Byla 2K-383/2013
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. (V. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžių.

3Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Taip pat V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pakeistas: iš kaltinimo V. R. pašalinti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 6, 9, 235 ir 263 punktų bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (2008 m. liepos 29 d., Nr. 2b-290) 5 grupės reikalavimų pažeidimai.

5Pripažinta V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6V. R., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

7Kita Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9V. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2011 m. lapkričio 22 d., apie 11.56 val., Vilniuje, Kauno–Švitrigailos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 318“ (valst. Nr. ( - )) kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurio priekinė dešinė padanga buvo vasarinė, jos protektoriaus rašto gylis labiausiai nudilusioje vietoje tesiekė 0,5 mm, o priekinė kairė padanga buvo žieminė, kurios protektoriaus rašto gylis labiausiai nudilusioje vietoje tesiekė 1,7 mm, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į stotelės „Sparta“ paviljoną, kelio ženklą Nr. 548, partrenkė paviljone sėdėjusią pėsčiąją M. A., sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadino savo vairuojamą automobilį, ženklą bei paviljoną. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė KET 15, 133, 238, 242 punktų reikalavimus.

10Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 39 straipsnį, paskiriant net keletą baudžiamojo poveikio priemonių (šį prašymą kasatorius skundo rezoliucinėje dalyje pakartoja du kartus), arba teismų nuosprendžius panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 382 straipsnio 3 arba 5 dalies pagrindu) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme.

11Kasatorius skunde nurodo, kad teismas priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį, suklaidintas netinkamai surašyto kaltinamojo akto, neatitinkančio BPK 23 straipsnio ir 219 straipsnio 3, 4 ir 7 dalių reikalavimų. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas pašalino tik dalį kaltinamojo akto trūkumų ir nepagrįstai paliko V. R. inkriminuotus KET 238, 242 punktų pažeidimus. Šie KET punktai nustato ne kelių eismo saugumo, o transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus, todėl jų pažeidimai taip pat turėjo būti pašalinti iš kaltinimo, nes, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, transporto priemonių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas apylinkės teismo suformuluotame kaltinime V. R. nenurodytas. Be to, prokuroras kaltinamajame akte visiškai neaprašė įvykio bei padarinių, numatytų BK 281 straipsnio l dalyje, kilimo, nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu buvo sužalota nukentėjusioji. Kasatorius skunde teigia, kad terminas „partrenkė“, kuris naudojamas kaltinamajame akte, yra ne veikos aprašymas, o jos juridinis vertinimas. Anot kasatoriaus, toks netikslus nusikalstamos veikos aprašymas aiškiai sutrukdė teismams priimti objektyvų sprendimą. Kasatoriaus manymu, nenustačius visų būtinų aplinkybių, galinčių patvirtinti arba paneigti, kad būtent dėl jo kaltės kilo BK 281 straipsnio l dalyje nustatyti padariniai, jo kaltė gali būti tik preziumuojama (nuteistasis kasaciniame skunde kelia versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati nugriūdama). Kasatorius teigia, kad netinkamas kaltinamojo akto surašymas aiškiai neapibrėžiant, kuo jis kaltinamas, praplečiant kaltinimo ribas, nurodant perteklinius norminių aktų pažeidimus, neatitinkančius pareikšto kaltinimo, sutrukdė jam pasiruošti gynybai pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose (jam nebuvo iš anksto pranešta, kad jis bus teisiamas už transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus) – dėl to šis kaltinamasis aktas privalo būti gražintas prokurorui kaip ribojantis kaltinamojo teisę į gynybą (BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 255 straipsnio 1 dalies ir 369 straipsnio 3 dalies pažeidimai). Anot kasatoriaus, teismai neužtikrino baudžiamojo proceso įstatymo jam garantuotos teisės žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės tinkamai pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

12Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nesigilino į jos aplinkybes, palaikė tik prokuroro poziciją, apgaule privertė nuteistąjį prisipažinti dėl visų KET pažeidimų, neatsižvelgė į V. R. paaiškinimus dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir nemotyvuotai priėmė sprendimą uždrausti jam vairuoti transporto priemones vienerius metus. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis BPK 382 straipsnio 3 dalimi, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.

13Anot kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino įrodymus tik pagal savo supratimą, visiškai nesiremdami išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, nesiėmė jokių priemonių ištirti bylos aplinkybės, dėl to priimti nuosprendžiai neaiškūs, nelogiški, nemotyvuoti, teisiškai nepagrįsti bei neįtikinami, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio l dalies 3 punkto, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, nesigilino į faktines aplinkybes, o tik nuosprendyje perrašė kaltinamajame akte nurodytus KET pažeidimus, nenagrinėdamas, ar jie susiję su nuteistajam inkriminuota veika bei padariniais, ir praplėtė kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismas dviprasmiškai vertino įrodymus (A. M. parodymus), vadovavosi tik kaltinančiais duomenimis, išsamiai ir nešališkai neištyrė faktinių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų asmenų parodymuose, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniame skunde keliamą esminį klausimą dėl nukentėjusiosios buvimo vietos įvykio metu ir jos sužalojimo būdo – tai, kasatoriaus manymu, yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą dėl V. R. inkriminuoto KET 133 punkto pažeidimo, nenurodė, kaip turėjo elgtis ir kokį greitį pasirinkti vairuotojas susidariusioje situacijoje, nenustatė priežastinio ryšio tarp automobilio techninės būklės, neatitinkančios KET reikalavimų, vairavimo greičio, automobilio suvaldymo bei padarinių, numatytų BK 281 straipsnio l dalyje, kilimo. Šis teismas nenustatė priežastinio ryšio ir tarp KET 15, 238, 242 punktų pažeidimų ir BK 281 straipsnio l dalyje nustatytų padarinių kilimo.

14Be to, kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepakankamai įvertino nuteistojo elgesį po įvykio ir visiškai be pagrindo nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant apie minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltininko veiksmuose vertinamas jo elgesys iš karto po įvykio, o ne vėlesnis – tokio vertinamojo požymio („iš karto“) baudžiamasis įstatymas nenustato. Nuteistojo manymu, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kas pirmas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet remtis ir kitų duomenų, kuriuos galėjo nustatyti ir patikrinti, visuma (vairuotojo elgesiu prieš įvykį ir po jo: po įvykio vairuotojas nepasišalino, pribėgo prie nukentėjusiosios siekdamas suteikti pagalbą, stabdė automobilius, iškvietė greitąją pagalbą, vėliau pirko vaistus).

15Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nesilaikydamas proporcingumo ir objektyvumo principų, jam nepritaikė BK 38 ir 39 straipsnių nuostatų bei neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius skunde pažymi, kad yra teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis nesutinka su teismo teiginiu, kad jis esąs nedrausmingas vairuotojas, nes nėra pakartotinai baustas už tą patį KET pažeidimą. Teismo argumentai, kad praeityje V. R. buvo baustas už KET pažeidimą – vairavimą transporto priemonės, neturint galiojančios technikinės apžiūros, ir tai neva privedė prie sunkesnių padarinių, irgi yra netinkamas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nenustatė priežastinio ryšio tarp technikinės apžiūros atlikimo ir padarinių, numatytų BK 281 straipsnio l dalyje, kilimo, todėl teismas negalėjo teigti, kad kasatoriaus ankščiau padaryti KET pažeidimai yra tokie patys, kad jie lėmė sunkesnių padarinių atsiradimą. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į padarytų pažeidimų kiekį, bet ir į visų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnis), atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, eismo sąlygas įvykio metu, vairuotojo blaivumą, nesunkias pasekmes, savanorišką žalos atlyginimą visiems nukentėjusiesiems ir kt. Kasatorius teigia, kad teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis dirba, dalyvauja visuomeninėje veikloje, tęsia teisės magistro studijas universitete). V. R. manymu, jo atvejis yra išskirtinis, nes jam pritaikius baudžiamąją atsakomybę jis ne tik privalės atlikti bausmę, bet jam ateityje bus atimta galimybė dirbti tam tikrus darbus (negalės tapti teisėju, bus apribota galimybė tapti advokatu) – tai aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

16Pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentuotai ir nukrypdamas nuo teismų praktikos uždraudė nuteistajam vienerius metus vairuoti transporto priemones (BPK 305 straipsnio l dalies 3 punkto pažeidimas). Teismo argumentas apie vairuotojo polinkį daryti KET pažeidimus yra neįtikinamas ir nelogiškas. Kasatorius skunde teigia, kad pagal teismų praktiką teismai, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimo klausimą, atsižvelgia, ar tai neužkirs kelio atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Nors nuteistasis ir atlygino visiems nukentėjusiems žalą (daugiau nei 15 000 Lt, nors tai privalėjo padaryti draudimo kompanija), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis tai padarė pasiskolindamas pinigų, taigi jis dar turi grąžinti kreditoriams paskolą. Todėl šiuo atveju teismas turėjo remtis teismų praktika ir skirti papildomą poveikio priemonę. Be to, teismas neįvertino prevencinio šios poveikio priemonės tikslo, paskyrė ją neatsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas nusikalto nešiurkščiai, nesąmoningai, esant sunkioms eismo sąlygoms, neviršydamas greičio ir nebūdamas apsvaigęs. Nuteistojo manymu, neteisinga paskirti papildomą nuobaudą – uždraudimą teisės vairuoti visų kategorijų transporto priemones. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis turi teisę vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, kurių savybės aiškiai skiriasi. Nusikalstama veika padaryta vairuojant B kategorijos transporto priemonę. Kasatorius mano, kad turėtų būti uždraudžiama vairuoti tik tas transporto priemones, kurios analogiškoje situacijoje pagal savo savybes bei konstrukciją galėtų sukelti analogiškus ar panašius padarinius.

17Anot kasatoriaus, teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas pernelyg griežtą bausmę, aiškiai neatsižvelgė į proporcingumo, teisingumo principus bei bausmės paskirtį ir tikslus. Nuteistasis skunde teigia, kad šiuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas jį visiškai sužlugdė kaip asmenį ir individą. V. R. manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti, paskiriant jam papildomą poveikio priemonę (pavyzdžiui, įpareigojant sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), tačiau netaikant baudžiamosios atsakomybės.

18Atsiliepimu į nuteistojo V. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame detaliai nurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, kurios svarbios norint padaryti išvadą, ar V. R. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką yra pakankamai konkretūs, kad nebūtų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad dalis kaltinamajame akte nurodytų KET ar transporto priemonių reikalavimų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo buvo pašalinti kaip nepagrįstai inkriminuoti, neduoda pagrindo teigti, jog kaltinamasis aktas surašytas esmingai pažeidžiant BPK reikalavimus. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys apie tariamą jo kaltinimo išplėtimą, nagrinėjant byla apeliacinės instancijos teisme, ir jo teisių suvaržymus dėl pareikšto kaltinimo. Priešingai – apygardos teismas ištaisė apylinkės teismo padarytas klaidas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, motyvuotai nurodė, kokiais įrodymais remiantis teismas pripažino, jog V. R. pažeidė KET 15, 133, 238 bei 242 punktų reikalavimus, atskleidė minėtų KET pažeidimų esmę bei išdėstė motyvus, kodėl šie pažeidimai siejami priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir jo metu sukeltomis pasekmėmis. Dėl šios priežasties kasatoriaus teiginiai apie neišsamų bylos išnagrinėjimą atmestini. Apygardos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl visų esminių nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentų. Prokuroro manymu, nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Byloje nustatyta, kad pats nuteistasis iš karto po eismo įvykio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sukeltiems padariniams sušvelninti, tam buvo visiškai abejingas. Tai, kad praėjus kuriam laikui kasatorius rūpinosi nukentėjusiąja, pirko jai vaistus (tai teismo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte), neduoda pagrindo pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, prokuroras daro išvadą, kad teismas, nusprendęs netaikyti BK 38 bei 39 straipsnių nuostatų, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, nes yra pakankamai duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismai nepagrįstai jam paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš teismų nuosprendžiais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, iš nuteistąjį apibūdinančių duomenų matyti, jog jis linkęs daryti KET pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai V. R. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertino nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kodėl palieka pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinktą bausmės rūšį – baudą ir kodėl ją sušvelnina.

19Kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus

21Nuteistasis V. R. kasaciniame skunde teigia, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame nėra tinkamo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo: nenurodyta, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, išvardyti KET punktai, kurių reikalavimų pažeidimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su jam inkriminuojamos veikos padariniais. Kasatoriaus nuomone, minėti BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimai trukdo teismui nagrinėti bylą, todėl savo apeliaciniame skunde jis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nenustatė, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, dėl ko kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, neatsakė į dalį esminių jo apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorius skunde išvardija ir keletą kitų BPK normų, kurių nuostatos, jo nuomone, buvo pažeistos, taip padarant esminių BPK reikalavimų pažeidimų.

22Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentus apie tai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino V. R. pareikštą kaltinimą iš jo pašalindamas dalies KET punktų reikalavimų pažeidimą. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad perteklinis KET punktų nurodymas kaltinamajame akte laikytinas šio procesinio dokumento trūkumu, tačiau tai nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, nes tas trūkumas kaltinamojo teisių nesuvaržo, netrukdo nagrinėti bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas esminius BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinka. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka tiek bylos medžiagą, tiek aptariamos BPK normos nuostatas. Priešingai, nei kasaciniame skunde teigia nuteistasis, kaltinamajame akte yra pateiktas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą ir padarinius, ko ir reikalauja BPK 219 straipsnio 4 punkto nuostatos. Kaltinamajame akte nurodyta laikas ir vieta, kurioje nuteistais vairavo automobilį, pažeisdamas KET nustatytus jo techninės būklės bei greičio pasirinkimo reikalavimus, dėl to automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio, sugadino autobusų stotelės kelio ženklą, stotelės paviljoną, vairuotą automobilį, partrenkė stotelėje buvusią nukentėjusiąją M. A., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kasatorius skunde teigia, kad terminas „partrenkė“ yra ne veikos aprašymas, o jos juridinis vertinimas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis teiginys niekuo nepagrįstas. BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmens, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija nedetalizuoja nei eismo įvykio padarymo, nei nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mechanizmo. Todėl akivaizdu, kad žodis „partrenkė“ aptariamu atveju reiškia ne V. R. inkriminuotos veikos juridinį vertinimą, o faktinę aplinkybę, iš kurios matyti nukentėjusiosios sužalojimo būdas. Kasatorius skunde teigia, kad byloje liko tiksliai nenustatyta vieta, kurioje prieš įvykį buvo nukentėjusioji. Anot kasatoriaus, stotelėje sėdėjusios nukentėjusiosios jo automobilis kliudyti negalėjo, todėl jis kelia versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati nugriūdama. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad taip nuteistasis kasaciniame skunde neigia teismo nustatytą aplinkybę, jog nukentėjusiąją partrenkė jo vairuotas automobilis (išsamiausiai partrenkimo mechanizmą savo parodymuose buvo apibūdinęs pats nuteistasis V. R.), o teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tuo pagrindu, kad bylos aplinkybės nustatytos netinkamai, nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas bylos aplinkybių nustatymas, paliekami nenagrinėti. Į šią kategoriją patenka ir tie argumentai kuriais kasatorius siekia pagrįsti teiginį, jog teismas nenustatė eismo įvykio kilimo priežasties ir priežastinio ryšio tarp kasatoriui inkriminuotų KET reikalavimų pažeidimo ir atsiradusių padarinių.

23Byloje nustatyta, kad vairuodamas kelių transporto priemonę (automobilį „BMW 318“) V. R. pažeidė KET 15, 133, 238, 242 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiosios M. A. sveikata. Tai visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kvalifikuojant kasatoriaus nusikalstamą veiką pagal paminėtą BK normą baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Be to, pažymėtina, kad kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas praplėtė jam pareikštą kaltinimą, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra nepagrįsti. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas susiaurino V. R. pareikštą kaltinimą pašalindamas iš jo dalį KET punktų, kurių reikalavimų pažeidimu buvo kaltinamas (ir pirmosios instancijos teismo nuteistas) kasatorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinimo susiaurinimu negali būti pažeisti nei BPK 255 straipsnio reikalavimai, nei kaltinamojo teisė į gynybą. Todėl priešingas nuteistojo V. R. kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasatoriaus samprotavimai apie tai, kuriuose KET punktuose kalbama apie eismo saugumo, o kuriuose apie transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jo kaltinimo riboms reikšmės neturi, nes taisyklių pobūdis (ar tai eismo saugumo, ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės) yra aiškus iš kasatoriui inkriminuotų tų taisyklių punktų turinio, o BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už eismo saugumo, ir už transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą.

24Iš šioje byloje paduoto nuteistojo V. R. apeliacinio skundo matyti, kad jame apeliantas nurodė kaltinamojo akto trūkumus, teigė, kad byloje nenustatyta eismo įvykio kilimo priežastis, nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas, nustatytos ne visos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be pagrindo jam nepritaikytos BK 38, 39 straipsnių nuostatos, o BK 68 straipsnio nuostatų pritaikymas yra perteklinis. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi apelianto prašymai ir visi esminiai apeliacinio skundo argumentai jame aptarti: dalis prašymų patenkinta (susiaurintas kaltinimas, papildomai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sušvelninta bausmė), o kita dalis – motyvuotai atmesta. Taip apeliacinės instancijos teismas įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimą nuosprendyje nurodyti išvadas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas. Todėl priešingas kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

25Apibendrindama šioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant šią bylą ir ją nagrinėjant teisme nebuvo padaryta. Todėl nėra pagrindo tenkinti dviejų iš keturių alternatyvių kasatoriaus prašymų: 1) panaikinti abu skundžiamus procesinius teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pirmąjį iš šių prašymų kasatorius grindžia tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Anot kasatoriaus, teisėjo šališkumą parodo tai, kad jis nesigilino į nagrinėjamos bylos aplinkybes, palaikė vien tik prokuroro poziciją, apgaule privertė kasatorių prisipažinti kaltu dėl visų jam inkriminuotų KET punktų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių kasatorius nenurodė, jų buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teisėjas neįsigilino į bylos esmę, palaikė prokuroro poziciją, yra deklaratyvūs, o teiginys apie privertimą prisipažinti prieštarauja teismo posėdžio protokolo turiniui. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo teiginys apie pirmosios instancijos teismo šališkumą yra nepagrįstas. Klausimas apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK reikalavimų, šioje nutartyje jau aptartas.

26Pažymėtina, kad alternatyvių prašymų formulavimas parodo, jog ir pats kasatorius nėra įsitikinęs tų prašymų pagrįstumu. Jeigu kasatorius būtų įsitikinęs, kad jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 38 ar 39 straipsnį (matyt, per klaidą skundo rezoliucinėje dalyje du kartus prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 39 straipsnį), tai nebūtų prasmės teigti, kad buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Įstatymo taikymo klaidas gali ištaisyti pats kasacinės instancijos teismas. O panaikinus apskųstus procesinius sprendimus dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų, įstatymo taikymo tinkamumo klausimas liktų neišspręstas. Be to, kasatoriaus prašymai prieštaringi: prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės grindžiamas visišku savo kaltės pripažinimu, o teiginiai apie BPK reikalavimų pažeidimus grindžiami tuo, kad nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas liko nenustatytas, keliama versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati.

27Dėl BK 38, 39, 68 straipsnių taikymo

28Šioje byloje kaltinamasis V. R. buvo teisimas už neatsargų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai M. A. ir su ja susitaikė. Todėl pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 38 straipsnį. Tačiau teismas padarė išvadą, kad aptariamos BK normos taikyti negalima, nes V. R. polinkis daryti administracinius teisės pažeidimus (nuo 2008 m. administracine tvarka jis baustas dešimt kartų), padaryto nusikaltimo pobūdis (lengvabūdiškas pasitikėjimas savo jėgomis vairuojant techniškai netvarkingą automobilį šlapia kelio danga) neduoda pagrindo išvadai, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl BK 39 straipsnio taikymo galimybės net nesvarstė. Nustatęs antrą V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad tai nesuteikia teismui pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39 straipsnį. Teismas nuosprendyje nurodė, kad: BK 39 straipsnio pritaikymui nepakanka vien to, kad asmuo pirmą kartą teisiamas už neatsargų nusikaltimą, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. R. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savo polinkio daryti administracinius teisės pažeidimus dėl to, kad jo nusikalstama veika buvo polinkio pažeidinėti KET reikalavimus padarinys. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra sąlygos jam pritaikyti tiek BK 38, tiek 39 straipsnių nuostatas.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkama BK norma gali ir turi būti taikoma tik nustačius visas būtinas jos taikymo sąlygas. Šioje byloje liko nenustatyta viena iš būtinų BK 38 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų – pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės negalėjo būti atleistas pritaikius BK 38 straipsnį. BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismą, net ir esant visuose trijuose šios normos punktuose nurodytoms sąlygoms, savo sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių šioje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būt taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad taikyti nuteistajam BK 39 straipsnio nuostatas neleidžia jo asmenybės ir jo padarytos veikos apibūdinimas, kad jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad netaikant BK 38 ar 39 straipsnių nuostatų nuteistajam V. R. baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nebuvo padaryta, o priešingas nuteistojo kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

30Kasatorius skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė BK 68 straipsnį, uždrausdamas jam vairuoti dviejų kategorijų (A ir B) kelių transporto priemones. Anot kasatoriaus, jam galėjo būti atimta teisė vairuoti tik B kategorijos transporto priemonę, nes dėl tokios priemonės vairavimo kilo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kasatorius padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Prieš tai jis buvo padaręs keletą administracinių teisės pažeidimų naudodamasis šia specialia teise. Todėl sprendimas uždrausti vieneriems metams (minimaliam terminui) šia teise naudotis atitinka BK 68 straipsnio nuostatas, nėra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Nei įstatyme (BK 68 straipsnio 1 dalis), nei teismų praktikoje teisė vairuoti kelių transporto priemones į atskiras teises vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones neskaidoma.

31Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl nuteistojo V. R. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Nuteistojo V. R. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Pripažinta V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59... 6. V. R., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 MGL (1040 Lt)... 7. Kita Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d.... 8. Teisėjų kolegija... 9. V. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios... 11. Kasatorius skunde nurodo, kad teismas priėmė neteisingą apkaltinamąjį... 12. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo... 13. Anot kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino... 14. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 15. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai,... 16. Pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentuotai ir nukrypdamas nuo... 17. Anot kasatoriaus, teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas pernelyg... 18. Atsiliepimu į nuteistojo V. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 19. Kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus... 21. Nuteistasis V. R. kasaciniame skunde teigia, kad šios bylos ikiteisminio... 22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės... 23. Byloje nustatyta, kad vairuodamas kelių transporto priemonę (automobilį... 24. Iš šioje byloje paduoto nuteistojo V. R. apeliacinio skundo matyti, kad jame... 25. Apibendrindama šioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisėjų kolegija... 26. Pažymėtina, kad alternatyvių prašymų formulavimas parodo, jog ir pats... 27. Dėl BK 38, 39, 68 straipsnių taikymo... 28. Šioje byloje kaltinamasis V. R. buvo teisimas už neatsargų nusikaltimą. Jis... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkama BK norma gali ir turi būti taikoma... 30. Kasatorius skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė BK 68 straipsnį,... 31. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 33. Nuteistojo V. R. kasacinį skundą atmesti....