Byla Ik-877-365/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Ievai Urbanavičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

2uždarosios akcinės bendrovės ,,Tritho“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tritho“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tritho“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Tritho“) skundu (T 1, b. l. 1-5), kurį patikslino (T 1, b. l. 17-21), prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. BR6-1617508 dalyje dėl sankcijų taikymo.

6Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame akte pateikiamas tik teisinis taikomų sankcijų pagrindimas, o faktinio pagrindimo nėra. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuojamos. Skundžiamame akte apsiribojama tik tam tikrų faktų konstatavimu („deklaruoti kito pareiškėjo“, „deklaruotas plotas /.../ yra 2092,50 ha, o faktiškai nustatytas - 1705,77 ha“, „nepateikti /.../ žemės dirbimą - įrodantys dokumentai“), tačiau nepateikiama jokių objektyvių duomenų, įgalinančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie sankcijų taikymo pagrindo egzistavimą - sankcijos kildinamos iš menamo ir sprendime neįvardinto „kito pareiškėjo“ neva atlikto analogiškų laukų deklaravimo. Atkreipė dėmesį ir į atsakovo nurodomus deklaruotų žemės sklypų plotų neatitikimus - sprendime nepateikiama jokių faktinių duomenų apie šiuos neatitikimus - apie jų nustatymo (apskaičiavimo, matavimo) mechanizmą ir naudotas priemones sprendime net neužsiminta, nėra jokios galimybės nei paneigti, nei patvirtinti šių išvadų teisingumo. Nežiūrint į anksčiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo manymu, sprendimas naikintinas ir dėl kitų priežasčių. Skiriant sankcijas ir nustatant jų dydį, atsakovas konstatavo ir atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pasėlius neteisingai deklaravo tyčia. Teisėje tyčia suprantama kaip veika, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą tos veikos pobūdį, numatė dėl jo veikimo ar neveikimo galinčius atsirasti padarinius ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Atsakovas tyčinį deklaravimą konstatuoja vadovaudamasis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių nuostatomis. Pateikti apibrėžimai, pareiškėjo nuomone, neteisingo deklaravimo pobūdį (neteisingas deklaravimas, arba tyčinis neteisingas deklaravimas) taisyklėse sieja su pasekmėmis, o ne su pažeidimą padariusio asmens intelektine ir valine veikla. Su tokiu vertinimu nesutinka - tyčia, kaip neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės forma, jokiu būdu neturi ir negali būti siejama su neteisėtos veikos rezultatu aritmetine išraiška. Taip aiškinant tyčią būtų galima teigti, jog esant identiškiems subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elementams - kaltei, tikslui, motyvui - vieno iš (kaltės) elementų buvimas ar nebuvimas bus konstatuojamas pagal neteisėtos veiklos objektyviosios pusės požymius, konkrečiai imant - pasekmes, kas yra nelogiška ir, teisiškai vertinant, visiškai nepriimtina. Pareiškėjo teigimu, sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymas galimas tik atskleidus kaltės, kaip subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elemento, buvimo faktą, nesiejant tyčios su Taisyklėse pateikiamu „tyčinio neteisingo deklaravimo“ sąvoka, kuri visiškai neatitinka nei teisės teorijoje pripažintų apibrėžimų, nei teisės taikymo praktikos. Tokiomis aplinkybėmis teigtina, kad sankcijos pareiškėjui už tyčinį neteisingą deklaravimą taikytos nesant tam pagrindo - nenustačius pareiškėjo tyčios. Sankcija už 1 709,22 ha neteisingą deklaravimą buvo skirta konstatavus bendrą neteisingai deklaruotų plotų neatitikimą daugiau kaip 10 procentų paraiškoje deklaruoto ploto. Kokiu pagrindu konstatuotas 249,45 ha ir 161,37 ha plotų tyčinis neteisingas deklaravimas - būtų galima tik spėlioti - skundžiamame akte apsiribojama tyčinio neteisingo deklaravimo šiuose plotuose konstatavimu, apie faktinį ir teisinį šios sankcijos pagrindą net neužsimenant. Dėl šios priežasties pareiškėjas dėl pastarųjų dviejų sankcijų išsamiau pasisakyti net neturi galimybės. Dėl sankcijų už 1 709,22 ha deklaravimą pažymėjo, kad, priešingai negu teigiama sprendime, pareiškėjas atsakovui yra pateikęs žemės sklypų dirbimo fakto patvirtinimą - antstolio sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tačiau skundžiamame akte apie šį aktą net neužsimenama, kas galimai sąlygojo iš esmės klaidingą faktinių aplinkybių vertinimą, o tuo pačiu - nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl sankcijų už 1 709,22 ha neteisingą deklaravimą taikymo pažymėjo, jog už šį pažeidimą (jeigu laikyti kad toks buvo) pareiškėjui skirtos bent dvi sankcijos - 582 309,70 Lt vienkartinė sankcija ir 131 754,04 Lt ilgalaikė sankcija, kuri bus išskaičiuojama trejus metus iš pareiškėjui mokamų paramos sumų. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu esmingai pažeidžiamas konstitucinis non bis in idem principas, todėl sankcijų taikymas tokia apimtimi negalimas vien dėl šios priežasties, nepaisant kitų pareiškėjo argumentų. Be to, pareiškėjas reiškia abejones dėl atsakovo veiksmų matuojant ir apskaičiuojant deklaruotus plotus. Kaip matyti, bent dviem atvejais pareiškėjo deklaruoti ir atsakovo faktiškai nustatyti žemės sklypų plotai skiriasi itin mažai: štai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse deklaruota 249,94 ha, o faktiškai nustatytas - 248,45 ha (1,49 ha, arba 0,6 procentų mažesnis), plotas, už kurį mokamos susietosios su gamyba papildomos tiesioginės išmokos - deklaruota 165,94 ha, o faktiškai nustatytas 161,37 ha (4,57 ha, arba 2,8 procentų). Dėl šios priežasties neatmestina prielaida, kad nurodytas skirtumas galėjo susidaryti dėl matavimų, skaičiavimo ar duomenų apdorojimo netikslumų. Skundžiamame akte neatskleidžiamos matavimų ir skaičiavimų technologijos, nenurodomos naudotos priemonės. Remiantis Metrologijos įstatymo 12 straipsniu, teigtina, kad Agentūros atliekamiems matavimams naudojamoms matavimo priemonėms turi būti atliktas atitikties įvertinimas, o šios priemonės turi būti atitinkamai paženklintos ir (arba) turėti atitikties liudijimus. Šių reikalavimų neatitinkančias matavimo priemones naudoti draudžiama (išskyrus naudojimą asmeniniams tikslams ir metrologijai nepriskirtoms veikloms). Jeigu atsakovas naudojo matavimo priemones, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų, jų rodmenys ir jų pagalba gauti matavimų rezultatai negali būti naudojami kaip faktinis pagrindas pažeidimų konstatavimui.

7Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 44-47) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurios reg. Nr. ( - ) (valdos Nr. ( - )) (toliau – ir Paraiška). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

92010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151. Administruojant Paraišką, pareiškėjo Paraiškoje buvo nustatyti neatitikimai. Įvertinus nurodytus neatitikimus, 2010 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo prašoma pateikti minėtų žemės sklypų žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. 2010 m. gruodžio 7 d. Agentūroje buvo gauti Pareiškėjo pateikti dokumentai. Dokumentus pareiškėjas teikė po Agentūros pranešime nustatyto termino (t. y. turėjo pateikti per 20 dienų nuo Pranešimo išsiuntimo), atsiuntė tik privačios žemės nuomos sutartį (nurodoma žemės nuoma tik kontroliniame žemės sklype Nr. ( - )) bei antstolio R. K. 2010 m. birželio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-69, kuriame tik konstatuojama, kokios kultūros auga deklaruotuose laukuose, bei, kad laukuose dirba žemės ūkio technika („dirba traktoriai“), tačiau nenurodoma, kas iš tikrųjų dirba šiuos laukus, todėl minėtas protokolas negali būti laikomas kaip žemės dirbimą patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė visų būtinų pateikti dokumentų nustatyto dvigubo deklaravimo metu (žemės valdymo - nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais - teisę ir žemės dirbimą įrodantys dokumentai), pagal Paraišką buvo pritaikytos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) yra institucija, paskirta atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą bei dokumentų ir paraiškų duomenų perdavimą Agentūrai (funkcija numatyta 2006 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

102007 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“). Todėl Agentūra, administruodama Paraišką, rėmėsi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-675 „Dėl kontrolinių žemės sklypų (bl3) tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis skirti įvertinimo“ 1 punktu, yra sudaryta Kontrolinių žemės sklypų (bl3) tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis vertinimo komisija (toliau – ir Komisija), kuri, remiantis minėto įsakymo 2.4 punktu, priima sprendimą dėl vertinamo ploto, kontrolinių žemės sklypų bl3 ploto, kuris pareiškėjų neišeliminuotas iš bendro kontrolinių žemės sklypų bl1 ploto tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis skirti, ir dėl kitų su kontrolinių žemės sklypų vertinimu susijusių klausimų bei apie sprendimą informuoja Centrą ir Agentūrą. 2011 m. vasario 7 d. ir vasario 18 d. Komisija nusprendė nemokėti tiesioginių išmokų už laukų dalis, deklaruotas 2010 m. KŽS bl3, kuriuose ŽŪIKVC neištyrė žemės ūkio naudmenų, tinkamų paramai gauti. Pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, yra 2 092,50 ha, o faktiškai nustatytas - 1 705,77 ha. Vadovaujantis Taisyklių 50.1.5 punktu (kai nustatytas didesnis kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija), pareiškėjui yra pritaikyta tyčinio neteisingo deklaravimo sankcija ir pagrindinė išmokos dalis nemokama. Be to, pareiškėjui pritaikyta 131 754,04 Lt dydžio ilgalaikė sankcija, kuri apskaičiuojama pagal paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą ir išskaičiuojama iš bet kokios pareiškėjams per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, priskaičiuotos paramos (mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšų, kurių asignavimų valdytojas yra Žemės ūkio ministerija). Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, prie tyčinio neteisingo deklaravimo atvejų yra priskiriami atvejai, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla, arba kai pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas plotas, už kurį mokamos susietosios su gamyba papildomos tiesioginės išmokos, yra 165,94 ha, o faktiškai nustatytas - 161,37 ha (Taisyklių 51 ir 51.5 punktai (dėl susietosios išmokos taikomos sankcijos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1122/2009). Sankcijų dydis priklauso nuo nustatytų neatitikimų dydžio (pvz., nuo neteisingai deklaruoto ploto, kai deklaruotas plotas viršija faktinį). Pareiškėjui pritaikyta tyčinio neteisingo deklaravimo sankcija ir susietoji su gamyba papildoma tiesioginių išmokų dalis einamaisiais metais nemokama. Pažymėjo, kad MPŪV taisyklių II skyriuje nurodyta tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka. Pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse buvo

11249,94 ha, o faktiškai nustatytas - 248,45 ha. Vadovaujantis MPŪV taisyklių 33.3.4 punktu (kai nustatytas didesnis kaip 0,5 procentų arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama). Pareiškėjui pritaikyta tyčinio neteisingo deklaravimo sankcija ir parama pagal šią priemonę pareiškėjui nemokama. Apie pritaikytas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu. Šį raštą pareiškėjas ir skundžia. Agentūros sprendimas laikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies prasme, kadangi juo Agentūra išreiškė valią dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo. Sprendimas grindžiamas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės normomis, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas yra stambus ūkininkas ir deklaruoja virš 2 000 ha žemės. Nuosavybės ir valdymo teisę į deklaruotus plotus pateikė tik dėl vieno žemės sklypo, o kituose laukuose, kur buvo nustatytas dvigubas deklaravimas, valdymo teisę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau tai neįrodo, kad buvo dirbami konkretūs laukai, nes neaišku kokie laukai užfiksuoti nuotraukose, neaišku kas ir kokiu tikslu dirba nuotraukoje užfiksuotu traktoriumi. Kiti asmenys teikė įrodymus - seniūnijos pažymas, kuriose užfiksuota kuri konkrečiai žemė dirbama ir kokiu būdu. Be to, buvo nustatyti deklaruoti netinkami paramai gauti žemės plotai, užfiksuoti palydovo nuotraukomis. Po skundo pateikimo Agentūra dar kartą darė minėtų laukų patikrą, gavo duomenis iš Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centro, nustatyta, kad ginčo sklypuose auga medžiai bei krūmai, pasėliai skiriasi nuo deklaruotų. Tokie plotai turi būti išjungiami iš tinkamų paramai gauti plotų. Jeigu tie plotai neišjungiami, tai daroma išvada, kad norima suklaidinti Agentūrą ir tyčia gauti išmokas už žemės ūkio naudmenas. Pareiškėjui buvo taikyta sankcija ir už dvigubą deklaravimą, ir už tai, kad deklaravo netinkamus pasėlių plotus, kurie patikros metu ir buvo tikrinami. Patikrinimo metu dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, ir su viskuo sutiko. Tikrinant tik viename lauke buvo rasti teisingi duomenys. Kadangi buvo deklaruojamas didelis plotas, tai užteko rasti 10 procentų neteisingai deklaruotų pasėlių ir buvo taikomos sankcijos. Pateikti byloje žemėlapiai net vizualiai rodo, jog tinkamų deklaruoti sklypų plotas yra du kartus mažesnis už netinkamus plotus. Kai reikėjo paneigti dvigubo deklaravimo atvejus, pareiškėjas negalėjo pateikti nieko, išskyrus antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo aktą. Nuomos sutartis įrodo žemės valdymo pagrindą, bet neįrodo dirbimo fakto. Žemės dirbimo faktą būtina įrodyti.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu (T 4, b. l. 79-93) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė Paraišką. Agentūra įvertino pateiktą medžiagą ir 2011 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo skyrė 106 333,80 Lt galutinę paramos sumą ir 776 027,54 Lt sankciją. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 2010 m. Taisyklių 36.3 punktu. Teismas nustatė, kad Agentūra reiškė pretenzijas dėl 34 sklypų, kuriuose užfiksuoti dvigubo deklaravimo atvejai. Pareiškėjas neneigė gavęs Agentūros 2010 m. rugpjūčio 14 d. raštą su nurodymu per 20 dienų pateikti žemės valdymą ir žemės dirbimo faktus patvirtinančią medžiagą, tačiau, praleidęs nustatytus terminus, pateikė tik vieno sklypo nuomos sutartį. Kodėl nustatytu terminu Agentūrai nepateikė prašomų duomenų, paaiškinti negalėjo. Teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai atsisakė pakartotinai vertinti paraišką. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tik 2010 m. gruodžio 7 d. pateikė vieną nuomos sutartį dėl S. K. priklausančio žemės sklypo nuomos. Teismas išreikalavo duomenis iš Registrų centro ir pastarasis informavo, kad yra užregistruota UAB „Tritho“ ir S. K. sutartis dėl pastarajam priklausančios žemės nuomos laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 2 d. iki

152010 m. birželio 2 d., t. y. nėra užregistruotos sutarties, kurios pagrindu pareiškėjas galėtų valdyti S. K. priklausantį žemės sklypą 2010 metais. Pateikti Registrų centro duomenys liudija, kad žemės nuomos sutartis su A. R. neregistruota. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip jau buvo minėta, fiksavo laukų būklę konkrečiu laikotarpiu, nefiksuodamas duomenų apie tai, kas ta žeme naudojasi, kas ją dirba. Todėl teismas laikė pagrįstomis Agentūros išvadas, kad pareiškėjas net ir pavėluotai nepateikė duomenų, kurie kuriuo nors būdu patvirtintų žemės valdymo ar dirbimo faktą. Pareiškėjas nuomojosi žemės sklypus iki to laiko, kol į tuos sklypus nebuvo atkurtos nuosavybės teisės konkretiems fiziniams asmenims. Žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją dar 2006 m. apie tai, kad vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir žemės nuoma nebus pratęsiama, t. y. pareiškėjas žinojo, kad valstybinės žemės nuomos santykiai nutrūksta nuėmus derlių. Pareiškėjo atstovas teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad UAB „Tritho“ akcininkas buvo sutaręs su K. J., kad pastarasis organizuos sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, supirkimą ir pardavimą UAB „Tritho“ po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kad buvo sudaryta preliminari būsimų sklypų pardavimo sutartis, kad K. J. gavo pinigus, tačiau neįvykdė savo įsipareigojimų ir pan. Visas šias aplinkybes pareiškėjo atstovas traktavo kaip aplinkybes, kurios patvirtina UAB „Tritho“ teises į ginčo sklypų valdymą, nes tai yra būtent tie sklypai, kuriuose nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai ir kuriuos K. J. turėjo parduoti pareiškėjui. Klaipėdos apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2-1734-370/2009)

162009 m. birželio 12 d. išnagrinėjo UAB „Tritho“ ieškinį K. J. ir pripažino, kad šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Priimtu sprendimu teismas priteisė iš K. J. 14 22 888 Lt skolos,

17226 492 Lt palūkanų ir t. t. Tokiu būdu ginčas dėl preliminarios sutarties išspręstas, ir pareiškėjas neturi pagrindo pretenduoti į kokių nors sklypų valdymą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturėjo teisės valdyti ginčo sklypus ir tokių duomenų Agentūrai nepateikė. Teismas taip pat konstatavo, kad visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Paraiškoje deklaruotas plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos yra 2 092,50 ha, o faktiškai nustatytas 1 705,77 ha plotas, t. y. neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 20 procentų paraiškoje deklaruoto ploto, todėl Agentūros išvada, vertinant tai kaip tyčinį deklaravimą, yra teisinga. Teismas nurodė, kad 2010 m. Taisyklių 50.1 ir 50.1.5 punktas numato, kad tuo atveju, kai nustatytas didesnis kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. Todėl teisingai pritaikyta ilgalaikė sankcija. Taisyklių 51 ir 51.5 punktai numato, kad dėl susietosios išmokos taikomos sankcijos, nustatytos reglamente (EB) Nr. 1122/2009, sankcijų dydis priklauso nuo nustatytų neatitikimų dydžio (pvz., nuo neteisingai deklaruoto ploto, kai deklaruotas plotas viršija faktinį). Neteisingai deklaruojant, kai nustatytas didesnis kaip 0,5 procentų arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, susietoji išmoka už visas remiamas pasėlių grupes einamaisiais metais nemokama. Patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo 165,94 ha plotą, už kurį mokamos susietos su gamyba papildomos tiesioginės išmokos, o faktiškai nustatytas 161,37 ha plotas. Kadangi nustatytas didesnis kaip 0,5 procentų (165,94 x 0,5 procentų = 0,82 ha) neteisingas deklaravimas, tai pagrįstai pritaikyta sankcija ir susietoji su gamyba papildoma tiesioginių išmokų dalis einamaisiais metais nemokama. MPŪV taisyklių 33.3.ir 33.3.4 punktai numato, kad išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, kai nustatytas didesnis kaip 0,5 procentų arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse buvo deklaruotas 249,94 ha plotas, o faktiškai nustatytas 248,45 ha plotas, t. y. neteisingai deklaruotas plotas sudaro 1,49 ha (2,49,94 x 0,5 procentų = 1,29), todėl sankcija pritaikyta pagrįstai. Pareiškėjo atstovas teigė, kad Agentūra galėjo suklysti, nustatydama skirtumus tarp deklaruotų ir faktinių dydžių, tačiau savo nuomonės niekuo nepagrindė. Teismas nurodė, kad abejoti Agentūros paskaičiavimais neturi pagrindo, todėl pareiškėjo atstovo pretenzijas šioje dalyje vertino kaip niekuo nepagrįstas prielaidas ir atmetė. Teisminio nagrinėjimo metu Agentūros atstovė teigė, kad matavimo prietaisai, kuriais atliekami matavimai, yra praėję nustatytas patikras ir pripažinti tinkamais darbui; siūlė pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjo atstovas tokio pageidavimo nereiškė. Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog Agentūros sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas ir nėra pagrindo jo naikinti. Teismas konstatavo, kad dvigubo deklaravimo, neteisingo tyčinio deklaravimo faktai ir buvo tas faktinis pagrindas, nurodytas ginčijamame sprendime, dėl ko buvo skirtos sankcijos.

18III.

19Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 102-105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamame sprendime nepateikiama jokių faktinių duomenų apie atsakovo nurodomų žemės sklypų neatitikimus - apie jų nustatymo (apskaičiavimo, matavimo) mechanizmą ir naudotas priemones. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo analizuotos, skundžiamame teismo sprendime dėl jų taip pat nepasisakyta ir šiuo atžvilgiu atsakovo motyvacija priimant ginčijamą aktą neatskleista.

212. Teismo sprendime apsiribojama ginčijamame atsakovo akte ir atsiliepime į skundą pateiktos argumentacijos pakartojimu, tačiau pareiškėjo skundo motyvai neanalizuojami, nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Apelianto vertinimu, šiuo atžvilgiu skundžiamas teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir iš esmės atitinkančiu absoliutaus negaliojimo pagrindus.

223. Sankcijos pareiškėjui už tyčinį neteisingą deklaravimą taikytos nesant tam pagrindo - nenustačius pareiškėjo tyčios (atkartojami argumentai, išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui).

234. Ginčydamas sankcijų už 1 709,22 ha neteisingą deklaravimą taikymo pareiškėjas kėlė dvigubos sankcijos pažeidimo klausimą atsižvelgiant į tai, jog už šį pažeidimą pareiškėjui skirtos dvi sankcijos - 582 309,70 Lt vienkartinė sankcija ir 131 754,04 Lt ilgalaikė sankcija, kuri bus išskaičiuojama trejus metus iš pareiškėjui mokamų paramos sumų. Šis pareiškėjo skundo argumentas skundžiamame teismo sprendime taip pat neanalizuotas ir atmestas be jokių motyvų.

245. Byloje liko nepaneigta galimybė, jog atsakovo naudojama techninė įranga yra neatitinkanti Metrologijos įstatymo reikalavimų.

25Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 115-117) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Atsakovas nurodo, kad vertinant Agentūros pareiškėjui pritaikytas sankcijas neturėtų būti vadovaujamasi bendrąja tyčios samprata ir nustatinėjami visi jos elementai. Šiuo atveju, pritaikius sankciją dėl tyčinio neteisingo deklaravimo pagal Taisyklių 50.1.5 punktą ir MPŪV taisyklių 33.6.4 punktą, buvo vadovaujamasi minėtose taisyklėse apibrėžtomis sąvokomis ir jose nurodytais kriterijais, kas yra tyčinis neteisingas deklaravimas. Panašios kaip Agentūra nuomonės yra ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (administracinė byla Nr. A442-2330/2011). Taip pat nepagrįstas vienas iš pareiškėjo argumentų, jog atsakovo naudojama techninė įranga yra neatitinkanti Metrologijos įstatymo reikalavimų. Pagal Valstybinės metrologijos tarnybos 2006 m. gruodžio 1 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-178 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“, GPS imtuvai nėra kalibruojami ar kaip kitaip sertifikuojami. Agentūros naudojami GPS imtuvai yra patvirtinti kaip tinkami naudoti Jungtinio tyrimų centro prie Europos Komisijos, t. y. atitinka ir užtikrina 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema 6 pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 34 straipsnio 1 punkte nustatytą maksimalią leistiną paklaidą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. BR6-1617508 dalies, kuria pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos dėl pagrindinės ir susietosios išmokos ir kompensacinės išmokos sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

31Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurios reg. Nr. ( - ) (valdos Nr. ( - )).

32Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151.

33Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo skirta 106 333,80 Lt galutinė paramos suma ir 776 027,54 Lt sankcija.

34Pareiškėjui buvo taikytos sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą; ilgalaikė sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą; sankcija už pasėlių, kurie deklaruoti siekiant gauti susietą su gamyba papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotų neteisingą deklaravimą; sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą.

35Pareiškėjas skunde be kitų argumentų nurodo, kad atsakovo Agentūros skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

36Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinasi, minėta institucija savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Agentūros priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus.

37Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr.

39LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje

40Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

41Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

422011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

43Teisėjų kolegijai atliekant vertinamą darbą ir pradedant analizuoti pareiškėjui pritaikytų sankcijų faktinį ir teisinį pagrindimą, kilo abejonių dėl skundžiamo sprendimo turinio atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

44Minėtos normos požiūriu ginčijamo sprendimo surašymo būdas yra ydingas, nes jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu priimtas teisės aktas taikyti kiekvieną iš nurodytų sankcijų. Iš skundžiamo sprendimo sunku nustatyti, koks sankcijų pareiškėjo atžvilgiu pritaikymo pagrindas, neaišku, su kokia faktine aplinkybe ir kokiomis išdėstytomis sprendime teisės aktų normomis, vadovaujantis kuriomis buvo atliekamas pareiškėjo 2010 metų Paraiškos vertinimas, nagrinėjamu atveju siejama kiekviena pareiškėjui pritaikyta sankcija. Dėl padarytų pažaidų nėra aišku, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, tikslūs faktiniai duomenys, konkretus teisinis reglamentavimas pagrindė kiekvienos sankcijos taikymo būtinybę.

45Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Kita vertus, tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių.

46Pažymėtina, kad atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo pasėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai apibūdinti kiekvienai pareiškėjo atžvilgiu pritaikytai sankcijai taikytinos faktinės aplinkybės ir teisinio reglamentavimo.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, konstatuoja, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiems administraciniams aktams.

48Tai reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, taip apribojant teisę į teisminę gynybą, antra, užkirstas kelias patikrinti, ar įvardyti pažeidimai tikrai galėjo būti padaryti.

49Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai. Juos turėjo pastebėti Vilniaus apygardos administracinis teismas bei prieiti išvados, kad tai galimai sąlygojo nepagrįstą bei neteisėtą administracinio akto priėmimą, o tai reiškia, jog tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl išdėstytų priežasčių turi būti panaikintas ir klausimas dėl sankcijų pareiškėjui taikymo ar netaikymo turi būti išsamiai bei argumentuotai išanalizuotas iš naujo, o tą pirmiausia turi padaryti atsakovas, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija. Todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

50Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tritho“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

53Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

542011 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. BR6-1617508 dalį dėl sankcijų taikymo ir perduoti bylą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

55Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. uždarosios akcinės bendrovės ,,Tritho“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tritho“ (toliau – ir... 6. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame akte pateikiamas tik teisinis taikomų... 7. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 44-47) prašė skundą... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai... 9. 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), bei... 10. 2007 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir... 11. 249,94 ha, o faktiškai nustatytas - 248,45 ha. Vadovaujantis MPŪV taisyklių... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu (T 4,... 14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai... 15. 2010 m. birželio 2 d., t. y. nėra užregistruotos sutarties, kurios pagrindu... 16. 2009 m. birželio 12 d. išnagrinėjo UAB „Tritho“ ieškinį 17. 226 492 Lt palūkanų ir t. t. Tokiu būdu ginčas dėl preliminarios sutarties... 18. III.... 19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 102-105) prašo panaikinti... 20. 1. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamame... 21. 2. Teismo sprendime apsiribojama ginčijamame atsakovo akte ir atsiliepime į... 22. 3. Sankcijos pareiškėjui už tyčinį neteisingą deklaravimą taikytos... 23. 4. Ginčydamas sankcijų už 1 709,22 ha neteisingą deklaravimą taikymo... 24. 5. Byloje liko nepaneigta galimybė, jog atsakovo naudojama techninė įranga... 25. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 115-117)... 26. Atsakovas nurodo, kad vertinant Agentūros pareiškėjui pritaikytas sankcijas... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros... 31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė... 32. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio... 33. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo skirta 106... 34. Pareiškėjui buvo taikytos sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų... 35. Pareiškėjas skunde be kitų argumentų nurodo, kad atsakovo Agentūros... 36. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra teisinis... 37. Viešojo administravimo įstatymo 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 39. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą... 40. Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje... 41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 42. 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011... 43. Teisėjų kolegijai atliekant vertinamą darbą ir pradedant analizuoti... 44. Minėtos normos požiūriu ginčijamo sprendimo surašymo būdas yra ydingas,... 45. Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus,... 46. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo pasėdžio... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, konstatuoja, jog jis... 48. Tai reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos,... 49. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, apeliacinės... 50. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 51. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tritho“ apeliacinį skundą... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą... 53. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 54. 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. BR6-1617508 dalį dėl sankcijų taikymo... 55. Sprendimas neskundžiamas....