Byla e2A-936-340/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 624-osios daugiabučio namo bendrijos ieškinį atsakovams A. A. ir A. A. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 1844,28 Eur skolos (po 922,14 EUR iš kiekvieno atsakovo); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai A. A. ir A. A. yra buto, esančio adresu ( - ), bendrasavininkai, t.y. kiekvienam iš atsakovų priklauso po ½ dalis šio buto. Taip pat atsakovai yra 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai. Atsakovai, būdami šio buto savininkai ir daugiabučio namo bendrijos nariai, jame gyvendami naudojasi ir visomis komunalinėmis paslaugomis, todėl turi prievolę pagal ieškovės pateiktas sąskaitas mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios būtų skiriamos namui atnaujinti. Atsakovai jiems priskirtų prievolių tinkamai nevykdė. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7432-566/2012 iš atsakovų ieškovei jau priteisė skolą už laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2012-03-31 suteiktas paslaugas. Tačiau nepaisant šio teismo sprendimo, atsakovai ir toliau nevykdo savo prievolių ir laikotarpiu nuo 2013-05-10 iki 2015-07-13 atsakovams susidarė naujas 1844,28 Eur įsiskolinimas.
  2. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė. Atsakovė A. A. buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio. Atsakovė nurodė, kad su A. A. yra išsiskyrusi ir nuo 2010 metų šiame ginčo bute negyvena, ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, todėl mano, kad įsiskolinimas ieškovei turėtų būti priteistas tik iš faktiškai bute gyvenančio ir paslaugomis besinaudojančio buvusio sutuoktinio A. A..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė iš atsakovės A. A. ieškovės 624-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos naudai 922,14 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. A. ieškovės 624-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos naudai 922,14 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 ur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. A. ir A. A. valstybės naudai 8,44 Eur pašto išlaidų.Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
    1. atsakovams priklauso po ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini. Remiantis LR CK 4.82 str. 3 d. nuostatomis, savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai taip pat apmoka proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Tai, kad atsakovė A. A. faktiškai negyveno bute, tačiau jai esant šio buto ½ dalies savininkei, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatacines išlaidas ir suteiktas komunalines paslaugas;
    2. atsakovės A. A. pareiga (kaip ir bendraturčio atsakovo A. A. pareiga) mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą bei priežiūrą kyla įstatymo pagrindu. Po atsakovų santuokos nutraukimo tik pasikeitė bendrosios nuosavybės teisės rūšys – iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę (t.y. atsakovams šiuo metu priklauso po ½ dalis buto). Tai, kad atsakovė nesinaudojo jai priklausančiomis patalpomis ir dėl to galimai net nežinojo apie jai siunčiamus mokestinius pranešimus, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos mokėti ieškovo priskaičiuotus mokesčius.
    3. atsakovė kaip patalpų savininkė privalo rūpintis su šiomis patalpomis susijusių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl atsakovė pati privalėjo pasidomėti apie ieškovo priskaičiuotus mokesčius už jai priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė A. A. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą bei bylą nagrinėti iš naujo, priteisiant visą skolą ieškovei iš faktinio buto valdytojo ir naudotojo A. A.. Skunde nurodė šiuos argumentus:
    1. atsakovė A. A. po skyrybų su vyru A. A. ginčo bute negyvena ir ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja. Apeliantės deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra ( - ). Dėl išdėstytų aplinkybių įsiskolinimas ieškovei 624 -oji DNSB turėtų būti priteistas tik iš faktiškai bute gyvenančio ir paslaugomis besinaudojančio jos buvusio sutuoktinio A. A.;
    2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė atsakovei nedalyvaujant, nors turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi posėdyje atsakovė nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl ligos.
  2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas net du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą atsakovei A. A. pateikus atskirus prašymus atidėti teismo posėdį dėl jos ligos. Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą ir nenagrinėti civilinės bylos iš esmės 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovei A. A. nedalyvaujant, nes atsakovė A. A. šiuo atveju teismui nepateikė jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar kitų prašymų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovė A. A. be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį (LR CPK 51 str.), ir nurodyta atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikoma svarbi ir pateisinama priežastimi LR CPK 246 str. 2 d. pagrindu;
    2. Įstatymas prievolę mokėti pirmosios instancijos teismo priteistas sumas sieja ne su faktiniu gyvenimu bute, naudojimusi juo, o su daugiabučio buto nuosavybės teise - jo savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. LR CK 4.82 str. 3 d. numatyta prievolė proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, siejama butų ir kitų patalpų nuosavybės teise, o ne faktiniu gyvenu tose patalpose. Todėl apeliantei A. A. priskirta ši prievolė kaip buto dalies savininkei, o ne buto gyventojai;
    3. Tiek apeliantės A. A. pozicija, kad visa skola turėjo būti priteista iš kito atsakovo A. A., tiek atsakovo A. A. sutikimas su tuo (šio atsakovo noras prisiimti visą skolą sau), laikytinas nesąžiningu atsakovės A. A. bandymu išvengti realaus savo prievolės vykdymo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkų bendrija, įsteigta įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 4 str.) (b.l. 16-19). Ieškovas yra sudaręs sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir moka mokesčius pagal skaitiklių parodymus, gyvenančių asmenų skaičių ar butų plotą. Atsakovams A. A. ir A. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Laisvės pr. 117-20, Vilniuje (po ½ dalį). Atsakovai yra Bendrijos nariai. Vadovaujantis Bendrijos įstatų 30.5 p. ir 30.6 p., bendrijos nariai privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Iš byloje pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2013-05-10 iki 2015-07-13 susidarė 1844,28 Eur už butui, esančiam adresu Laisvės pr. 117-20, Vilniuje, teikiamas paslaugas, bendrijos nustatytas įmokas, išlaidas ir kitus mokėjimus, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 1844,28 Eur skolos (po 922,14 EUR iš kiekvieno atsakovo); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovams priklauso po ½ dalis buto, esančio adresu ( - ), todėl remiantis LR CK 4.82 str. 3 d. nuostatomis, savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, jog atsakovės A. A. pareiga (kaip ir bendraturčio atsakovo A. A. pareiga) mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą bei priežiūrą kyla įstatymo pagrindu. Tai, kad atsakovė nesinaudojo jai priklausančiomis patalpomis ir dėl to galimai net nežinojo apie jai siunčiamus mokestinius pranešimus, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos mokėti ieškovo priskaičiuotus mokesčius.
  5. Skunde apeliantė A. A. nurodė, jog po skyrybų su vyru A. A. ginčo bute ji negyvena ir ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja. Pasak apeliantės, įsiskolinimas ieškovei 624 -oji DNSB turėtų būti priteistas tik iš faktiškai bute gyvenančio ir paslaugomis besinaudojančio jos buvusio sutuoktinio A. A.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
  6. Pažymėtina, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
  7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei A. A. priklauso ½ dalis buto, esančio Laisvės pr. 117-20, Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys).
  8. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog ieškovei mokesčius turėtų mokėti tik atsakovas A. A., kadangi atsakovė ginčo bute negyvena. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, jog taikant CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Dėl išdėstyto, atsakovei kyla CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta prievolė nepaisant to, ji gyvena ginčo bute, ar ne.
  9. Skunde apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė atsakovei nedalyvaujant, nors turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi posėdyje atsakovė nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
  10. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo (atsakovo) ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas (atsakovas) ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ar atstovo užimtumas kitose bylose).
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t.y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atidėti bylos nagrinėjimo esant atsakovės A. A. ligai, kadangi įstatymas nepripažįsta to svarbia aplinkybe. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas net du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą atsakovei A. A. pateikus atskirus prašymus atidėti teismo posėdį dėl jos ligos, todėl sutiktina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą ir nenagrinėti civilinės bylos iš esmės 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovei A. A. nedalyvaujant, kadangi tokie teismo veiksmai pažeistų ne tik bylos greito bylos išnagrinėjimo ir operatyvumo principus, bet ir ieškovės teises ir teisėtus interesus.
  12. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  13. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktą apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Ieškovė 624-oji daugiabučio namo bendrija pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  15. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti ieškovės 624-osios daugiabučio namo bendrijos, į.k. 124771938, naudai iš atsakovės A. A., a.k. ( - ) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai