Byla 2-2138/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vingriai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Realm juridical“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtinybė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymui, kadangi egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovui sužinojus apie jam keliamą bankroto bylą bus atsiskaityta tik su dalimi kreditorių arba bus užtikrinti tik dalies kreditorių reikalavimai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi areštavo visą atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, sustabdė atsakovo turto išieškojimą ir turto realizavimą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Teismas nurodė, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinio padavusio, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Labai svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės nepablogėtų. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones siekdamas apginti visų kreditorių interesus bankroto procese.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį – leisti atsakovui mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius/įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba kitus mokesčius/įmokas į valstybės/savivaldybės biudžetus ar fondus, taip pat parduoti atsakovo gaminamą produkciją užsakovams ir atsiskaityti su žaliavų, būtinų produkcijai gaminti, tiekėjais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad yra svarbu, jog, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės nepablogėtų. Tačiau būtent skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mažina atsakovo turimo turto apimtis ir blogina atsakovo finansinę padėtį, tuo pažeidžia ir visų atsakovo kreditorių interesus. Atsakovo pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra metalo apdirbimo staklių, kurios eksportuojamos į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachiją, taip pat medalinių detalių ir konstrukcijų, eksportuojamų į Vokietiją, Izraelį, Olandiją ir parduodamų Lietuvos įmonėmis, gamyba. Lietuvos rinkoje kitos tokią produkciją gaminančios įmonės nėra. Įmonėje šiuo metu dirba 88 aukštos kvalifikacijos, patyrę darbuotojai. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas iš esmės negali tęsti minėtos veiklos, atsiskaityti su žaliavų tiekėjais ir valstybe, mokėti darbo užmokestį. Iš šiuo metu vykdomų užsakymų lentelės matyti, kad atsakovas vykdo 2011 m. kovo – spalio mėnesiams gautus užsakymus, kurių bendra suma siekia 1 337 289,32 Lt ir už kuriuos atsakovas yra gavęs avansus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodyti užsakymai negalės būti įgyvendinami, dėl ko atsakovas patirs mažiausiai 1 337 289,32 Lt nuostolių, be to, negalės vykdyti naujų užsakymų. Iš teismui pateiktų užsakymų, 2011 m. gautų tiesiogiai ar per tarpininkus, matyti, kad atsakovas šiais metais vykdo užsakymų daugiau kaip už 1 mln. Lt. Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas šiai dienai pagamino ir pardavė produkcijos daugiau nei už 1 mln. Lt. Už atsakovo pagamintą produkciją užsakovai atsiskaito su atsakovu per šio tarpininkus, kurie iš užsakovų gautas lėšas panaudoja atsiskaityti su tiekėjais arba perveda gautas lėšas atsakovui ar atsakovo vadovams, akcininkams, kurie pagal susiklosčiusią praktiką šias lėšas įneša į atsakovo kasą, kad būtų galima iš kasos mokėti atlyginimus darbuotojams. Iš teismui pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas šiuo metu aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, t. y. tiesiogiai arba per tarpininkus gauna užsakymus, juos vykdo, išrašo PVM sąskaitas faktūras, kurias užsakovai apmoka, o iš užsakovų gautos lėšos grįžta į įmonę arba panaudojamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo veiklos sustabdymas neabejotinai sukeltų neproporcingai didelius nuostolius. Dėl veiklos sustabdymo atsakovo naudojami įrenginiai (staklės) dėl nenaudojimo sugestų arba nuvertėtų. Tai patvirtina UAB „Abplanalp engineering“ 2010 m. birželio 10 d. raštas.

102. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Įmonėje dirba 88 darbuotojai, atsakovas nuolat įdarbina naujus darbuotojus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neišvengiamai turėtų sustabdyti savo veiklą, dėl ko būtų atleisti visi darbuotojai. Be to, atsakovui iškėlus bankroto bylą dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negautų planuotų pajamų, kas bankroto bylos metu sumažintų kreditorių galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Valstybės ir Sodros biudžetai negautų pajamų, o Sodros biudžetas patirtų išlaidų, kadangi reikėtų mokėti pašalpas iš įmonės atleistiems darbuotojams. Atleisti darbuotojai turėtų dirbti nekvalifikuotą darbą arba emigruoti, nes jų kvalifikacija negalėtų būti panaudojama dėl atsakovo veiklos specifikos.

113. Ieškovas nesąžiningai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis eilinį kartą nesant pakankamo pagrindo teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ūkinę komercinę veiklą vykdančiai ir po ekonominės krizės beatsigaunančiai įmonei AB „Vingriai“ ir šiuo pagrindu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

131. Dėl restruktūrizavimo plano. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo buvo bandyta išvengti atsakovo nemokumo įmonę restruktūrizuojant. Praėjus vieneriems metams po restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, ji buvo nutraukta, nes atsakovas nustatytais terminais nepateikė kreditorių patvirtinto restruktūrizavimo plano. Kreditorių nepritarimas restruktūrizavimo plano projektui grindžiamas esminiais plano neatitikimais faktinei atsakovo finansinei ir gamybinei situacijai. Ieškovo reikalavimas atsakovui viršija 2 mln. Lt. Kitų kreditorių reikalavimai sudaro apie 12 mln. Lt. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, o tai savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra pagrindas teigti, kad atsakovas yra nemokus ir neužkertant kelio atsakovo turto perleidimui ir išvaistymui būtų pažeidžiami kreditorių interesai.

142. Dėl kreditorių teisių gynimo. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Bankroto bylos iškėlimo atveju kreditorių reikalavimai būtų tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto. Todėl svarbu, kad inicijavus bankroto bylos iškėlimą įmonės turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų.

153. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nėra būtinybės keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra būtina išplėsti atsakovui su įmonės turtu (lėšomis) leidžiamų atlikti veiksmų sąrašą. Pritaikytos priemonės yra laikinos ir nustos galioti, kai įsiteisės teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina pagrįstus atsakovo kreditorių interesus ir lūkesčius, kad atsakovo turtas nebūtų iššvaistytas arba be pagrindo suteiktas prioritetas vienam ar keliems iš kreditorių, nebūtų sudaroma priešingų atsakovo ir/ar kreditorių interesams sandorių.

164. Dėl atsakovo ekonominės veiklos sustabdymo. Atsakovas teigia, kad gauna iš kitų asmenų pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už jų suteiktas paslaugas ar prekes, tačiau šių teiginių nepagrindžia įrodymais. Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad atsakovas seniai yra nemokus, t. y. negali atsiskaityti su kreditoriais. Todėl leidimas pirkti tam tikras prekes/paslaugas, atsiskaityti su žaliavų tiekėjais nėra tikslingas. Ypatingai turint omenyje, kad atsiskaitymas vyksta ne tiesiogiai, o per tarpininkus ar net akcininkus.

175. Dėl viešo intereso ir darbuotojų darbo užmokesčio. Restruktūrizavimo plane buvo nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas 165 darbuotojams siekia 1 123 590,87 Lt. Apeliantas, teigdamas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teiktų atleisti darbuotojus, nepateikė duomenų, jog su minėtais darbuotojais būtų atsiskaityta. Atsakovas, žinodamas, kad jo veikla yra nuostolinga, priima naujus darbuotojus. Situacija, kai nuostolingai veikianti ir keletą metų faktiškai nemoki įmonė kitų kreditorių sąskaita siekia išlaikyti esamus darbuotojus ir galimai prisidengdama tariamu viešuoju interesu siekia, kad nebūtų apribotos įmonės galimybės disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, neturėtų būti toleruojama. Be to, įmonei iškėlus bankroto bylą, pagal ĮBĮ darbo sutartys vis tiek nutraukiamos ir tik ribotas darbuotojų skaičius paliekamas dirbti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovui turėtų būti leista vykdyti einamuosius mokėjimus esamų darbuotojų darbo užmokesčiui padengti, siūlytina aiškiai nurodyti, kad atsiskaitymai gali vykti tik iš atsakovo banko sąskaitos su esamais įmonės darbuotojais ir ne didesne apimtimi nei yra būtina einamajam darbuotojų darbo užmokesčiui padengti.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas dirba nuostolingai ir tik didina savo įsiskolinimus. Apelianto prašymas leisti atsiskaityti su žaliavų, būtinų produkcijai gaminti, tiekėjais yra nepagrįstas, nes tai užkerta kelią atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra stabili, jis nevykdo savo įsipareigojimų, nemoka skolų, pradelsti įsipareigojimai galimai viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, yra prima facie pagrindas manyti, kad atsakovui bankroto byla bus iškelta.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Byloje sprendžiamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galiosiančių iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, pakeitimo klausimas.

21ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Be to, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir/ar išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).

22Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir visų kreditorių reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies nuostatomis, areštavo visą atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, sustabdė atsakovo turto išieškojimą ir turto realizavimą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

23Apeliantas prašo ne naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o jas pakeisti. Apelianto teigimu, būtina sudaryti sąlygas tęsti įmonės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, t. y. leisti atsakovui mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius/įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba kitus mokesčius/įmokas į valstybės/savivaldybės biudžetus ar fondus, taip pat leisti parduoti atsakovo gaminamą produkciją užsakovams ir atsiskaityti su žaliavų, būtinų produkcijai gaminti, tiekėjais.

24Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto procese eiliškumą, galimybės atsiskaityti su darbuotojais ir sumokėti privalomus mokesčius valstybei, o taip pat įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą atsakovui suteikimas nepadidintų šių asmenų pranašumo prieš kitus įmonės kreditorius, kadangi bankroto procese šių kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis šioje dalyje keistina, leidžiant atsakovui išmokėti darbuotojams atlyginimus, sumokėti mokesčius ir atlikti kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus.

25Apelianto prašymas leisti parduoti jo pagamintą produkciją užsakovams ir atsiskaityti su žaliavų, būtinų produkcijai gaminti, tiekėjais netenkintinas. Pažymėtina, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti ne tiek ieškovo, prašančio iškelti atsakovui bankroto bylą, bet visų atsakovo, kuris gali būti pripažintas nemokiu, kreditorių teises ir teisėtus interesus, sudarant jiems sąlygas patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui priklausančio turto tuo atveju, jeigu jam būtų iškelta bankroto byla. Būtinybę taikyti atsakovo turto (lėšų) areštą sąlygoja tai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas atsakovo kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tam tikriems kreditoriams iš esmės kitų kreditorių sąskaita. Nagrinėjamu atveju atsakovui leidus atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo vykdomos ūkinės komercinės veiklos, kurios tęsimu yra suinteresuotas apeliantas, pelningumas kelia pagrįstų abejonių. Iš atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo nuostoliai tik didėja. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo buvo bandyta išvengti atsakovo nemokumo įmonę restruktūrizuojant. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovo restruktūrizavimo byla, praėjus vieneriems metams po jos iškėlimo, buvo nutraukta, nes nustatytais terminas nebuvo pateiktas atsakovo kreditorių patvirtintas restruktūrizavimo planas. Tai reiškia, kad atsakovas yra susidūręs ne su laikinais, o su nuolatiniais finansiniais sunkumais, kurių išvengti nepadėjo ir atsakovo restruktūrizavimo procesas. Iš byloje pateiktų dokumentų apie atsakovo finansinę padėtį (turtą ir pradelstus įsipareigojimus) galima daryti išvadą, kad, pasitvirtinus šiuose dokumentuose nurodytiems duomenims, būtų galima konstatuoti atsakovo nemokumą, t. y. byloje yra prima facie įrodymai, pagrindžiantys atsakovo galimą nemokumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo turtui (lėšoms) pritaikytas areštas yra tik laikino pobūdžio. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalį teismas priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti turi priimti per vieną mėnesį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos ir tik dėl svarbių priežasčių teismas turi teisę šį terminą pratęsti dar vienam mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme atskirųjų skundų išnagrinėjimo trumpus terminus, galima daryti išvadą, kad klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo bus išspręstas operatyviai. Dėl apelianto prašymo leisti jam parduoti pagamintą produkciją teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į paties apelianto nurodytą užsakovų atsiskaitymo su atsakovu specifiką. Apeliantas nurodo, kad už pagamintą produkciją užsakovai atsiskaito su atsakovu per šio tarpininkus, kurie iš užsakovų gautas lėšas panaudoja atsiskaityti su tiekėjais arba perveda gautas lėšas atsakovui ar atsakovo vadovams, akcininkams, kurie pagal susiklosčiusią praktiką šias lėšas įneša į atsakovo kasą. Toks atsiskaitymo būdas, kai atsiskaitoma ne tiesiogiai su atsakovu, nesudaro galimybės kontroliuoti, ar už pagamintą produkciją gautos lėšos bus sumokėtos į atsakovo sąskaitą ir/ar kasą.

26Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis keistina, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams atlyginimus, sumokėti mokesčius ir atlikti kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

28Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį, leidžiant atsakovui AB „Vingriai“ (j. a. k. 120230369) iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams atlyginimus, sumokėti mokesčius ir atlikti kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi areštavo visą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 9. 1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad yra... 10. 2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį... 11. 3. Ieškovas nesąžiningai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Dėl restruktūrizavimo plano. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl... 14. 2. Dėl kreditorių teisių gynimo. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios... 15. 3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nėra būtinybės keisti... 16. 4. Dėl atsakovo ekonominės veiklos sustabdymo. Atsakovas teigia, kad gauna... 17. 5. Dėl viešo intereso ir darbuotojų darbo užmokesčio. Restruktūrizavimo... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo prašo skundą atmesti ir... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Byloje sprendžiamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių,... 21. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs... 22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto... 23. Apeliantas prašo ne naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o... 24. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto prašymu pakeisti... 25. Apelianto prašymas leisti parduoti jo pagamintą produkciją užsakovams ir... 26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį, leidžiant...