Byla 2A-5-527/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovės SIA „Dožas“ atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovės UAB „Beljana“ atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SIA „Dožas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-713/2009 pagal ieškovės SIA „Dožas“ ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Beljana“ dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo SEB lizingas, AB) ir

Nustatė

3ieškovė ieškiniu (b. l. 3-4) ir patikslintu ieškiniu (b. l. 78-79) prašė priteisti iš atsakovės 44 650,09 Lt skolą, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad UAB ,,Autoega“ 2008-06-02 reikalavimo perleidimo ir skolos užskaitymo sutartimi (b. l. 9-10) perleido ieškovei teisę į 44 650,09 Lt atsakovės įsiskolinimą, susidariusį atsakovei nepagrįstai praturtėjus, t. y. nepilnai atsiskaičiuos su UAB ,,Autoega“ už lizingo sutarčių pagrindu gautas transporto priemones pagal UAB „Autoega“ (Pardavėjas) nuo 2006-10-02 iki 2007-01-22 su trečiuoju asmeniu atsakovės (lizingo gavėjos) naudai sudarytas vilkikų ir antstatų su priekabomis pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis): 2006-10-02 Nr. PP K2006-070107, 2006-10-25 Nr. PP K2006-070107-02, 2006-11-16 Nr. PP K2006-070107-03, 2006-12-14 Nr. PP K2006-070107-05, 2007-01-22 Nr. PP K2006-070107-04 bei atsiradusią iš 2006-12-04 PVM sąskaitos faktūros Nr. AUT 966 ir 2007-08-16 Nr. AUT 1233. Ieškovės teigimu, Pardavėjas negavo iš atsakovės Sutarčių 8.1 punktuose numatytų pradinių įmokų už perduotas transporto priemones, t. y. pagal 2006-10-02 Sutartį Nr. PP K2006-070107 - 25 668,12 Lt; pagal 2006-10-25 Sutartį Nr. PP K2006-070107-02 – 25 668,12 Lt; pagal 2006-11-16 Sutartį Nr. PP K2006-070107-03 – 25 668,12 Lt; pagal 2006-12-14 Sutartį Nr. PP K2006-070 107-05 – 31 575,86 Lt; pagal 2007-01-22 Sutartį Nr. PP K2006-070107-04 – 30 761 Lt. Atsakovė privalėjo sumokėti Pardavėjui viso 139 341,22 Lt pradinių įmokų, tačiau sumokėjo tik 96 343,13 Lt ir liko skolinga 42 998,09 Lt. Be to, atsakovė buvo skolinga UAB ,,Autoega“ pagal pasirašytas PVM sąskaitas faktūras 2006-12-04 Nr. AUT 966 ir 2007-08-16 Nr. AUT 1233

51 652 Lt. Iš viso atsakovės įsiskolinimas UAB ,,Autoega“ sudarė 44 650,09 Lt.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2009-02-06 sprendimu (1 t., b. l. 189-192) ieškinį atmetė kaip neįrodytą, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 500 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6,35 Lt pašto išlaidų valstybei.

7Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 197-200) prašo panaikinti 2009-02-06 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Su skundžiamo teismo sprendimo nustatyta aplinkybe, kad atsakovė yra sumokėjusi visas pradines įmokas už transporto priemones, ieškovė nesutinka:

81) teismo sprendimo išvada, jog „mažai tikėtina, kad sudarius eilę Sutarčių jų 8.1. punktuose sistemiškai klaidingai nurodyta, kad pinigai sumokėti, yra paremta prielaida, todėl nėra tinkama įrodinėjant ir nustatant, ar iš tikrųjų avansinės įmokos buvo sumokėtos. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Sutarčių 8.1 punktuose klaidos galimai atsirado dėl didelio pasirašomų sutarčių kiekio ar buhalterinės klaidos, pradiniam kreditoriui (Pardavėjui) nepilnai išsiaiškinus visas atsiskaitymo aplinkybes;

92) sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Lizingo sutarties 4.3 p. draudžia atsakovei mokėti už turtą, todėl laikytina, kad atsakovė buvo sumokėjusi avansines įmokas iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, sprendime nurodoma, kad CK 6.573 str. 1 d. nenustato pareigos atsakovei sumokėti už įsigytą turtą. Nepaisant to, kad atsakovė Lizingo sutartimi įsipareigojo nemokėti už turtą, tas faktas, kad ji sudarė Lizingo sutartį, neduoda pagrindo teigti, kad su transporto priemonių pardavėju buvo atsiskaityta, t. y., kad jam buvo pervestos avansinės įmokos. Šiuo atveju sprendime padaryta netinkama išvada, nes, darant tokią išvadą, remiamasi prielaida, kad atsakovė niekada nepažeidinėja pačios sudarytų sandorių (Lizingo sutarties 4.3. p.), kas, teismo nuomone, reiškia, kad ji buvo sumokėjusi avansines įmokas. Prielaidomis pagrįsta ir išvada dėl CK 6.573 str. 1 d., pagal kurią lizingo gavėjas neturi pareigos mokėti turto įsigijimo kainos. Teigti, jog atsakovė neturėjo pareigos mokėti už turtą, nes taip nenumatyta įstatyme, yra per drąsu, nes civilinėje teisėje galioja sutarties šalių laisvės principas, kuriuo vadovaudamosi šalys gali susitarti dėl bet kokių sąlygų (išskyrus imperatyvus). Tai reiškia, kad šalys gali susitarti, jog dalį įsigyjamų daiktų kainos iš anksto mokės lizingo gavėjas - atsakovė, o likusią dalį lizingo davėjas – tretysis asmuo. Natūralu, kad lizingo gavėjas gali nepageidauti lizingo būdu finansuoti visą daikto kainą, o kartais ir lizingo davėjas, siekdamas mažinti riziką, gali nepanorėti lizingo būdu suteikti visišką finansavimą. Iš Sutarčių 8.1 nuostatų matyti, jog šiuo atveju transporto priemonių pardavėjas, tretysis asmuo ir atsakovė buvo susitarę, jog atsakovė už įsigyjamus daiktus sumokės avansu, tačiau atsakovė avansines įmokas transporto priemonių pardavėjui sumokėjo nevisas ir liko skolinga 44 650,09 Lt;

103) byloje iš esmės kilus ginčui dėl to, ar atsakovė sumokėjo visas avansines įmokas, numatytas Sutarčių 8.1. punktuose, ar ne, esminis ginčo dalykas buvo šalių tarpusavio atsiskaitymo santykiai. Privačių juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai gali būti vykdomi grynaisiais arba ne. Atsiskaitymas negrynaisiais yra atliekamas mokėjimo pavedimu per banką, o grynaisiais (pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1-2 dalis) (toliau – BAĮ) išrašant atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius ūkinę operaciją - kasos išlaidų orderius ir kasos pajamų orderius (2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 punktai (toliau – Taisyklės)). Bet koks kitoks atsiskaitymas tarp juridinių asmenų yra negalimas, o piniginės lėšos tarp juridinių asmenų juda tik buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. CPK 177 str. 4 d. nustato, kad „bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis“. Sprendžiant atsakovės atsiskaitymo įrodymo klausimą, minėta teisės norma turėjo būti taikoma kartu su BAĮ 12 str. 1-2 dalimi bei Taisyklių 3, 4 punktais, nes aukščiau nurodytos teisės normos apibūdina įrodinėjimo priemonių leistinumą įrodinėjant juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo klausimus. Kadangi šios normos nepagrįstai netaikytos, todėl skundžiamu sprendimu jos buvo pažeistos ir faktinės aplinkybės nustatytos netinkamai. Skunde nurodomą CPK 177 str. 4 d. taikymo praktiką patvirtina ir 2003-04-23 LAT nutartis Nr. 3K-3-544/2003, pagal kurią verslininkas savo išlaidas privalo įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - buhalterinės apskaitos dokumentais. Sprendime apsiribojama šalutiniais įrodymais bei prielaidomis pagrįstomis atsakovei palankiomis išvadomis, iš kurių, teismo nuomone, galima konstatuoti, jog atsakovė yra sumokėjusi avansines įmokas, tačiau neatkreiptas dėmesys į tai, kad atsiskaitymo faktą pagal CPK 177 str. 4 d. gali patvirtinti tik buhalterinės apskaitos dokumentai;

114) ieškovė pateikė teismui apskaitos dokumentus - banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kiek avansinių įmokų yra sumokėjusi atsakovė, todėl laikytina, kad ieškovė pagrindė aplinkybę, jog atsiskaityta tik iš dalies - priešingai, negu atsakovė, kuri nurodė, kad yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą, nepateikė. Iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo galėjo vadovautis atsakovė, teigdama, jog yra atsiskaičiusi - tai sutarčių, kurių ji net nebuvo pasirašiusi, 8.1 punktų nuostatos. Vienok, minėti sutarčių punktai neatitinka tikrovės, todėl jais negalima vadovautis ir jie nepatvirtina pinigų mokėjimo perdavimo fakto. Juose viso labo nepagrįstai konstatuojama, kad su transporto priemonių pardavėju yra atsiskaityta. Paminėtina ir tai, kad ieškovė negali pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų - įrodymų, kad atsakovė yra ne visiškai atsiskaičiusi, nes tokių dokumentų paprasčiausiai nėra. Todėl tokiais atvejais, kai įrodinėjamas atsiskaitymo faktas, ta šalis, kuri teigia, jog yra atsiskaičiusi, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Taigi konstatuotina, kad sprendimu buvo pažeistos CPK 177 str. 4 d., 178 str., nuostatos vertinant įrodymus bei konstatuojant aplinkybes, susijusias su atsakovės avansiniais mokėjimais, bei pažeistas CPK 185 str., nes sprendime pasiremta prielaidomis;

125) ieškovė pateikė teismui ir netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė pripažino savo skolą ieškovei, tačiau sprendimu šie įrodymai buvo įvertinti kritiškai - tai atsakovės buhalterės surašytas ir pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kurį dar iki teisminio proceso buvo parengusi atsakovės buhalterė ir faksu pasirašymui perdavusi Pardavėjui. Minėtame akte atsakovė nurodo esą skolinga būtent 44 650,09 Lt. Maža to, atsakovės atstovė savo rašte taip pat yra nurodžiusi, jog atsakovė yra skolinga tą pačią 44 650,09 Lt pinigų sumą. Nors minėti įrodymai yra šalutiniai įrodymai, tačiau šie įrodymai patvirtina ieškovės poziciją, jog atsakovė yra skolinga. Maža to, sprendimu įrodymų turinys yra traktuojamas nevienodai, t. y. taip, kaip palankiau atsakovei. Aptariant Sutarčių 8.1. punkte įsivėlusią klaidą - teismas netiki ieškovės teiginiais ir nurodo, kad juose negalėjo atsirasti klaida, tuo tarpu vertindamas tarpusavio skolų suderinimo aktą, jau nurodo, kad įsivėlė klaida. Be to, taip pat neaišku, kodėl sprendime nurodoma, kad atsakovės buhalterė nepasirašė suderinimo akto - byloje esantis aktas buhalterės yra pasirašytas ir net patvirtintas bendrovės antspaudu. Sprendime nurodoma ir tai, kad buhalterė atšaukė aktą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokio akto atšaukimą. Nėra aišku, kokiais duomenimis vadovaujantis yra daroma išvada apie akto atšaukimą ar negaliojimą. Nurodoma, kad aktas nepasirašytas Pardavėjo, tačiau toks parašas ir nėra reikalingas, nes Pardavėjas ir taip pripažįsta esant tokio dydžio skolai, tačiau ją neigia atsakovė. Šiuo atveju yra reikšmingas atsakovės buhalterės parašas akte, kuris patvirtina būtent tai, ką neigia atsakovė. Tai reiškia, kad iki kreipimosi į teismą atsakovė pripažino savo skolą ieškovei, tačiau kreipusis į teismą - pakeitė savo poziciją ir pradėjo ją neigti;

136) sprendimu paneigiant faktą, kad atsakovė yra skolinga, vadovaujamasi ir atsakovės pateiktais buhalterinės programos išrašais. Šie įrodymai yra sukurti (atspausdinti iš kompiuterio duomenų bazės) vienašališkai atsakovės ir jie negali patvirtinti atsakovei nepalankių aplinkybių, nes tokių įrodymų atsakovė paprasčiausiai neteiktų į bylą. Akivaizdu, kad iš kompiuterio duomenų bazės pašalinti ar į ją įtraukti galima bet kokias sumas ir bet kada. Akivaizdu ir tai, kad galbūt atsakovė subjektyviai nelaiko savęs skolinga ir todėl į savo apskaitą neįtraukė skolos ieškovei, tačiau iš tokių jos pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog atsakovė ir yra neskolinga. Juk jeigu ieškovė pateiktų buhalterinės programos išrašus apie tai, kad atsakovė jai skolinga, atsakovė netaptų skolinga ieškovei vien dėl to, kad pagal ieškovės buhalterinę apskaitą atsakovė yra įsiskolinusi;

147) sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui. Su tokia pozicija sutikti negalima, nes pareiga sumokėti avansines sumas teko atsakovei, o ne trečiajam asmeniui. Tai matyti iš Sutarties 8.1 punkto sąlygų formuluotės, pagal kurią pareiga sumokėti avansą teko atsakovei. Pagrindiniu sprendimo argumentu yra nurodoma aplinkybė, jog ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Sutarčių 8.1 punkto sąlygų, todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Su tokia sprendime išdėstyta pozicija ieškovė nesutinka: 1) Sutarčių 8.1. punktų sąlyga yra niekinė, nes joje išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai apie avanso sumokėjimą. Jeigu jau teismas pripažino, jog minėta sąlyga turėjo būti nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, tai ieškovei turėjo būti pasiūlyta ginčyti minėtą Sutarties sąlygą įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė šią sąlygą ginčijo argumentuodama klaida, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškė, nes CK 1.78 str. 5 d. nustato, kad niekinio sandorio faktą ir pasekmes teismas konstatuoja ex officio. Neabejotina, kad byloje kilus ginčui dėl apmokėjimo fakto ir atsakovei negalint pateikti apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, turėjo būti daroma išvada, kad apmokėjimas neatliktas ir 8.1 punkto sąlygos laikomos neįvykdytomis. Teismas, negalėdamas konstatuoti sandorio sąlygos niekine, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), turėjo pasiūlyti ieškovei ginčyti sąlygą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė; 2) faktas, kad Sutarčių 8.1. punktų sąlygos yra neįvykdytos, yra akivaizdus, nes atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie atsiskaitymą avansu. Ieškovė negalėjo pateikti duomenų apie neatsiskaitymą, nes tokie duomenys neegzistuoja, daug lengviau yra įrodinėti atsiskaitymo faktą nei priešingai, todėl šiuo atveju pareiga įrodyti, jog buvo atsiskaityta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teko atsakovei (CK 1.5 str., CPK 178 str.). Atsakovė tik savo paaiškinimais įrodinėjo, jog yra atsiskaičiusi, tačiau atsiskaitymo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Žodinis paaiškinimas įrodinėjant atsiskaitymą yra nepakankamas, leistinumo reikalavimų neatitinkantis įrodymas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 5-7) atsakovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.

16Dėl CPK 178 str. nustatytos įrodinėjimo pareigos. Ieškovė skolos egzistavimo faktą (atsakovės pareigą) grindžia tarp Pardavėjo ir trečiojo asmens pasirašytų Sutarčių 8.1 p. sąlyga, kurioje Pardavėjas patvirtina trečiajam asmeniui (pirkėjui), kad atsakovė iki šios Sutarties pasirašymo sumokėjo tam tikras sumas, kurios užskaitomos pirkėjui kaip mokėtinos prekės kainos dalis. Pažymėtina tai, kad iki teismo atsakovė nebuvo supažindinta su šios Sutarties sąlygomis, todėl nieko nežinojo apie UAB ,,Autoega“ vienašalį pareiškimą trečiajam asmeniui, pagal kurį atsakovei negali atsirasti jokių pareigų. Atsakovė apmokėjo visas Pardavėjo avansiniams apmokėjimams išrašytas ir pateiktas sąskaitas, tai patvirtina pačios ieškovės teismui pateikti banko sąskaitos išrašai. CK 1.136 str. 2 d. nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš „šio kodekso numatytų sutarčių ir kitokių sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius“. Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, lizingo, preliminarioms sutartims (CK 1.73 str. l d. 3 p., 6 p., 7 p.) privaloma rašytinė forma. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, todėl teigti, kad pareiga atsirado remiantis žodiniu susitarimu ar kildinti atsakovės pareigą „iš sutarties 8.1 p. sąlygos formuluotės“, kurios šalimi nėra atsakovė - nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo. Ieškovės teiginys, jog atsakovė turi įrodyti, kad sumokėjo visas avansines įmokas buhalterinių apskaitos dokumentų pagrindu (CPK 177 str. 4d.), yra visiškai nepagrįstas, nes prievolės negali kilti iš buhalterinės apskaitos dokumentų, o ieškovės nurodyta LAT 2003-04-23 nutartis Nr. 3K-3-544/2003, kurioje suformuluotos taisyklės kaip verslininkas privalo įrodinėti patirtas išlaidas - visiškai neatitinka bylos faktinių aplinkybių, t. y. nesutampa jų ratio decidendi, todėl šioje byloje neturi precedentinės galios. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus - ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b. l. 49, 56, 42a, 38, 33), kurios buvo išrašytos bankui, bet ne atsakovei, trišalius priėmimo–perdavimo aktus, pretenzijas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo rašto kopiją (b. 1. 81), dėl kurios ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą, teigdama, jog „sprendime nurodoma, kad atsakovės buhalterė nepasirašė suderinimo akto“, tačiau sprendime nurodyta, „jog ieškovės menamas aktas nepasirašytas Pardavėjo buhalterio“. Atsakovės pateiktą Lizingo sutartį (b. l. 67), 2008-10-08 trečiojo asmens raštą (b. l. 141), patvirtinantį, kad atsakovė lizingui įsipareigojimus vykdo laiku, pradelstų sąskaitų nėra, kitus buhalterinius dokumentus (b.1. 69-74, 146-147) - dėl kiekvieno iš šių įrodymų teismas pasisakė atskirai, aptardamas jų įrodomąją galią. Ieškovei neįvykdžius CPK 12 str., 178 str. numatytos įrodinėjimo pareigos - „įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą“, kurią ieškovė nepagrįstai nori perkelti atsakovei, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17Dėl CK 6.573 str. l d. taikymo. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia sutarties šalių laisvės principu ir nurodo, jog teismui „teigti, jog atsakovė neturėjo pareigos mokėti už turtą, nes taip numatyta įstatyme, yra per drąsu<...>išskyrus imperatyvus“. Dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai ieškovės interpretuojami iškraipant lizingo sutarties sampratą ir faktines bylos aplinkybes, nes teismas sprendime nurodydamas CK 6.573 str. l d., pagal kurią lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, ir darydamas išvadą dėl pradinių įnašų sumokėjimo, rėmėsi ne tik minėta įstatymo norma, bet ir Lizingo sutarties 4.3.p. (b.1.63), kuriame šalys susitarė, jog „Klientas <...> perima visas pirkimo sutartyje trečiajam asmeniui numatytas pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už Turtą“.

18Dėl suklydimo fakto. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad 8.1 p. įsivėlė klaidos, nurodant, jog atsakovė ,,įmokėjo pradines įmokas“, o turėjo būti nurodyta, jog „atsakovė jas įmokės ateityje“, apeliaciniame skunde teigiama, kad „klaidos galimai atsirado dėl didelio pasirašomų sutarčių kiekio ar buhalterinės klaidos, pradiniam kreditoriui Pirkėjui nepilnai išsiaiškinus visas atsiskaitymo aplinkybes“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo teisę įgijo pagal 2008-06-02 Sutartį, akivaizdu, kad ieškovės teiginiuose trūksta loginio vientisumo ir pagrįstumo, nes apie klaidos galimybes spėlioja tik ieškovės atstovas. Ieškovės apeliaciniame skunde suklydimo pagrindu išsakyti teiginiai dėl teismo šališkumo bei argumentai, jog ieškovei „turėjo būti pasiūlyta ginčyti minėtą sutarties sąlygą įstatymų nustatyta tvarka“, ir kad „savarankiško reikalavimo nereiškė, nes CK 1.78 str. 5 d. nustato, kad niekinio sandorio faktą ir pasekmes teismas konstatuoja ex officio", yra visiškai nepagrįsti. Pagal CK 1.78 str. 1 d. prasmę niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, tai reiškia, kad įstatymas įtvirtina niekinio sandorio negaliojimo prezumpciją. CK 1.78 str. 3 d. nurodyta, kad sandoris gali būti laikomas niekiniu tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai, t. y. sandoris turi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms (1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (1.81 str.), būti sudarytas tik dėl akių – tariamas (CK 1.86 str.), apsimestinis (CK 1.87 str.). Dėl suklydimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo tvarka pagal klydusios šalies ieškinį, nes jai kyla pareiga įrodyti, kad suklysta, ir kad suklydimas yra esminis (asmuo suklydo ar ne, taip pat sandorio sudarymo aplinkybės ir konkretus sandorio šalies elgesys yra fakto klausimai). Pagal CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys; teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali priteisti ieškovui to, ko jis neprašė, teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Teismas ieškovei siūlė sutikslinti ieškinį ir jo šalis (b. l. 76), įtraukė trečiuoju asmeniu UAB „SEB VB lizingas“, todėl šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti nei materialinės, nei procesinės teisės normomis.

19Ieškovės atstovas 2009-05-22 prašymu (b. l. 11-12), vadovaudamasis CPK 163 str. 3 p., prašydamas sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11256-774/09 tarp tų pačių šalių, kurioje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis sandorių sąlygas, kuriomis vadovaudamasis apylinkės teismas šioje civilinėje byloje atmetė ieškinį. Ieškovės teigimu, Kauno apygardos teismo civilinė byla ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla dėl sandorių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis yra tarpusavyje susijusios, nes naujai iškeltoje civilinėje byloje bus nustatomos apylinkės dėl ginčijamų sandorių sąlygų galiojimo/negaliojimo, kurios turės prejudicinę reikšmę civilinei bylai Nr. 2A-840-527/09. Prejudicinę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su sandorio sąlygų galiojimu, nes pripažinus sandorių sąlygas negaliojančiomis tektų konstatuoti, kad ieškovė nėra gavusi iš atsakovės pinigų, - priešingai, negu nurodoma skundžiamame teismo sprendime.

20Kauno apygardos teismas 2009-09-14 nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka buvo sustabdęs iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11256-774/09 (2-453-774/2010).

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Ieškovė skolos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir atsakovės pareigą sumokėti nepilnai sumokėtas pradines įmokas pagal finansinio lizingo sutartis grindžia tarp Pardavėjo UAB ,,Autoega“ ir Pirkėjo UAB SEB lizingo (trečiojo asmens) pasirašytų Sutarčių 8.1 p. sąlyga, kurioje Pardavėjas patvirtina trečiajam asmeniui (pirkėjui), kad Klientas (atsakovė) iki šios Sutarties pasirašymo sumokėjo nurodyto dydžio sumas, kurios užskaitomos kaip Pirkėjo Pardavėjui mokėtinos prekės kainos dalis ir kaip Kliento Pirkėjui mokėtina pradinė įmoka. Visų pirma pažymėtina, jog duomenų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė būtų supažindinta su šių Sutarčių (pasirašytų tik Pardavėjo UAB ,,Autoega“ ir Pirkėjo UAB SEB lizingo) sąlygomis, ieškovė nenurodė, o atsakovė neigia žinojusi apie UAB ,,Autoega“ vienašalį pareiškimą trečiajam asmeniui, todėl kolegija pritaria atsakovei, jog pagal nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių 8.1 p. atsakovei negalėtų atsirasti jokių pareigų ir prievolių netgi tokiu atveju, jeigu ir būtų pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad 8.1 p. buvo suklysta nurodant, jog pradinė įmoka yra sumokėta iki sutarties pasirašymo.

24CK 1.136 str. 2 d. nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK numatytų sutarčių ir kitokių sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, lizingo, preliminarioms sutartims (CK 1.73 str. l d. 3 p., 6 p., 7 p.) privaloma rašytinė forma. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, todėl teigti, kad pareiga atsirado remiantis žodiniu susitarimu ar kildinti atsakovės pareigą „iš sutarties 8.1 p. sąlygos formuluotės“, kurios šalimi nėra atsakovė - nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo.

25CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Kadangi būtent ieškovė teigė, jog atsakovė nėra sumokėjusi visų avansinių įmokų, kolegijos nuomone, būtent ieškovė, vadovaujantis LAT formuojama teismine praktika, šią aplinkybę ir turėjo įrodyti. Tuo tarpu ieškovė net neįvardino, kokios konkrečios UAB ,,Autoega“ sąskaitos ir kada buvo atsakovei išrašytos ir kokios liko atsakovės neapmokėtos. Negana to, pačios ieškovės į šią bylą pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovė, iššifruodama jos nurodytą 96 343,13 Lt sumas, kurias Pardavėjui UAB ,,Autoega“ sumokėjo atsakovė, be jokio pagrindo nenurodė 14 321,18 Lt mokėjimo pavedimo, atsakovės atlikto 2007-05-28 ir įvardinto kaip pradinė įmoka 5 proc. už MB ACTROS 1836 (1 t., b. l. 31). Kolegijos nuomone, ši suma turėjo būti užskaityta kaip atsakovės sumokėta pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, nes, kaip matyti iš ieškovės pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių, iš kurių kildinama atsakovės prievolė, buvo įgyti net keli tokie vilkikai MB ACTROS 1836 (1 t., b. l. 42a-62). Nors ieškovės atstovas prijungtoje byloje teismo posėdžio metu (2 t., b. l, 29) ir nurodė, kad šis mokėjimas buvo atliktas pagal kitą sutartį, kuri nebuvo nurodyta ieškinyje, t. y. pagal 2007-07-27 sutartį (2 t., b. l. 6-11), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės 2007-05-28 atliktame mokėjimo nurodyme nėra nurodyta nei sutartis, pagal kurią mokama, nei kad apmokama pagal UAB ,,Autoega“ atsakovei 2007-05-16 išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 51010-43 (2 t., b. l. 12), todėl spręstina, jog atsakovės sumokėta suma turėjo būti užskaityta seniausiam atsakovės įsiskolinimui už vilkiką MB ACTROS 1836. Be to, pažymėtina, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-453-774/2010 taip pat yra pateiktas 2006-12-13 atsakovės mokėjimo nurodymas Nr. 399 (2 t., b. l. 16), pagal kurį atsakovė sumokėjo UAB ,,Autoega“ 36 037,20 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą AUT 970. Kadangi ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytą ir buhalterinės apskaitos dokumentu pagrįstą aplinkybę, kad ši suma taip pat sumokėta būtent pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus, nepateikė nei į prijungtą, nei į šią civilinę bylą, spręstina, jog ieškovė neįrodė savo teiginio, kad atsakovė yra nesumokėjusi Pardavėjui UAB ,,Autoega“ 44 650,09 Lt. Priešingai tam, atsakovė buhalterinių apskaitos dokumentų pagrindu paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog pati ieškovė kaip tinkamus atsakovės mokėjimus užskaitė 15 400,86 Lt sumos sumokėjimą 2006-11-21 mokėjimo nurodymu Nr. 375 (1 t., b. l. 29, 78; prijungtos bylos 2 t., b. l. 15), nors mokėjimo dokumente nurodyta, kad mokama pagal PVM s. f. AUT 914, taip pat 18 946 Lt sumos sumokėjimą 2006-12-19 mokėjimo nurodymu Nr. 403 (1 t., b. l. 30, 78; prijungtos bylos 2 t., b. l. 18), nors mokėjimo dokumente nurodyta, kad mokama pagal PVM s. f. AUT 974.

26Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus - ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b. l. 33, 38 42a, 49, 56), kurios buvo išrašytos bankui, bet ne atsakovei, trišalius priėmimo–perdavimo aktus, pretenzijas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo rašto kopiją (b. 1. 81), dėl kurios ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog „sprendime nurodoma, kad atsakovės buhalterė nepasirašė suderinimo akto“, nes sprendime nurodyta, „jog ieškovės menamas aktas nepasirašytas Pardavėjo buhalterio“. Atsakovės pateiktą Lizingo sutartį (b. l. 67), 2008-10-08 trečiojo asmens raštą (b. l. 141), patvirtinantį, kad atsakovė lizingui įsipareigojimus vykdo laiku, pradelstų sąskaitų nėra, kitus buhalterinius dokumentus (b.1. 69-74, 146-147) - dėl kiekvieno iš šių įrodymų teismas pasisakė atskirai, aptardamas jų įrodomąją galią. Ieškovei neįvykdžius CPK 12 str., 178 str. numatytos įrodinėjimo pareigos - „įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą“, kurią ieškovė nepagrįstai nori perkelti atsakovei, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

27Dėl CK 6.573 str. l d. taikymo. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia sutarties šalių laisvės principu ir nurodo, jog teismui „teigti, jog atsakovė neturėjo pareigos mokėti už turtą, nes taip numatyta įstatyme, yra per drąsu<...>išskyrus imperatyvus“. Dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai ieškovės interpretuojami iškraipant lizingo sutarties sampratą ir faktines bylos aplinkybes, nes teismas sprendime nurodydamas CK 6.573 str. l d., pagal kurią lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, ir darydamas išvadą dėl pradinių įnašų sumokėjimo, rėmėsi ne tik minėta įstatymo norma, bet ir Lizingo sutarties 4.3 p. (b. l. 63), kuriame šalys susitarė, jog „Klientas <...> perima visas pirkimo sutartyje trečiajam asmeniui numatytas pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už Turtą“.

28Dėl suklydimo fakto. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad 8.1 p. įsivėlė klaidos, nurodant, jog atsakovė ,,įmokėjo pradines įmokas“, o turėjo būti nurodyta, jog „atsakovė jas įmokės ateityje“, apeliaciniame skunde teigiama, kad „klaidos galimai atsirado dėl didelio pasirašomų sutarčių kiekio ar buhalterinės klaidos, pradiniam kreditoriui Pirkėjui nepilnai išsiaiškinus visas atsiskaitymo aplinkybes“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo teisę įgijo pagal 2008-06-02 Sutartį, akivaizdu, kad ieškovės teiginiuose trūksta loginio vientisumo ir pagrįstumo, nes apie klaidos galimybes spėlioja tik ieškovės atstovas. Apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo bei argumentai, jog ieškovei turėjo būti pasiūlyta ginčyti minėtą sutarties sąlygą įstatymų nustatyta tvarka, ir kad ieškovė savarankiško reikalavimo nereiškė, nes CK 1.78 str. 5 d. nustato, kad niekinio sandorio faktą ir pasekmes teismas konstatuoja ex officio, kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįsti. Pagal CK 1.78 str. 1 d. prasmę niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, tai reiškia, kad įstatymas įtvirtina niekinio sandorio negaliojimo prezumpciją. CK 1.78 str. 3 d. nurodyta, kad sandoris gali būti laikomas niekiniu tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai, t. y. sandoris turi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms (1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (1.81 str.), būti sudarytas tik dėl akių – tariamas (CK 1.86 str.), apsimestinis (CK 1.87 str.). Dėl suklydimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo tvarka pagal klydusios šalies ieškinį, nes jai kyla pareiga įrodyti, kad suklysta, ir kad suklydimas yra esminis (asmuo suklydo ar ne, taip pat sandorio sudarymo aplinkybės ir konkretus sandorio šalies elgesys yra fakto klausimai). Pagal CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys; teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali priteisti ieškovui to, ko jis neprašė, teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Teismas ieškovei siūlė sutikslinti ieškinį ir jo šalis (1 t., b. l. 76), įtraukė trečiuoju asmeniu UAB SEB VB lizingą, todėl šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti nei materialinės, nei procesinės teisės normomis.

29Kolegija taip pat pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-11256-774/2009 (Nr. 2-453-774/2010) jau po šios bylos išnagrinėjimo pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis tarp BUAB „Autoega“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytų 2006-10-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107, 2006-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-02, 2006-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-3, 2006-12-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-05, 2007-01-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K 2006-070107-04 8.1 punktų dalis, kuriomis BUAB „Autoega“ patvirtino, kad UAB „Beljana“ yra sumokėjusi BUAB „Autoega“ už turtą avansu 42 998,09 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas toje byloje 2010-04-22 priimtu sprendimu ieškinį, pareikštą vadovaujantis CK 1.90 str. 1 d. ir 1.86 str. 1 d., atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2010-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1419-485/2010 atmetus apeliacinį skundą. Kolegija 2010-11-22 nutartyje pažymėjo, kad ieškovė nurodytais dokumentais įrodinėja faktą, jog atsakovė UAB „Beljana“ nesumokėjo visos įsipareigojimo pagal pirkimo–pardavimo sutarčių 8.1 punktą sumos, tačiau, kolegijos nuomone, ieškovės pateikti dokumentai, tame tarpe ir 2008-05-28 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, patvirtina tik aplinkybę, jog šalys turėjo tarpusavio piniginių santykių, tačiau ieškovės nurodytų piniginių sumų fiksavimas nelaikytinas įrodymu, jog šie piniginiai mokėjimai kildinami būtent iš pirkimo–pardavimo sutarčių 8.1 punkto. Be to, pažymėta, kad ieškovės pateiktas 2008-05-28 Tarpusavio atsiskaitymų aktas nėra patvirtintas UAB „Autoega“, jame yra tik ieškovės padarytos atžymos, todėl negalima daryti išvados, jog UAB „Autoega“ sutiko su šiuo dokumentu ir pripažino jame nurodytą sumą kaip skolą. Kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, jog jos paminėti dokumentai pagrindžia UAB „Beljana“ neatsiskaitymą su UAB „Autoega“ pagal pirkimo–pardavimo sutarčių 8.1 punktą, laikytini neįrodytais. Be to, kolegija laikė visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Beljana“ ir neturėjo pareigos mokėti nurodytų sumų, kadangi 2006-08-02 Finansinio lizingo sutartis Nr. K2006-070107 dėl transporto priemonių pirkimo ir apmokėjimo už prekes tai draudė; minėtos Finansinio lizingo sutarties 4.3 punktas nenumatė atsakovės UAB „Beljana“ pareigos mokėti už turtą pardavėjui; priešingas aiškinimas paneigtų ir lizingo sutarčių esmę bei paskirtį.

30CPK 182 str. 2 p. numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-11256-774/2009 (2-453-774/2010) dalyvavo visi nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, be to, pati ieškovė, prašydama bylos nagrinėjimą sustabdyti, pripažino, kad civilinėje byloje Nr. 2-11256-774/2009 (2-453-774/2010) nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę apeliacine tvarka nagrinėjamai byla, kolegija, vadovaudamasi CPK 182 str. 2 p., Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-22 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2010-11-22 nutartimi nustatytas aplinkybes laiko įrodytomis ir dėl jų papildomai nebepasisako.

31Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą, išnagrinėjusi neperžengiant jame nustatytų ribų, atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Atsakovė taip pat prašė priteisti 3 570 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir kitų procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 89). Atsižvelgdama į tai, kad sprendimas paliktinas nepakeistas, t. y. nuspręsta atsakovės naudai, atitinkamai iš ieškovės už atsakovės atstovės pagalbą apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino už mokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kolegija priteisia tik 1 440 Lt, t. y. 1 200 Lt (1,5 x 800 Lt) už atsiliepimo surašymą, ir 240 Lt už dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose 2 val. (0,15 x 2 x 800 Lt). 400 Lt 0,5 x 800už atsikirtimus į ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo kolegija nepriteisia, nes bylą, patenkinus ieškovės prašymą, buvo nuspręsta sustabdyti.

33Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovės SIA „Dožas“ atsakovei UAB „Beljana“ 1 440 Lt advokatės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. ieškovė ieškiniu (b. l. 3-4) ir patikslintu ieškiniu (b. l.... 4. Ieškovė nurodė, kad UAB ,,Autoega“ 2008-06-02 reikalavimo perleidimo ir... 5. 1 652 Lt. Iš viso atsakovės įsiskolinimas UAB ,,Autoega“ sudarė 44 650,09... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-02-06 sprendimu (1 t., b. l.... 7. Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 197-200) prašo panaikinti... 8. 1) teismo sprendimo išvada, jog „mažai tikėtina, kad sudarius eilę... 9. 2) sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Lizingo sutarties 4.3 p. draudžia... 10. 3) byloje iš esmės kilus ginčui dėl to, ar atsakovė sumokėjo visas... 11. 4) ieškovė pateikė teismui apskaitos dokumentus - banko sąskaitos... 12. 5) ieškovė pateikė teismui ir netiesioginius įrodymus, patvirtinančius,... 13. 6) sprendimu paneigiant faktą, kad atsakovė yra skolinga, vadovaujamasi ir... 14. 7) sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui.... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 5-7)... 16. Dėl CPK 178 str. nustatytos įrodinėjimo pareigos. Ieškovė... 17. Dėl CK 6.573 str. l d. taikymo. Ieškovė apeliacinį skundą... 18. Dėl suklydimo fakto. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą... 19. Ieškovės atstovas 2009-05-22 prašymu (b. l. 11-12), vadovaudamasis... 20. Kauno apygardos teismas 2009-09-14 nutartimi šios civilinės bylos... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Ieškovė skolos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir atsakovės pareigą... 24. CK 1.136 str. 2 d. nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš... 25. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 26. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai... 27. Dėl CK 6.573 str. l d. taikymo. Ieškovė apeliacinį skundą... 28. Dėl suklydimo fakto. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą... 29. Kolegija taip pat pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-11256-774/2009... 30. CPK 182 str. 2 p. numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą,... 32. Atsakovė taip pat prašė priteisti 3 570 Lt už atsiliepimo į apeliacinį... 33. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,... 34. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš ieškovės SIA „Dožas“ atsakovei UAB „Beljana“ 1 440 Lt...