Byla 2S-419-425/2019
Dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., UAB „K. s.“, bankrutuojančiai individualiajai įmonei „L. B.“, administruojamai bankroto administratoriaus V. M

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2071-940/2019 pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., UAB „K. s.“, bankrutuojančiai individualiajai įmonei „L. B.“, administruojamai bankroto administratoriaus V. M.,

Nustatė

2

I. Ginčo esmė 1.

3Antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) J. G. skundas, kuriuo buvo prašoma antstolio A. B. 2019-01-16 atliktą veiksmą, t. y. individualios įmonės (toliau – IĮ) „L. B.“ atsiskaitomosios sąskaitos areštą pripažinti neteisėtu bei įpareigoti antstolį nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

42019 m. vasario 4 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo J. G. skundą bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

63.

7Skundžiama 2019 m. kovo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. 4.

8Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad individualios įmonės savininkas (pareiškėjas) turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę. Įstatymų leidėjas įtvirtina individualios įmonės savininko subsidiarią atsakomybę įmonės kreditoriams, todėl pareiškėjui J. G. neturint jokio kito turto ir antstoliui A. B. nukreipus išieškojimą į įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad yra pažeidžiami IĮ „L. B.“ kreditorių interesai, nes jie galės reikšti atskirus reikalavimus J. G.. 5.

9Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad J. G. nuosavybės teise turi kitą likvidų turtą. Šiuo atveju taip pat nežinomas pirmesnės eilės turtas, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Esant šioms aplinkybėms antstolis A. B. pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančios individualios įmonės sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir netaikė įmonės, kaip turtinio komplekso, arešto. 6.

10Skundžiamoje nutartyje taip pat išdėstyta, jog, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, imperatyvios antstolio pareigos priimti patvarkymą, sprendžiant klausimą dėl piniginių lėšų priverstinio nurašymo iš banko sąskaitos, teisės aktai nenumato, todėl antstolio veiksmai, priimant ginčijamą nurodymą, vertintini kaip atitinkantys SVI keliamus reikalavimus ir juos pripažinti neteisėtais nėra jokio teisinio pagrindo. 7.

11Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad skundžiami veiksmai (2019 m. sausio 16 d. nurodymas nurašyti pinigines lėšas) buvo atlikti iki IĮ „L. B.“ bankroto ne teismo tvarka iškėlimo, todėl antstolio veiksmai skundo pateikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti, pripažinti juos neteisėtais nėra teisinio pagrindo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas 2019 m. vasario 2 d. patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skundą, antstolis būtų turėjęs informaciją apie IĮ „L. B.“ bankrotą ne teismo tvarka.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

138.

14Atskiruoju skundu pareiškėjas J. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. B. 2019-01-16 atliktą veiksmą (įmonės atsiskaitomosios sąskaitos areštą) pripažinti neteisėtu bei įpareigoti antstolį nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus. 9.

15Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, buvo sprendžiamas klausimas dėl į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų. Nagrinėjamu atveju bylų faktinės aplinkybės esmingai skiriasi, o taip pat yra išieškoma labai didelė skolos suma, todėl antstolis privalėjo elgtis kitaip – areštuoti visą įmonę ir ją visą realizuoti kaip fizinio asmens turto vienetą. Taigi skundžiamoje nutartyje nurodyta praktika buvo taikyta nepagrįstai. 10.

16Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog įmonės atžvilgiu nėra pradėta jokio vykdomoji byla, juridinis asmuo nėra įtrauktas į jokios civilinės ar kitokios bylos nagrinėjimą, šio juridinio asmens atžvilgiu taip pat nėra išduotas joks vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju aplinkybė, kad už neribotos civilinės atsakomybės asmens prievoles atsako jo dalyvis, nereiškia, jog juridinis asmuo gali atsakyti už jo dalyvio prievoles. Negana to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio nuostatomis, antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus turėjo spręsti motyvuotu patvarkymu, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Taigi vien tai sudaro savarankišką pagrindą įpareigoti antstolį nutraukti neteisėtus veiksmus. 11.

17Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad jei antstolis siekė išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausančią įmonę, jis turėjo įkainuoti ir pardavinėti visą įmonę, kaip turtinį kompleksą, o ne areštuoti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Šiuo atveju antstolis net nesiaiškino jokių įmonės aplinkybių (ar ji turi įsipareigojimų savi kreditoriams, ar įmonė vykdo veiklą, ar sąskaitoje esančios lėšos priklauso įmonės savininkui) bei nepaisė interesų pusiausvyros bei kitų kreditorių interesų apsaugos principų. 12.

18Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą bankrutuojanti IĮ „L. B.“ prašo atskirąjį skundą tenkinti, išaiškinti kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „K. s.“, kad jis, būdamas bankrutuojančios IĮ „L. B.“ savininko kreditoriumi, turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo finansinį reikalavimą. 13.

19Nurodo, kad antstolio areštuotos lėšos priklausė juridiniam asmeniui, o ne įmonės savininkui, šiuo metu įmonė yra bankrutuojanti, dėl ko jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas gali atlikti tik bankroto administratorius. Šiuo atveju antstolis turi stabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. 14.

20Be to, suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju egzistuoja ir procesinės pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo priežastys, t.y. pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs į jos nagrinėjimą visų suinteresuotų asmenų – kitų solidarių bendraskolių (S. G. ir UAB „G. c.“), kas yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, susiklosčiusi situacija, remiantis kasacinio teismo praktika, nepažeidžia jokių UAB „K. s.“ teisių ir interesų, kadangi ji turi galimybę pateikti savo finansinį reikalavimą bankrutuojančios IĮ „L. B.“ bankroto administratoriui. 15.

21Atsiliepimu antstolis A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti. 16.

22Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apelianto nurodoma teismų praktika, kadangi aptariamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja praktiką aiškindamas antstolio teisę vykdant išieškojimą iš fizinio asmens turto, kuriuo yra ir individuali įmonė. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškojimas iš bankrutuojančios pareiškėjo įmonės yra galimas, kadangi individuali įmonė vertinama, kaip turto objektas, o ne savarankiškas skolininkas. Taip pat pagal galiojančius teisės aktus nagrinėjamu atveju galėjo būti nepriimtas patvarkymas, o išieškojimas galėjo būti nukreipiamas į įmonės turtą.

23Teismas

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2517.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. 18.

27Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką bei ar pagrįstai įvertino antstolio veiksmus, areštuojant skolininkui priklausančios individualios įmonės lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), dėl ko ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. 19.

28Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai bei detaliai aptarė kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą bei išdėstė faktines bylos aplinkybes. Atskirajame skunde pareiškėjas praktiškai dėsto analogiškus argumentus, dėl kurių jau buvo pasisakyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat vadovaudamasis nacionaline bei tarptautine šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61), apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų pareiškėjo argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. 20.

29Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi esmingai skiriasi šių bylų aplinkybės, o be to nagrinėjamu atveju išieškoma suma yra didelė ir dėl to turėjo būti areštuojamos ne individualios įmonės piniginės lėšos, o visa įmonė, kaip turtinis vienetas. Tačiau su tokiu atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodo antstolis atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą, įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinį, akivaizdžiai matyti, jog šioje nutartyje yra pateikiamas vertinimas bei plėtojama praktika, susijusiu su išieškojimu iš skolininkui priklausančios individualios įmonės. Iš nurodomos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014) matyti, jog skolos išieškojimo iš fizinio asmens – individualios įmonės savininko – atveju individuali įmonė vertinama tik kaip turto objektas ir įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – individualios įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas. Be to, aiškinimas, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą tik į įmonę, o jos turto, kaip savarankiškam subjektui priklausančios nuosavybės, negali panaudoti įmonės savininko skoloms padengti, būtų nepalankus ir įmonei, ir jos savininkui, nes tokiu atveju antstolis, net išieškodamas nedidelę fizinio asmens skolą, turėtų areštuoti visą individualią įmonę ir ją visą realizuoti kaip fizinio asmens turto vienetą. Be to, įmonės kaip visumos realizavimas priverstinio vykdymo procese paprastai būtų nepraktiškas skolos išieškojimo būdas bei, atsižvelgiant į nedidelę išieškomą sumą, gali reikšti neproporcingą skolininko nuosavybės teisės suvaržymą. Tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, rodo bendro pobūdžio taisyklių dėl išieškojimo iš skolininko individualios įmonės formavimą ir neleidžia tvirtinti, kad tokia teismų praktika yra formuojama tik dėl santykinai nedidelių piniginių sumų išieškojimo. 21.

30Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau nagrinėti bei analizuoti pareiškėjo atskirojo skundo argumentų bei suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų aplinkybių, susijusių su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodoma teismų praktika, bei su tuo, kad šiuo metu bankrutuojančios individualios įmonės atžvilgiu nėra vykdomas priverstinis išieškojimas, dėl ko piniginės lėšos priklauso įmonei, o ne įmonės savininkui, ir dėl to jų areštuoti nebuvo teisinio pagrindo. 22.

31Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra išsamiai išdėstyta, kodėl nagrinėjamu atveju antstolis, areštuodamas pinigines lėšas nepadarė jokio esminio imperatyvių teisės aktų pažeidimo, priimdamas 2019-01-16 nurodymą, o ne patvarkymą. Kokybiškai naujų argumentų pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei nurodytu teisiniu vertinimu, papildomai jų nekartoja. 23.

32Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiami antstolio veiksmai (2019 m. sausio 16 d. nurodymas nurašyti pinigines lėšas) buvo atlikti iki IĮ „L. B.“ bankroto ne teismo tvarka iškėlimo, todėl antstolio veiksmai skundo pateikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti, o vykdomosios bylos sustabdymo klausimas yra priskirtinas antstolio kompetencijai bei nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo nagrinėti suinteresuoto asmens IĮ „L. B.“ atsiliepime nurodomų aplinkybių, susijusių su įmonės bankroto procedūromis bei atitinkamais, suinteresuoto asmens vertinimu, atliktinais antstolio veiksmais. Kita vertus, atsiliepimas yra procesinis dokumentas, kuriame asmuo išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl byloje pareikštų reikalavimų, tačiau neturi pagrindo reikšti savarankiškų reikalavimų, todėl suinteresuoto asmens, kuris nepateikė atskirojo skundo, keliami reikalavimai iš esmės neatitinka atsiliepimo, kaip procesinio dokumento, esmės. 24.

33Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina suinteresuotas asmuo bankrutuojanti IĮ „L. B.“, nėra pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą dėl neįtrauktų kitų solidarių bendraskolių į civilinės bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleista, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl šių priežasčių aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). 25.

34Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra nuspręsta dėl nurodomų solidariųjų bendraskolių materialiųjų teisių ir pareigų bei kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis sukelia kokias nors realias teisines pasekmes jų materialiosios teisėms ir pareigoms. To nenurodė ir pats suinteresuotas asmuo bankrutuojanti IĮ „L. B.“. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą. 26.

35Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas... 2.

I. Ginčo esmė 1.... 3. Antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) J. G. skundas,... 4. 2019 m. vasario 4 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. 3.... 7. Skundžiama 2019 m. kovo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad individualios įmonės savininkas... 9. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra... 10. Skundžiamoje nutartyje taip pat išdėstyta, jog, atsižvelgiant į teisinį... 11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad skundžiami veiksmai (2019... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. 8.... 14. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 15. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuria rėmėsi... 16. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į... 17. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad jei antstolis siekė... 18. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą bankrutuojanti IĮ „L. B.“... 19. Nurodo, kad antstolio areštuotos lėšos priklausė juridiniam asmeniui, o ne... 20. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju egzistuoja ir procesinės... 21. Atsiliepimu antstolis A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti. 16.... 22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apelianto... 23. Teismas... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. 17.... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas... 28. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 29. Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmosios... 30. Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės... 31. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje... 32. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios... 33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei... 34. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad skundžiama pirmosios... 35. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337... 37. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį...