Byla 2-561/2012
Dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-673-43/2005 (šios bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme Nr. 3K-7-470/2006) pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas L. B. pareiškė teisme ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau tekste – VĮ VTF), kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo sprendimą dėl ieškovo L. B. pašalinimo iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nepagrįstu ir nesąžiningu; 2) įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui L. B. nuostolius, susijusius su dalyvavimu viešame konkurse: grąžinti sumokėtus 5 000 Lt už viešo konkurso dokumentų rinkinį, 200 000 Lt pradinį įnašą už dalyvavimą viešame konkurse ir visas kitas ieškovo išlaidas, susijusias su dalyvavimu viešame konkurse, kurių bendra suma sudaro 2 187 884,68 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - pripažino VĮ VTF sprendimą dėl L. B. pašalinimo iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nepagrįstu ir nesąžiningu; priteisė iš atsakovo 1 688 666,90 Lt nuostolių, susijusių su dalyvavimu viešame konkurse, atlyginimą, 20 886,67 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 24 031,42 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, iš viso L. B. naudai priteisė 1 733 584,99 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą.

6Atsakovas VĮ VTF prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, kuri užbaigta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartimi (bylos kasaciniame teisme Nr. 3K-7-470/2006). Atsakovo teigimu, procesas turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pasak atsakovo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo teismas inter alia nusprendė, kad atsakovas neturėjo teisės panaikinti AB „Alita“ akcijų paketo viešo konkurso rezultatų ir įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kurie yra tiesiogiai susiję su ieškovo dalyvavimu konkurse bei derybose dėl AB „Alita“ privatizavimo. Teismas, be kita ko, nurodė, kad esminis bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų sąžiningumas. Atsakovas teismo sprendimą įvykdė ir sumokėjo ieškovui daugiau nei 1,7 mln. litų jo patirtiems nuostoliams padengti. Ieškovas, vadovaudamasis UNCITRAL arbitražo taisyklėmis, kreipėsi į arbitražą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti 229 836 000 EUR iš Lietuvos Respublikos dėl tariamai patirtų netiesioginių nuostolių, susijusių su dalyvavimu AB „Alita“ privatizavimo konkurse ir tariamo dvišalės Lietuvos - Italijos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos pažeidimo. 2011 m. liepos 29 d. ieškovas kartu su procesiniu dokumentu dėl ginčo esmės pateikė arbitražui savo poziciją dėl tariamų investicijų Lietuvoje iki 2003 metų bei kartu pateikė naujų įrodymų, susijusių su ieškovo dalyvavimu AB „Alita“ privatizavimo konkurse, kurie atsakovui iki šiol nebuvo žinomi. Ieškovas 2011 m. liepos 29 d. arbitražo byloje pateikė šiuos bylai esminės reikšmės turinčius dokumentus: 1) 2002 m. liepos 2 d. Opciono sutartį, sudarytą tarp L. S. ir ieškovo, kuria ieškovas tariamai įgijo neatšaukiamą teisę įsigyti iš L. S. 30 % UAB „Boslita“ ir Ko akcijų penkerių metu terminu; 2) 1999 m. rugsėjo 25 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Boslita“ ir Ko, kuria ieškovas tariamai teikė asmenines konsultavimo ir rinkodaros paslaugas dešimties metų laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki 2009 metų; 3) 1997 m. gruodžio 18 d. Licencinę sutartį, sudarytą tarp Bosca SPA ir UAB „Boslita“ ir Ko, kuri niekada nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registre. Gavus minėtus dokumentus paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui šios bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teismai nustatė, kad ieškovas buvo pripažintas konkurso laimėtoju, nes, be kita ko, jo pasiūlyta AB „Alita“ akcijų pirkimo kaina, lyginant su kitais konkurso dalyvių pasiūlymais, buvo didžiausia. Tačiau privatizavimo komisija ir atsakovas, priimdami sprendimą pripažinti ieškovą konkurso laimėtoju ir derėdamiesi su juo dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo rėmėsi ne tik ieškovo pasiūlymu dėl akcijų kainos, bet ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Ieškovui pateikus pasiūlymą, atsakovas 2003 m. gegužės 23 d. raštu prašė patikslinti ir paaiškinti pasiūlymą, be kita ko, pateikti informaciją apie ieškovo ūkinę veiklą Lietuvoje per paskutinius dešimt metų (akcijos Lietuvos įmonėse, buvimas valdymo organų nariu ir pan.). 2003 m. gegužės 27 d. ieškovas per savo atstovą tik atsakė, kad per paskutinius dešimt metų nebuvo įgijęs jokios Lietuvos bendrovės akcijų ir nebuvo jokios Lietuvos bendrovės valdymo organo nariu. Kadangi AB „Alita“ privatizavimo metu visuomenės informavimo priemonėse pasirodė informacija apie ieškovo ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko, kuri buvo siejama su Kauno nusikalstamu pasauliu, atsakovas 2003 m. rugsėjo 9 d. paprašė pateikti tikslią informaciją apie ieškovo ryšius su šia Kauno bendrove. Ieškovas 2003 m. rugsėjo 9 d. per savo atstovą atsakė, kad nei Bosca SPA, nei ieškovas neturi bendrovės UAB „Boslita“ ir Ko akcijų. Atsakovui paprašius patikslinti informaciją apie ieškovo arba su ieškovu siejamos Italijos įmonės Bosca SPA ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko, ieškovas elektroniniu laišku patvirtino, kad Bosca SPA neturi jokio ryšio su AB „Alita“ privatizavimu. Atsižvelgiant į minėtus ieškovo patvirtinimus atsakovą nustebino arbitražo byloje ieškovo pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys dokumentai, kurie iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir kurie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas arbitražo byloje pradėjo teigti, kad jo ryšiai su Lietuvos įmone UAB „Boslita“ ir Ko iki dalyvavimo AB „Alita“ privatizavimo konkurse buvo itin glaudūs, nes: 1. Ieškovo iniciatyva Bosca SPA 1999 m. buvo įsigijusi 30 % UAB „Boslita“ ir Ko akcijų; 2. Bosca SPA pardavus 30 % akcijų L. S., ieškovas su pastarąja sudarė Opciono sutartį, kuria įgijo neatšaukiamą teisę įsigyti 30 % UAB „Boslita“ ir Ko akcijų penkerių metų laikotarpiu; 3. Ieškovas 1999 metais su UAB „Boslita“ ir Ko tariamai sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu teikė UAB „Boslita“ ir Ko verslui itin reikšmingas konsultavimo paslaugas. Apie minėtų sutarčių ir ieškovo (su ieškovu siejamos Italijos įmonės Bosca SPA) ryšių su UAB „Boslita“ ir Ko egzistavimą atsakovas nežinojo iki šių dokumentų pateikimo arbitražo byloje 2011 m. liepos 29 d. Šie dokumentai ir su jais susijusi informacija nebuvo ieškovo atskleista nei privatizavimo konkurso metu, nei nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos teismuose. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės, nes bylą nagrinėję teismai, pripažindami atsakovo sprendimą panaikinti AB „Alita“ privatizavimo konkurso rezultatus ir nebetęsti derybų su ieškovu neteisėtu ir nepagrįstu, iš esmės rėmėsi CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ikisutartiniuose santykiuose šalims elgtis sąžiningai ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sąžiningumo pareigą šalims derantis dėl AB „Alita“ akcijų privatizavimo turėjo ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Atsakovas konstatuoja, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, konkrečiai, 2011 m. liepos 29 d. arbitražo byloje ieškovo pateikti dokumentai, iš esmės prieštarauja aplinkybėms, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu ir liudija akivaizdų ieškovo nesąžiningumą bei siekimą nepagrįstai praturtėti Lietuvos Respublikos sąskaita. Jei apie tokias aplinkybes atsakovas būtų sužinojęs jau priėmęs sprendimą dėl konkurso laimėtojo paskelbimo, tai pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus „Dėl valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo konkurso būdu“ turėdamas informaciją apie ieškovo ryšius su „Boslita“ Ko bei pastarosios ryšius su Bosca SPA, o pagal valstybinių institucijų gautą informaciją nustatęs, kad L. B. yra nepatikimas, būtų turėjęs teisę nutraukti derybas dėl pirkėjo (ieškovo) nepatikimumo. Tokiu atveju byloje būtų nagrinėjamas visai kitokio turinio atsakovo sprendimo teisėtumo klausimas, o jei tokios aplinkybės būtų paaiškėjusios jau vykstant bylai, tai atsakovas būtų galėjęs arba ginčyti savo sprendimą pripažinti ieškovą konkurso laimėtoju, arba pakeitęs derybų nutraukimo pagrindą, arba pasinaudojęs kitomis jam įstatymų suteiktomis teisėmis.

7Ieškovas atsiliepime su prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir nurodė, kad apie prašymą sudarančias aplinkybes atsakovas žinojo arba turėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad atsakovo (pareiškėjo) nurodytos aplinkybės neturi tokios esminės reikšmės bylai, jog joje galėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Be to atsakovo pateikti įrodymai yra dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos.

10Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo byloje Nr. 3K-7-470/2006 matyti, kad ieškovas L. B. 2003 m. lapkričio 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriame nurodė, jog sumokėjęs 5 000 Lt įsigijo AB „Alita“ 83,77 procentų akcijų paketo privatizavimo viešo konkurso būdu dokumentų rinkinį, pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą 200 000 Lt pradinį įnašą. Ieškovas 2003 m. gegužės 7 d. atsakovui pateikė dokumentus dalyvauti konkurse. Viešo konkurso komisija 2003 m. birželio 26 d. paskelbė ieškovą viešo konkurso laimėtoju ir pakvietė atvykti parengti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nepasirašė trečiojo 2003 m. rugpjūčio 26 d. derybų protokolo, nes atsakovas iškėlė reikalavimus, kurie skyrėsi nuo ieškovo pateikto konkurso pasiūlymo. Derybų metu atsakovas pasiūlė kainą sumokėti iš karto, nors ieškovo konkurso pasiūlyme kainos mokėjimo tvarka buvo numatyta dviem etapais, taip pat pasiūlė nustatyti beveik iki šimto kartų didesnes nei konkurso pasiūlyme buvo ieškovo pateiktos baudas. Ieškovas su nurodytais atsakovo pasiūlymais nesutiko. Ieškovas kainos mokėjimo tvarką ir baudų dydžius laikė esminėmis, o atsakovas – neesminėmis pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis. Atsakovas 2003 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (25)-3R-3359 pakvietė ieškovą 2003 m. rugsėjo 4 d. atvykti parafuoti iki galo nesuderinto akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekto. Ieškovas parafuoti sutarties projekto neatvyko. Šalys 2003 m. rugsėjo 10 d. susitiko ir toliau derėjosi dėl sutarties sąlygų, bet dėl atsiskaitymo tvarkos ir baudų dydžių nesusitarė. Ieškovas teigė, kad šios dvi sutarties sąlygos buvo nurodytos konkurso pasiūlyme, kurį patvirtino atsakovas, todėl jos negalėjo būti pakeistos be ieškovo sutikimo. Atsakovas 2003 m. rugsėjo 30 d. raštu pakartotinai pakvietė ieškovą iki 2003 m. spalio 10 d. atvykti parafuoti sutarties projekto, įspėdamas, kad, jam neatvykus, panaikins konkurso rezultatus. Ieškovas antrą kartą atsisakė parafuoti sutarties projektą, nes esminės sutarties sąlygos liko nesuderintos, o atsakovo raštą jis gavo tik 2003 m. spalio 7 d. Ieškovas paprašė atsakovo susitikti po 2003 m. spalio 10 d. Atsakovas 2003 m. spalio 23 d. faksu informavo ieškovą, kad yra priimtas sprendimas panaikinti konkurso rezultatus, nes ieškovas du kartus neatvyko parafuoti sutarties. Šioje byloje teismas nurodė, kad esminis kasacinio nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar pagrįstai ir teisėtai Viešo konkurso komisija derybų metu siekė pakeisti mokėjimo už privatizavimo objektą tvarką, kuri buvo užfiksuota pripažįstant ieškovą L. B. viešo konkurso laimėtoju privatizuojant AB „Alita“, ir ar jos tokie veiksmai laikytini sąžiningais, bei konstatavo, jog dėl neteisėtų Viešo konkurso komisijos veiksmų derybos dėl sutarties projekto parengimo parafuoti buvo nutrauktos ir ieškovas pašalintas iš šių derybų be pakankamos priežasties (nesuderinus mokėjimo tvarkos). Tokiu atsakovo elgesiu buvo sugriautas ieškovo pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, jo teisėti lūkesčiai, kad sutartis bus sudaryta. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių buvo galima spręsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nepagrįsti ir nesąžiningi. Atsakovas, vykdydamas įstatymų pavestas funkcijas, veikdamas kaip privatizavimo objekto valdytojas, savo teisę pripažinti konkurso rezultatus neįvykusiais dėl konkurso laimėtojo neatvykimo parengti sutarties įgyvendino netinkamai ir nesąžiningai. Teismas kritiškai įvertino atsakovo poziciją, jog revizuojamame sprendime atsakovo atsakomybės pagrindu nurodžius jo nesąžiningumą, ieškovo veikimas taip pat nesąžiningai būtų pagrindas išnykti atsakovo atsakomybei. Šioje byloje buvo nagrinėjami derybų sąžiningumo klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad dėl neteisėtų Viešo konkurso komisijos veiksmų derybos dėl sutarties projekto parengimo parafuoti nutrauktos ir ieškovas pašalintas iš šių derybų be pakankamos priežasties. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų nesąžiningumas. Net jei daryti prielaidą, kad nesąžiningas galėjo būti ir ieškovas, tokios aplinkybės neeliminuotų atsakovo nesąžiningumo derybų metu fakto, o byloje ta apimtimi, kuria ji buvo nagrinėta, negalėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Be to, akivaizdu ir tai, kad pateikti įrodymai yra dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, t. y. dėl ieškovo sąžiningumo ir galimybės laimėti konkursą klausimų. Teismas pažymėjo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad atsakovo atstovai savo rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog jie neturi nei procesinės pareigos, nei teisės išsamiai išdėstyti naujai paaiškėjusių aplinkybių reikšmės byloje esančių įrodymų kontekste. Teismo vertinimu, atsakovo atstovai atsisakė pagrįsti, kodėl paaiškėjus jų nurodytoms aplinkybėms turėtų būti naikinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir priimamas priešingas sprendimas. Tokio pagrindo neįžvelgė ir teismas, todėl atsakovo pateikti įrodymai (naujai paaiškėjusios aplinkybės) negali turėti įtakos byloje priimto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nustačius išdėstytą, tai, ar atsakovo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, ar pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, ar pareiškėjui jos tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, tampa teisiškai nereikšmingu, todėl teismas dėl minėtų argumentų nepasisakė. Teismo teigimu, įrodinėdamas ieškovo potencialias galimybes laimėti/nelaimėti privatizavimo konkursą, žinant informaciją apie pateiktas Opciono ir Paslaugų teikimo sutartis, atsakovas gali teisiškai gintis nuo ieškovo pretenzijų arbitraže.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėjo VĮ VTF atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta įsiteisėjusiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, prašo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Egzistuoja visos proceso atnaujinimo sąlygos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, neva tokios aplinkybės šioje byloje neegzistuoja. Yra akivaizdus faktinių duomenų skirtumas ankščiau turėtiems. Ieškovui pateikus pasiūlymą AB „Alita“ privatizavimo konkurse, atsakovas 2003 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą ieškovo pasiūlymą patikslinti ir paaiškinti, kuriuo, be kita ko, paprašė pateikti informaciją apie ieškovo ūkinę veiklą Lietuvoje per paskutinius dešimt metų. 2003 m. gegužės 27 d. ieškovas per savo atstovą atsakė, kad per paskutinius dešimt metų nebuvo įgijęs jokios Lietuvos bendrovės akcijų ir nebuvo jokios Lietuvos bendrovės valdymo organo nariu. Apie jokią kitą ūkinę veiklą Lietuvoje nebuvo net užsiminta. Remdamasis aukščiau nurodytu ieškovo atsakymu, atsakovas padarė pagrįstą ir logišką išvadą, kad ieškovas per paskutiniuosius dešimt metų ūkinės veiklos Lietuvoje nevykdė. Tuo metu nebuvo pagrindo abejoti tokio ieškovo atsakymo teisingumu. 2011 m. liepos 29 d. ieškovas arbitražo byloje pateikė 1999 m. rugsėjo 25 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir Lietuvos įmonės UAB „Boslita“ ir Ko, remiantis kuria ieškovas tariamai teikė asmenines konsultavimo ir rinkodaros paslaugas šiai Lietuvos įmonei dešimties metų laikotarpiu nuo sutarties sudarymo 1999 metais iki 2009 metų. Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei bylą nagrinėję teismai neturėjo informacijos apie ieškovo sutartinius ryšius su bendrove „Boslita“ ir Ko. 2011 m. liepos 29 d. ieškovui pateikus naujus itin reikšmingus įrodymus paaiškėjo ir tai, kad ieškovas asmeniškai buvo sudaręs 2002 m. liepos 2 d. Opciono sutartį, kurios pagrindu tariamai įgijo neatšaukiamą teisę iš L. S. įsigyti 30 % UAB „Boslita“ ir Ko akcijų penkerių metu terminu. Ieškovas 2003 metais, t. y. AB „Alita“ privatizavimo konkurso metu privalėjo šią informaciją atskleisti atsakovui, ypač atsižvelgiant į tai, kad dar 2003 m. rugsėjo 9 d. atsakovas raštu prašė pateikti informaciją apie tai, ar ieškovas yra UAB „Boslita“ ir Ko akcininkas. Kadangi AB „Alita“ privatizavimo metu visuomenės informavimo priemonėse pradėjo sklisti informacija apie ieškovo ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko, kuri tuo metu žiniasklaidoje buvo siejama su Kauno nusikalstamu pasauliu, atsakovas 2003 m. rugsėjo 9 d. paprašė pateikti tikslią informaciją apie ieškovo ir su juo žiniasklaidoje siejamos Italijos bendrovės Bosca SPA ryšius su šia Kauno bendrove. Ieškovas 2003 m. rugsėjo 9 d. per savo atstovą atsakė, kad nei Bosca SPA, nei ieškovas neturi UAB „Boslita“ ir Ko akcijų. Po to, kai 2011 m. liepos 29 d. ieškovas arbitražo byloje pateikė Opciono sutartį ir nurodė, kad L. S. šias akcijas 2002 metais įsigijo iš Italijos bendrovės Bosca SPA, pareiškėjui kilo didelių abejonių dėl to, ar tikrai Bosca SPA 2003 metais (AB „Alita“ privatizavimo metu) neturėjo, kaip tvirtino ieškovas, akcijų. Po 2011 m. liepos 29 d. pradėjus rinkti papildomus įrodymus paaiškėjo, kad ieškovo pateikti duomenys prieštarauja ne tik Juridinių asmenų registro pateikiamai informacijai, kurioje nurodyta, jog nuo bendrovės įsteigimo 1997 metais iki 2003 m. lapkričio 14 d. vieninteliu UAB „Boslita“ ir Ko akcininku buvo J. I., bet ir informacijai, pačios UAB „Boslita“ ir Ko pateiktai Kauno apygardos teismui, 2005 metais nagrinėjusiam bendrovės akcininkų ieškinį bendrovės vadovui G. S.. Italijos bendrovė Bosca SPA visada, įskaitant ir 2003 metus, kuriais vyko AB „Alita“ privatizavimo konkursas, buvo Lietuvos bendrovės akcininke, nors AB „Alita“ privatizavimo konkurso metu ieškovas šią informaciją neigė. Yra akivaizdus faktinių duomenų skirtumas tarp AB „Alita“ privatizavimo konkurso metu ieškovo pateiktos informacijos dėl žiniasklaidoje su juo siejamos Italijos įmonės Bosca SPA buvimo Kauno bendrovės UAB „Boslita“ ir Ko akcininku ir naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tik 2011 m. liepos 29 d. ieškovas arbitražo byloje pateikė 1997 m. gruodžio 18 d. Licencinę sutartį, tariamai sudarytą tarp Bosca SPA ir UAB „Boslita“ ir Ko, kuri niekada net nebuvo įregistruota (kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai) Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registre ir apie kurios egzistavimą atsakovas neturėjo galimybių sužinoti anksčiau.
  2. Turėtų keistis įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija. Byloje turėtų būtų nagrinėjamas abiejų šalių sąžiningumas AB „Alita“ privatizavimo konkurso metu pagal naujai paaiškėjusias aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, turėtų būti konstatuota, kad AB „Alita“ privatizavimo konkurso metu būtent ieškovas elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai pateikė melagingą informaciją, neva jis nevykdė ūkinės veiklos Lietuvoje iki jo paskelbimo AB „Alita“ privatizavimo konkurso laimėtoju, sąmoningai nuslėpė informaciją apie Opciono sutarties, kurios pagrindu įgijo neatšaukiamą teisę įsigyti 30 % UAB „Boslita“ ir Ko akcijų, sudarymą ir galiojimą, sąmoningai nuslėpė informaciją apie su juo siejamos Italijos bendrovės Bosca SPA ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko, sąmoningai pateikė melagingą informaciją, neva su juo siejama Italijos bendrovė Bosca SPA neturi jokio ryšio su AB „Alita“ privatizavimu. Konstatavus ieškovo nesąžiningumą AB „Alita“ privatizavimo konkurso metu, šioje byloje turėtų keistis ir materialinio santykio teisinė kvalifikacija, pvz., jeigu ieškovas prieš paskelbiant jį konkurso laimėtoju būtų sąžiningai atskleidęs informaciją apie sutartis, tai būtų buvęs papildomai tikrinamas jo patikimumas kontekste su UAB „Boslita“ ir Ko ir įmone Bosca SPA ir negalima atmesti tikimybės, kad būtų nustatytas ieškovo nepatikimumas dėl tokių sąsajų. Tokiu atveju ieškinys būtų atmestas, nes atitinkamai būtų panaikintas atsakovo sprendimas nutraukti derybas su ieškovu, kurio teisėtumo klausimas ir buvo nagrinėjamas byloje, arba atsakovas, turėdamas informaciją apie ieškovo ryšius su UAB „Boslita“ ir Ko ir pastarosios ryšius su Bosca SPA, būtų vykdęs savo įstatyminę pareigą ir papildomai tikrinęs ieškovo patikimumą. Paaiškėjus, kad ieškovas yra nepatikimas, ieškinys būtų atmestas, nes atitinkamai būtų panaikintas ir atsakovo sprendimas nutraukti derybas su ieškovu, kuris buvo priimtas tuo pagrindu, kad ieškovas neatvyko parafuoti privatizavimo sutarties. Nors teismas šioje stadijoje neturi teisės spręsti dėl to, kokią įtaką naujai paaiškėjusios aplinkybės turi visų bylos įrodymų kontekste, akivaizdu, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę įtaką bylai. Tik atnaujinus bylą, išreikalavus naujai pateiktų dokumentų originalus ir tinkamai ištyrus jų reikšmę visoms bylos aplinkybėms, gali būti tinkamai įvertinta jų įtaka bei priimtas galutinis teisingas sprendimas byloje. Atsakovas, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, savo teisių neturi galimybės apginti kitu būdu.
  3. Turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Konstatavus ieškovo nesąžiningumo faktą, teismas privalėtų atsisakyti ginti tariamai pažeistą nesąžiningo asmens (ieškovo) teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodė, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, todėl konstatavus ieškovo nesąžiningumo faktą ne tik nebūtų teisinio pagrindo tenkinti jo ieškinį dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo, bet ieškovas turėtų atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Teismas skundžiamoje nutartyje šiuo aspektu padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad net jei daryti prielaidą, jog nesąžiningas galėjo būti ir ieškovas, tokios aplinkybės neeliminuotų atsakovo nesąžiningumo derybų metu fakto, o byloje ta apimtimi, kuria ji buvo nagrinėta, negalėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Jei būtų konstatuotas ieškovo nesąžiningumas dar iki ieškovą paskelbiant AB „Alita“ privatizavimo konkurso laimėtoju, atsakovo nesąžiningumo klausimas apskritai nebūtų analizuojamas, nes net nebūtų buvę derybų dėl privatizavimo sutarties sudarymo, t.y. ieškovas apskritai nebūtų buvęs pripažintas konkurso laimėtoju. Šioje byloje paaiškėjus naujoms esminę įtaką turinčioms bylos aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti byloje jau priimtus sprendimus ir bylą išspręsti kitaip, t.y. atsisakyti ginti nesąžiningo asmens (ieškovo) tariamai pažeistą teisę ir atsisakyti patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus. Naujai paaiškėjusios aplinkybės neabejotinai turi esminę reikšmę bylai, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir priimtas sprendimas procesą byloje atnaujinti.
  4. Naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo dalis. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai teigė, kad byloje buvo nagrinėjami derybų sąžiningumo klausimai, t.y. abiejų šalių, o ne tik atsakovo sąžiningumas, tačiau tuo pat metu prieštaringai nurodė, neva bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik atsakovo veiksmų nesąžiningumas. Atsakovas savo paaiškinimuose pateikė bylą nagrinėjusių teismų išvadas, iš kurių akivaizdu, kad visi teismai, kurie nagrinėjo bylą ir priėmė joje atitinkamus sprendimus, sprendė abiejų šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose klausimą. Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios įrodinėjo ieškovo nesąžiningumo faktą, tačiau neturint duomenų apie esmines ir tik dabar paaiškėjusias bylos aplinkybes, jo teisė į gynybą buvo akivaizdžiai apribota, dėl ko išnagrinėjus bylą iš esmės buvo priimtas neteisingas sprendimas. Ieškovo nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose pasireiškė ne tik jo vengimu bendradarbiauti ir kooperuotis, ką atsakovas įrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, bet ir, kaip paaiškėjo tik dabar, ieškovo sąmoningu melagingos informacijos pateikimu ir vengimu informaciją pateikti dar iki pripažįstant ieškovą privatizavimo konkurso laimėtoju bei derybų dėl privatizavimo sutarties sudarymo metu. Nei atsakovas, nei teismai anksčiau negalėjo pasisakyti dėl ieškovo nesąžiningumo tuo aspektu, kuris dabar keliamas atsakovo, nes iki 2011 m. liepos 29 d. paprasčiausiai nebuvo atskleistos šios reikšmingos bylos nagrinėjimui ir ieškovo sąžiningumui nustatyti aplinkybės.
  5. Naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kadangi teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, atsakovas prašo vadovautis jo paaiškinimuose pateiktais argumentais, jog šios aplinkybės neabejotinai egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Visos atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai, paaiškėjo tik 2011 m. liepos 29 d., kai ieškovas arbitražo byloje pateikė naujus įrodymus (Paslaugų teikimo sutartį, Opciono sutartį, Licencinę sutartį ir kitus susijusius dokumentus), ir vėliau, kai atsakovui pavyko surinkti kitus susijusius įrodymus.
  6. Ši civilinė byla neturi ryšio su arbitražo byla. Teismas nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, esą atnaujinti procesą byloje nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjas gali savo teises ir interesus apginti arbitražo byloje. Arbitražo byloje reiškiami visiškai skirtingi reikalavimai, nesusiję su šia byla. Arbitražo bylą nagrinėjantis teismas neanalizuoja šios bylos aplinkybių ir nesprendžia šioje byloje pareikšto ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimo. Byloje teismas yra įpareigotas teisingai išspręsti ginčą, susijusį su valstybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimu viešo konkurso būdu. Tuo atveju, jei teismas, įvertinęs naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaką bylai, panaikintų byloje priimtą galutinį sprendimą ir priimtų naują sprendimą, kuriuo atmestų ieškovo ieškinį, ieškovas būtų įpareigotas grąžinti atsakovui VĮ VTF jo sumokėtas sumas.

13Ieškovo L. B. atstovas atsiliepime prašo atmesti atsakovo VĮ VTF atskirąjį skundą, palikti galioti skundžiamą nutartį, atmesti prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atmesti prašymą skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas remiasi įrodymais, dėl kurių egzistavimo pats abejoja – viena vertus, jis remiasi Opciono, Paslaugų ir Licencinės sutarties faktais bei jų turiniu, kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kita vertus, – nepripažįsta šių dokumentų autentiškumo. Atsakovo paaiškinimai buvo pateikti teismui tą pačią dieną, kurią turėjo būti nagrinėjamas prašymas atnaujinti procesą, todėl ieškovas neturėjo galimybės atsikirsti į tuos paaiškinimus. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Atsakovo paaiškinimų turinys yra platesnis už jo prašymo atnaujinti procesą turinį. Atsakovo nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų pašalinti ieškovą iš konkurso teisinis įvertinimas. Atsakovas pašalino ieškovą iš konkurso ne dėl ieškovo nepatikimumo ar netinkamumo, o dėl to, jog ieškovas neatvyko parafuoti AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovo paskelbimo nugalėtoju privatizavimo konkurse sprendimo nekvestionavo nei ieškovas, nei atsakovas. Ginčas kilo išimtinai dėl ieškovo pašalinimo iš konkurso dėl neatvykimo parafuoti sutarties teisėtumo. Paslaugų, Opciono ir Licencinės sutarties nepateikimas ir jų turinys visiškai nesusiję su esminiu byloje nagrinėtu klausimu. Atsakovo argumentai viršija bylos nagrinėjimo dalyką. Atsakovas bando klaidinti teismą teikdamas selektyviai iš konteksto išimtas teismų sprendimų ir nutarčių byloje ištraukas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos nagrinėjimo dalykas buvo iškristalizuotas iki klausimo, ar ieškovo neatvykimo metu AB „Alita“ privatizavimo sutartis buvo suderinta parafavimui – dėl ko ieškovo bendradarbiavimas derinant šią sutartį viršijo atsakovo veiksmų sąžiningumo ribas. Atsakovo prašymo pagrindą sudarančios naujos aplinkybės neegzistuoja. Ieškovas tinkamai ir teisingai atsakė į atsakovo paklausimus, todėl proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios naujos aplinkybės ar atsakovo nurodyti skirtumai tarp ankstesnių ir dabartinių duomenų neegzistuoja. Teisė ateityje įgyti akcijų nereiškia, kad ieškovas jų turi šiuo metu. Užklausimų formuluotės neapėmė atsakovo siekio gauti informaciją apie bet kokius sutartinius santykius tarp ieškovo, Bosca SPA ir UAB „Boslita“ ir Ko, bet buvo nukreiptos išimtinai į informacijos apie ieškovo ir Bosca SPA buvimą UAB „Boslita“ ir Ko bei Bosca SPA akcininku ir valdybos nariu gavimą. Ieškovas pateikė aiškius ir tikslius atsakymus į atsakovo užklausas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti žinomos atsakovui. Jis pats nepadarė visko, kad sužinotų apie paminėtas sutartis. Atsakovas turėjo ir galėjo žinoti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip prašymo atnaujinti procesą pagrindu, todėl jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio prasme. Be to, atsakovo neva naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti pripažįstamos, kaip galėjusios turėti esminę reikšmę bylai. Konstatuoti faktai bei proceso šalių materialinio teisinio santykio kvalifikacija nesikeistų. Ieškovo sąžiningumo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neva naujai atsiradusios aplinkybės neturėtų įtakos byloje konstatuotų faktų bei ginčijamo materialinio teisinio santykio – ieškovo pašalinimo iš konkurso dėl neatvykimo parafuoti AB „Alita“ privatizavimo sutarties teisėtumo kvalifikacijos. Atsakovo nurodomas materialinio teisinio santykio kvalifikacijos pasikeitimas (ieškovo pašalinimo iš konkurso pagrindo pasikeitimas) viršija bylos nagrinėjimo dalyko ribas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada ir ją pagrindžiantys argumentai nesikeistų, nors atsakovo nurodytos aplinkybės ir būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas neįrodė, jog bylą reikėtų išspręsti kitaip nei ji yra išspręsta. Atsakovo tikslas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik tas, kad jis užsitikrintų geresnę poziciją arbitražo procese, o tai prieštarauja proceso atnaujinimo instituto tikslams.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

15Dėl pareikštų procesinio pobūdžio prašymų

16Atsakovo atskirajame skunde pareikšti prašymai skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apelianto pakartotas ir išplėstas atskirame 2012 m. vasario 13 d. prašyme.

17CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

18Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2012 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovo VĮ VTF atskirojo skundo nagrinėjimui buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija.

19CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

20Atsakovo 2011 m. gruodžio 19 d. atskirajame skunde išdėstytas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka buvo neargumentuotas. 2012 m. vasario 13 d. prašyme dėl atskirojo skundo žodinio nagrinėjimo atsakovas rėmėsi tuo, kad pagal byloje esančius procesinius dokumentus teismui gali kilti klausimų, susijusių su bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, kad žodinio nagrinėjimo metu bus galima tinkamai išsiaiškinti ir kvalifikuoti tas aplinkybes, kurios turi teisinės reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Atsakovo nuomone, skundo žodinis nagrinėjimas sudarytų galimybes ekonomiškiau ir operatyviau išaiškinti svarstomam klausimui svarbias aplinkybes.

21Ieškovo procesiniuose dokumentuose nesutinkama su atskirojo skundo skyrimu nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22Kaip jau nurodyta, atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka išimtiniais atvejais, kada skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinio nagrinėjimo būtinumą.

23Prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog teismui gali iškilti klausimų, susijusių su bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys aktyviai naudojosi teise teikti paaiškinimus visais bylos eigoje kylančiais klausimais ir teikė teismui rašytinius paaiškinimus ne tik dėl pateiktų procesinių dokumentų turinio (apelianto paaiškinimai dėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą), bet ir paaiškinimus dėl gautų paaiškinimų (ieškovo paaiškinimai dėl apelianto paaiškinimų). Tokiu būdu pripažintina, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamo klausimo aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis atskirojo skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nepagrindė, kodėl rašytinio proceso forma trukdys atskleisti klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo esmę ar apribos bylos šalių teisę pateikti visus argumentus bei įrodymus.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės atsakovo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

26Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo

27Proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Lietuvos nacionalinėje teisėje civilinio proceso atnaujinimo pagrindai apibrėžti CPK 366 straipsnio 1 dalies normų. Pareiškėjo, suinteresuoto pakartotiniu tam tikros bylos išnagrinėjimu, nurodytas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas kiekvienu atveju turi būti vertinamas tos bylos aplinkybių kontekste, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Teismų praktikoje akcentuojama, kad bet kuriuo atveju proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas visais atvejais turi patikrinti ir įsitikinti, ar prašyme nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, todėl turi būti tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai. Teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas konkrečiu proceso atnaujinimo pagrindu arba keliais pagrindais, turi nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas.

28Atsakovo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisminėje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuotos nuostatos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t.y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pagal šios įstatymo normos prasmę naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Kitaip sakant, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma pateikimas įrodymų dėl aplinkybių, kurios ginčo toje byloje nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, t. y. jos nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalykas. Be to, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Jeigu pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

29Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovo prašymo ir atsisakydamas atnaujinti procesą konstatavo, kad prašymas neatitinka dalies sąlygų, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi tokios esminės reikšmės bylai, kad joje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, be to, atsakovo pateikti įrodymai yra dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo šioje byloje metu nebuvo įrodinėjamos. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

30Kaip jau pažymėta, Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Tokiu būdu, pagrindas atnaujinti procesą pagal nurodytą teisės normą gali būti nustatomas tik tada, kada įrodomas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąsajumas su bylos nagrinėjimo dalyku.

31Vienas iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.). Būtent tuo pagrindu ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su reikalavimais dėl savo pažeistų teisių ir interesų gynimo. Teismas nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką. Antraip teismo procesinė veikla byloje bus netikslinga ir neleis tinkamai pasiekti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). Taigi dispozityvumo principas nulemia teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymą, kuris yra ne teismo, o ginčo šalių pareiga. Formuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovas apibrėžia ir pačios bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. įrodinėtinų byloje faktinių aplinkybių visumą. Priešinis ieškinys ar kitas savarankiškas materialusis reikalavimas šioje išnagrinėtoje byloje nebuvo reiškiamas, todėl ieškovo ieškiniu apibrėžtas bylos įrodinėjimo dalykas ir jo ribos bylos nagrinėjimo metu nesikeitė. Byloje ieškovas pareiškė reikalavimus siekdamas apginti savo subjektines teises ir interesus, atsakovas atsikirtinėjo į ieškinį, įrodinėdamas, kad ieškovo teisės ir interesai nebuvo pažeisti, kad atsakovas veikė sąžiningai ir priėmė teisėtą sprendimą. Akivaizdu, kad įrodinėjimo byloje dalykas buvo atsakovo veiksmų įvertinimas ieškovo pažeistų teisių ir interesų, kurių teisminės gynybos šis prašė, teisėtumo ir sąžiningumo aspektais. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo svarstomas klausimas, susijęs su atsakovo veiksmų sąžiningumo vertinimu derantis su ieškovu dėl sutarties parafavimo ir priimant sprendimą nutraukti derybas. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime į ieškovo ieškinį (2 tomas, 47- 68 b. l.) išdėstyta argumentacija yra tik dėl šalių elgesio (vertinant sąžiningumo aspektu) pradėjus derybas bei derantis dėl sutarties suderinimo ir parafavimo. Akcentuojama, kad atsakovas pradėjo derybas turėdamas tikslą sudaryti su ieškovu privatizavimo sutartį ir derėjosi sąžiningai, net du atsakovo kvietimai ieškovui atvykti pas atsakovą esą rodė jo pastangų pasiekti susitarimą rimtumą. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį grindžiamas atsikirtimais, kuriais iš esmės bandoma pateisinti atsakovo veiksmus derybose ir priimant sprendimą panaikinti konkurso rezultatus, t.y. įrodinėjama, kad atsakovas pradėjo derybas ir derėjosi sąžiningai, o jo sprendimas panaikinti konkurso rezultatus esąs teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į ieškinį dėl ieškovo nesąžiningumo pažymima tik tiek, kad po 2003 m. liepos 11 d. ieškovas faktiškai nerodė aktyvių veiksmų, pakankamo bendradarbiavimo ir kooperavimosi (atsiliepimo į ieškinį 6 lapas, 2 tomas, b. l. 52). Taigi šalių veiksmų dar prieš ikisutartinių santykių laikotarpį (santykių iki ieškovo pripažinimo konkurso laimėtoju) vertinimo teisėtumo ir sąžiningumo aspektais nagrinėjamos bylos dalykas neapėmė. Atsakovo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti svarstoma dėl šalių ne/sąžiningumo prieš ikisutartinių santykių atsiradimo objektyvųjį momentą (prieš pakviečiant konkurso laimėtoją derėtis dėl sutarties sudarymo), nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas ar bent svarbi jo dalis, nes byloje buvo įrodinėjama, ar teisėtai atsakovas, paskelbęs ieškovą konkurso nugalėtoju, nutraukė su juo derybas ir panaikino konkurso rezultatus dėl to, jog atsakovo nurodytu laiku ieškovas neatvyko parafuoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Šią aplinkybę aiškiai patvirtina išnagrinėtoje byloje kasacinio teismo 2006 m. spalio 10 d. priimtos nutarties motyvų formuluotės. Kasacinis teismas šioje nutartyje akcentavo, kad: „/..../Esminis kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pagrįstai ir teisėtai Viešo konkurso komisija derybų metu siekė pakeisti mokėjimo už privatizavimo objektą tvarką, kuri buvo užfiksuota pripažįstant ieškovą L. B. viešo konkurso laimėtoju privatizuojant akcinę bendrovę „Alita“ ir ar jos tokie veiksmai laikytini sąžiningais/..../“. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog: „/..../ Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų Viešo konkurso komisijos veiksmų derybos dėl sutarties projekto parengimo parafuoti nutrauktos ir ieškovas pašalintas iš šių derybų be pakankamos priežasties (nesuderinus mokėjimo tvarkos). Tokiu atsakovo elgesiu buvo sugriautas ieškovo pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, jo teisėti lūkesčiai, kad sutartis bus sudaryta. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Atsakovas, vykdydamas įstatymų pavestas funkcijas, veikdamas kaip privatizavimo objekto valdytojas, savo teisę pripažinti konkurso rezultatus neįvykusiais dėl konkurso laimėtojo neatvykimo parengti sutarties įgyvendino netinkamai ir nesąžiningai/..../“.

32Išdėstyti teismo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl jo prašyme įvardintų komercinio pobūdžio sutarčių, su kuriomis siejamas ieškovas, nelaikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimo dalyku – atsakovo veiksmų nusprendžiant nutraukti derybas ir panaikinti konkurso rezultatus dėl ieškovo neatvykimo parafuoti faktiškai nesuderintos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo įrodinėjimu bei teisiniu įvertinimu.

33Taigi teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos bylos dalyku ar svarbia jo dalimi, jos nesudaro įrodinėtinų aplinkybių pagal tas ribas, kurias, vadovaujantis dispozityvumo ir rungtyniškumo principais civiliniame procese, apibrėžė šio teisminio ginčo šalys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės akivaizdžiai išeina iš įrodinėjimo dalyko byloje ribų, nes šiame prašyme akcentuojama, jog tos aplinkybės turėtų esminę reikšmę priimant sprendimą dėl ieškovo pripažinimo privatizavimo konkurso laimėtoju. Tokių aplinkybių nustatinėjimas nebuvo šioje byloje išnagrinėto teisminio ginčo dalykas.

34Išdėstyti argumentai įgalina teisėjų kolegiją sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada skundžiamoje nutartyje, kad atsakovo prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas, nes jos nesusijusios su bylos įrodinėjimo dalyku ar svarbia jo dalimi.

35Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytai pozicijai, kad atsakovo teikiami duomenys dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negalėtų turėti įtakos priimtam teismo sprendimui vertinant atsakovo elgesį nesąžiningai siekus patvirtinti nesuderintą sutarties projektą bei nutraukus derybas dėl ieškovo (jo atstovo) neatvykimo parafuoti tokios nesuderintos sutarties. Šiuo atveju laikytina, jog šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės bylai pagal joje apibrėžtą įrodinėjimo dalyką, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokių aplinkybių žinojimas bylos nagrinėjimo metu būtų galėjęs lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą. Atsakovas neįrodė, kad jo pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės lemtų byloje kitokį atsakovo atliktų veiksmų derantis dėl sutarties sudarymo bei jos parafavimo ir to konkretaus pagrindo, kuriuo remiantis jis priėmė sprendimą panaikinti konkurso rezultatus (dėl ieškovo neatvykimo parafuoti sutarties), teisinį įvertinimą sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos civiliniuose santykiuose aspektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje konstatavo, kad: /..../“ Atsakovas, vykdydamas įstatymų pavestas funkcijas, veikdamas kaip privatizavimo objekto valdytojas, savo teisę pripažinti konkurso rezultatus neįvykusiais dėl konkurso laimėtojo neatvykimo parengti sutarties įgyvendino netinkamai ir nesąžiningai/..../“. Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje šioje byloje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovo Viešo konkurso komisija derybose dėl sutarties projekto parengimo parafuoti elgėsi nepagrįstai ir nesąžiningai, todėl jai turi būti taikoma atsakomybė už pagrįsto ieškovo pasitikėjimo sugriovimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo pateikti duomenys dėl ieškovo sudarytų komercinių sutarčių, kurias jis pateikė arbitražo byloje ir kurios buvo nežinomos atsakovui šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, turėjusios byloje esminę reikšmę teismui įvertinant šalių elgesį derybų dėl sutarties sudarymo metu ir galėjusios lemti kitokio teismo sprendimo šioje byloje priėmimą.

36Atsakovo atskirajame skunde akcentuojama, kad paaiškėjus jo nurodytoms aplinkybėms turėtų keistis tiek byloje konstatuotų faktų, tiek materialinio teisinio santykio kvalifikacija. Pasak atsakovo, pirmiausia turėtų būti iš naujo nagrinėjamas abiejų šalių sąžiningumas AB „Alita“ privatizavimo procese ir galbūt būtų konstatuota, jog ieškovas privatizavimo konkurso metu elgėsi nesąžiningai. Vėlgi pažymėtina, kad šioje byloje įrodinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų ir elgesio vertinimas, todėl teismas visiškai teisingai nurodė, jog atsižvelgiant į įrodinėjimo byloje dalyką aplinkybės dėl ieškovo galimo nesąžiningumo negalėtų turėti įtakos tuo (sąžiningumo) aspektu vertinant atsakovo veiksmus derantis dėl sutarties sąlygų ir pasirenkant sprendimo panaikinti konkurso rezultatus priėmimo pagrindą. Atsakovas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu jis įrodinėjo ieškovo nesąžiningumą dviem aspektais – ieškovo vengimu bendradarbiauti ir kooperuotis derybų dėl sutarties sudarymo ir parafavimo metu. Todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų vertinamas ieškovo nesąžiningumas dar iki konkurso pasibaigimo ir laimėtojo paskelbimo, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tos aplinkybės nesudaro įrodinėjimo byloje dalyko.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginys apie tai, kad naujas papildomų aplinkybių paaiškėjimas lemtų materialinio teisinio santykio kvalifikacijos pasikeitimą, grindžiamas tik hipotetiniais samprotavimais ir subjektyviomis prielaidomis, neturinčiomis racionalaus pagrindo. Atskirajame skunde atsakovas sau naudinga linkme interpretuoja skundžiamos nutarties teiginius ir iškreiptai vertina jų turinį. Be jokio objektyvaus pagrindimo apeliantas bando įtikinti, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl bylos nagrinėjimo dalyko esą pateikė prieštaringus teiginius. Gretindamas cituojamą nutarties teiginį, jog šioje byloje buvo nagrinėjami derybų sąžiningumo klausimai, su kitu cituojamu teiginiu, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo veiksmų derybose nesąžiningumas, apeliantas daro nepagrįstą vertinimą, esą teismas tokiais teiginiais pats sau prieštarauja. Vien aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje apibendrintai pateiktas ginčo dalyko apibūdinimas – derybų sąžiningumas, savaime neduoda jokio pagrindo manyti, o pagal atsakovo poziciją – netgi tvirtinti, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudarė abiejų derybų dalyvių – tiek atsakovo, tiek ieškovo veiksmų ir elgesio sąžiningumo teisinis vertinimas. Kaip jau minėta, byloje pareikšti tik ieškovo materialieji reikalavimai, todėl jų turinį sudarančių aplinkybių tyrimas bei vertinimas ir sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, kuris šiuo atveju, kaip visiškai teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, buvo atsakovo veiksmų sąžiningumo derantis dėl sutarties sudarymo ir priimant sprendimą nutraukti derybas teisinis įvertinimas pagal ieškovo pasirinktą pažeistų teisių tesiminės gynybos būdą šioje byloje. Ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsikirtinėjo į ieškinį, be kita ko, ir teiginiais dėl ieškovo nesąžiningumo, neduoda pagrindo spręsti, jog bylos nagrinėjimo dalyką sudarė abiejų ginčo šalių – tiek ieškovo, tiek atsakovo sąžiningumo derantis dėl sutarties ir nutraukiant šias derybas teisinis vertinimas. Priešinga išvada, kokios siekia apeliantas, prieštarautų kasacinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartyje šioje byloje pateiktai bylos įrodinėjimo dalyko teisinei kvalifikacijai, apibrėžiant, jog esminį kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro ištyrimas bei įvertinimas, ar pagrįstai ir teisėtai Viešo konkurso komisija derybų metu siekė pakeisti mokėjimo už privatizavimo objektą tvarką, kuri buvo užfiksuota pripažįstant ieškovą L. B. viešo konkurso laimėtoju privatizuojant akcinę bendrovę „Alita“ ir ar jos tokie veiksmai laikytini sąžiningais.

38Atskirajame skunde pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarties ištraukos, kuriose tik cituojamos teisės normos, reguliuojančios civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas elgtis sąžiningai ir laikytis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, visiškai nereiškia, kad kasacinis teismas peržengė aiškiai nurodytas įrodinėtinų aplinkybių ribas, o įrodinėjimo dalyką išplėtė iki abiejų ginčo šalių veiksmų privatizavimo procese sąžiningumo vertinimo. Apelianto citavimas ir rėmimasis šioje byloje priimto, tačiau kasacine tvarka panaikinto Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, ištraukomis yra ne tik procesiškai nepriimtinas, bet ir teisiniu požiūriu nekorektiškas.

39Kaip nurodyta, teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimas, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir jo pateikti duomenys apie šias aplinkybes neturi esminės reikšmės bylai ir nesudaro pagrindo spręsti, jog šių aplinkybių egzistavimas bylos nagrinėjimo metu galėtų nulemti kitokio sprendimo byloje priėmimą. Atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėtų turėti esminės įtakos byloje konstatuotiems faktams ir materialinio teisinio santykio kvalifikacijai jau vien todėl, kad jos nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko arba svarbios jo dalies. Atsakovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negali turėti esminės reikšmės byloje priimtiems sprendimams, nes jos nelemtų byloje padarytų išvadų apie šalių elgesį derybose dėl sutarties parafavimo ir nedarytų įtakos atliktam teisiniam įvertinimui tų atsakovo veiksmų ir paskatų, kuriomis remdamasis jis nusprendė panaikinti konkurso rezultatus taip eliminuojant ieškovą iš privatizavimo proceso. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo apibrėžtas konkrečiu ikisutartinių santykių laikotarpiu – nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d., kada išryškėjo ir buvo užfiksuoti šalių nesutarimai dėl kai kurių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto nuostatų (ieškovas atsisakė pasirašyti tos dienos derybų protokolą) ir iki 2003 m. spalio 14 d., kada atsakovas priėmė sprendimą panaikinti konkurso rezultatus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje konstatuota, kad tuo laikotarpiu atsakovas elgėsi derybose ir jas nutraukė veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai – ieškovo sudarytos komercinės sutartys – niekaip neeliminuotų atsakovo nesąžiningumo derybų metu fakto, o ta apimtimi, kuria byla buvo nagrinėta, nebūtų pagrindo priimti kitokį teismo procesinį sprendimą. Bylos įrodinėjimo dalyko klausimu šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai pasisakyta, todėl teisėjų kolegija savo išvadų dėl bylos dalyko ir įrodinėtinų aplinkybių ryšio su šiuo dalyku nebekartoja, tik akcentuoja, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos materialinio teisinio santykio kvalifikacijai ir faktų konstatacijai išeina iš bylos nagrinėjimo dalyko, todėl yra atmestini.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu skundžiamoje nutartyje pateiktą teisinį vertinimą, kad šioje byloje įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išvada ir ją pagrindžiantys faktiniai bei teisiniai argumentai nesikeistų, nes pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neturėtų įtakos galimam kitokiam teisminio ginčo byloje išsprendimui. Pripažinus pagrįstą šią pirmosios instancijos teismo išvadą, belieka sutikti su teismo nuostata, kad kitų proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtinų požymių (aplinkybių egzistavimas nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjo nežinojimas ir negalėjimas žinoti tų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu; pareiškėjo sužinojimas tų aplinkybių tik po sprendimo įsiteisėjimo) įrodinėjimas ir vertinimas netenka teisinės reikšmės.

41Atsakovo atskirojo skundo argumentais nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju neegzistuoja visi būtinieji požymiai, kurie sudarytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl procesas atsakovo prašyme nurodytu pagrindu negalėjo būti atnaujintas.

42Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą byloje, nes įvertinus atsakovo prašymo argumentus ir pateiktus duomenis apie naujai paaiškėjusių aplinkybių ryšį su bylos nagrinėjimo dalyku bei galima įtaka bylos išnagrinėjimo rezultatui, padaryta teisiškai pagrįsta išvada, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų (CPK 370 str. 3 d.).

43Teisėjų kolegija, priimdama procesinį sprendimą, kuriuo palieka nepakeistą skundžiamą nutartį, remiasi taip pat kasacinio teismo praktika, kuria pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų įvertinimui.

44Atmetus atsakovo atskirąjį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtinančius dokumentus atsakovas pateikė kartu su 2012 m. vasario 20 d. paaiškinimais, jam neatlyginamos.

45Ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą bei 2012 m. vasario 23 d. paaiškinimuose išdėstytas prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančiais dokumentais, todėl nesprendžiamas.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas L. B. pareiškė teisme ieškinį atsakovui valstybės įmonei... 5. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas VĮ VTF prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, kuri... 7. Ieškovas atsiliepime su prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė... 10. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo byloje Nr.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėjo VĮ VTF atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011... 13. Ieškovo L. B. atstovas atsiliepime prašo atmesti atsakovo VĮ VTF atskirąjį... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, jo teisiniai... 15. Dėl pareikštų procesinio pobūdžio prašymų... 16. Atsakovo atskirajame skunde pareikšti prašymai skundo nagrinėjimui sudaryti... 17. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja... 18. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2012 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovo... 19. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės... 20. Atsakovo 2011 m. gruodžio 19 d. atskirajame skunde išdėstytas prašymas... 21. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nesutinkama su atskirojo skundo skyrimu... 22. Kaip jau nurodyta, atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso... 23. Prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė,... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys aktyviai naudojosi teise teikti... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra... 26. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo... 27. Proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip išimtinis būdas... 28. Atsakovo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366... 29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovo... 30. Kaip jau pažymėta, Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi... 31. Vienas iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės... 32. Išdėstyti teismo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodomos... 33. Taigi teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo... 34. Išdėstyti argumentai įgalina teisėjų kolegiją sutikti su pirmosios... 35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytai... 36. Atsakovo atskirajame skunde akcentuojama, kad paaiškėjus jo nurodytoms... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginys apie tai, kad naujas... 38. Atskirajame skunde pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio... 39. Kaip nurodyta, teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimas, kad ne bet... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu... 41. Atsakovo atskirojo skundo argumentais nepaneigtos pirmosios instancijos teismo... 42. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą... 43. Teisėjų kolegija, priimdama procesinį sprendimą, kuriuo palieka nepakeistą... 44. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos,... 45. Ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą bei 2012 m. vasario 23 d.... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....