Byla 1A-370/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. O. nuteistas pagal BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Svajūno Knizlerio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei R. K., gynėjams Danguolei Žilinskienei, G. A. Peredniui, nuteistajam E. O., specialistui L. B.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. O. nuteistas pagal BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

316-o kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ,,( - )“, 26 vnt. 16-o kalibro šovinių bei 27 vnt. 12-o kalibro šovinių, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui. 12-o kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ,,( - )“ be identifikavimo numerių, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, konfiskuotas ir perduotas Ginklų fondui sunaikinimui.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5E. O. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

62011 m. spalio mėnesį (tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) Varėnos rajone E. O. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 12-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ,,( - )“, neturintį identifikacinio numerio, 16-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ,,( - )“, kurio numeris ( - ), 27 vnt. fabrikinės gamybos 12-o kalibro šovinius bei 26 vnt. 16-o kalibro šovinius ir automobiliu pargabeno juos į R. G. priklausantį garažą, esantį garažų bendrijoje ( - ), kuriame laikė iki 2011 m. lapkričio 28 d. 9 val. 40 min, kol kratos metu nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

7Nuteistasis E. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis iš dalies nepagrįstas ir neteisingas, nes teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka bausmės tikslų. Sutinka, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, tačiau nesutinka, kad 53 vnt. šaudmenų yra didelis kiekis. Teismas neteisingai, remdamasis tik vienintele Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, konstatavo, kad toks kiekis šovinių teismų praktikoje vertinamas kaip didelis kiekis. Pažymi, kad šiuo klausimu nėra vienodos teismų praktikos, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-86/2010 asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už 73 vnt. šaudmenų įgijimą ir laikymą pagal BK 253 str. 1 d., o ne pagal 2 d. Be to, įsigydamas medžioklinius šautuvus jis nepažiūrėjo, kiek tuose maišuose , kuriuose jie buvo įdėti, buvo šaudmenų, jų niekada neskaičiavo, niekada niekam nenaudojo nei ginklų, nei šaudmenų, todėl nežinojo jų kiekio. Teismo argumentas, kad be šaudmenų jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė dar ir du šaunamuosius ginklus, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 2 d., yra nepagrįstas. BK 253 str. 2 d. dispozicijoje nurodyta, kad nusikalstama veika dėl šaunamųjų ginklų neteisėto disponavimo būtų kvalifikuota pagal šio straipsnio 2 d., reikalinga pagaminti, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ar realizuoti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, o jis įgijo ir laikė tik du. Todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.

8Teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdaus prisipažinimo, nes tik jam prisipažinus ir atvedus policijos pareigūnus į nuomojamą garažą buvo rasti medžiokliniai šautuvai ir šaudmenys bei nustatytos visos su tuo susijusios bylos aplinkybės. Taigi jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, bet ir pats pranešė policijos pareigūnams apie nuomojamame garaže laikomus medžioklinius šautuvus ir šaudmenis. Nesutinka ir su teismo išvada, kad jo parodymai dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo nenuoširdūs. Jis visuomet norėjo būti medžiotoju, netgi 2011 m. kovo mėnesį išklausė medžiotojų mokymo kursus, dar gyvendamas Skuodo rajone keletą metų buvo medžiotojų būrelio varovu, todėl tikrai tikėdamasis tapti medžiotoju bei tikslu legalizuoti įsigyjamus medžioklinius šautuvus, Varėnos rajone juos ir įsigijo. Kitokių neteisėtų tikslų neturėjo, kad vienas iš šautuvų neturi identifikacinių numerių, nežinojo, nes ginklų įdėmiai neapžiūrinėjo.

9Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka bausmės paskirties. Teismas tinkamai neįvertino jį charakterizuojančių duomenų: anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus, moka banko įstaigoms kreditus, sutuoktinė dėl neįgalumo nuo vaikystės negali dirbti pilnos darbo dienos, gali dirbti tik lengvus darbus, todėl jos gaunamos pajamos mažos, neturi savo būsto, todėl tenka nuomotis, o tai kainuoja nemažus pinigus. Taigi jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, labai nukentėtų jo šeimos interesai, nes netekę šeimos maitintojo žmona ir du vaikai netektų pragyvenimo šaltinio bei greičiausiai netektų netgi nuomojamo būsto. Mano, kad nurodytos aplinkybės yra tikrai išimtinės, todėl turi būti taikytas ir BK 62 str., nes tai neprieštarautų teismų praktikai (LAT 2009-03-17 nutartis 2K-133/2009). Po nusikaltimo padarymo jis nepadarė kitų teisei priešingų veiksmų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti nusikalstamas veikas, paveiks, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat nėra jokio objektyvais pagrindo išvadai, kad laisvės atėmimo bausmė yra tinkama adekvačiai jį nubausti (BK 41 str. 1 d. 2 p.). Priešingai, tik paskyrus kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, būtų įgyvendintas teisingumas, nes bausmės tikslai būtų pasiekti proporcingomis priemonėmis. Nors jis ir anksčiau darė tokio pobūdžio veikas, už kurias teistumas išnykęs, tačiau nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų pagrindas jį izoliuoti, ateityje naujų nusikaltimų nedarys, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas paskiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t.y. vadovaujantis BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. arba 62 str. neskirti laisvės atėmimo bausmės, remtis Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimu. Taigi teismo sprendimas neskirti jam švelnesnės bausmės neatitinka įstatymo nuostatų ir bylos medžiagos, todėl skiriant jam bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Prašo nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 253 str. 2 d. į BK 253 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. arba 62 str., skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

10Teismo posėdyje nuteistasis E. O. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo E. O. apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

12Kad E. O., neturėdamas leidimo, nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tai paties nuteistojo E. O. ir liudytojos R. G. parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada ir kiti nuosprendyje išdėstyti bei įvertinti įrodymai. Nuteistojo kaltę patvirtina ir apeliacinio teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai: papildomai apklaustų nuteistojo E. O. ir liudytojos R. G., taip pat liudytoju apklausto policijos pareigūno G. G. parodymai bei specialisto L. B. paaiškinimai. Nuteistasis E. O. visų jo apklausų metu pats parodė, kad 2011 m. spalio mėn. Varėnos rajone pas nepažįstamą asmenį tikrai nusipirko du lygiavamzdžius šautuvus ir šiais ginklais skirtus šaudyti šovinius, šiuos ginklus ir šaudmenis automobiliu pargabeno į Klaipėdą ir juos laikė išsinuomotame R. G. priklausančiame garaže, kol 2011 m. lapkričio 28 d. tame garaže kratos metu ginklus ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai. Savo parodymus E. O. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, jo kaltę patvirtina ir jau paminėti kiti išnagrinėti įrodymai. Nuteistasis pripažįsta, kad leidimo įsigyti ar kitaip disponuoti šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis jis neturėjo, tai patvirtina ir prie bylos pridėta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pažyma.

13Visuma išnagrinėtų ir aptartų įrodymų neabejotinai patvirtina E. O. kaltę dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, šioje dalyje teismo išvados atitinka bylos aplinkybes ir šios nuosprendžio dalies savo skunde visiškai neginčija pats apeliantas. Nuteistasis nesutinka tik su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 253 str. 2 d. ir prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 253 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas.

14Byloje nustatyta, kad E. O. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė du šaunamuosius ginklus – medžioklinius šautuvus „( - )“ ir „Iž-58“, taip pat šiais šautuvais skirtus šaudyti šaudmenis: fabrikinės gamybos 27 vnt. 12-o kalibro šovinius bei 26 vnt. 16-o kalibro šovinius. Tokiu būdu jis neteisėtai disponavo 2 šaunamaisiais ginklais ir 53 vnt. šaudmenų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusipirkęs šautuvus ir šaudmenis, maišuose esančių šovinių neapžiūrinėjo ir jų neskaičiavo. Taigi nors skunde apie tai tiesiogiai ir nenurodo, apeliantas faktiškai neigia, kad jam buvo žinomas tikslus šovinių, kuriais jis disponavo, kiekis. Tokius apelianto skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto argumentai, jog jis tariamai nežinojo, kokį kiekį šovinių jis pirko iš jo nurodomo nepažįstamo asmens, jau patys savaime yra visiškai neįtikinantys. Taip pat neįtikinantys ir E. O. argumentai apie tai, kad jis nei apžiūrėjo, nei suskaičiavo neteisėtai įgytus šovinius per visą pakankamai ilgą laiką, kol kratos metu ginklus ir šaudmenis surado policijos pareigūnai. Be to, iš kratos protokolo matosi, kad E. O. išsinuomotame garaže šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo surasti ne viename maiše. Medžiokliniai šautuvai „( - )“ ir „Iž-58“ rasti atskirai susukti į medžiagos gabalus. 10 šovinių rasti matomoje ant šautuvo „Iž-58“ buožės pritvirtintoje dėtuvėje. Kiti šoviniai rasti šalia šautuvų plastikiniame maišelyje. Be to, ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis parodė, kad visi garaže kratos metu surasti ir paimti ginklai ir šaudmenys priklauso jam. Kolegijos nuomone, visi šie įrodymai patvirtina, kad E. O. žinojo ne tik šaunamųjų ginklų, bet ir šaudmenų tikslų skaičių, neteisėtai disponuodamas šiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Taigi nuteistojo tiesioginė tyčia buvo nukreipta į neteisėtą disponavimą tokiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekiu, koks ir buvo surastas garaže.

15Nepaisant to, kvalifikavęs E. O. nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 2 d., kolegijos nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 253 str. 2 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad 53 vnt. šovinių teismų praktikoje laikomi dideliu šaudmenų kiekiu ir paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011. Be to, teismas atsižvelgė dar ir į tai, kad E. O. neteisėtai disponavo ne tik šaudmenimis, bet ir dviem šaunamaisiais ginklais, todėl nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 253 str. 2 d.

16Kolegijos nuomone, tokie E. O. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai yra nepagrįsti, be to, jie prieštarauja ir tai pačiai galiojančiai teisminei praktikai.

17Iš BK 253 str. 2 d. dispozicijos matosi, kad šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu ne mažiau kaip tijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Tai reiškia, kad pagal BK 253 str. 2 d. veika gali būti kvalifikuota tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, tuo atveju, kai neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, arba tuo atveju, kai neteisėtai disponavo ir ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, ir dideliu kiekiu šaudmenų. Didelis kiekis šaudmenų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į nusikaltimo dalyko kiekį ir kitas aplinkybes. Tačiau jeigu pagal bylos aplinkybes vien tik šaudmenų kiekį pripažinti dideliu nėra pagrindo, neteisėtas disponavimas dar ir mažesniu skaičiumi negu trimis šaunamaisiais ginklais padarant tą pačią nusikalstamą veiką, negali būti kvalifikuojamas pagal BK 253 str. 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio motyvas, kad E. O. neteisėtai disponavo ne tik 53 vnt. šaudmenų, bet dar ir dviem šaunamaisiais ginklais, o todėl ši veika kvalifikuojama pagal BK 253 str. 2 d., yra nepagrįstas. Šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

18Kita vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dideliu kiekiu pripažinęs ir 53 vnt. šaudmenų. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad šios išvadas teismas išsamiau nemotyvavo, o tik pažymėjo, kad vadovaujasi galiojančia teismine praktika ir jau paminėta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011.

19Iš šios nutarties matosi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. J. išteisintas pagal BK 253 str. 2 d. ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. T. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 2 d. už tai, kad savo bute neteisėtai laikė 7,62 mm kalibro šaunamąjį automatinį ginklą – automatą AKM ir didelį kiekį – 48 vnt. 7,62 mm kalibro bei 12 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Nustatė, kad T.J. neteisėtai laikė tik 6 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių, tačiau kitos nuosprendžio dalies nepakeitė bei padarė išvadą, kad ir likusių neteisėtai laikytų šaudmenų (54 vnt. šovinių) kiekis yra didelis, o nusikalstama veika pagal BK 253 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Tuo tarpu nuteistasis E. O., prašydamas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 253 str. 1 d., remiasi kita kasacine nutartimi kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2010. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad kasacinėje nutartyje dėl BK 253 str. taikymo nebuvo pasisakyta, tačiau pirmosios instancijos teismo ir jį pakeitusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiais šioje byloje V.Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad tarnybiniame kabinete esančiame seife neteisėtai laikė 73 šovinius.

20Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kad pirmuoju atveju kaltininkas už neteisėtą disponavimą 54 vnt. šaudmenų buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 2 d., o antruoju atveju kaltininko, neteisėtai disponavusio didesniu, t. y. 73 vnt. šaudmenų kiekiu, nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.

21Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo E. O. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teisėjų kolegija irgi vadovaujasi galiojančia teismine praktika, tačiau remiasi ne jau paminėtomis, o vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. spalio 30 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, nes šioje nutartyje ir apibendrinta teisminė praktika taikant BK 253 str., ir išdėstytos pagrindinės aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti teismai spręsdami nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimus. Baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimta ši kasacinė nutartis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais P.V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 2 d. už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje įrengtame seife neteisėtai, neturėdamas tam leidimo laikė didelį kiekį, t. y. 100 vnt. šaudmenų. Kasacine nutartimi Nr. 2K-P-178/2012 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai buvo pakeisti ir P.S. nusikalstama veika iš BK 253 str. 2 d. buvo perkvalifikuota į BK 253 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje nurodė, kad nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį.

22Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu.

23BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, o 2 dalyje - sunkūs nusikaltimai. Taigi neteisėtai laikomų šaudmenų kiekis lemia veikos priskyrimą vienai ar kitai nusikaltimų grupei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį (šešeri metai laisvės atėmimo) - neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu šaudmenų pagal pavojingumą prilygsta ar net laikomas pavojingesniu už tokias veikas kaip plėšimas (BK 180 straipsnio 1-3 dalys), turto prievartavimas (BK 181 straipsnio 1-3 dalys), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (BK 251 straipsnio 2 dalis) ir kt.

24Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

25Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija" (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

26Atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, kaip ir kitose bylose (dėl kitų nusikaltimų padarymo), kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio požymį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2012), turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška.

27Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos laikytinos tam tikru orientyru aiškinantis didelio kiekio požymį. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi; fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių; vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348) šovinių skaičius padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, o šiuo metu šovinių kiekis apskritai neribojamas.

28Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika. Į pasikeitusį ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinį reguliavimą atsižvelgtina ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 straipsnį.

29Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo,, kad byloje nenustatyta jokių požymių, jog nuteistasis šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei; šovinių įsigijimo aplinkybių ir įsigijimo tikslų nenustatymas niekaip negali būti vertinamas nuteistojo nenaudai. Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų, tačiau pas nuteistąjį rastos dvi dėžutės gamyklinės gamybos supakuotų šovinių. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad nuteistojo P.S. veikos - 100 šovinių laikymo- teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis P.S., laikydamas 100 šovinių, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

30Iš kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012 labai plačiai ir išsamiai išdėstytų nuteistojo P.S. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo motyvų matosi, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 1 arba 2 dalį, būtina atkreipti dėmesį į kai kurias esmines aplinkybes. Pirmiausia, šioje nutartyje išaiškinta, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 str. 2 d. numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu jau negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 str. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 d., atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu. Nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 253 str. 2 d. būtina nustatyti, kad ta veika kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Be to, atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška.

31Būtent į visas šias aplinkybes kolegija atsižvelgia ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo E. O. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė du lygiavamzdžius medžioklinius šautuvus ir iš viso 53 vnt. šiais šautuvais skirtų šaudyti šovinių. Pagal BK 253 str. 2 d. jo nusikalstamą veiką teismas kvalifikavo pripažinęs 53 vnt. šaudmenų kiekį dideliu. Tačiau šis šaudmenų kiekis (53 vnt.) ženkliai mažesnis už tą kiekį, dėl kurio jau paminėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012 kaltininko nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 253 str. 1 d. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad ir 27 vnt. 12-o kalibro šovinių, ir 26 vnt. 16-o kalibro šovinių buvo fabrikinės gamybos medžiokliniai šoviniai, priskiriami šaudmenims, skirtiems ,,B“ ir ,,C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šoviniais, kuriais neteisėtai disponavo nuteistasis, buvo galima šaudyti būtent iš neteisėtai laikytų lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Tai patvirtina ne tik byloje esanti specialisto išvada Nr. 922, bet ir teisme apklausto šią išvadą pateikusio specialisto L. B. paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas L. B. paaiškino, kad jam tirti pateikti šoviniai yra medžiokliniai šoviniai, priskiriami tai kategorijai, kuriai priskiriami šautuvai, kuriais jie skirti šaudyti. Patys šaunamieji ginklai pagal pavojingumą skirstomi į A, B, C ir D kategorijas. Pavojingiausi yra ginklai, priskiriami A kategorijai, tai kariniai, automatiniai ginklai ir pan. Tuo tarpu jo tirti du kratos metu paimti lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai priskiriami ,,C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Nors vienas iš šių šautuvų neturi identifikacinių numerių, specialisto išvadoje jis buvo pavadintas draudžiamu, tačiau tai nekeičia šio šaunamojo ginklo ,,C“ kategorijos. Specialistas taip pat negalėjo atmesti galimybės, kad asmuo, neturintis specialių žinių, galėjo ir nepastebėti, kad vienas iš medžioklinių šautuvų neturėjo identifikacinių numerių. Šie specialisto paaiškinimai nepaneigia, o net labiau patvirtina nuteistojo E. O. aiškinimus, kad neteisėtai įgytų šautuvų jis detaliai neapžiūrinėjo ir identifikacinių numerių ant vieno iš tų šautuvų nebuvimo jis nepastebėjo. Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į specialisto išvados dalį ir specialisto E. B. paaiškinimus apie tai, kad tirti pateikti lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai ir jais šaudyti skirti šoviniai priskiriami netgi tai pačiai ,,C“ kategorijai, kaip ir kratos E. O. namuose metu rastas 9 mm kalibro dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Tai pačiai kategorijai (,,C“) priskirimai ir 9 mm kalibro dujiniai šoviniai. Aptartos aplinkybės, o ypač šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, dėl disponavimo kuriais nuteistas E. O., priskyrimas tai pačiai šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kategorijai, kaip ir dujinis pistoletas bei dujiniai šoviniai, dėl kurių E. O. iš viso nebuvo kaltinamas, kolegijos nuomone, parodo mažesnį nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tokia pati išvada daroma įvertinus ir kitas šios bylos aplinkybes. Nuteistasis visų apklausų metu vienodai parodė, kad ,,serga medžioklės ir žvejybos liga“, medžioklinius šautuvus ir šaudmenis įsigijo neturėdamas tikslo juos neteisėtai panaudoti, o tikėjosi juos legalizuoti baigęs medžiotojų mokymo kursus. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos pažymos (2 t., 5 b. l.) matosi, kad E. O. 2011 m. kovo mėn. tikrai išklausė medžiotojų mokymo kursus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriuje, tačiau laikyti egzaminų negalėjo, o kursų baigimo pažymėjimas jam nebuvo išduotas dėl buvusio teistumo. Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis E. O. būtų ketinęs parduoti ar kitaip realizuoti kitiems asmenims, nėra duomenų, kad jis pats iš tų ginklų būtų šaudęs ar leidęs tais ginklais pasinaudoti kitiems asmenims. E. O. nuteistas tik už tai, kad šaunamuosius ginklus ir šaudmenis neteisėtai įgijo, parsigabeno juos į Klaipėdą, o po to juos neteisėtai laikė išsinuomotame garaže. Įvertinus šių aplinkybių visumą kolegija daro išvadą, kad šaudmenų, kuriais neteisėtai disponavo nuteistasis, kiekis negali būti laikomas dideliu. Net ir įvertinant tai, kad kartu su 53 vnt. šaudmenų, nuteistasis neteisėtai disponavo dar ir dviem lygiavamzdžiais medžiokliniais šautuvais, ši jo nusikalstama veika nekėlė visuomenės saugumui tokio pavojaus, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Taip pat daroma išvada, kad nuteistojo nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas pagal BK 253 str. 2 d. kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 4 iki 8 metų, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo ir teisingumo vykdymo tik teisme principų. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistojo E. O. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 253 str. 2 d. į BK 253 str. 1 d.

32Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos neteisingos ir per griežtos bausmės yra pagrįsti tik iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nei E. O. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistojo prisipažinimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes nuteistasis prisipažino verčiamas aplinkybių, t. y. radus jo laikytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Be to, jo parodymai dėl šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įsigijimo aplinkybių taip pat nėra nuoširdūs. Ši paskutinė teismo išvada, kolegijos nuomonė, yra nepagrįsta ir jos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismui galbūt ir galėjo kilti abejonių, ar šautuvus bei šovinius E. O. tikrai įgijo jo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nusiperkant iš visai nepažįstamo asmens Varėnos rajone. Kita vertus pats teismas ne tik nepaneigė šių nuteistojo parodymų, o faktiškai jais patikėjo, nes būtent tokias neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo aplinkybes išdėstė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nepaisant to, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas nepripažino pagrįstai. Apeliaciniame skunde nuteistasis jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašo pripažinti tai, kad jis geranoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi ir pats pranešė apie šią veiką policijos pareigūnams. Skunde apeliantas nurodo, kad jis pats policijos pareigūnams papasakojo apie išsinuomotą garažą, nuvedė juos ten ir kad be jo pagalbos pareigūnai ginklų ir šaudmenų iš viso nebūtų suradę.

33Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktoje bylos medžiagoje ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir nuteistojo bei liudytojų apklausų metu šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos. Todėl jos buvo patikrintos atlikus įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. O. parodė, kad dar prieš keletą dienų iki kratos jo išsinuomotame garaže jį, vairuojantį automobilį, atsitiktinai sustabdė policija, rado jo automobilyje medžioklinį prožektorių ir liepė po kelių dienų atvykti į policiją. Nuvykus į PK, jo paklausė, ar jis turi garažą. Jis atsakė, kad turi, pats savo iniciatyva papasakojo, kad laiko tame garaže šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kartu su pareigūnais nuvažiavo prie to garažo, o pareigūnai ginklus ir šovinius garaže paėmė jo akivaizdoje ir jam dalyvaujant. Tą pačią dieną su pareigūnais dar kartą važiavo į tą patį garažą ir jis dalyvavo jo parodymų patikrinimo vietoje. Nuteistasis dar parodė, kad garažo savininkė R. G. to garažo raktų iš viso neturėjo, garažas buvo atrakintas jo turėtais raktais, o R. G. į garažą atvyko, kai jis pats jai paskambino telefonu. Šiuos papildomai apklausto E. O. parodymus paneigė kiti papildomi išnagrinėti įrodymai. Apklaustas liudytoju policijos tyrėjas G. G. parodė, kad E. O. nurodomos ginklų ir šaudmenų suradimo aplinkybės neteisingos. Liudytojas parodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. O. buvo atskirtas iš kitos bylos, pradėtos tiriant pareiškimą dėl anksčiau padaryto plėšimo, kurio metu buvo pagrobtas medžioklinis šautuvas ,,Toz“. Jis turėjo operatyvinės informacijos, kad tas ginklas gali būti laikomas E. O. išsinuomotame garaže. 2011 m. lapkričio 28 d. atvykusio į policiją pagal šaukimą E. O. jis paklausė, ar šis turi ginklų. E. O. tai neigė, todėl buvo sulaikytas kelioms valandoms, o jis pats tuo metu su kitu pareigūnu nuvyko prie garažo, kuriame galėjo būti laikomi ginklai ir šaudmenys. Prieš tai buvo nustatyta to garažo savininkė R. G., kuri dalyvavo garaže atliekant kratą. Tos kratos metu garaže buvo surasti du medžiokliniai šautuvai ir šoviniai. Juos atvežus į PK ir parodžius E. O., šis tik tada prisipažino, kad ginklai ir šaudmenys priklauso jam. Pats E. O. kratos metu nedalyvavo. Papildomai apklausta liudytoja R. G. parodė, kad E. O. yra jos brolio draugas ir ji jam kelis metus nuomojo garažą. 2011 m. lapkričio 28 d. ryte jai paskambino policijos pareigūnai, paklausė, ar ji turi garažą, ar jį kam nors nuomoja ir pasiūlė pasižiūrėti, kas tame garaže laikoma. Kartu su dviem policijos pareigūnais ji nuvyko prie savo garažo, pati savo turėtais raktais jį atrakino, o pareigūnai jos garaže padarė kratą. Spintoje, kurioje savo daiktus laikė E. O., pareigūnai rado šautuvus ir šovinius. Pats E. O. darant kratą nedalyvavo. Iš byloje esančio kratos garaže protokolo irgi matosi, kad tą kratą atliko tyrėjas G. G., dalyvaujant dar vienam tyrėjui ir garažo savininkei R. G., kratos protokolas patvirtintas jų parašais.

34Tik po to, kai apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas G. G. ir papildomai apklausta liudytoja R. G., nuteistasis E. O. pats prisipažino, kad iš pradžių apeliacinės instancijos teismo posėdyje melavo ir kad viskas buvo taip, kaip parodė liudytojai G. G. ir R. G.. Nuteistasis dar parodė, kad melavo, nes tokius parodymus jam patarė duoti jo ankstesnė gynėja, dėl to, kad melavo, dabar jis labai gailisi. Tokiu būdu apelianto versija apie tikrąsias šaunamųjų ginklų ir šaudmenų suradimo garaže aplinkybes buvo visiškai paneigta.

35BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal galiojančią teisminę praktiką, laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino, jeigu jo nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir kaltininkas tik dėl to duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus. Be to, teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ar nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šioje byloje nustatyta, kad visų apklausų metu esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistasis E. O. faktiškai pripažino. Tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis prisipažino ir davė teisingus parodymus tik dėl to, kad teisėsaugos institucijos surinko duomenis, patvirtinančius apelianto kaltę. Šiame nuosprendyje jau buvo paneigta ir nuteistojo versija, kad jis pats pareigūnams papasakojo bei parodė garaže neteisėtai laikomus ginklus ir šaudmenis. Kad apie tai melavo, pripažino ir pats apeliantas. Tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė neteisingas aplinkybes, o po to melavo duodamas parodymus ir bandydamas tokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį, paneigia ir tai, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Tokiu būdu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino pagrįstai, pripažinti šią aplinkybę šiuo metu irgi nėra pagrindo. Jokių kitų E. O. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

36Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes nors ir nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelninti paskirtą bausmę būtina vien dėl to, kad nusikalstama veika iš BPK 253 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 253 str. 1 d. Šiuo atveju netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas nulėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą, nes BK 253 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama ne sunkių, o tik apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio baudžiamojo įstatymo sankcija švelnesnė ir numatanti ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir alternatyvios rūšies, t. y. arešto bausmę.

37Skiriant E. O. bausmę pagal BK 253 str. 1 d. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais. Jau buvo nurodyta, kad jokių E. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į tas aplinkybes, kurios šiame nuosprendyje jau buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nors nuteistasis neteisėtai disponavo ne tik šaudmenimis, bet ir dviem šaunamaisiais ginklais, tie šaudmenys ir ginklai buvo medžiokliniai, nepaneigti nuteistojo parodymai, kad tuos ginklus ir šaudmenis jis ketino legalizuoti ir pats naudoti tik gavęs tam atitinkamą leidimą. Tai patvirtina jau paminėta pažyma apie medžiotojų kursų lankymą ir kiti bylos duomenys. Nors nusikalstama veika yra baigta, tačiau jos motyvai ir tikslai nebuvo nuteistojo savanaudiškos paskatos ar pan. Skiriant bausmę svarbią reikšmę turi ir duomenys, apibūdinantys kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas pagrįstai nurodė, kad E. O. neteistas, nors iš bylos matosi, kad anksčiau jis buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bet šie teistumai yra išnykę. Iš byloje buvusių ir apeliacinės instancijos teismo surinktų papildomų dokumentų matosi, kad E. O. pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. ir 2000 m. BK 253 str. 1 d. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 1995 m. rugpjūčio 1 d., 2002 m. sausio 4 d. ir 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiais. Visus tris kartus teismai už analogiškas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų vykdymas būdavo atidedamas. Šie E. O. teistumai jau seniai išnykę. Vis dėlto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie jau išnykę nuteistojo teistumai jį nepalankiai charakterizuoja ir rodo jo polinkį daryti būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kita vertus, paskirdamas pagal BK 253 str. 2 d. minimalią sankcijoje numatytą bausmę, teismas teisingai įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į kitus duomenys, kurie E. O. asmenybę apibūdina teigiamai. Iš prie bylos pridėtų dokumentų matosi, kad E. O. dirba, dabartinėje ir buvusioje darbo vietoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina du mažamečius vaikus.

38Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistasis banke yra paėmęs paskolą, jo žmona invalidė ir gali dirbti tik lengvus darbus. Tai faktiškai patvirtina apeliacinio skundo argumentus apie tai, laisvės atėmimo, juo labiau ilgalaikio, bausmės paskyrimas iš tikrųjų turėtų neigiamos įtakos ir apelianto šeimos narių interesams.

39Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skirti bausmę taikant BK 62 str. šiuo atveju nėra visų tam būtinų šiame įstatyme numatytų aplinkybių ir sąlygų, tuo tarpu skirti bausmę taikant BK 54 str. 3 d. irgi nėra pagrindo, nes BK 253 str. 1 d. sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmę. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 253 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistojo E. O. ankstesni teistumai yra išnykę, todėl jis laikomas teisiamu pirmą kartą ir jam BK 55 str. nuostatos turi būti taikomos. Visos bausmės skyrimui reikšmės turinčios aplinkybės šiame nuosprendyje jau buvo išdėstytos ir aptartos. Jas įvertinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. O. turi būti skiriama ne terminuoto laisvės atėmimo, o BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelnesnės rūšies bausmė – areštas. Taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti nuteistajam dar švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, rūšies bausmę nėra pagrindo, nes tam nėra jokių nustatytų išimtinių bylos aplinkybių. Nors E. O. teistumai išnykę, šiame nuosprendyje jau buvo paminėta apie nuteistojo polinkį daryti analogiškas nusikalstamas veikas, todėl jam skiriama arešto bausmė, artimesnė BK 49 str. 3 d. nustatytam maksimaliam arešto dydžiui. Nors areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, šios bausmės paskyrimas, kolegijos nuomone, atitiks nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo asmenybę, tokios bausmės paskyrimas ženkliai nepakenks nuteistojo šeimos narių interesams, be to, tokios bausmės paskyrimas atitiks bausmės paskirtį užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

42Nuteistojo E. O. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 253 str. 2 d. į BK 253 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

43Bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo E. O. suėmimo vykdant šį nuosprendį dienos.

44Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. 16-o kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ,,( - )“, 26 vnt. 16-o... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. E. O. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė... 6. 2011 m. spalio mėnesį (tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta)... 7. Nuteistasis E. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis iš dalies... 8. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo... 9. Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra... 10. Teismo posėdyje nuteistasis E. O. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį... 11. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl... 12. Kad E. O., neturėdamas leidimo, nuosprendžio nustatomojoje dalyje... 13. Visuma išnagrinėtų ir aptartų įrodymų neabejotinai patvirtina E. O.... 14. Byloje nustatyta, kad E. O. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė du... 15. Nepaisant to, kvalifikavęs E. O. nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 2 d.,... 16. Kolegijos nuomone, tokie E. O. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai yra... 17. Iš BK 253 str. 2 d. dispozicijos matosi, kad šio nusikaltimo objektyvioji... 18. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 19. Iš šios nutarties matosi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu... 20. Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kad pirmuoju atveju kaltininkas už... 21. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo E. O. nusikalstamos veikos... 22. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje... 23. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai... 24. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai... 25. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje... 26. Atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, kaip ir... 27. Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos ginklų... 28. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir... 29. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo,, kad byloje... 30. Iš kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012 labai plačiai ir išsamiai... 31. Būtent į visas šias aplinkybes kolegija atsižvelgia ir sprendžiant... 32. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos neteisingos ir per... 33. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktoje bylos medžiagoje ir... 34. Tik po to, kai apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas G. G.... 35. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama... 36. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes nors ir nėra jokių... 37. Skiriant E. O. bausmę pagal BK 253 str. 1 d. teisėjų kolegija vadovaujasi BK... 38. Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistasis banke yra paėmęs paskolą, jo... 39. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d.... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.... 42. Nuteistojo E. O. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 253 str. 2 d. į... 43. Bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo E. O. suėmimo... 44. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....