Byla 2A-1179-603/2013
Dėl nuostolių, vartojant šilumos energiją, atlyginimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Priemiestis“ dėl nuostolių, vartojant šilumos energiją, atlyginimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,

Nustatė

2ieškovė N. B. (toliau – ieškovė), 2011 m. spalio 24 d. atsisakiusi reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Priemiestis“ (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 324,00 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, būdamas gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorius, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, netinkamai vykdo teisės aktuose numatytas funkcijas – neužtikrina tolygaus patalpų šildymo, šildymo ir karšto vandens sistemų patikimo, ekonomiško ir saugaus eksploatavimo, nors pagal galiojančius teisės aktus, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas atsako už gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą. Dėl atsakovo netinkamai vykdomų pareigų, gyvenamajame name esančiame ieškovės bute oro temperatūra nesiekė žemiausios leistinos temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu, t.y. + 18o C. Ieškovė patyrė nuostolių permokėdama už šilumą 2010 metų gruodžio – 2011 metų kovo mėnesiais, kuriuos prašė atlyginti.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausančiame bute oro temperatūra sumažėjo žemiau leistinos dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Ieškovei priklausančiame bute būna šildymo sutrikimų, kurie atsiranda dėl priežasčių, kurių šildymo sistemų prižiūrėtojas negali eliminuoti, tegali reaguoti į jau atsiradusias šildymo problemas ir jas spręsti. 2011 m. vasario 1 dienos patikrinimo metu tikrinta kelių butų oro temperatūra, tačiau žemesnė nei leistina buvo nustatyta tik ieškovei priklausančiame bute, kas patvirtina, jog atsakovas laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų, o dėl žemesnės oro temperatūros ieškovės bute kalta pati ieškovė, neužtikrinusi tinkamos savo buto būklės, dėl ko butas patiria šilumos nuostolių.

4Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – UAB „Vilniaus energija“) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra pastato šilumos tiekėja, todėl yra atsakinga tik už šilumos energijos pastatui, esančiam adresu ( - ), tiekimą. Už tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus, atsakingas ne šilumos tiekėjas, o prižiūrėtojas.

5Atsiliepime į ieškinį išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad šilumos tiekėjui teisės aktai nenumato pareigos ir atsakomybės už namo šildymo sistemų priežiūrą ir patalpų temperatūros užtikrinimą, todėl UAB „Vilniaus energija“ pareiga ir atsakomybė yra nustatytų šilumos energijos parametrų tiekimas iki pastato įvado. UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos tiekėjui, šilumos energijos tiekimo iki pastato, esančio ( - ), įvado, parametrų nukrypimai nenustatyti. Tuo tarpu pastato valdytojas ir sistemų prižiūrėtojas – atsakovas, neužtikrino patalpų temperatūros, reglamentuojamos higienos normoje, kas patvirtina, jog atsakovas nesiėmė visų galimų techninių ir organizacinių priemonių tinkamam pareigų įgyvendinimui.

6Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 239,23 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), šildymas 2010 m. gruodžio mėnesį, 2011 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo nepakankamas, buto patalpų oro temperatūra nesiekė žemiausios leistinos temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu + 18o C. Gyvenamojo namo, ( - ), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas yra atsakovas. 2011 m. vasario 1 d. atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovei priklausančiose patalpose oro temperatūra siekia + 15o C. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių namų mikroklimatas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-I081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių namų mikroklimato“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma) nurodytos buto pagalbinių gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu. Pagal šią higienos normą, buto patalpų temperatūra turi būti ne žemesnė nei + 18o C. Atsakovas pripažino, kad 2011 m. vasario 1 d. patikrinus ieškovei priklausančio buto šildymo kokybę buvo nustatyta, kad buto patalpų temperatūra buvo nuo + 15o C iki + 17,5 o C, tačiau nesutiko, jog žemesnė nei leistina oro temperatūra ieškovės bute buvo visą laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 138.14 punkte įtvirtinta pastato sistemų prižiūrėtojo pareiga užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tai reguliuoti. Teismas nenustatė, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo ir karšto vandens sistema būtų neatitikusi privalomųjų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu gyvenamajam namui, esančiam ( - ), buvo patiekta, šilumos punkto parametrai atitiko temperatūros grafiką. Šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekimo iki gyvenamojo namo, esančio ( - ), įvado parametrų nukrypimai nenustatyti. Kadangi į gyvenamąjį namą ginčo laikotarpiu buvo patiekta tinkamos kokybės šilumos energija, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šilumos energija gyvenamajame name netolygiai pasiskirstė dėl netinkamo namo šildymo ir karšto vandens sistemų administravimo. Atsakovas neįrodė, kad ėmėsi visų galimų techninių ir organizacinių priemonių tinkamam įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytų pareigų ieškovės, kaip šilumos energijos vartotojos atžvilgiu įgyvendinimui, todėl dėl savo neveikimo privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, t.y. 342,00 Lt dydžio nuostolius už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio.

7Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo 2010 m. rugsėjo 9 d. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas Nr. 124/61, 2010 m. birželio 8 d. hidraulinių bandymų aktas, patikrinimo aktai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo ir karšto vandens sistemų administravimą. Byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus vykdydamas savo funkcijas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos miniterijos išvadoje taip pat nenurodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės fakto, byloje liko neįrodytas priežastinis ryšys. Gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistema sumontuota netinkamai, dėl to kartojasi šildymo sutrikimai, pastatui reikalinga renovacija, nes dėl blogos bendro naudojimo objektų būklės, namas esant žemai temperatūrai patiria didelį šilumos nuostolį. Ieškovės butas patiria žymų šilumos nuostolį dėl nesandarių langų ir neapšiltintų grindų. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kad ieškovės bute oro temperatūra nesiekė žemiausios leistinos visą ginčo laikotarpį. Atsakovo į bylą pateikti aktai patvirtina, kad 2011 m. kovo mėnesį temperatūra gyvenamajame name, esančiame ( - ), atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Ieškovė patikrinimo metu atsakovo į butą neįleido. Ieškovės nuostoliams apskaičiuoti taikyta metodika yra nepagrįsta.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė sutarties dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo ir Lietuvos higienos normos pažeidimu. Atsakovo teiginiai dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), renovacijos atlikimo tikslingumo, taip pat dėl tariamai objektyvių priežasčių egzistavimo, kurios sutrukdė tinkamai vykdyti administratoriaus teises ir pareigas, susijusias su daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemų priežiūra, nėra pagrįsti, nes atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad minėtame gyvenamajame name per metus patalpų šildymui suvartotos šilumos kiekis viršijo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas. Atsakovas yra ūkio subjektas, kuris verčiasi daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, todėl kaltė nėra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Dvigubų radiatorių ieškovės bute buvimas, medinių langų pakeitimas plastikiniais ir grindų dangos pakeitimas laikytini tinkamu buto įrengimu.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepaaiškino, kokiais kriterijais remdamasi apskaičiavo 342,00 Lt žalą.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašė teismą bylą išnagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriuo vadovautis privalo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Aprašo 9 punktas numato, kad pagal savo pobūdį, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius, - visa tai privalo užtikrinti prižiūrėtojas. Nors atsakovas nurodė, jog ėmėsi visų būtinų priemonių tinkamai temperatūrai ieškovės bute užtikrinti, byloje pateiktas 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktas įrodo, kad atsakovo veiksmai buvo nepakankami.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Parko g. 63, Vilniuje (toliau – gyvenamasis namas), šiluma ir karštas vanduo tiekiami centralizuota šilumos tiekimo sistema. Apeliantas yra gyvenamojo namo administratorius bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), kuris verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atestuotas, jo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 5 d. iki 2011 m. spalio 12 d.) 20 straipsniu, prie šilumos tiekimo sistemų prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) <...>. Bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numatė, kad šilumos tiekėjas atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių priežiūrą (eksploataciją). Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, šilumos, karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karšto vandens tiekimo srityje nustatomos energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

15Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 129.10. punktu šilumos tiekėjas įpareigotas palaikyti šilumos parametrus ties pirkimo – pardavimo riba ir/ar ties tiekimo – vartojimo riba pagal pateiktą šilumos tiekėjo šilumnešio temperatūrų grafiką. Vadovaujantis Taisyklių 144.14. punktu, pastato valdytojui esant šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoju, jis privalo užtikrinti tolygų visų pastato patalpų ir prijungtų kitų pastatų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekti į patalpas teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytos temperatūros karštą vandenį, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka teisės akto (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) reikalavimus, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 25 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Pastato valdytojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas projektavimo ir organizacines galimybes pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus (Taisyklių 144.15 punktas).

16Pagal Taisyklių 137.2. punktą, prižiūrėtojas atsako už teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 16, 20, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30, 36, 37, 51, 57 punktai), pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Pagal Taisyklių 138.14. punktą, prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Taisyklėse nenurodyti 138.14 punkto įgyvendinimo būdai, kaip savo pareigą vykdyti, sprendžia šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo pažeidęs teisės aktuose bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytas šilumos įrenginių priežiūros sąlygas, prižiūrėtojas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą (Taisyklių 138.18. punktas).

17Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinių sąlygų 29.4. punkte taip pat įtvirtinta šildymo ir karšto vandenes sistemų prižiūrėtojo pareiga užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą <...>, jeigu įvykdytos šių sąlygų 18.5 nuostatos (šilumos tiekėjas palaiko šilumos perdavimo tinklų teisės akte nustatytą skaičiuojamąjį šilumos tiekimo darbo režimą ir šilumnešio parametrus, kurių leistini nukrypimai (šilumnešio temperatūros 48 valandų laikotarpio vidurkio) ne daugiau kaip ±5 procentai) ir jeigu pastato bei jo šilumos įrenginių charakteristikos atitinka nurodytas projektinėje dokumentacijoje ir teisės akte nustatytus privalomuosius reikalavimus.

18Byloje esančiais įrodymais nustatyta ir apelianto nepaneigta, kad šilumos tiekėjas ginčo laikotarpiu į gyvenamąjį namą tiekė šilumos energiją, gyvenamojo namo šilumos punkto parametrai atitiko temperatūros grafiką (b.l. 32-37), pastato šildymo ir karšto vandens sistemos - privalomuosius reikalavimus, buvo techninės galimybės užtikrinti tolygų viso pastato patalpų šildymą. Ieškovė įrodė, kad jos butas šildymo sezono metu netolygiai šildomas, nes tai patvirtino 2011 m. vasario 1 d. atsakovo atlikto temperatūros matavimo aktas (b.l. 10).

19Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu nurodydamas, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamajame name esančio buto šildymas buvo nepakankamas, buto patalpų oro temperatūra nesiekė žemiausios leistinos temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu + 18o C, 2010 m. gruodžio mėnesį, 2011 m. sausio - kovo mėnesiais. Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio 3 d. gyvenamojo namo butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 savininkų ir (arba) valdytojų prašymo atsakovui matyti, jog namo pirmojo aukšto butų oro temperatūra neviršija + 15o C laipsnių (b.l. 50). 2010 m. gruodžio 22 d. atsakovui gyvenamojo namo butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 savininkai ir (arba) valdytojai pakartotinai reikalavo iš atsakovo užtikrinti higienos normą atitinkančią butų patalpų oro temperatūrą (b.l. 51). Nuo šių kreipimųsi praėjus pusantro mėnesio, t.y. 2011 m. vasario 1 d., atsakovas atliko temperatūros matavimus ir nustatė, kad ieškovės bute oro temperatūra nesiekė žemiausios leistinos temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu + 18o C (b.l. 54). Teismo posėdyje ieškovė parodė, kad tik nuo 2011 m. kovo mėnesio buto patalpose oro temperatūra pakilo (b.l. 108). Ieškovės paaiškinimų atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis proceso teisės normomis, civilinėje byloje įrodymais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ar jų pakanka nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą ir jokie duomenys be jų įvertinimo visų bylai reikšmingų duomenų kontekste negali būti iš anksto traktuojami kaip turintys teismui prioritetinę reikšmę sprendžiant byloje keliamus klausimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, būdamas atsakingas už civilinio proceso įstatymo, reglamentuojančio įrodinėjimą, laikymąsi ir tinkamą taikymą, savo pareigą įvykdė tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės bute oro temperatūra neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų visą ginčijamą laikotarpį - 2010 m. gruodžio - 2011 m. kovo mėnesiais.

20Byloje esančių įrodymų visetui prieštaraujančiais teisėjų kolegija laiko apeliacinio skundo teiginius, kad byloje nenustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju faktinis ieškinio pagrindas yra teisinės pareigos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemas, kurių dalimi yra ieškovės bute esantys šildymo prietaisai, nevykdymas, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kuris įtvirtina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pareigą užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti (Taisyklių 138.14 punktas), įvertinus šilumos vartotojų skundus išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėjančios valstybės institucijos - Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. išvadą Nr. 12-294 „Dėl patalpų temperatūros Parko g. 63, Vilniuje, kurioje atsakovui nurodyta iki 2011 m. lapkričio 15 d. pašalinti gyvenamojo namo šildymo sistemų funkcionavimo trūkumus ir atlikti gyvenamojo namo šildymo sistemų hidraulinį balansavimą, kuri nėra nuginčyta ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 11), 2011 m. gegužės 26 d. raštą ieškovei, kuriame atsakovas nurodė ėmęsis būtinų veiksmų šildymo sistemų sutrikimams pašalinti: atliko šilumos tiekimo reguliavimo, šildymo sistemų nuorinimo darbus, sumontavo šildymo sistemos balansavimo ventilius (b.l. 48, 110), ieškovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio ginčo patalpose oro temperatūra pakilo (b.l. 108) spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Atsakovo neteisėtas neveikimas, pasireiškęs delsimu vykdyti pareigą subalansuoti gyvenamojo namo šildymo sistemą ir užtikrinti tolygų viso pastato patalpų šildymą ginčo laikotarpiu, sąlygojo priežastinį ryšį tarp gyvenamojo namo šildymo sistemos išbalansavimo padarinių nesavalaikio šalinimo ir nuostolių, ieškovės patirtų dėl nuosavybės teise priklausančiame bute įrengtų šildymo prietaisų nepakankamo funkcionavimo. Aplinkybę, kad atsakovas laiku neužtikrino pastato šilumos įrenginių tinkamos būklės, priežiūros ir temperatūros patalpose palaikymo, patvirtina paties atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad pasibaigus 2010 m. - 2011 m. šildymo sezonui, gyvenamajame name įrengti balansavimo vožtuvai, t.y. vanduo šildymo sistemoje paskirstytas taip, kad jo reikiamas kiekis patektų į kiekvieną šildymo sistemų dalį, dėl to pagerėjo šildymo savybės, gyventojai atsakovui skundų nebeteikė (b.l. 109).

21Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad gyvenamojo namo šilumos nuostoliai, kurie priklauso ne vien nuo lauko temperatūros, yra itin dideli dėl nuo namo sienų bei kitų su išore besiribojančių atitvarų blogos kokybės, jų šiluminės varžos. Atsakovas nepateikė gyvenamojo namo išorinių atitvarų charakteristikų, atsakovo teiginius iš dalies galėjusi patvirtinti aplinkybė dėl visame name tolygios Lietuvos higienos normos neatitinkančios oro temperatūros nebuvo nustatyta. Nors atsakovas apeliuoja į netinkamą ieškovės buto įrengimą, teisėjų kolegijos nuomone, patalpose sumontuojama tiek šildymo prietaisų, kad jų užtektų apšildyti kiekvieną patalpą iki reikalaujamos temperatūros. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės šildymo prietaisų paviršiaus plotas būtų per mažas ar jie būtų išdėstyti neteisingai, taip pat, kad ieškovės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų langai yra nesandarūs ir grindys - neapšiltintos.

22Apeliantas skunde taip pat kelia atlygintinos žalos dydžio netinkamo nustatymo klausimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje visiškai tiksliai identifikuoti padarytą turtinę žalą (patirtus nuostolius) nėra objektyvių galimybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pasiūlytu nuostolių skaičiavimo principu, kuris nagrinėjamoje situacijoje yra logiškas nustatant atlygintinos žalos dydį už permokėtą, negavus pakankamo kiekio šilumos, mokestį už šildymą ir priežiūros paslaugas.

23Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos faktiniais ir teisiniais argumentais, skundžiamame sprendime išsamiai išdėstyti įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso rezultatai, materialinės ir proceso teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 - 330 straipsniuose numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

24Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 250,00 Lt ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 157) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“ (juridinio asmens kodas 221487620) ieškovei N. B. (asmens kodas ( - ) 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovė N. B. (toliau – ieškovė), 2011 m. spalio 24 d. atsisakiusi... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 4. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus... 5. Atsiliepime į ieškinį išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos... 6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu... 7. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinio skundo... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Valstybinė... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiabučiam gyvenamajam namui,... 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (įstatymo... 15. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 16. Pagal Taisyklių 137.2. punktą, prižiūrėtojas atsako už teisės aktuose... 17. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260... 18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta ir apelianto nepaneigta, kad šilumos... 19. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu... 20. Byloje esančių įrodymų visetui prieštaraujančiais teisėjų kolegija... 21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 22. Apeliantas skunde taip pat kelia atlygintinos žalos dydžio netinkamo... 23. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 24. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 250,00 Lt ieškovės... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“...