Byla 2A-2253-603/2013
Dėl skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei metinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos L. L., kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto UAB „Laurimeta“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laurimeta“ ieškinį atsakovui J. L., tretiesiems asmenims K. U., G. L., Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei metinių palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Laurimeta“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo J. L. (toliau – atsakovas) 6540,00 Lt skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-11 buvo surašytas transporto priemonės AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) (toliau - transporto priemonė) paėmimo protokolas, kadangi šią transporto priemonę atsakovas atsakovas vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Minėta transporto priemonė buvo nugabenta į ieškovo saugojimo aikštelę ir iki šios dienos ten saugoma. Atsakovas su ieškovu už suteiktas nugabenimo ir saugojimo paslaugas neatsiskaitė. Vadovaujantis transporto priemonių saugojimo ir gabenimo įkainiais už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 180,00 Lt mokestis už nuvežimą, už transporto priemonės saugojimą už pirmas 15 parų imamas 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, o nuo 15 iki 30 paros imamas 10 Lt mokestis ir po 30 paros - 5 Lt mokestis už kiekvieną parą, tokiu būdu atsakovas įsiskolino ieškovui 6540,00 Lt. 2011-06-22 atsakovui buvo išsiųstas antstolių B. P., A. N. raginimas susimokėti ieškovui 5352,27 Lt skolą. 2011-07-05 į antstolių kontorą kreipėsi atsakovo žmona, kuri paaiškino, kad transporto priemonės savininkas yra J. L. ir, kad jis atvyks suderinti skolos dengimo klausimo kitą savaitę, tačiau atsakovas automobilio neatsiėmė iki šiol. 2011-04-14 buvo išsiųstas antstolių B. P., A. N. raginimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo VĮ „Regitra“ registruotam transporto priemonės savininkui G. L., kuris nurodė, jog transporto priemonę yra pardavęs ir pateikė pirkimo – pardavimo sutartį.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad kad 2008 m. lapkričio 18d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu jis buvo pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnyje, ir jam paskirta 4000 Lt bauda. Nutarime buvo nurodyta, kad pažeidėjas transporto priemonę gali atsiimti tik sumokėjęs baudą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu pripažino, kad tokia nuostata prieštaravo Konstitucijai, o atsakovas apie tai nebuvo informuotas. 2008 m. gruodžio 09 nutartimi atsakovui baudos mokėjimas buvo išdėstytas mokant kas mėnesį po 200 Lt iki kol bus sumokėta visa bauda. Atsakovas baudos nesumokėjo iki šiol. Ieškinys nepagrįstas, nes atsakovui prašant jam nebuvo grąžintas automobilis iš UAB „Laurimeta“ saugojimo aikštelės, taip pat Trakų rajono policijos komisariatas neišdavė leidimo atsiimti automobilio, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi, nes visur kreipėsi tik žodžiu. Atsakovo nuomone, skolą už automobilio saugojimą turi mokėti G. L., nes jo vardu buvo registruotas automobilis.

4Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. U. nurodė, kad jis 2008 m. rugsėjo mėn. su automobilio pardavėju, kuris buvo jam nepažįstamas asmuo, susitiko Vievyje, apžiūrėjo automobilį ir jį nusipirko už 1600 Lt, automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. Maždaug po mėnesio, trečiajam asmeniui K. U. labai reikėjo pinigų, todėl jis šį automobilį pardavė atsakovui už 800,00 Lt. Trečiasis asmuo jau buvo pardavęs automobilį atsakovui, kai šį neblaivų sulaikė policijos pareigūnai.

5Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo G. L. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2007-01-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė transporto priemonę D. J., vėliau šis automobilis buvo parduotas dar du kartus.

6Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovui nebuvo jokių kliūčių atsiimti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės.

7Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 400 Lt skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 1400 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; išdėstė šio sprendimo įvykdymą atsakovui mokant UAB „Laurimeta“ po 200,00 Lt kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos per 7 mėnesių laikotarpį; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-10-11 buvo surašytas transporto priemonės, kurią valdė atsakovas, paėmimo protokolas už tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Remiantis 2008-04-21 tarp Trakų rajono policijos komisariato ir ieškovo sudaryta sutartimi Nr. 87-ST2-34 (toliau – Sutartis), transporto priemonė 2008-10-11 buvo perduota ieškovui nugabenti bei saugoti į ieškovo saugojimo aikštelėje. Ieškovas nugabeno transporto priemonę į saugojimo aikštelę ir ją saugo iki šiol. Transporto priemonė 1999-05-19 įregistruota G. L. vardu. 2011-05-03 G. L. deklaravo transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimą D. J.. 2011-05-18 transporto priemonė išregistruota automatiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemonę nusipirko iš trečiojo asmens K. U., sudarę žodinę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, todėl teismas laikė, kad būtent atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, nes sulaikymo metu jis buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonės nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 12 punktas nustato, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma policijos saugomoje vietoje ar pagal policijos sutartį su kitais subjektais – jų saugojimo vietoje. 2008-04-21 ieškovas ir Trakų rajono policijos komisariatas pasirašė Sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, pagal kurią susitarė bendradarbiauti vykdant priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kai transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, numatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir ( - ) straipsnio 7 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu pripažino, kad ( - ) straipsnio 7 dalies nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po šio nutarimo paskelbimo nurodyta ( - ) straipsnio 7 dalies nuostata Konstitucijai prieštaravusia pripažinta apimtimi negali būti taikoma. Teismo vertinimu tai, kad policijos pareigūnai pagal Sutartį perdavė saugoti transporto priemonę ieškovui, o šis atliko veiksmus – automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Ieškovas transporto priemonę išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Ieškovo išlaidos, kurias jis patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Teismas konstatavo, kad kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, yra reikšmingas tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, iš ieškovo transporto priemonės iki šiol neatsiėmė, nurodė, kad Trakų rajono policijos komisariatas jam neišdavė leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kadangi nėra šios transporto priemonės savininkas, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. L.. Teismo vertinimu, kliūtis atsiimti priverstinai nuvežta automobilį buvo ir dėl to, kad Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai 2011-03-16 išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę G. L. atstovui A, Leliui, nors kaip matyti iš 2007-01-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, jis jau nebuvo transporto priemonės savininku. Teismas laikė, kad šiuo atveju A. L., atstovaudamas savo sūnaus interesus ir žinodamas, kad jo sūnus G. L. nėra minėto automobilio savininkas, nuslėpė nuo policijos pareigūnų tą faktą, kad automobilis yra parduotas, elgėsi nesąžiningai. Atsakovui apie susidariusį įsiskolinimą dėl saugomos transporto priemonės buvo pranešta tik 2011-06-28, nors G. L. priminimas apie įsiskolinimą buvo siųstas dar 2009-12-16. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovui negali būti priteista jo prašoma suma, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad tiek pats ieškovas, tiek buvęs automobilio savininkas G. L. elgėsi nerūpestingai (ieškovas nesiėmė laiku visų priemonių, kad saugomas automobilis būtų kuo greičiau sugrąžintas jo savininkui ar teisėtam valdytojui, o buvęs automobilio savininkas G. L. laiku neįregistravo jo nuosavybės teise valdyto automobilio pirkimo – pardavimo fakto, be to, ieškovas nesutiko, kad G. L. būtų patrauktas šioje byloje atsakovu), todėl teismas priteisė iš atsakovo ieškovo turėtas iki 1400 Lt sumažintas išlaidas.

9Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 1 400,00 Lt panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 6 540,00 Lt išlaidų; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, klausimas kyla tik dėl to, kokia apimtimi šios išlaidos turi būti atlygintos. Atsakovas galėjo ir privalėjo atsiimti transporto primonę tiek kaip jos savininkas, tiek kaip valdytojas. Byloje nėra jokių duomenų, apart atsakovo sutuoktinės paaiškinimų, kad jie kreipėsi į policiją dėl leidimo transporto priemonei atsiimti išdavimo. Tai, kad toks leidimas atsakovo nebuvo gautas, nėra ieškovo kaltė. Neaišku, kodėl atsakovas nesiėmė veiksmų dėl transporto priemonės nuosavybės ar valdymo teisių išviešinimo. Žinodamas, kad automobilis yra saugomas ir nesiimdamas dėl to veiksmų, atsakovas didino transporto priemonės saugojimo išlaidas. Ieškovas, kaip rūpestingas saugotojas, įvykdė visas savo pareigas pranešant apie esamą saugojimą bei būdus išsprėsti susiklosčiusią padėtį ir neturėjo galimybės atlikti kitų veiksmų, kurių atlikimas išimtinai priklausė atsakovui. Atsakovui pranešimas išsiųstas tik 2011-06-28, nes pastarasis žinojo apie saugomą automobilį ir nebuvo reikalo siųsti pakartotinius pranešimus. Viso proceso metu atsakovas stengėsi klaidinti teismą ir apskritai vengė preivolės atlyginti išlaidas už automobilio saugojimą.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jam be pagrindo nebuvo leidžiama iš ieškovo atsiimti saugomo automobilio. Atsakovui apie įsiskolinimą ieškovas pranešė tik 2011-06-28. Atsakovas nežinojo apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą. Trakų rajono policijos komisariatas atsakovui nedavė leidimo atsiimti automobilį motyvuodami tuo, kad atsakovas nėra transporto priemonės savininkas.

11Atsiliepimų į apeliacinį skundą tretieji asmenys nepateikė.

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Apeliacinės instancijos teisme nekeliamas klausimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo teisėtumo ir atsakovo pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, keliamas klausimas dėl to, kokia apimtimi šios išlaidos turi būti atsakovo atlygintos.

15Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 540,00 Lt transporto priemonės saugojimo išlaidų užlaikotarpį nuo transporto priemonės pristatymo į saugojimo aikštelę dienos, t.y. nuo 2008-10-11, iki bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. iki 2012-01-17.

16Byloje nustatyta, kad atsakovas už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-18 nutarimu nubaustas 4 000,00 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad paimta transporto priemonė bus grąžinta, kai bus sumokėta visa bauda. Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-09 nutartimi atsakovui baudos mokėjimas buvo išdėstytas mokant kas mėnesį po 200,00 Lt iki bus sumokėta visa paskirta bauda, kurios atsakovas nesumokėjo iki šiol. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu pripažino, kad ( - ) straipsnio 7 dalies nuostata ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Konstitucijai. Po šio nutarimo paskelbimo 2009-04-16 nurodyta ( - ) straipsnio 7 dalies nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusia pripažinta apimtimi negalėjo būti taikoma, o saugojama transporto priemonė, jos savininkui ar teisėtam valdytojui išreikškus valią jį susigrąžinti, turėjo būti nedelsiant grąžinta. Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti už transporto priemonės saugojimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo 2009-04-16, o reikalaudamas atlyginti už ginčo transporto priemonės saugojimą po minėto nutarimo paskelbimo, ieškovas privalo įrodyti, kad ne dėl jo veiksmų/neveikimo toliau didėjo transporto priemonės saugojimo išlaidos.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustatant saugotojui atlygintiną sumą, privalu atsižvelgti į turto saugotojo informavimo pareigos įvykdymą, kadangi pareiga pranešti savininkui apie jo saugomą automobilį kyla iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009.

18Bylos duomenys tvirtina, kad transporto priemonė ieškovui perduota saugoti 2008-10-11, o atsakovui raginimas padengti įsiskolinimą įteiktas tik 2011-06-28, t.y. praėjus pustrečių metų nuo automobilio priėmimo saugoti ir pusantrų metų nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio 2011-02-25 raštas Nr. 10-87-S-2314, antstolių B. P., A. N. kontoros 2011-06-22 raštas Nr. T/11/24(L-1-60)) tvirtina, kad ieškovas realių veiksmų transporto priemonės savininkui išsiaiškinti ir atsakovą informuoti, kad jo transporto priemonė saugoma už atlyginimą, ėmėsi tik 2011m., tokiu būdu nepagrįstai didindamas CK 6.229, 6.233 straipsnių pagrindu atsirandančias išlaidas, kurios, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė yra 1988 m. gamybos, susidarė tokio dydžio, jog kelis kartus viršija transporto priemonės vertę.

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai 2011-03-16 išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę G. L. atstovui A. L., nors remiantis 2007-01-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, jis jau nebuvo transporto priemonės savininku. Ši aplinkybė iš dalies patvirtina atsakovo teiginius, kad atsakovas kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl leidimo atsiimti transporto priemonę, tačiau leidimas jam nebuvo išduotas, nurodant, jog jis nėra transporto priemonės savininkas. Teismas iš šių aplinkybių padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju A. L., žinodamas, kad jo sūnus G. L. nėra ginčo transporto priemonės savininkas, nuslėpė nuo policijos pareigūnų tą faktą, kad automobilis yra parduotas, taigi, elgėsi nesąžiningai.

20Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais spręstina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteisti ieškovui visą jo prašomą sumą. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priteisė iš atsakovo protingo ir proporcingo dydžio sumą ieškovo patirtoms išlaidoms atlyginti, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.

22Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui neatlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas UAB „Laurimeta“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 4. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. U. nurodė, kad jis 2008 m. rugsėjo... 5. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo G. L. su ieškiniu sutiko ir prašė... 6. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-10-11 buvo surašytas... 9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m.... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą... 11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą tretieji asmenys nepateikė.... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 14. Apeliacinės instancijos teisme nekeliamas klausimas dėl priverstinio... 15. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 540,00 Lt transporto priemonės... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovas už tai, jog vairavo transporto priemonę... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tuo... 18. Bylos duomenys tvirtina, kad transporto priemonė ieškovui perduota saugoti... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos... 20. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais... 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 22. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui neatlygintinos jo apeliacinės... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 24. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti...