauma - tinklainės atšokimas. Pažymėjo, jog sužinojęs diagnozę pareiškėjas buvo šokiruotas, todėl atsisakė operuotis, nesuvokdamas ką sako, nes neturėjo laiko pagalvoti. Grįžęs po konsultacijos į Ligoninę, pareiškėjas nusprendė daryti operaciją. Nuėjęs pas akių gydytoją paprašė vėl įrašyti jį į eilę akies operacijai. Atsakovas įrašė pareiškėją į paprastą eilę akies operacijai daryti, o iki to laiko jis buvo nuvežtas į Pravieniškių 2-uosius PN-AK bausmę atlikti toliau.

6Atkreipė dėmesį, kad po kelių mėnesių jo sveikatos būklė pablogėjo, ėmė blogėti regėjimas, mažėjo regėjimo diapazonas, todėl kreipėsi į Pravieniškių 2-ųjų PN-AK gydytoją, prašydamas sužinoti operacijos datą. Gydytoja pasakė, kad nustatyta operacijos diena yra 2012 m. gegužės 24 d. Tą dieną atvykęs į Ligoninę pareiškėjas sužinojo, kad nėra duomenų apie tai, kada bus daroma operacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje, todėl vėl buvo išvežtas į Pravieniškių 2-uosius PN-AK laukti operacijos. Akcentavo, jog tuomet gydytoja pasakė, kad 2012 m. liepos 4 d. paskirta pareiškėjui minėta operacija. 2012 m. liepos 4 d. pareiškėjas buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kliniką. Paaiškino, kad gydytoja, kuri apžiūrėjo pareiškėją, pasakė, jog reikia daryti papildomą operaciją, nes jokie gydymai ir vaistai nepadės. Nežiūrint į tai, pareiškėjas buvo nuvestas atgal į konvojaus automobilį, o atėjusi medicinos sesuo pasakė, kad operacijos artimiausiu metu nebus ir kad jis vėl iš naujo įrašytas į eilę akies operacijai daryti, operacijos data buvo numatyta 2013 m. sausio 16 d.

7Manė, kad gydytojai netinkamai jį gydė, netinkamai vertino jo sveikatos būklę. Dėl to kalti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius bei personalas, kurie sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų jo ligos progreso stabdymui, dėl ko kyla pareiškėjui pavojus prarasti regėjimą. Tokiais Ligoninės direktoriaus ir jo pavaldinių veiksmais padaryta nepataisoma žala sveikatos būklei, dėl ko pareiškėjas patyrė dvasinių ir gyvenimiškų nepatogumų, psichologinę, emocinę depresiją, bendravimo galimybių apribojimus, kančias, baimę dėl regėjimo praradimo. Darė išvadą, jog Ligoninės gydytoja L. savo veiksmais sukėlė jam didelių nepatogumų, baimę dėl regos praradimo, nepateisinamą nervinę įtampą bei palankias sąlygas regėjimui prarasti.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu (I t., b. 1. 19-21) į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas pats nesirūpina savo sveikata, nes 2012 m. sausio 4 d. priėmimo metu pas Poliklinikos gydytoją-oftalmologę atsisakė siūlomo skubaus operacinio gydymo. Be to, pareiškėjas skunde teismui pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai neprašo teismo įpareigoti laisvės atėmimo vietų įstaigas konvojuoti pareiškėją į tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jam būtų atlikta akies operacija neplanine ekstra tvarka. Nurodė, jog Poliklinikos gydytoja-oftalmologė 2012 liepos 4 d. pareiškėjui operacinį gydymą paskyrė 2013 m. sausio 16 d., tai patvirtina Ligoninės gydytojų sprendimo užsakyti tretinio lygio sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją planine tvarka pagrįstumą. Akcentavo, kad Ligoninės darbuotojai ėmėsi visų būtinų veiksmų suteikiant pareiškėjui būtinas sveikatos priežiūros paslaugas bei organizuojant jų suteikimą tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigoje, pareiškėją tyrė bei skyrė reikalingą gydymą, atsižvelgę į pareiškėjo nusiskundimus bei kitas turimas medicinines indikacijas. Todėl jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. Pabrėžė, jog pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo faktais nepagrįstais teiginiais, kad jam padaryta nepataisoma žala sveikatai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių apribojimas. Taip pat nurodė, jog niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti ieškinio suma.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacijų poliklinika pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad operacijos skubumas išnyko pareiškėjui atsisakius skubios operacijos pirmą kartą. Liepos mėn. pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad atšoka nedidėja, todėl pareiškėjas buvo įrašytas į eilę akies tinklainės atšokos planinei operacijai. Buvo nuspręsta, kad susirinkęs konsiliumas nuspręs, kokia operacija pareiškėjui reikalinga. Nurodė, jog po operacijos 2013 m. sausio 18 d. turėjo būti atlikta operuotos akies apžiūra, po to po savaitės ir po mėnesio. Tai užfiksuota epikrizėje ir jokių kitų lapelių gydytojas nerašė. Akcentavo, jog nuo liepos mėn. iki operacijos pareiškėjo regėjimas nepablogėjo, būklė nekito.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu (I t., b. 1. 176-181) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

14Nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato nuteistojo teisę į medicininę pagalbą. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gydyti ir laikyti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-195/1R-76 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės –užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

15Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėmė skųstis dėl akies problemų, todėl jį nuvežė į Ligoninę bei pristatė į Polikliniką konsultacijai. Kai Poliklinikos darbuotojai pasiūlė daryti operaciją skubos tvarka, pareiškėjas nesutiko, todėl vėl buvo grąžintas į Ligoninę. Praėjus šiek tiek laiko pareiškėjas persigalvojo ir informavo gydytoją dėl noro operuotis. Atsakovas vėl užsakė pareiškėjui vizitą į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kliniką, į kurią jis buvo pristatytas 2012 metų liepos mėn. Po ligonio apžiūros, jam buvo paskirta operacijos data – 2013 metų sausio mėn.

16Atkreipė dėmesį, jog po akies traumos praėjus mėnesiui laiko pareiškėjas pajuto akyje tamsią užuolaidą, t. y. įvyko pakitimai, dėl ko kreipėsi pas medikus. Nuo pirmos apžiūros pas gydytoją iki operacijos nebuvo užfiksuotų kokių nors kairės akies pakitimų. 2013 m. sausio 17 d. epikrizėje nurodyta, kad per 1,5 metų vaizdo iškritimas beveik nesikeitė – minimaliai padidėjo. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tas padidėjimas įvyko ne prieš pirmą specialistų apžiūrą, o per laiką, praėjusį po šios apžiūros iki operacijos, nenustatyta. Todėl teismas darė išvadą, kad neįrodyta, jog pareiškėjui, atidėjus operaciją nuo 2012 metų liepos mėn. iki 2013 metų sausio mėn., kilo kokios nors neigiamos realios pasekmės, t. y. reali žala. Akcentavo, jog neįrodžius, kad padaryta reali žala, nėra pagrindo teigti, jog gydytojų veiksmai, sprendžiant operacijos atlikimo klausimus planine tvarka, buvo neteisėti.

17Pareiškėjo argumentus, kad jis, atsisakęs operuotis skubos tvarka, iki operacijos atlikimo patyrė išgyvenimų, buvo priverstas saugotis, kad nepažeistų akies dar kartą, dėl ko mažiau judėjo, sustorėjo ir patyrė nepatogumų, teismas vertino kritiškai, nes nepatogumai kilo dėl akies traumos, o ne dėl nustatyta tvarka realizuojamos gydymo eigos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pats pripažino, kad Ligoninės gydytojai neturi objektyvių galimybių tinkamai apžiūrėti ir diagnozuoti ligą bei taikyti reikalingas gydymo priemones. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino kritiškai pareiškėjos pretenzijas atsakovui dėl sukeltų nepatogumų ir skundą atmetė.

18III.

19Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (II t., b. 1. 28-31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

21Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime (II t., b. 1. 40-41) į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Atsiliepime atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 24 straipsniu ir nurodo, kad iš pradžių pareiškėjas privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.

23Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų prejudicinę galią turinčių argumentų ir/ar nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimu motyvų.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25V.

26Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kurių jam (pareiškėjui) nebuvo tinkamai suteiktos sveikatos peržiūros paslaugas.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu 2013 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28Pateiktu apeliacinius skundu pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis.

29Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsniu, iš pradžių pareiškėjas privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir tik nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.

30Dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

31Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra.

32Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacinės poliklinikos) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

33Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

34Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013, 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014).

35Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.

36Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

37Atsižvelgiant Lietuvos vyriausiojo teismo jurisprudenciją, ginčai dėl žalos atlyginimo, kai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nagrinėtini administraciniuose teismuose.

38Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės, t. y. to ar pareiškėjas yra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nevertino, bylą nagrinėjo iš esmės ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

39Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina, o pareiškėjo skundą palieka nenagrinėtą. Atitinkamai teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl neturtinės žalos, susijusios su galimai netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, priteisimo.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. Skunde paaiškino, kad 2011 m. atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-uose... 6. Atkreipė dėmesį, kad po kelių mėnesių jo sveikatos būklė pablogėjo,... 7. Manė, kad gydytojai netinkamai jį gydė, netinkamai vertino jo sveikatos... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 9. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas pats nesirūpina savo... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus universiteto... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu (I t.,... 13. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog reikalavimas dėl žalos... 14. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)... 15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėmė skųstis dėl akies problemų, todėl... 16. Atkreipė dėmesį, jog po akies traumos praėjus mėnesiui laiko pareiškėjas... 17. Pareiškėjo argumentus, kad jis, atsisakęs operuotis skubos tvarka, iki... 18. III.... 19. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (II t., b. 1. 28-31) prašo panaikinti... 20. Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios... 21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 22. Atsiliepime atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos... 23. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pagrįstai... 24. Teisėjų kolegija... 25. V.... 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu... 28. Pateiktu apeliacinius skundu pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo... 29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 30. Dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo... 31. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4... 32. Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka... 33. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų... 34. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1... 35. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą... 36. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8... 37. Atsižvelgiant Lietuvos vyriausiojo teismo jurisprudenciją, ginčai dėl... 38. Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas... 39. Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....