Byla 2YT-618-1026/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant Ingai Baltrimavičienei, dalyvaujant pareiškėjai G. B., jos atstovui advokato padėjėjui R. K., suinteresuotiems asmenims I. Š., J. J., V. G. S., suinteresuotų asmenų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui K. C., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., I. Š., J. J., V. G. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4patikslintu pareiškimu pareiškėja prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d., t. y. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 priėmimo dienos, iki mirties ( - ) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m2 žemės sklypą, adresu ( - ), kurio dabartinis adresas - ( - ); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B. priėmė 1988 metų gruodžio 6 dieną mirusios A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m2 ploto žemės sklypo, esančio adresu ( - ), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šias turtines teises. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos mama A. Š. nuo 1947 m. gegužės 24 d. iki mirties gyveno minėtu adresu. Šiuo adresu buvo registruota ir daugiau giminaičių, nes Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 n. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 426, pripažino A. Š. asmeninės nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį namą, paliekant naudotis žemės sklypą. A. Š. mirė ( - ) Minėtą žemės sklypą ir šiame sklype išlikusias gyvenamojo namo bei kitų statinių dalis pareiškėja naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo tiek esant gyvai A. Š., tiek po jos mirties iki šiol. Pareiškėja nurodo, kad jokia institucija šio žemės sklypo naudojimo teisės jai neapribojo ir nepanaikino. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, jog tokiu būdu ji priėmė A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m2 ploto žemės sklypą, esantį adresu ( - ). Pareiškime nurodoma ir tai, kad iki šiol minėtame žemės sklype, be gyvenamojo namo išlikusių dalių, yra A. Š. pradėtų, bet dar neužbaigtų statyti ir registruoti statinių, bei nėra tinkamai suformuotas bei įregistruotas pats žemės sklypas. Panevėžio mieste suformavimo ir įregistravimo procesų tęstinumui bei užbaigimui yra būtina teismo keliu nustatyti A. Š. palikimo priėmimo faktą ir palikimą priėmusį įpėdinį. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad mirė mama, ji ateidavo ir ten tvarkydavosi, sodino daržą. Po motinos mirties pradėjo tvarkytis dokumentus, nes mama buvo ligonis. Namas sudegė kai mama jame gyveno. Ji mirė 86 metų amžiaus. Namas sudegė prieš 5 metus iki mirties. Viename bute gyveno žmonės ir nuo dujų staigiai užsidegė. Po gaisro nieko neliko, tik pamatai. Kai namas sudegė, išėjo gyventi kitur, mama gyveno su ja. Žemės sklypui dokumentų nebuvo. Jie pasiėmė draudimą, registrų centro byloje yra visi dokumentai. Mamai padėdavo tvarkytis dokumentus, nes ji buvo ligonis. Trūksta žemės dokumentų, kad galėtų įteisinti nuosavybę. Pavėlavo pateikti dokumentus.

5Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Registrų centras registruoja tik tam tikrus faktus. Registrų centre nepasakyta, kad negalima registruoti kažkokių teisių. Mano, kad sudegusį statinį toje pačioje vietoje asmuo turi teisę atstatyti. Registruotas statinio sunykimas, kadastriniai matavimai statinių likusių dalių šiai dienai. Tas daiktas priklausė pareiškėjos motinai, o kad G. B. taptų įpėdinė ji turi turėti teisę atstatyti namą. Sklypo savininkas yra savivaldybė. Ji turi būti priėmusi palikimą. Palikimas yra ne tik materialus turtas, bet ir turtinė teisė. Pamatai taip pat palikimas sunykusio namo. Paveldėjo pareiškėja faktiškai tvarkydama, naudodama sklypą. Gaisro metu sudegė ne viskas, liko pamatai. Liudytojai patvirtino, kad po motinos mirties žemės sklypu naudojosi G. B.. Naudojimosi teisė buvo suteikta deputatų sprendimo. Naudotojo teisė realizuojama faktiškai, nes žemės sklypu naudojasi. Prašė pareiškimą patenkinti.

6Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą VĮ Registrų centras nurodė, kad Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 193, adresu ( - ), duomenimis, gyvenamas namas, plane pažymėtas lAl/m, 1972 m. gruodžio 15 d. buvo įregistruotas Panevėžio tarpmiestiniame techninės invetorizacijos biure A. Š. asmeninės nuosavybės teise Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 pagrindu. Šios bylos statinių kadastro duomenų dalies 1 lape 1991 m. liepos 24 d. yra uždėtas spaudas, kad šis gyvenamas namas yra sudegęs. Atkreipia dėmesį, kad įregistruoti daiktines teises į nurodytą gyvenamąjį namą ar juridinius faktus negalės, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas šis nekilnojamasis daiktas, nes gyvenamas namas yra sudegęs. Pareiškimą VĮ Registrų centras siūlė spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į paminėtas pastabas. Prie atsiliepimo pridėtame paaiškinime dėl nuosavybės teisių įregistravimo VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Nekilnojamojo turto registre 49,48 m2 bendro ploto gyvenamas namas, esantis adresu ( - ), neįregistruotas. Nekilnojamojo daikto įrašymui į kadastrą kartu su dokumentais, numatytais Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 punktu (kuriame kaip vienas iš galimų dokumentų nurodytas ir teismo sprendimas), turi būti pateikta ir nekilnojamojo daikto kadastro byla. Turimos archyvinės kadastro bylos, sudarytos nuo 1947 m. gegužės 24 d., duomenimis, gyvenamas namas, plane pažymėtas lAl/m, kurio bendras plotas - 49,98 m2, nuo 1972 m. gruodžio 15 d. iki 1991 m. liepos 24 d. Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure jau buvo registruotas nuosavybės teise A. Š. vardu. 1991 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų duomenimis užfiksuota, kad šio gyvenamo namo nebėra - jis sudegęs, todėl jokių daiktinių teisių į sunaikintą pastatą registruoti negalima. Suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant.

7Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), yra sudegęs. Taip pat šiame žemės sklype išlikusių gyvenamojo namo ir kitų statinių dalių nėra. Tai matyti iš teismui teikiamų su atsiliepimu į patikslintą pareiškimą fotonuotraukų. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą svarbu įvertinti ar buvo mokamas žemės nuomos mokestis už žemės sklypo ( - ), naudojimą. 2003 m. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė jos duomenų bazėje turimus duomenis apie valstybinės žemės nuomininkus ir naudotojus, tarp kurių nėra duomenų apie mokėtą žemės mokestį už minėtą sklypą. Tenkinti pateiktą pareiškimą nėra pagrindo, nes gyvenamasis namas yra sudegęs, jo teisinė registracija nėra atlikta, pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų apie turto priežiūrą, mokesčių mokėjimą, taip pat kitų įrodymų, kurie įrodytų, kad po A. Š. mirties priėmė palikimą, valdė ir juo rūpinosi kaip savo turtu. Savivaldybės administracija taip pat neturi duomenų apie pareiškėjos faktišką valdymą ir naudojimąsi žemės sklypu. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žeme G. B. nesinaudojo, nemokėjo mokesčių. Neturi jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų mokėję žemės mokestį už tą naudojamą žemės sklypą. Nebuvo naudojimo teisės. Nebūtų įmanoma suformuoti žemės sklypo, nes nėra statinių. Reikėtų išspręsti tų statinių įregistravimą. Tas faktas, kad valdė pastatą, turi būti įregistruotas. A. Š. turėjo mokėti naudojimo mokestį, nes ji juo naudojosi. Mokesčių inspekcija perdavė duomenis, bet tų duomenų apie mokėjimą nėra. Žemės sklypo savininkas yra valstybė. Prašė atmesti pareiškimą.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad su šiame pareiškime nurodytai reikalavimais nesutinka. Naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami arba išnuomojami vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - nutarimas), nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, taip pat suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) mokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Pareiškėjos prašomas įteisinti žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame sklype nėra nuosavybės teise registruotinų statinių, taip pat nėra sumokėtų įmokų už žemės sklypo išpirkimą, nėra teisinio pagrindo ne aukciono tvarka parduoti ar išnuomoti pareiškėjos pageidaujamą įteisinti žemės sklypą. Atsiliepime pažymima ir tai, kad A. Š. nuosavybės teisė nebuvo atsiradusi, valstybinės žemės sklypas nebuvo ir nėra nustatyta tvarka suplanuotas ir įteisintas. Be to, pareiškėja kelia analogiško pobūdžio reikalavimus kaip ir kreipdamasi į teismą dėl palikimo termino palikimui priimti atnaujinimo. Minėtas klausimas jau buvo išspręstas teisme, atmetant pareiškėjos prašymą. Be to, pareiškėja siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius. Teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Š. jokio palikimo nepaliko, tuo metu statinio nebuvo. Šiuo metu žemės sklypas nesuformuotas. Nemokėta nei žemės nuoma, nei jokie mokesčiai. Nesant statinio, nėra naudojimosi teisės. Nesant statiniui, nėra suteikta teisė naudotis žemės sklypu. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad namas sudegė A. Š. būnant gyvai. Negalima sukurti pasekmes žemės sklypui, nes žemės sklypui nebuvo atsiradęs nuosavybės teisių. Buvo tik naudojimas. Jai buvo leista apie namą naudotis žemės sklypu, bet statiniai nėra įregistruoti ir nenustatyta naudojimosi tvarka. Namas stovėjo valstybinėje žemėje. Jei namas būtų įregistruotas Registrų centre, tai žemės sklypas apie statinį būtų naudojamas. Niekada nebuvo atsiradusi teisė į nuosavybę, nebuvo jokio prašymų, jokios nuomos sutarties nėra sudaryta. Toje vietoje yra savavališki pastatyti statiniai, kuriuos nori įteisinti. Nuo 2006 m. niekas nedaryta. Šiai dienai sklypas nėra suformuotas, namo nėra, neturi jokios galimybės suteikti žemės sklypą apie neegzistuojantį pastatą. Namas sudegė, neliko nuosavybės teisės. Tas namas niekur neregistruotas. 1972 metų deputatų sprendimas - jei būtų statinys, jis galiotų, šiuo metu, kadangi nėra jokių statinių, jis nėra galiojantis. Jokia teisė į žemės sklypą po pastatų sudegimo nebuvo ir negalėjo atsirasti, nebuvo mokama mokesčiai, prašymų nebuvo. Prašė atmesti pareiškimą.

9Suinteresuotas asmuo I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2006 m. padėjo mamai nueiti nemokamos konsultacijos. Jai ir mamai pritrūko lėšų, ji nenuėjo iki teismo. Buvo surinkta medžiaga, kad teismo išlaidos bus dengiamos pareiškėjos, taip sakė nemokama advokatė. Atsirado lėšų ir brolis padavė į teismą. Žemėtvarkos pasakymas, kad nebuvo prižiūrėtas, tai neteisybė, nes mama eidavo ir prižiūrėdavo. Iš mamos girdėdavo, kad eidavo ir tvarkydavo viską. Visą laiką mama sodindavo, prižiūrėdavo daržą. Visi kaimynai žinojo apie gaisrą. Gal nauji kaimynai gali pasakyti, kad tik tris metus buvo prižiūrėta, o senesni matė daugiau. Mama net nežinojo, kad nebuvo registruota. Negali pasakyti ar yra pamatai. Su broliu tvarkosi ir jis atsakingas už tai. Palikimą abu tvarkėsi. Po mirties dalį palikimo priėmė mama, tai buvo asmeniai daiktai. Visi kartu gyveno bute kai mirė močiutė. Mama visą laiką prižiūrėjo žemę. Brolis padėjo mamai tvarkytis. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas.

10Suinteresuotas asmuo V. G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisras buvo žiemos laike. Mama gyveno tame name. Nuosavybės teisė buvo mamos. Mama mirė 86 metų, padėjo palaiduoti. Sesuo prižiūrėjo mamą. Buvo mamos asmeninių daiktų. Viso buvo 3 vaikai. B. J. Š. miręs. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas.

11Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad mama turėjo žemę ( - ) gatvėje. Ten gyveno jos močiutė, mama. Namas sudegė, datos neprisimena. Nepamena kiek jai buvo metų. Namas sudegė kai močiutė buvo gyva. Dabar ten lankosi mama, ji ten tvarkosi. Mama tvarkė aplinką, žemę, sodino žemėje. Pamatai buvo, matė juos kai ten lankėsi. Toje vietoje lankėsi prieš pusę metų. Ten yra išlikęs tik daržas. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas.

12Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Atsižvelgiant, kad suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie procesą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

13Civilinė byla nutrauktina

14 Dėl pastato, žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

15Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d., t. y. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 priėmimo dienos, iki mirties (1988 m. gruodžio 6 d.) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m2 žemės sklypą, adresu ( - ).

16Nagrinėjamos bylos, apklaustų pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų parodymais bei prijungtų Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2YT-6457-837/2016 ir 2YT-2244-488/2017 duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. B. yra A. Š. dukra (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 5). A. Š. mirė ( - ) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 8). Po jos mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 9). Iš Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 426 matyti, jog šiuo sprendimu A. Š. pripažinta nuosavybės teisė į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą bei valdymo teisė į 724 m2 žemės sklypą, adresu ( - ) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 6-7). Archyvinės bylos Nr. 35/72007 (namų valdos techninės apskaitos bylą kadastro duomenų dalies 1 lape 1991 m. liepos 24 d. yra uždėtas spaudas, kad šis gyvenamas namas yra sudegęs (b. l. 134).

172016 m. birželio 15 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių su prašymu išduoti sutikimą įregistruoti pastatą, esantį ( - ) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 70). Šis prašymas buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog šis valstybinės žemės sklypas nėra nustatyta tvarka suformuotas, nėra gautas leidimas jame statyti statinius, todėl nėra pagrindo išduoti A. B. 2016 m. jame savavališkai pastatyto ūkinio pastato (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 71). 2016 m. liepos 12 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, prašydama sudaryti minėto valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį arba jį parduoti, šį sklypą suformuoti namų valdai ir parengti jo kadastrinius matavimus, panaikinti šios institucijos priimtus sprendimus (jei tokie yra) pagal trečiųjų asmenų prašymus dėl teisių į šį žemės sklypą, leisti šiame sklype atstatyti toje pačioje vietoje iš dalies sunykusias asmenine nuosavybe pripažintų statinių dalis (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 72). Šis G. B. prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ar išnuomojami vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - nutarimas), nuostatomis. Asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, taip pat suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) mokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Nurodoma, kad prašomas parduoti žemės sklypas nėra suformuotas, jame nėra nuosavybės teise registruotinų statinių, taip pat nėra sumokėtų įmokų už žemės sklypo išpirkimą, todėl nėra teisinio pagrindo ne aukciono tvarka parduoti ar išnuomoti pareiškėjos pageidaujamą įteisinti žemės sklypą (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l.73-74).

18CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

19Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į savivaldybę, nacionalinę žemės tarnybą su prašymais išduoti sutikimą įregistruoti pastatą, motinos valdytą gyvenamąjį namą, sudaryti minėto valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį arba jį parduoti, šį sklypą suformuoti namų valdai ir parengti jo kadastrinius matavimus, tačiau tokie jos prašymai nebuvo patenkinti, o pareiškėjos nebuvo skundžiami. Tačiau šiuo atveju matyti ir tai, kad yra suformuota ir teismo prie nagrinėtų bylų buvo prijungtos iš Registrų centro gautos namų valdos techninės apskaitos bylos kopijos bei originalas. Pareiškėja, įgyvendindama savo teises bei turėdama pastato nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, turėjo galimybę pateikti prašymą Valstybės įmonei Registrų centrui, kuriam atsisakius įregistruoti pastatus, ji galėjo skųsti šį atsisakymą. Duomenų apie šios teisės įgyvendinimą teismui nebuvo pateikta. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji pasinaudojo teise kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatyta tvarka. Tokia teisė jai buvo paaiškinta ir Panevėžio apylinkės teismo 2006-10-16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6066-223/2006 (b.l.11).

20Kasacinio teismo praktikoje aptarta, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus objektui (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d. iki mirties (( - )) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m2 žemės sklypą, ( - ). Nors pareiškime pareiškėja nenurodė juridinio fakto nustatymo tikslo, bet iš jos bei atstovo paaiškinimų pareiškėja sprendžiama, kad ketina kreiptis į Registrų centrą, siekiant įregistruoti nuosavybės teise į sudegusio namo pamatus, į savivaldybę, Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei gauti leidimą įteisinti motinos vardu nuosavybės teisę į žemės sklypą, tokiu būdu be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą, ant kurio, anot pareiškėjos, randasi motinos valdyto namo pamatai. Tačiau pareiškėja minėtą leidimą gali gauti tik tada, kai statinys (pamatai) ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti išlikusius pamatus kaip nekilnojamojo turto objektą, pareiškėja turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui statinio kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų pakankamai duomenų, kad išlikę pamatai galėtų būti pripažinti nekilnojamojo turto objektu. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėja įgytų teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, jeigu jame esantys pamatai ir nuosavybės teisė į juos būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai būtų padarytą tik įrodžius, jog minėti pamatai yra nekilnojamojo turto objektas, t. y. statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju pagal pačios pareiškėjos, liudytojų parodymus, gyvenamasis namas sudegė apytiksliai 1983 metais. Pati pareiškėja tvirtina, kad liko sudegusio namo pamatai. Tačiau šio teiginio nepagrindžia joks šios bylos ar prijungtų civilinių bylų rašytinis įrodymas, o apklaustos liudytojos Z. J., K. A., L. V. nurodė, kad sudegus namui nieko neliko, tik apdegę rąstai, laužynas, rastų krūva, kurias tvarkė pareiškėja, padėjo sūnus. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą teisės normų, susijusių su pareiškėjos siekiama įgyti nuosavybės teise, išaiškinimą, darytina išvada, kad minėti teisės aktai pareiškėjos prašomam nustatyti faktui nesuteikia juridinės reikšmės.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004, Vilniaus apygardos teismo 2012-09-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1454-553/2012).

22Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d., iki mirties (( - )) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą, ( - ), kuriam sudegus iki A. Š. mirties apie 1983 m. gegužės mėnesį, liko jo pamatai, gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Byloje nebuvo nustatyta, kad egzistuoja valstybės institucijos dokumentas (pavyzdžiui, pažyma), patvirtinantis, kad šiuo metu tam tikroje vietoje esantys pamatai yra prieš kažkurį laiką sudegusio namo pamatai, kadangi kaip minėta ši faktinė aplinkybė yra įrodomoji. Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjos siekiamoms įgyti teisėms. Akivaizdu ir tai, kad savavališkai pastatytas nekilnojamasis daiktas (medžio karkaso pagalbinis sandėlis, kurio pamatai neįgilinti, iš lauko akmenų, kaip tai nustatyta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017-06-12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. I-298-279/2017, b.l.35-39)) negali būti įrašytas į nekilnojamojo turto registrą bei negali būti registruojamos nuosavybės teisės į šį daiktą, todėl negali būti sudaryta žemės sklypo, esančio po šiuo objektu, pirkimo – pardavimo sutartis. Remiantis tuo, darytina išvada, kad teismo sprendimas, kuriuo galimai būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teise faktas), nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nuo prašomo fakto nustatymo nepriklausys pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, toks teismo sprendimas niekur negalės būti panaudotas, siekiant atkurti nuosavybę į gyvenamąjį namą. Todėl nagrinėjama civilinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos 293 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis, 445 straipsnis).

23Dėl palikimo priėmimo

24

25Kartu su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo buvo pareikštas ir reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog G. B. priėmė 1988 metų gruodžio 6 dieną mirusios A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m2 ploto žemės sklypo, esančio adresu ( - ), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šias turtines teises. Minėtas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina valdė gyvenamąjį namą, todėl - nenustačius pirmojo fakto, palikimo priėmimo fakto nustatymas taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių. Ši išvada darytina remiantis tokiais motyvais.

26Sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Pareiškėjos motina mirė ( - ) (civilinės bylos Nr. 2-6457-837/2008, b.l. 8) Tuo laikotarpiu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso redakcija, kurio 587 straipsnio 2 dalis numato, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokie veiksmai gali būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju tai būtų iki 1989-06-07. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Nors aukštesniųjų teismų yra išaiškinta, kad teismas nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, t.y. palikimo sudėties, tačiau šiuo atveju pareiškėja pareiškime nurodė konkretų palikimo objektą, į kurį, patenkinus jos pareiškimą, pereitų mirusiosios teisės jos įpėdiniams.

27Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teisė jo mirties momentu visuma. Taigi tinkamas paveldėjimo objekto identifikavimas yra labai svarbus, siekiant tinkamai nustatyti ar kyla paveldėjimo teisinis santykis, kokia apimtimi vyksta teisių ir pareigų perėjimas ir kas yra šio santykio šalys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008, Nr. 3K-3-11/2009).

28Šiuo atveju pareiškėja G. B. teigė, kad ji po motinos mirties tvarkė dokumentus, prižiūrėjo daržą, lankydavosi žemės sklype, kuriame mama gyveno. Apklausti liudytojai taip pat patvirtino pareiškėjos lankymosi tame sklype faktą. Tačiau iš esmės tiek pareiškėja, tiek apklausti asmenys labiau liudijo pareiškėjos, jos motinos gyvenimo aplinkybes jai dar gyvai esant, bet negalėjo nurodyti konkrečių įrodomųjų aktyvių pareiškėjos veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. Š. palikimo priėmimą per 6 mėnesius po jos motinos mirties.

29Tačiau teismas sprendžia ir tai, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo aktyviais veiksmais, kadangi nebuvo pačio palikimo objekto, nekilnojamasis turtas neegzistavo, duomenų, jog pareiškėjos motina, po gaisro ar pati pareiškėja motinos vardu dar iki jos mirties siekė atkurti nuosavybės teises, nėra. Nors pagal Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimą A. Š. pripažinta naudojimo teisė į 724 m2 žemės sklypą, kurio dabartinis adresas - ( - ) (b.l.72), priklausantį valstybei, tačiau nebuvo mokami jokie mokesčiai. Tokių duomenų nebuvo pateikta.

30Be to, matyti ir tai, kad pareiškėja nėra nuosekli savo paaiškinimuose ir teiginiuose kitos sudėties teismui. 2016 m. liepos 21 d. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti A. Š. palikimą – minėto valstybinio žemės sklypo naudojimo teisę. 2016-09-28 d. nutartimi pareiškimas buvo atmestas, o ši nutartis apskųsta apeliacine tvarka palikta nepakeista, įsiteisėjusi. G. B. teismui nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie šio žemės sklypo naudojimo teisę, todėl pareiškėja dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per įstatymo nurodytą terminą nesikreipė. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad kritiškai vertintina aplinkybė apie nežinojimą paveldėti žemės sklypo naudojimo teisę ir apie tai sužinojus tik 2015 m., gavus iš VĮ „Registrų centras“ A. Š. namų valdos techninės apskaitos bylą, nes dar 2006 m. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. 2006 m. teismui pateiktame pareiškime buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. tėvai nuosavybės teise turėjo šešis arus žemės sklypą, esantį dabartiniu adresu ( - ). ir prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. 2006-10-16 nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau jų nepašalino ir pakartotinai, nedelsiant į teismą nesukreipė, o pareiškimą nagrinėjamoje byloje pateikė praėjus dar beveik 10 metų (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 2S-46-278/2017). Taigi pareiškimas buvo atmestas, nes pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti. Todėl šioje civilinėje byloje, tokiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) paneigiami pareiškėjos paaiškinimai, jog ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus per 6 mėnesius po palikėjos mirties (b.l.8-10) (civilinė byla Nr. 2YT-6457-837/2016, b. l. 103-105, 126-129). Vertintina ir tai, kad 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjos sūnus A. B. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktą, kad jis priėmė mirusios A. Š. palikimą, t. y. minėto žemės sklypo naudojimo teisę, po palikėjos mirties ją faktiškai realizuodamas, valdydamas ir naudodamas šią turtinę teisę. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog nuo 1988 m. iki 1990 m. pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą armijoje (civilinė byla 2YT-2244-488/2017, b. l. 147-149). Tai, taip pat rodo pareiškėjos paaiškinimų nenuoseklumą, kadangi tokioje byloje prašymas galėjo būti pateikiamas iš karto abiejų pareiškėjų, kurie manė atlikę aktyvius veiksmus po palikėjos mirties.

31Atsižvelgiant į nurodytus teismo motyvus bei į tai, kad nuo prašomų pareiškėjos faktų nustatymo nepriklausys pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nagrinėjama civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

32Bylą nutraukus, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 50 Eur, kuris buvo sumokėtas 2017-08-23 AB Lietuvos pašte (b.l. 2).

33Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 28 Eur valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87, 92, 94, 96, 290, 291, 293 straipsnio 1 punktu, 443,444 str., 445 str.,

Nutarė

35Nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-618-1026/2018 pagal pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

36Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai G. B., a.k. ( - ) žyminį mokestį – 50 Eur (penkiasdešimt eurų), sumokėtą 2017-08-23 AB Lietuvos pašte.

37Priteisti valstybei iš pareiškėjos G. B., a.k. ( - ) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) bei pateikti teismui tai patvirtinantys duomenys.

38Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti Valstybinės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui archyvinės bylos 35/72007 originalą (namų valdos techninės apskaitos bylą).

39Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. patikslintu pareiškimu pareiškėja prašo pripažinti juridinę reikšmę... 5. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Registrų centras... 6. Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovas į teismo posėdį... 7. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos... 8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 9. Suinteresuotas asmuo I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2006 m. padėjo... 10. Suinteresuotas asmuo V. G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisras buvo... 11. Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad mama turėjo... 12. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos... 13. Civilinė byla nutrauktina... 14. Dėl pastato, žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo... 15. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę... 16. Nagrinėjamos bylos, apklaustų pareiškėjos, suinteresuotų asmenų,... 17. 2016 m. birželio 15 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės... 18. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas... 19. Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į... 20. Kasacinio teismo praktikoje aptarta, jog pastato valdymo nuosavybės teise... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad... 22. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7... 23. Dėl palikimo priėmimo... 24. ... 25. Kartu su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo... 26. Sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto... 27. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio asmens turto, turtinių... 28. Šiuo atveju pareiškėja G. B. teigė, kad ji po motinos mirties tvarkė... 29. Tačiau teismas sprendžia ir tai, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti... 30. Be to, matyti ir tai, kad pareiškėja nėra nuosekli savo paaiškinimuose ir... 31. Atsižvelgiant į nurodytus teismo motyvus bei į tai, kad nuo prašomų... 32. Bylą nutraukus, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 4... 33. Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87, 92, 94, 96, 290, 291, 293... 35. Nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-618-1026/2018 pagal pareiškėjos G. B.... 36. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos... 37. Priteisti valstybei iš pareiškėjos G. B., a.k. ( - ) teismo procesinių... 38. Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti Valstybinės įmonės Registrų centro... 39. Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama...