Byla 3K-3-7/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mitnija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui UAB „Mitnija“ dėl skolos už rangos darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilę materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir sutarties aiškinimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, taikymo klausimai.

62008 m. spalio 14 d. ieškovas UAB „Kauno keliai“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ 522 891,13 Lt skolą. Ieškovas nurodė, kad pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos subrangos sutartį jis įsipareigojo atlikti kelių ir teritorijos dangų įrengimo darbus. Iki 2008 m. kovo 31 d. ieškovas atliko darbų už 1 452 345,81 Lt, tačiau atsakovas sumokėjo tik 929 454,68 Lt, todėl likusi dalis, t. y. 522 891,13 Lt, priteistina iš atsakovo.

7Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 522 891,13 Lt skolą.

8Atsakovas UAB „Mitnija“ pateikė prieštaravimus – prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas dangų įrengimo darbus turėjo baigti iki 2007 m. gruodžio 31 d., apželdinimo darbus – iki 2008 m. kovo 31 d., bet visus darbus baigė 2008 m. kovo 31 d., t. y. dangų įrengimo darbus pavėlavo atlikti 90 kalendorinių dienų. Sutarties sąlyga dėl darbų atlikimo terminų yra viena iš esminių rangos sutarties sąlygų, kuri vienašališkai negali būti keičiama (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Atsakovas veikė kaip generalinis rangovas ir buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą darbų atlikimą užsakovui UAB „MD Logistics“. Pagal bylos šalių 2007 m. rugsėjo 6 d. pasirašytos sutarties 7.1 punktą ieškovas, kaip subrangovas, privalo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną ir atlyginti nuostolius, bet ne daugiau kaip 1 mln. Lt. Atsakovas apskaičiavo 1 313 869,82 Lt delspinigių, kurie mažintini iki 1 mln. Lt. 2008 m. gegužės 30 d. ir 2008 m. birželio 3 d. atsakovas išrašė ieškovui tris PVM sąskaitas-faktūras 1 mln. Lt delspinigių. 2008 m. spalio 14 d. raštu Nr. 1-6-758 atsakovas pranešė ieškovui apie vienašališką vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl atsakovo prievolė laikytina pasibaigusia.

9Ieškovas UAB „Kauno keliai“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė teismo preliminarų 2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1-6-758 dėl reikalavimų įskaitymo atsakovas išsiuntė ieškovui paštu 2008 m. spalio 15 d. Pagal sutarties 11.3 punktą pranešimas pripažįstamas įteiktu po trijų dienų, skaičiuojant nuo išsiuntimo dienos, t. y. 2008 m. spalio 18-osios. Ieškovas ieškinį padavė 2008 m. spalio 14 d., todėl šiuo atveju taikytinas draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas pripažino, kad vėlavo atlikti rangos darbus 90 dienų, tačiau neigė savo kaltę, nes atsakovas neperdavė ieškovui darbų, 146 dienas truko nepalankios meteorologinės sąlygos, todėl sutarties 3.2 punkte nustatyti darbų atlikimo terminai savaime buvo pratęsti.

10Bylos nagrinėjimo metu teismų nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė statybos subrangos sutartį, kuria ieškovas, kaip subrangovas, įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, savo jėgomis ir priemonėmis atlikti kelių ir teritorijos dangų įrengimo darbus objekte „Logistikos centras“, ( - ). Dangų įrengimo darbus ieškovas įsipareigojo baigti iki 2007 m. gruodžio 31 d., o apželdinimo darbus - iki 2008 m. kovo 31 d. (sutarties 3.1 punktas). 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą iki 2008 m. balandžio 5 d. sumokėti 1 452 345,81 Lt už 2008 m. kovo mėnesį atliktus dangų įrengimo darbus, priimtus atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 2-4. Atsakovas pagal šią sąskaitą yra sumokėjęs ieškovui 930 902,07 Lt.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

13Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 14 d. raštą Nr.1-6-758 „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ atsakovas išsiuntė ieškovui paštu 2008 m. spalio 15 d. Pagal sutarties 11.3 punktą raštas laikomas įteiktas ieškovui po trijų dienų – taigi, 2008 m. spalio 18-ąją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs tarpusavio reikalavimų įskaitymą ir apie jį pranešęs ieškovui iki pastarojo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo – 2008 m. spalio 14 d. Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą įskaityti teisme ginčijamus reikalavus negalima, todėl atsakovo atliktą įskaitymą teismas laikė negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas taikyti įskaitymą reiškia, jog atsakovas iš esmės pripažįsta ieškinį, t. y. savo prievolę sumokėti ieškovui 522 891,13 Lt.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. galutinį sprendimą.

15Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo iš atsakovo ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka 2008 m. spalio 14 d., ieškinys priimtas 2008 m. spalio 17 d. teisėjo rezoliucija. Spaudas 2008 m. spalio 14 d. atsakovo rašte dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo patvirtina, kad šis ieškovui buvo išsiųstas paštu 2008 m. spalio 15 d. Rašto surašymo dieną – spalio 14-ąją jis buvo išsiųstas ieškovui faksu sutartyje nurodytu ieškovo fakso numeriu ir atsakovas yra išsaugojęs patvirtinimą apie išsiuntimą. Tokiu atveju pagal sutarties 11.3 punktą pranešimas laikomas tinkamai įteiktu 2008 m. spalio 15 d. Taigi apie įskaitymą ieškovui buvo pranešta nesant iškeltos civilinės bylos teisme, o šalių ginčas dėl delspinigių kilo dokumentinio proceso tvarka užvestoje byloje po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo, kai atsakovas pateikė prieštaravimus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimų įskaitymą draudžiančias nuostatas.

16Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos dalies esmė dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, tačiau nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kuriam esant sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis gali išanalizuoti ir įvertinti reikalavimo dėl įskaitymo pagal atsakovo pareiškimą pagrįstumą, taip ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytas materialiosios bei proceso teisės normų taikymo klaidas. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo 522 891,13 Lt skolos už atliktus statybos darbus pagal sutartį reikalavimo atsakovui teisėtumo ir pagrįstumo. Sutarties 7.1 punkte nustatyta ieškovui pareiga per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo mokėti atsakovui 0,05 proc. nuo sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, išskyrus sutarties 3.3 punkte nustatytus atvejus, bei atlyginti dėl to patirtus nuostolius, bet ne daugiau kaip 1 mln. Lt, jeigu ieškovas dėl savo kaltės pavėluos atlikti darbus ar atitinkamų darbų atskirus etapus arba neperduos jų atsakovui sutartu laiku. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad, esant nepalankioms klimato sąlygoms, t. y. krituliams, asfaltavimo darbams vidutinei paros temperatūrai žemesnei nei + 5o C, turėjusioms įtakos darbų vykdymo technologijai ir kokybei, darbų užbaigimo terminai pratęsiami proporcingai netinkamų darbui dienų skaičiui. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad šią sutarties sąlygą reikia aiškinti ją pasiūliusio ieškovo nenaudai. Sutarties sąlyga yra aiški, nedviprasmiška, abejonių dėl jos nekyla, todėl nėra CK 6.193 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų. Teismas laikė pagrįsta ieškovo poziciją, kad ši sąlyga buvo pasiūlyta įtraukti į sutartį, įvertinus darbų pobūdį, grunto specifiką bei metų laiko, kuriuo bus atliekami darbai, klimatines sąlygas (sutarties 6.2.1 punktas). Byloje nustatyta (ir šalys to neginčija), kad pagal sutartį kelių ir teritorijos dangų įrengimo darbus ieškovas turėjo baigti iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau baigė 2008 m. kovo 31 d., atskiri darbų etapų darbai buvo baigti ne pagal sutarties 3 priede nustatytą jų atlikimo grafiką. Tokį darbų pabaigos laiką ieškovas sieja su darbų atlikimo laikotarpiu buvusiomis nepalankiomis atliekamų specifinių darbų technologijai ir kokybei klimatinėmis sąlygomis, dėl kurių dangų įrengimo darbų pabaigos terminas prasitęsė 90 dienų. Sutarties 3.3 punkte nustatytų aplinkybių, objektyviai trukdžiusių ieškovui vykdyti darbus, buvimą patvirtina statybos darbų žurnalo įrašai, Kauno meteorologijos stoties pažymos apie temperatūrų vidurkius ir kritulių kiekius, kaip liudytojo apklausto statinio statybos techninio prižiūrėtojo B. Š. parodymai. Šalys sutartyje numatė darbų užbaigimo termino savaiminį pratęsimą dėl klimatinių sąlygų netinkamų darbui dienų skaičiumi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas vienašališkai pakeitė sutarties įvykdymo terminą nustačiusią sąlygą. Informacija apie klimatines sąlygas darbų atlikimo metu buvo fiksuota statybos darbų žurnale, iš dalies aptarta statybą vykdžiusių rangovų nuolatiniuose pasitarimuose, ji buvo žinoma atsakovo samdomam statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. Nustačius sutarties 3.3 punkte įtvirtintų sąlygų buvimą, ieškovui nekyla pareigos mokėti atsakovui delspinigius pagal sutarties 7.1 punktą, todėl atsakovo 1 mln. Lt delspinigių reikalavimas negali būti pripažintas galiojančiu ir vykdytinu, todėl negalėjo būti įskaitytas, pabaigiant atsakovo prievolę ieškovui.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. galutinį sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

191. Dėl CK 6.193-6.195 straipsnių taikymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas neatliko darbų nustatytais terminais. Ginčas kilo dėl sutarties 3.3 punkto, kuriame nustatyta, kad, esant nepalankioms klimato sąlygoms, t. y. krituliams, asfaltavimo darbams vidutinei paros temperatūrai žemesnei nei +5o C, ir tai turėjo įtakos darbų vykdymo technologijai ir kokybei, darbų užbaigimo terminai pratęsiami proporcingai netinkamų darbui dienų skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ši nuostata suteikia teisę ieškovui tik konstatavus kritulių (nepaisant jų kiekio) ir žemesnės nei + 5o C temperatūros buvimo faktus (nepaisant tuo metu atliekamų darbų pobūdžio) pratęsti darbų atlikimo terminus. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ginčus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; kt.). Aiškindami rangos sutarties 3.3 punktą, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, o ne remiantis vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2005 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-253/2005; kt.). Statybos rangos sutarties prigimtis lemia, kad terminas yra esminė statybos rangos sutarties sąlyga (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas, būdamas statybos verslo profesionalas, sudarydamas sutartį su užsakovu, privalo įvertinti visą prisiimamą riziką, konkrečias aplinkybes ir nustatyti tokį statybos darbų atlikimo terminą, per kurį įsipareigoja atlikti statybos rangos sutartyje nustatytus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007). Rangos sutarties prigimtis lemia, kad subrangovas, kaip verslininkas profesionalas, turi imtis visų įmanomų priemonių kliūtims pašalinti ir darbus atlikti sutartyje nustatytu terminu; tik dėl objektyvios grėsmės negalint atlikti darbų laiku ir tinkamai, būtų galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus, bet tik tiek dienų, kiek objektyviai jų buvo neįmanoma atlikti. Subrangovas, atlikdamas darbus, turi elgtis sąžiningai ir nepažeisti sąžiningos dalykinės praktikos (CK 6.158 straipsnis).

20Atsakovas veikė kaip generalinis rangovas ir buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą darbų atlikimą laiku užsakovui UAB „MD Logistics“ pagal 2007 m. sausio 18 d. projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį, kurioje nustatyta atsakomybė generaliniam rangovui už termino laiku perduoti darbų rezultatą užsakovui pažeidimą. Ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Ieškovas, kaip statybos verslo profesionalas, sudarydamas sutartį, patvirtino, kad jis susipažino su užduotimis, statybos aikštele, statybos dokumentais, juos suprato, numatė ir įvertino visas sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – darbus, medžiagas, savo pajėgumus, garantavo, kad galės tinkamai vykdyti sutartį, tinkamai atlikti visus darbus ir įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus, išskyrus atvejus, nustatytus sutarties 3.3 punkte (sutarties 6.2.1 punktas). Abi sutarties šalys susitarė dėl itin griežtos atsakomybės subrangovui dėl vėlavimo laiku atlikti darbus taikymo (sutarties 3.3 punktas). Sutarties šalių valios neatitiktų toks sutarties 3.3 punkto aiškinimas, kuris, nesant objektyvaus pagrindo, leistų paneigti atsakovo teisėtą lūkestį reikalauti, kad ieškovas darbus atliktų laiku. Ieškovas įsipareigojo atlikti darbus tinkamai šaltuoju metų periodu, ketindamas ne apskritai nedirbti, kai temperatūra yra žemesnė nei + 5o C ar yra kritulių, bet apsidrausti nuo nepalankių oro sąlygų įtakos darbų kokybei ir technologijai. Vien tik konstatavimas, kad tą dieną lijo, nevertinant kritulių kiekio įtakos atliekamiems konkretiems darbams, taip pat ar oro temperatūra buvo žemesnė nei 5o C asfaltavimo darbams, nevertinant, ar tomis dienomis, kai buvo tokia temperatūra, turėjo būti atliekami asfaltavimo darbai ir kokią įtaką ji turi darbų technologijai ir kokybei, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad ši sutarties nuostata buvo pasiūlyta ieškovo, todėl pagal CK 6. 193 straipsnio 4 dalį ji aiškintina ieškovo nenaudai.

212. Dėl atsakomybės subrangovui taikymo. Verslo subjektui taikoma griežtoji sutartinė civilinė atsakomybė; tokiu atveju neteisėti veiksmai ir kaltė yra neišskiriami, atskirai ieškovas neturi įrodyti jų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Kluonas“, bylos Nr. 3K-3-580/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.). Ieškovui, pažeidusiam darbų įvykdymo terminą, kyla sutartinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė sumokėti netesybas (delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis). Statybos darbų atlikimas rangovui-statybos įmonei yra verslas; rangovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Jeigu sutarties vykdymo metu dėl nepalankių klimato sąlygų, trukdančių laiku įvykdyti sutartį, kilo kliūčių, ieškovas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių toms kliūtims pašalinti ir tik tokiu atveju, jei protingomis priemonėmis to padaryti nebūtų pavykę, pratęsti darbų atlikimo terminą ir netaikyti sutartinės atsakomybės. Ieškovas, kaip kelių tiesimo darbų profesionalas, įsipareigojo darbus atlikti laiku, tinkamai ir tik įrodęs, kad konkretiems darbams atlikti oro sąlygos buvo tokios, kurių neigiamos įtakos nebūtų išvengęs vidutinis panašius darbus atliekantis rangovas, įgyja teisę pratęsti darbų atlikimo terminą. Toks sutarties traktavimas atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos keliai“, Nr. 3K-3-370/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008; kt.). Taip pat šiuo atveju svarbus sutarties šalių bendradarbiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Virsmas“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-558/2008). Sutartinės atsakomybės netaikymas, tik nustačius, kad sutarties vykdymo metu buvo dienų, kai buvo kritulių, taip pat buvo dienų, kai vidutinė paros temperatūra buvo žemesnė nei + 5o C, pažeidžia CK 6.252 straipsnio nuostatas, jog šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Apeliacinės instancijos teismas nevertino subrangovo didelio neatsargumo, nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Byloje nevertinta, ar apdairus, rūpestingas, atidus verslininkas tokioje situacijoje būtų atlikęs darbus laiku. Nagrinėjamoje byloje apsiribota tik oro sąlygų konstatavimu, nenagrinėjant kitų civilinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių: subrangovo pasiruošimo atlikti darbus, technikos priemonių tinkamumo, ar subrangovas ėmėsi visų priemonių, kad darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku. Vertinant ieškovo didelį neatsargumą, aktualus sutarties 7.1 punktas, kuriame nustatyta, kad jei subrangovas darbų vykdymo metu du mėnesius dirbo dviem, ne mažiau kaip po 8 val. pamainomis, bendra nuostolių ir delspinigių suma negali būti didesnė nei 500 000 Lt. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas nebuvo pasiruošęs laiku atlikti darbus.

223. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo motyvų; pasisakydamas dėl aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, negrąžindamas civilinės bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atliko pirmosios instancijos funkciją, t. y. pažeidė atsakovo teisę į įstatymų garantuotą instancinę bylos nagrinėjimo sistemą (t. y. teisę į tinkamą teismo procesą), taip atimdamas teisę į apeliaciją faktinių bylos aplinkybių vertinimo aspektu. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė išsamius argumentus dėl ieškovo vėlavimo laiku atlikti darbus, nurodė konkrečius skaičiavimus, kiek dienų ieškovas vėlavo atlikti konkrečius darbus, pateikė šias aplinkybes įrodančius dokumentus, tačiau šių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino (CPK 331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005).

23Pagal CK 6.71 straipsnį, sutarties 7.1 punktą ieškovui buvo nustatyti delspinigiai už vėlavimą laiku atlikti tiek kiekvieno atskiro darbų etapo darbus, tiek už vėlavimą baigti darbus nustatytu laiku. Skundžiamojoje nutartyje nustatyta (ir šalys to neginčijo), kad pavėluotai buvo baigti tiek atskiri darbų etapai, tiek praleistas galutinis terminas. Apeliacinis teismas nevertino, ar kiekvienu pirmiau nurodytu atveju buvo pagrindas pratęsti darbų atlikimo terminą būtent tiek dienų, kiek ieškovas vėlavo atlikti darbus, ir visais atvejais netaikyti ieškovui sutartinės atsakomybės. Skundžiamojoje nutartyje nėra jokių teiginių, leidžiančių konstatuoti, kad prasitęsė ir atskirų darbų etapų terminai. Ieškovas neįrodė, kad oro sąlygos tenkino sutarties 3.3 punkte nurodytus kriterijus, t.y. turėjo įtakos darbų atlikimo technologijai ir kokybei (CK 6.75 straipsnis).

244. Dėl civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų taikymo. Kauno apygardos teisme buvo iškeltos dar dvi civilinės bylos, kuriose šalių buvo reiškiami priešpriešiniai turtiniai reikalavimai, kildinami iš tos pačios subrangos sutarties. Teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-636-527/2009 pagal UAB „Kauno keliai“ ieškinį UAB „Mitnija“ dėl skolos priteisimo nutarė sujungti su civiline byla Nr. 2-765-510/2009 pagal UAB „Mitnija“ ieškinį UAB „Kauno keliai“ dėl 1 mln. Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi nusprendė bylos Nr. 2-1093-527/2010 nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo, įskaitymo pagrįstumo klausimą turėjo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:

261. Dėl tikrųjų šalių ketinimų. Aiškinant sutarties 3.3 punktą svarbu, kad sutartis buvo sudaryta 2007-ųjų metų rugsėjį dėl atitinkamų darbų atlikimo vėlyvo rudens-žiemos laikotarpiu. Būtent dėl to, kad šalys yra statybos veiklą vykdančios bendrovės, turinčios ilgametę atitinkamų darbų vykdymo patirtį ir numanančios galimus atitinkamų statybos darbų vykdymo trikdžius, kelių statybos darbus reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimus bei asfaltavimo darbų sąlygas šaltuoju metų laikotarpiu, į sutartį kaip šalių derybų rezultatą įtraukė sutarties 3.3 punktą. Sutarties sudarymo metu šalims buvo aišku, kad, atsiradus sutarties 3.3 punkte nurodytoms aplinkybėms, darbų atlikimo terminai pratęsiami. Į civilinę bylą buvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties vykdymo metu vykdytinų darbų atlikimui turėjo įtakos oro sąlygos ir kiti veiksniai, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo, jog sutartyje įvardytus darbus 2007 m. rugsėjo – 2008 m. kovo mėnesiais buvo įmanoma atlikti, esant byloje nustatytoms oro sąlygoms, arba jog atitinkamos oro sąlygos neturėjo įtakos darbų technologijai bei kokybei. Išvadą, kad kelių tiesimo darbus neabejotinai veikia oro sąlygos, patvirtina ir statybos normatyvinių dokumentų nuostatos (Statybos taisyklių ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintų Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303, 83 punktas; Statybos taisyklių ST 2235248.02:2003 „Bendrieji susisiekimo komunikacijų (Automobilių kelių, gatvių, aerodromų) tiesimo darbai“, patvirtintų Asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidento 2003 m. balandžio l d. įsakymu Nr. 2, 21.5.4 punktas; Statybos rekomendacijų R35-01 „Automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos“, parengtų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pagal statybos techninius reglamentus „Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas (STR 1.01.01:1996)“, „Valstybės reguliuojamų statinio esminių reikalavimų taikymas statybos privalomųjų normatyvinių dokumentų sistemoje (STR 1.01.03:1997)“, 5.3.1 punktas). Sutarties 3.3 punkte panaudoti skyrybos ženklai lemia išvadą apie tai, kad sąlyga turi įtakos darbų vykdymo technologijai ir kokybei siejama tik su žemesnės nei +5°C vidutinės paros temperatūros sąlyga.

272. Dėl atsakomybės taikymo (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko - tinkamai ir laiku vykdė sutartyje įtvirtintas prievoles, t. y. atliko sutartyje įvardytus darbus sutarties pagrindu nustatytais terminais (atliko darbus dar nesibaigus terminui, kuris buvo pratęstas). Ieškovo kaltės ir (ar) neteisėtų veiksmų elementas, būtinas civilinei atsakomybei taikyti, analizuojamu atveju neegzistuoja. Taigi rangovo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ginčo atveju negalėjo būti taikomos.

283. Dėl sąžiningumo ir teisingumo principų taikymo. Remiantis sutarties laisvės principu (CK 1.2, 6.156 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. P. V., bylos Nr. 3K-3-268/2008) šalys gali nustatyti bet kokias prievoles, sąlygas, kurios neprieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms - šalys yra laisvos abipusiu susitarimu nustatyti prievoles viena kitos atžvilgiu, numatyti, kaip prievolės turės būti vykdomos. Darytina išvada, kad jei sutarties šalims yra priimtinos atitinkamos sutarties sąlygos, ir šios sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tokios sąlygos neturėtų būti modifikuojamos teismo sprendimu, motyvuojant sprendimą tuo, jog šalių sulygtos sąlygos yra nesąžiningos ar neteisingos CK 1.5 straipsnio prasme. Sutartyje šalys nustatė, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, sutarties pagrindu vykdytinų darbų terminai pratęsiami.

294. Dėl proceso teisės normų taikymo ir įskaitymo negalimumo. Apeliacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių, kurias buvo būtina įvertinti, siekiant teisingai išspręsti civilinę bylą visumą, įvertino ir atmetė teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, nutarties motyvuojamojoje dalyje tai argumentuodamas, taip pat nurodydamas, kurie atsakovo argumentai teisiškai nereikšmingi, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-521/2006). Ieškovo teigimu, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, ją būtina išspręsti atitinkamoje instancijoje (CPK 7 straipsnis). Visi šiai bylai reikšmingi faktai buvo tinkamai nustatyti pirmosios instancijos teisme. Ieškovo nuomone, tuo atveju, jei kasacinis teismas imtųsi spręsti ginčą iš esmės ir priimtų naują sprendimą, turėtų analizuoti ir atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo klausimą. Ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atsakovo pranešimu galėjo būti atliktas. Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovo pranešimas apie reikalavimų įskaitymą išsiųstas ieškovui 2008 m. spalio 15 d. Pagal sutarties 11.3 punktą pranešimas laikomas įteiktu 2008 m. spalio 18 d. Ieškinys pateiktas teismui 2008 m. spalio 14 d., t. y. prieš tai, kai atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie neva atliktą įskaitymą. Akivaizdu, kad reikalavimas dėl 522 891,13 Lt sumos sumokėjimo negalėjo būti įskaitytas. Pažymėtina, kad ieškinys teismui laikomas paduotu jo pateikimo teismui dieną, ir laikoma, jog atitinkami reikalavimai ginčijami teisme nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne nuo momento, kai teisėjo rezoliucija išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas (CPK 115 straipsnio 3 dalis, CK 6.134 straipsnio 1 dalie 1 punktas).

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas apskųstus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas vadovaujasi bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Savo ruožtu bylos faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu.

33Kasatorius, įgyvendindamas CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytą kasacinį skundą. Tačiau teisėjų kolegija, pateikdama savo argumentus dėl kasacinio skundo, nėra suvaržyta kasacinio skundo struktūros, todėl, peržiūrėdama apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka, sprendžia pirmiausia pasisakyti dėl bylos proceso apeliacinės instancijos teisme teisėtumo, o pripažinus šio proceso teisėtumą – dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, šalių teises ir pareigas, atsirandančias rangos sutarties pagrindu.

34Dėl apeliacinio proceso teisėtumo

35Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus (atsakovo UAB „Mitnija“) kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą, t. y. pažeista atsakovo teisė į garantuotą instancinę bylos nagrinėjimo sistemą, ir nustatytinas apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentavimo nepakankamumas.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006).

37CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje teisės normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms – ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius ir CPK 314 straipsnyje nustatytais atvejais priimtus naujus įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-110/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008).

38Taigi apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Proceso teisės normose nustatyta, kad materialiosios teisės normų pažeidimas (netinkamas jų taikymas arba išaiškinimas) yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Tačiau proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi vien materialiosios teisės normų pažeidimo atveju apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas ir įstatymo įgaliotas ištaisyti padarytą pažeidimą pats, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo galimybių perduoti bylą nagrinėti iš naujo ribojimas yra grindžiamas būtinumu sumažinti bylos nagrinėjimo trukmę, poreikiu užtikrinti kuo operatyvesnį teismo procesą ir apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities mokesčių inspekcija v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008).

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, konstatuoja, kad atsakovui apeliaciniame skunde iškėlus klausimus ir pateikus konkrečius argumentus dėl šalių sutartų įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo, reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo pirmosios instancijos teisme, civilinės atsakomybės, nustačius sutarties pažeidimo faktus, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ir privalėjo tirti atsakovo apeliaciniame skunde iškeltus fakto klausimus ir pateikti jų teisinį vertinimą.

40Kasaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo, nepagrįstai nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Atsakovui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė priimamos nutarties motyvus. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tele2“ v. UAB „Vortumas“, bylos Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-ji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010). Dėl to kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pakankamai išsamiai ištirtos bylos teisiniam rezultatui reikšmingos aplinkybės, kurios nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

41Civilinio proceso byloje koncentruotumo ir ekonomiškumo principų taikymo pagrindu atmestini ir kasatoriaus argumentai dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylų sujungimo klausimui spręsti.

42Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

43Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba” v. UAB „Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Baltijos monitoringo centras v. UAB „Vilniaus altas“, bylos Nr. 3K-3-540/2010).

44Tačiau įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Tokiu atveju aktualu pasisakyti dėl civilinės bylos iškėlimo momento, kaip eliminuojančio galimybę atlikti reikalavimų įskaitymą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 1 dalies taikymą, yra nurodęs, kad civilinė byla iškeliama teisėjui rezoliucija išsprendus ieškinio priėmimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008). Taigi tik ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija laikomas civilinės bylos iškėlimu, ir tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu. Byloje akivaizdi aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl netinkamo sutarties vykdymo teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai civilinė byla iškelta 2008 m. spalio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo faktą, kad apie reikalavimų įskaitymą atsakovas pranešė ieškovui 2008 m. spalio 15 d., t. y. iki ginčo iškėlimo teisme, kada įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį dar negaliojo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms tinkamu reikalavimų įskaitymo draudimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos aiškinimu ir taikymu pagrįstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.

45Dėl šalių sutarties aiškinimo

46Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, yra nurodęs, kad

47konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, nustatytų aplinkybių kontekste patikrina, kaip apeliacinės instancijos teismas taikė sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

48Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010).

49Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui 522 891,13 Lt už atliktus statybos subrangos darbus, t. y. pripažįstama, kad ieškovas, vykdydamas subrangos sutartį, atsakovo (ginčo atveju – generalinio rangovo) naudai atliko darbų už 1 452 345,81 Lt, o atsakovas apmokėjo jų dalį – 929 454,68 Lt. 2008 m. kovo mėnesį pasirašant pagal sutartį atliktų darbų priėmimo aktą atsakovas nenurodė, kad pagal sutartį atlikti darbai yra su trūkumais ar yra kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę (sutarties 4.3 punktas). 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė apmokėti atsakovui sąskaitą dėl 1 452 345, 81 Lt už atliktus darbus. Taigi faktiškai statybos darbai, dėl kurių atlikimo buvo susitarta subrangos sutartimi, yra atlikti tinkamai, kitaip byloje nenustatyta, atsakovas darbus priėmė, todėl ieškovui atsirado teisė į apmokėjimą už atliktus darbus. Atsakovo (kasatoriaus) atsisakymas sumokėti visą kainą už pagal sutartį atliktus darbus grindžiamas darbų atlikimo termino praleidimu. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007). Sutarties 3.1 punkte apibendrintai nurodytus darbus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau sutarties 6.2.1 punkte šalys susitarė dėl išlygos (sutarties 3.3 punktas), pagal kurią, esant nepalankioms klimato sąlygoms, nustatyta darbų užbaigimo terminų pratęsimo galimybė. Šia sutartine nuostata remdamasis ieškovas grindžia darbų pagal sutartį termino praleidimo priežastį – pagal jį ši nuostata teikė pagrindą sutarties terminą pratęsti, todėl sutarties termino pratęsimas, esant sutarties 3.3 punkte nustatytoms sąlygoms, nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, teikiančiu pagrindą atsakovui reikalauti iš ieškovo delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nustatytos sutarties 3.3 punkte nurodytos sąlygos, teikiančios pagrindą pratęsti sutarties terminą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovas savo poziciją sutarties termino klausimu grindė sutarties 3.3 punkto sąlygos taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad sutarties 3.3 punkto sąlyga, teikianti pagrindą pratęsti sutarties terminą, suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Šalys nesusitarė dėl konkrečios darbų atlikimo terminų keitimo tvarkos, pvz., kad ji bus keičiama šalims sudarant papildomus susitarimus ar panašiai (CK 6.652 straipsnis 4 dalis), todėl buvo pagrindas teigti, kad sutarties 3.3 punkte nustatytų sąlygų konstatavimas teikė pagrindą pratęsti sutarties terminą. Taigi laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, atsakovas, teigiantis, kad sutarties 3.3 punkte įtvirtintomis sąlygomis negali būti pateisinamas sutarties įvykdymo termino praleidimas trimis mėnesiais, turi pareigą įrodyti, kad ieškovas neturėjo pagrindo į sutarties pratęsimą būtent trimis mėnesiais pagal sutarties 3.3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sutarties vykdymo metu klimatinės sąlygos atitiko sutarties 3.3 punkte nurodytas sąlygas, teikiančias teisę į sutarties termino pratęsimą (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Taigi pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir atitinkamai pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, konkrečiai – sutarties įvykdymo termino klausimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė sutartį, o sutarties pažeidimas lėmė sutarties 7.1 punkte nustatytą skaičiavimą delspinigių, kurie galėtų būti įskaityti kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas ir lemti atsakovo prievolės pabaigą.

50Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatyta.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 44,98 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

53

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

56Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Mitnija“ 44,98 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

57Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. galutinio sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties vykdymo sustabdymą, atliktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilę materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienarūšių... 6. 2008 m. spalio 14 d. ieškovas UAB „Kauno keliai“ dokumentinio proceso... 7. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu priteisė... 8. Atsakovas UAB „Mitnija“ pateikė prieštaravimus – prašė panaikinti... 9. Ieškovas UAB „Kauno keliai“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus... 10. Bylos nagrinėjimo metu teismų nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. šalys... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. galutiniu sprendimu Kauno... 13. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 14 d. raštą Nr.1-6-758 „Dėl... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl skolos už atliktus... 16. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje liko... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m.... 19. 1. Dėl CK 6.193-6.195 straipsnių taikymo. Byloje nustatyta, kad... 20. Atsakovas veikė kaip generalinis rangovas ir buvo tiesiogiai atsakingas už... 21. 2. Dėl atsakomybės subrangovui taikymo. Verslo subjektui taikoma... 22. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos... 23. Pagal CK 6.71 straipsnį, sutarties 7.1 punktą ieškovui buvo nustatyti... 24. 4. Dėl civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 26. 1. Dėl tikrųjų šalių ketinimų. Aiškinant sutarties 3.3 punktą... 27. 2. Dėl atsakomybės taikymo (CK 6.246-6.249 straipsniai).... 28. 3. Dėl sąžiningumo ir teisingumo principų taikymo. Remiantis... 29. 4. Dėl proceso teisės normų taikymo ir įskaitymo negalimumo.... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas... 33. Kasatorius, įgyvendindamas CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso... 34. Dėl apeliacinio proceso teisėtumo... 35. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus (atsakovo UAB „Mitnija“) kasacinio... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant... 37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 38. Taigi apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, konstatuoja, kad... 40. Kasaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas... 41. Civilinio proceso byloje koncentruotumo ir ekonomiškumo principų taikymo... 42. Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ... 43. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 44. Tačiau įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas... 45. Dėl šalių sutarties aiškinimo... 46. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo... 47. konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi... 48. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 49. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui... 50. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. pažymą apie... 53. ... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 56. Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Mitnija“ 44,98 Lt (keturiasdešimt... 57. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. galutinio sprendimo... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...