Byla 2S-960-324/2015
Dėl notaro veiksmų ir nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal V. T. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-504-559/2015 pagal V. T. ieškinį atsakovui Jonavos rajono 3-ajam notaro biurui, trečiajam asmeniui E. P. dėl notaro veiksmų ir nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3V. T. padavė ieškinį, kuriame prašė pripažinti butą, esantį ( - ), M. A. P., mirusios ( - ), asmenine nuosavybe, panaikinti 2015 m. sausio 22 d. Jonavos rajono 3-jo notaro biuro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį išduoti ieškovei minėto buto nuosavybės teisės liudijimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. vasario 27 d. ieškinio trūkumų pašalinimui.

6Sprendė, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų. Ieškinio reikalavimai yra prieštaringi vienas kitam. Neaišku, ar ieškovė skundžia notaro procesinį veiksmą, ar prašo pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Reikalavimas pripažinti butą M. A. P. asmenine nuosavybe gali būti reiškiamas teisinį suinteresuotumą turinčiam asmeniui, o notaras tokio suinteresuotumo neturi. Ieškinyje nenurodytos aplinkybės dėl notaro priimto procesinio dokumento neteisėtumo ir nepagrįstumo. Notaro biuras negali būti proceso dalyviu, jei sprendimą priėmė konkretus notaras.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskirajame skunde V. T. teigia, kad nutartis yra nepagrįsta. Analogiškoje byloje kasacinis teismas yra nurodęs: „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. J. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime) nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga ir turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja ne tik ginčija notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, tačiau taip pat įrodinėja savo nuosavybės teisę į ginčo buto dalį. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl abiejų šių klausimų, t. y. tiek dėl notaro veiksmų teisėtumo, tiek dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Esant tokiai situacijai, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai reikalauja tikrinant teismų procesinių sprendimų teisėtumą notaro veiksmų vertinimo klausimu kartu pasisakyti dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Tik išnagrinėjus šį klausimą galima galutinai atsakyti į klausimą, ar notaras teisėtai atsisakė išduoti nuosavybės teisės į dalį buto liudijimą, t. y. ar dalis buto nepriklauso pareiškėjai nuosavybės teise.“

9Prašo panaikinti nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu – ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011 pagal pareiškėjos L. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė D. R., A. S. ir R. L., kurioje nurodyta kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, aptariant bylos nagrinėjimo dalyką byloje, kurioje yra priimta kasacinio teismo nutartis.

14Nesutiktina su apeliante, kad kasacinio teismo procesinis sprendimas kitoje byloje sudaro pagrindą priimti jos ieškinį.

15Apeliantės nurodoma nutartis yra priimta, kasaciniam teismui įvertinus konkrečios bylos procesines ir materialines teisines aplinkybes. Toje byloje pirmosios instancijos teisme skundas dėl notaro, atsisakiusio išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, veiksmų buvo išnagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka. Kasacinis teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui todėl, kad apeliacinės instancijos teismas, perdavęs bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl to, kad ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, netinkamai aiškino ir taikė ypatingąją teiseną ir bylų grąžinimą nagrinėti iš naujo reglamentuojančias procesinės teisės normas. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo ar skundo palikimo nenagrinėto, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Omnitel“ pareiškimą dėl įsakymo panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-304/2006). Kasacinio teismo nagrinėtu atveju pareiškėja ne tik ginčijo notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, bet ir įrodinėjo savo nuosavybės teisę į ginčo buto dalį. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl abiejų šių klausimų, t. y. tiek dėl notaro veiksmų teisėtumo, tiek dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Esant tokiai situacijai, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai reikalauja tikrinant teismų procesinių sprendimų teisėtumą notaro veiksmų vertinimo klausimu kartu pasisakyti dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Tik išnagrinėjus šį klausimą galima galutinai atsakyti į klausimą, ar notaras teisėtai atsisakė išduoti nuosavybės teisės į dalį buto liudijimą, t. y. ar dalis buto nepriklauso pareiškėjai nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neįvertino bylos nagrinėjimo proceso pažangos.

16Taigi priešingai, nei teigia apeliantė, išdėstyti civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taikymo išaiškinimai neleidžia spręsti, kad apeliantė (pareiškėja) notarės veiksmus, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę ginčyti ieškinio teisenos tvarka. Tai prieštarauja pareiškime nurodytam jos teiginiui, kad ginčo dėl teisės nėra. Tam skirtą teiseną nustato CPK V dalies normos (442 straipsnio 6 punktas). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo notarės veiksmo pagrįstumą, turės pasisakyti ir dėl pareiškėjos argumentų nuosavybės teisės klausimu, nereiškia pareiškėjos teisės reikšti notarei ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, kai ji pagal tokį ieškinį akivaidžiai negali atsakyti. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliantės argumentu apie pareiškėjos nesutikimo su skundžiamu veiksmu pagrindų išdėstymą, aprašant nuosavybės teisės įgijimo aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teismui turi būti pateiktas arba skundas dėl konkretaus notaro (o ne jo biuro) veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka, arba ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nurodant atsakovais asmenis, turinčius teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

17Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

18Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai