Byla 2S-1454-553/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. (E. B.) atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantys pamatai yra registruoto J. B. vardu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sudegusio 1993 m. gegužės mėnesį pamatai. Šio fakto nustatymas jam reikalingas tam, kad galėtų sudaryti 0,40 ha žemės sklypo, ant kurio randasi šie pamatai, pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 2-3).

5Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus atstovas M. J. nurodė, kad pareiškėjas nori privatizuoti valstybinės žemės sklypą teigdamas, kad tai yra seno tėvų namo pamatai. Tačiau žemės sklypas registruojamas tik tada, kai iš VĮ Registrų centro gaunami registravimo dokumentai. Svarbu nustatyti, ar šie pamatai gali būti registruojami. Pareiškėjas neįgijo teisės registruoti, beje šis faktas nesuteiktų jam jokių teisinių pasekmių. Nėra duomenų, kad žemės sklypas, ant kurio yra pamatai, suformuotas, nėra duomenų ir apie mokėjimus (b. l. 84).

6VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškimą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog išlikę pamatai gali būti laikomi nekilnojamojo turto objektu, nepateikė duomenų, ar šiuos pamatus galima identifikuoti bei nustatyti visus būtinus statinio parametrus ir duomenis, kurių pagrindu nekilnojamasis daiktas galėtų būti suformuotas ir įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įrašius šiuos duomenis, registruojamos nuosavybės teisės į statinį, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, jog gyvenamojo namo pamatų likučiai gali būti laikomi statiniu, atitinkančiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 prasme galinčiu būti Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Nenustačius, kad pamatai gali būti laikomi nekilnojamojo turto objektu, nustatytas faktas, jog pamatai yra buvusio J. B. priklausančio gyvenamojo namo pamatai, neturėtų juridinės reikšmės, kadangi toks faktas nenustatinėtinas (b. l. 56-57).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012-05-02 priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad iš liudytojų I. B., I. G., I. B. parodymų bei iš byloje esančių rašytinių įrodymų (išrašų iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinių knygų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos viršininko pažymos) matyti, kad pareiškėjo tėvas I. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kurie sudegė 1993-05-14 (b. l. 6). Nuo gaisre patirtų sužalojimų I. B. mirė 1993-05-26, o jo žmona J. B. mirė 1995-05-09. Tėvų palikimą priėmė pareiškėjas E. B., kuris iki šiol faktiškai naudojasi žemės sklypu, ant kurio buvo sudegę pastatai. Šiuo metu pareiškėjas nori iš valstybės nupirkti šį žemės sklypą, tačiau to jam neleidžia padaryti, nes jis negali pateikti įrodymų, kad šiame žemės sklype yra jam priklausančių statinių. Pareiškime E. B. nurodė, kad šiuo metu šiame žemės sklype yra tėvų sudegusio namo pamatai, tačiau teisme pripažino, kad prieš kelis metus sudegusio namo vietoje pastatė naujus pamatus. Šią aplinkybę taip pat patvirtino VĮ Registrų centro matavimų specialistė T. G., kuri teismui paaiškino, kad E. B. prašymu turėjo atlikti pastarojo tėvų sudegusio namo likusių pamatų matavimus, tačiau atvykus į vietą pamatė, kad nurodytoje vietoje yra visiškai nauji pamatai. Pareiškėjas jai nepateikė jokių dokumentų dėl pamatų statybos teisėtumo, todėl ji atsisakė atlikti šių pamatų matavimus, nes negalėjo įteisinti savavališkos statybos. Be to, liudytoja teismui pateikė šių pamatų nuotrauką, iš kurios aiškiai matyti, kad tai visiškai nauji, o ne sudegusio namo pamatai. Pareiškėjas siekia nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad sudegusio gyvenamojo namo pamatai būtų pripažinti nekilnojamojo turto objektu, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti registruojamos nuosavybės teisės, o po šio įregistravimo sudaroma valstybinės žemės sklypo, esančios po šiuo statiniu, pirkimo – pardavimo sutartis. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu ant žemės sklypo, kurį ketina iš valstybės nupirkti E. B., yra ne sudegusio tėvų namo pamatai, o paties pareiškėjo savavališkai pastatyti pamatai. Akivaizdu, kad šis savavališkai pastatytas nekilnojamasis daiktas negali būti įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą bei negali būti registruojamos nuosavybės teisės į šį daiktą, todėl negali būti sudaryta žemės sklypo, esančio po šiuo objektu, pirkimo – pardavimo sutartis. Tokiu būdu, nustačius, kad minėti pamatai negali būti laikomi nekilnojamojo turto objektu (statiniu), nuo pareiškėjo prašomo fakto nustatymo nepriklausys pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Dėl šios priežasties civilinė byla pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį ir pareiškėjo E. B. pareiškimą tenkinti. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad E. B. tėvas J. B. turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nes būtini rašytiniai įrodymai šiam faktui patvirtinti pateikti į bylą. Pirmosios instancijos teismas užėjo už nagrinėjamos bylos ribų svarstydamas suinteresuotų asmenų teikiamus argumentus dėl pamatų tikimumo galiojantiems reikalavimams. Suinteresuotų asmenų argumentas, kad išlikę pamatai negali būti įregistruoti VĮ Registrų centre, nes tai „nauji pamatai“, neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų. Senų statinių, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir daiktinių teisių į juos registravimą Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau – Sąrašas). Sąrašo 5.7 punkte paminėti dokumentai (t. y. kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą) buvo pateikti tiek suinteresuotiems asmenims, tieks teismui. Šių dokumentų tikrumo ar teisėtumo suinteresuoti asmenys neginčijo. Šiuo metu išlikę pamatai atitinka sąvoką „nekilnojamasis daiktas“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad išlikę pamatai yra „savavališkai pastatytas nekilnojamasis daiktas“. Išlikę pamatai gali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino svarbaus įrodymo, t. y. 1993-06-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos priimto sprendimo patvirtinti sąrašą asmenų, kuriems suteikiami žemės sklypai (b. l. 53-55). Iš sąrašo matyti, kad J. (I.) B. buvo suteiktas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

9Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas įgytų pirmumo teisę (be aukciono) įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį prie pastatytų pamatų, tik tada, kai šis statinys ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tikslas, dėl kurio prašoma nustatyti juridinį faktą, pareiškimo tenkinimo atveju nebūtų pasiektas, nes nėra aišku, ar prašomo nustatyti fakto pagrindu pareiškėjo pastatyti pamatai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas neišėjo už nagrinėjamos civilinės bylos ribų. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) esančiame valstybinės žemės plote pareiškėjas pastatė naują statinį – gyvenamojo namo pamatus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo pasatyti pamatai galėtų būti nekilnojamojo turto kadastro objektu, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas statinį (gyvenamojo namo pamatus) pastatė valstybinėje žemėje, tačiau byloje nėra pateiktas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas tokio statinio statybai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas Sąrašas neturi esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą, kadangi Sąrašo nuostatos taikytinos registruojant statinius, kurie iki šiol yra išlikę, kadangi nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikta statinio kadastrinių matavimų byla (Sąrašo 2 punktas). Pareiškėjo tėvo gyvenamasis namas sudegė 1993 metais, todėl jis negali būti laikomas išlikusiu.

10VĮ Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginį, jog J. B. vardu buvo įregistruotas ne tik gyvenamasis namas, bet ir 0,40 ha namų valdos žemės skylas. Pareiškėjas nepateikė statinio kadastro duomenų bylos, kurioje būtų pakankamai duomenų laikyti pamatus nekilnojamojo turto objektu. Neįrodžius, jog pamatai gali būti laikomi statiniu, kuris galėtų būti įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, susijęs su šių pamatų priklausymu konkrečiam asmeniui, neturės juridinės reikšmės, kadangi negalės būti įgyvendintas. Pats pareiškėjas pripažino, jog prieš kelerius metus sudegusio namo vietoje pastatė naujus pamatus. Pareiškėjas ne tik, kad neįrodė, jog pamatai gali būti nekilnojamojo turto objektu, bet taip pat pats pareiškėjas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) esantys pamatai yra ne 1993 m. gegužės mėn. sudegusio J. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai, bet sudegusio namo vietoje statybos būdu sukurtas naujas objektas. Pareiškėjo atlikti veiksmai – sudegusio namo vietoje pastatyti pamatai – atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodytos naujo statinio statybos sąvoką, todėl teismas pagrįstai nutraukė bylą pripažinęs, jog pareiškėjo pastatyti pamatai negali būti laikomi 1993 m. gegužės mėn. sudegusio J. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatais.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; kt.). Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantys pamatai yra registruoto J. B. vardu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sudegusio 1993 m. gegužės mėnesį pamatai. Šio fakto nustatymas jam reikalingas tam, kad galėtų gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimą be aukciono sudaryti 0,40 ha valstybinės žemės sklypo, ant kurio randasi šie pamatai, pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas minėtą leidimą gali gauti tik tada, kai statinys (pamatai) ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti išlikusius pamatus kaip nekilnojamojo turto objektą, pareiškėjas turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui statinio kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų pakankamai duomenų, kad išlikę pamatai galėtų būti pripažinti nekilnojamojo turto objektu. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjas įgytų teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, jeigu jame esantys pamatai ir nuosavybės teisė į juos būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai būtų padarytą tik įrodžius, jog minėti pamatai yra nekilnojamojo turto objektas, t. y. statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas prašo nustatyti, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantys pamatai yra registruoto J. B. vardu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sudegusio 1993 m. gegužės mėnesį pamatai. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą teisės normų, susijusių su pareiškėjo siekiama įgyti teise be aukciono įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės sklypą, išaiškinimą, darytina išvada, kad minėti teisės aktai pareiškėjo prašomam nustatyti faktui nesuteikia juridinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004). Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantys pamatai yra registruoto J. B. vardu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sudegusio 1993 m. gegužės mėnesį pamatai, gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Be to, CPK 445 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Byloje nebuvo nustatyta, kad egzistuoja valstybės institucijos dokumentas (pavyzdžiui, pažyma), patvirtinanti, kad šiuo metu tam tikroje vietoje esantys pamatai yra prieš kažkurį laiką sudegusio namo pamatai, kadangi kaip minėta ši faktinė aplinkybė yra įrodomoji.

13Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas užėjo už nagrinėjamos bylos ribų svarstydamas suinteresuotų asmenų teikiamus argumentus dėl pamatų tikimumo galiojantiems reikalavimams. Nagrinėdamas bylas ypatingąja teisena, teismas turi imtis visų būti priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), o kasacinis teismas, kaip buvo nurodyta anksčiau, pažymėjo, kad teismas privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai.

14Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo E. B. atskirasis skundas atmestinas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartis paliktina nepakeista.

15Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą atmesti.

17Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai