Byla 2-420/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. B2-1615-34/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Salininkai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Salininkai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, administratoriumi prašė paskirti UAB ,,AVERE“.. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB ,,Salininkai“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Vermosa“.

4Pareiškėja N. J. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pusėje, bankrutuojančios UAB ,,Salininkai“ administratoriumi paskirti UAB ,,AVERE“. Prie prašymo pateikė 2008 m. balandžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08/04/10, kuria Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J. perleido N. J. reikalavimo teisę į UAB ,,Salininkai“ dėl 1 399 Lt sumokėjimo pagal Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2006 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija NB32R Nr. 0000974. Pareiškėja nurodė, jog ji yra UAB ,,Salininkai“ kreditorė, o bankroto bylos iškėlimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo kreditorių teisėmis ir pareigomis. Pareiškėja taip pat padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria UAB ,,Salininkai“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB ,,Vermosa“.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, o atskirąjį skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš prie prašymo pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties, N. J. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje tą pačią dieną, kai minėta sutartis buvo pasirašyta. Teismo nuomone, tiek pradinė, tiek naujoji kreditorė turėjo teisę vienasmeniškai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip teisėtas tokio pareiškimo subjektas Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 5 straipsnio pirmosios dalies prasme, tačiau tik esant ĮBĮ 6 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja, įgijusi teisę reikalauti grąžinti 1 399 Lt, tą pačią dieną negalėjo įgyti teisės kaip UAB „Salininkai“ kreditorius reikalauti iškelti šiai įmonei bankroto bylą. Teismo nuomone, bankroto bylos UAB „Salininkai“ iškėlimo faktas tiesiogiai neturės jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Teismas pažymėjo, kad nesant duomenų apie tai, jog skolininkui UAB „Salininkai“ iš viso yra pranešta apie reikalavimo perleidimą, UAB „Salininkai“ turi teisę įvykdyti prievolę ir pradiniam kreditoriui, kuris laikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.106 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iškėlus bankroto bylą kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, todėl Vilniaus apygardos teismui 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi nustačius 40 dienų terminą nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo UAB „Salininkai“ kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, N. J. turi teisę kreiptis į bankrutuojančios UAB ,,Salininkai“ administratorių UAB ,,Vermosa“ ir perduoti administratoriui savo reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjos dalyvavimas šioje byloje iki nutarties iškelti UAB „Salininkai“ bankroto bylą priėmimo, neturint savarankiškos teisės reikalauti iškelti bankroto bylą, daugiau teisių pareiškėjai nesuteiktų ir nesukurtų jokių pareigų UAB „Salininkai“ atžvilgiu. Atsižvelgdamas į pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dydį, teismas konstatavo, jog bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, nes ĮBĮ vienodai gina visų kreditorių teises nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja byloje nuo ieškinio pareiškimo momento, ar įstojo į bylą kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo. Dėl paminėtų aplinkybių teismas atmetė N. J. prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje (CPK 47 str. 1 d). Netenkinęs prašymo įtraukti N. J. trečiuoju asmeniu, teismas atsisakė priimti jos atskirąjį skundą, kadangi ji neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso (CPK 338 str., 305 str.).

6Atskiruoju skundu N. J. prašo šią teismo nutartį panaikinti, įtraukti N. J. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje bei klausimą dėl atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties perduoti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnyje numatytų sąlygų ir neįgijo teisės savarankiškai reikalauti iškelti atsakovui bankroto bylą, tačiau neteisingai teigė, kad bankroto bylos iškėlimas UAB ,,Salininkai“ neturi tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas kreditorius, net ir neturintis savarankiško reikalavimo teisės kelti bendrovei bankroto bylą, turi teisę įstoti į civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir pareikšti savo nuomonę dėl vienos ar kitos administratoriaus kandidatūros.
  2. Teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nepranešė UAB ,,Salininkai“ apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, todėl atsakovas turi teisę prievolę įvykdyti ir pradiniam kreditoriui, yra visiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju, nes UAB ,,Salininkai“ nėra įvykdęs savo prievolės nei pirminiam kreditoriui, nei pareiškėjai, o po nutarties iškelti bankroto bylą, atsakovui iš viso draudžiama vykdyti bet kokias prievoles kreditoriams. Kita vertus, CKn 6.106 straipsnio 1 dalis nenumato konkrečių pranešimo apie perleistą reikalavimo teisę būdų, todėl šio fakto paviešinimas civilinėje byloje, kurioje skolininkas yra patrauktas atsakovu, yra laikomas tinkamu pranešimu skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius su atskiruoju skundu sutinka, teigia, kad įtraukimas pareiškėjos į bylą trečiuoju asmeniu, nepažeis įstatymų.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja specialusis ĮBĮ, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ĮBĮ specialiai nereglamentuoja, tik ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus.

10Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Nei ĮBĮ, nei CPK nėra imperatyvaus draudimo į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kita vertus, CPK normose nustatytas ne tik materialinis trečiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindas, bet ir procesinės taisyklės, kurių laikantis šis statusas gali būti įgyjamas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą ne siūlyti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Antai, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartyje UAB ,,Darista“ bankroto byloje (civ. byla Nr. 2-114/2008) nurodyta, jog trečiųjų asmenų teises kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos.

11Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėja nesiekia būti ieškove, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji įstatymo nustatyta tvarka nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Salininkai“, tačiau kreipėsi į bankroto bylą UAB ,,Salininkai“ iškėlusį pirmosios instancijos teismą su prašymu įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla. Skundžiama nutartimi teismas šį pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti nurodęs, kad pareiškėja neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso (CPK 305 str.). Kadangi atskiruoju skundu apeliantė šios nutarties dalies neskundė, teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Reikalavimo perdavimo sutarties pagrindu tapo UAB ,,Salininkai“ kreditoriumi. Pareiškėjai nesant ieškove, jos procesinė teisinė padėtis turi būti nustatoma kaip įmonės kreditorių (ĮBĮ 3 str.), po bankroto bylos iškėlimo įstojusių į bankroto bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad kreditoriais bankroto byloje yra asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus, ir jie, iškėlus bankroto bylą teisme, turi per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p.). Tik teismui patvirtinus administratoriaus pateiktą kreditorių sąrašą, išsprendžiamas kreditoriaus statusas bankroto byloje. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog kol byloje neįrodyta, kad yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, pareiškėja nelaikoma dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu. Kaip minėta, šioje byloje apeliantė finansinį reikalavimą pareiškė tiesiogiai teismui, argumentuodama, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto paviešinimas civilinėje byloje yra laikomas tinkamu pranešimu skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Kolegija sprendžia, jog toks kreditorinių reikalavimų tvirtinimas ir asmenų įtraukimas į bankroto bylą neatitinka ĮBĮ nuostatų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė apeliantę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų,

13Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirojo skundo netenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai