Byla 2-1122-241/2015
Dėl skolininko uždarosios akcinės bednrovės „Viltis“ pakeitimo vykdymo procese

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas išieškotojo prašymas dėl skolininko uždarosios akcinės bednrovės „Viltis“ pakeitimo vykdymo procese.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-368/2007 iš dalies tenkino ieškovo A. R. ieškinį atsakovams UAB „Viltis“ ir UAB „Šiaulių kelias“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – E. V., V. J., A. M., ir priteisė solidariai iš atsakovų 19 58,17 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, po 750 Lt advokato pagalbos išlaidų ir po 150 Lt garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, po 479,37 Lt žyminio mokesčio ir po 80,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-448/2007, konstatavusi, kad teismas nepagrįstai taikė abiejų atsakovų atžvilgiu solidarią atsakomybę, pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų priteista po 750 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė ieškovui iš atsakovų po 11 679,08 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisė iš atsakovų po 270 Lt už garantuojamą teisinę pagalbą, iš atsakovo UAB ,,Viltis“ 958,74 Lt, o iš atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“ 1 438,11 Lt žyminio mokesčio ir po 90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį.

5Šiaulių apygardos teisme 2015 m. vasario 27 d. gautas išieškotojo A. R. prašymas dėl skolininko pakeitimo išieškojimo byloje, kuriuo išieškotojas prašo pakeisti skolininką UAB ,,Viltis“ šios įmonės steigėjais E. V., R. G. ir R. G.. Išieškotojas nurodė, kad skolininkas UAB ,,Šiaulių kelias“ teismo sprendimą įvykdė gera valia, o skolininkas UAB ,,Viltis“ teismo sprendimo nevykdo, antstolis nustatė, jog skolininkas UAB ,,Viltis“ neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, bankuose piniginių lėšų nėra, įmonė veiklos nevykdo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi išieškotojo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo. Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo ar pareigą atsakyti pagal prievoles. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taigi šaliai pakeisti vykdomajame procese nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina pagrįsti, kad pastarasis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Teismas pažymėjo, kad teismų procesiniais sprendimas nebuvo nuspręsta dėl E. V., R. G. ir R. G. pareigų, t. y. jie nebuvo ir nėra išieškotojo A. R. skolininkai. Teismas nurodė, jog CPK 596 straipsnyje civilinės atsakomybės santykiai nereglamentuojami, todėl vykdymo procese negali būti konstatuoti asmenų, dėl kurių nepriimtas atitinkamos institucijos (nagrinėjamu atveju teismo) sprendimas, atsakomybės klausimai. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad išieškotojo A. R. prašymas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Apeliantas prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10Apeliantui teismo sprendimais iš skolininkų UAB „Šiaulių kelias“ ir UAB „Viltis“ buvo priteista po 11 679,08 Lt turtinės ir po 25 000 Lt neturinės žalos. Skolininkas UAB „Šiaulių plentas“ teismo sprendimus vykdo gera valia, o skolininkas UAB „Viltis“ teismo sprendimo nevykdo. Antstolis grąžino vykdomąjį raštą, nes nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, bankuose piniginių lėšų skolininkas neturi, veiklos nevykdo. Skolininko UAB „Viltis“ funkcijas vykdo tretieji asmenys, įregistravę tokios pat rūšies naują įmonę toje pačioje vietoje, įmonės pavadinimą pakeitę į UAB „Akrolita“ ir vykdo tas pačias funkcijas. Naujai įregistruotai įmonei vadovauja tie patys asmenys, todėl yra pagrindas skolininką UAB „Viltis“ pakeisti tos įmonės steigėjais.

11E. V. nesutinka su atskirojo skundo teiginiais. Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą nurodo, jog teismo sprendimas, kuriuo apeliantui priteistas žalos atlyginimas neįvykdytas, kadangi įmonė liko nemoki, nutraukė veiklą, apmokėjus teismo išlaidas, atsiskaičius su VMI, darbuotojais, turto neliko. Dėl UAB „Viltis“ veiklos skaidraus sustabdymo buvo vykdomas VMI darbuotojų patikrinimas, o dėl perėjimo į kitą įmonę buvo vykdomas Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros tyrimas. Pretenzijų UAB „Viltis“ ir jos buvusiam direktoriui E. V. bei tikrinimo metu dirbusiam direktoriui K. B. U. nepareikšta.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas išieškotojo prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14Išieškotojas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo buvusiais akcininkais ir steigėjais, kurie šiuo metu yra įsteigę kitą įmonę.

15CPK 596 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šioje įstatymo nuostatoje išvardyti atvejai, kuriais pakeičiamas išieškotojas ar skolininkas. Jie gali būti pakeisti ir kitais įstatymų nurodytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir yra pagrindas tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Tam reikalingos dvi sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialinio teisinio santykio; 2) pasitraukusiojo subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas pakeičiant išieškotoją ar skolininką, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola ar kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį, įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo (ginčo atveju prašomas pakeisti į tinkamą) iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį.

16Apelianto nurodyti asmenys nėra skolininko teisių perėmėjai. Aplinkybė, kad jie yra įsteigę kitą įmonę ir buvę skolininko steigėjai, prievolės atsiskaityti su išieškotoju, nesant tokio teismo sprendimo, jiems nesukelia.

17Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs išieškotojo prašymo nepagrįstumą, tinkamai aiškino teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai jį atmetė, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 3337 str. 1 d. 1 p.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai