Byla e2-15-512/2018
Dėl testamento nuginčijimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

2sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės G. M. atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovei Z. M., jos ir atsakovės I. M. atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovėms I. M. ir Z. M., trečiajam asmeniui notarei V. M. dėl testamento nuginčijimo,

4Teismas

Nustatė

5ieškovė ieškiniu ir patikslintu prašo pripažinti ( - ) S. M. sudarytą testamentą Nr.VM9-3082 negaliojančiu ir panaikinti ( - ) paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį. Pripažinti, kad I. M. ir Z. M. neturi teisės paveldėti S. M., mirusio ( - ), turto.

6Nurodė, kad S. M. ( - ) sudarė testamentą, kuriuo visa savo turtą bei turtines teises paliko savo motinai I. M.. Testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas testatoriaus gyvenamojoje vietoje, adresu: ( - ). I. M. paveldėjimo teisę 2011-12-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 1000 Lt perleido Z. M.. Tokiu būdu Z. M. už 1000 Lt paveldėjo S. M., mirusio ( - ), turtą.

7Ieškovė mano, kad testatorius S. M. galėjo nesuvokti atliekamų veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti tikros savo valios sudaryti testamentą. Testamento surašymo metu S. M. buvo tokios būsenos, kai bendra sveikatos būklė ir vartojami vaistai galėjo turėti įtakos jo valiai. Tokia būsena buvo dėl staigiai progresuojančios ūminės onkologinės ligos. Atsakovės - Z. M. ir I. M., veikė nesąžiningai, paveikė testatoriaus valią sudaryti testamentą, veikė savo naudai ir siekė eliminuoti ieškovę iš paveldėtojų rato. Kadangi testamentas buvo sudarytas apgaulės įtakoje – atsakovės įtikino S. M., kad šis pasveiks, todėl jos neturi teisės paveldėti.

8Atsakovės su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad testamento turinys testatoriui buvo suprantamas ir aiškus, nes jis, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, laisva valia ir nieko neverčiamas savo mirties atveju padarė patvarkymą notarės akivaizdoje, o būtent visą savo turtą bei daiktines teises paliko savo motinai I. M.. Taigi testamentas, kurį norima panaikinti, buvo sudarytas S. M. mamos (ne Z. M.) naudai, siekiant apriboti ieškovės G. M. paveldėjimo teisių mąstą, nes pastarajai buvo pažadėtas butas, kuriame ieškovė su mama šiuo metu ir gyvena. Jokiais įrodymais nepatvirtinti ieškovės teiginiai, kad Z. M. ir I. M. veikė nesąžiningai ir apgaule paveikė testatoriaus valią sudaryti testamentą, bei veikė savo naudai.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad byloje pakanka įrodymų, jog mirusysis S. M. dėl savo ligos ir vaistų poveikio testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės. Be to, kitoje civilinėje byloje atsakovės pačios yra nurodę, kad sudaryti testamentą S. M. jos įtikino apgaule – sakydamos, kad jis pasveiks. Atsakovės yra nesąžiningos, nes veikė savo naudai. Notarė, patvirtindama testamentą, veikė netinkamai, neišsiaiškino tikros S. M. valios, nesiaiškino jo sveikatos būklės, todėl nepagrįstai atliko notarinį veiksmą. Eksperto išvados yra neišsamios ir netikslios.

10Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas papildomai paaiškino, kad testamento sudarymo metu S. M. puikiai suprato savo veiksmus, išreiškė savo valią nieko neverčiamas. Jis taip pat žinojo, kad serga onkologinės ligos paskutine stadija ir, nors tikėjo, jog galbūt pasveiks, tačiau testamentą sudarė laisva valia, suprasdamas kam kokį turtą paliks po savo mirties.

11Trečiasis asmuo notarė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai jokių abejonių dėl testatoriaus valios tvirtinant testamentą nekilo.

12Teismas

konstatuoja:

13Byloje rašytiniais įrodymais, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė G. M. yra mirusiojo S. M. dukra. Santuoka tarp S. M. ir ieškovės motinos V. M. nutraukta ( - ). Nuo 2006 m. S. M. gyveno su atsakove Z. M.. 2011 m. S. M. padovanojo butą ( - ), ieškovei G. M., o ( - ) testamentu likusį turtą paliko savo motinai I. M. ( - ) S. M. sudarė santuoką su atsakove Z. M. ( - ) S. M. mirė. ( - ) I. M. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi visą paveldėtą turtą pardavė Z. M.. Pastaroji ( - ) tapo mirusiojo turto paveldėtoja pagal testamentą.

14Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžiami dviem pagrindais: kad testamento sudarytojas S. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis) ir kad testamentą sudarė dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis; CK 5.6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tarp jų – pasirinkti vieną ar kelis pažeistų teisių gynimo būdus (CK 13 straipsnis). Kiekvienas iš ieškinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais. Pirmasis – kai sandoris, kurį sudarė asmuo, negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prieštarauja teisės normoms ir gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.89 straipsniai); antrasis – kai sandoris, sudarytas dėl apgaulės, gali būti nuginčytas ir teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.91 straipsniai). Abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai.

15CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

16Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija, kad testamento sudarymo metu palikėjas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti.

18Kad nustatytų testatoriaus sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamo testamento sudarymo metu, teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

19Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-189/2017, atsakydamas į užduotus klausimus ekspertas nurodė, kad S. M. prieš ( - ) testamento sudarymą bei jo sudarymo laikotarpiu buvo išrašomi skausmą malšinantys preparatai. Nėra duomenų, kad terapinėmis dozėmis skirti medikamentai būtų galėję sąlygoti S. M. gebėjimą suvokti savo veiksmus bei juos valdyti testamento sudarymo metu. Nėra duomenų, kad S. M. prieš testamento sudarymą bei jo sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Nėra duomenų, kad S. M. dėl onkologinės ligos ar dėl psichikos sutrikimo testamento sudarymo metu būtų negalėjęs objektyviai išreikšti savo valią, suprasti su juo atliekamus veiksmus bei jų prasmę.

20Apklausiamas teismo posėdyje teismo psichiatras ekspertas D. T. paaiškino, kad iš ekspertizei pateiktų S. M. sveikatos istorijų matyti, jog ( - ) jam buvo diagnozuotas skrandžio onkologinis sutrikimas, skirtas chemoterapijos kursas. Nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. S. M. šešis kartus gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapijos skyriuje su diagnuozuota skrandžio vėžio (adenokarcinoma) IV stadija. Nei vienu atveju S. M. psichikos sutrikimai neužfiksuoti. Nuo 2011 m. gegužės mėn. S. M. nuolat ambulatoriškai lankėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei Klaipėdos sveikatos priežiūros centre, kur jam buvo skiriami skausmą malšinantys vaistai. Nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo fiksuojama blogėjanti S. M. somatinė būsena, nustatytas išsekimas, 2011 m. rugsėjo 1 d. S. M. mirė. Medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuota psichikos sutrikimų, šalutinių medikamentų poveikių skiriamų skausminimo sindromo gydymui terapinėmis dozėmis, kurie būtų galėję trikdyti S. M. gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sudarant testamentą. Atsakydamas į papildomus klausimus ekspertas paaiškino, kad jokių duomenų, kad S. M. dėl savo onkologinės ligos sirgo psichikos sveikatos sutrikimais nėra. Jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti atliekant juridinį veiksmą (testamento sudarymą). Pagal esamus medicininius dokumentus jokių duomenų, kad būtų pakenkti intelektiniai ir valios elementai nėra, todėl kitokios išvados dėl S. M. psichikos sveikatos būklės negali būti.

21Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

22Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

23Teismo nuomone, eksperto išvadą apie tai, kad prieš testamento sudarymą ir testamento sudarymo metu S. M. suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti yra pagrįsta ir aiški. Teismas nenustatė pagrindo kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį, t. y. kad ekspertizės turinys būtų prieštaringas, atliktas neišsamiai, teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o ekspertizės duomenis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

24Byloje apklausta testamentą tvirtinusi notarė parodė, kad palikėjas S. M. aiškiai ir tvirtai išdėstė savo valią, koks konkretus turtas ir kuriam konkrečiam asmeniui atitenka. Notarė paaiškino, kad ryškiai pamena visas jos atlikto notarinio veiksmo aplinkybes, nes tokių atvejų nėra daug ir šis atvejis jai pačiai buvo emociškai sunkus. Pamena, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. buvo šeštadienis, apie 11 val. paskambino atsakovė šioje byloje Z. M. ir prašė paruošti testamentą ir atvykti jį patvirtinti į namus, nes žmogus sunkiai serga, be to iš Skuodo rajono atvažiuoja ligonio mama. Sutikus atlikti notarinį veiksmą jai pasakė visus S. M. bei jo mamos duomenis, nes turtą S. M. nori palikti motinai. Ji paruošė testamentą ir, atvykusi Z. M., nuvežė ją į S. M. namus. Pakeliui papasakojo, kad S. M. išgyveno dėl buvusių skyrybų, sakė, kad visą turtą po skyrybų yra palikęs buvusiai žmonai ir dukrai. Todėl labai daug dirbo norėdamas įsigyti naują butą, pergyveno sužinojęs, jog serga vėžiu, tačiau labai norėjo pasveikti. Šiandien (2011-08-20) atsikėlęs iš ryto pamatė, jog yra visas pageltęs, suprato, kad mirtis neišvengiama, verkė, bet nurimęs pareiškė, kad nori sudaryti testamentą, paprašė, jog atvažiuotų mama. Nuvykus į namus notarės buvo paprašyta šiek tiek palaukti, nes S. M. reikia laiko pasiruošti. Laukė bendro kambario poilsio zonoje, matė kaip S. M. vaikšto virtuvėje ir suprato, kad jam reikia apsispręsti dėl notarinio veiksmo atlikimo. Po kurio laiko jis priėjo, atsisėdo priešais notarę, ilgai skaitė parengtą testamentą. Klausinėjo ar teisingai jį supranta: kaip būtų, jei nesudarytų testamento, kas tokiu atveju paveldėtų, kokios turto dalys kam atitektų. Į visus klausimus jam buvo išsamiai paaiškinta. S. M. buvo ramus, susikaupęs, apsisprendęs atlikti notarinį veiksmą ir, išsiaiškinęs visus rūpimus klausimus, jis pasirašė testamentą. Atsakydama į klausimus notarė papildomai paaiškino, kad S. M. užduodami klausimai buvo logiški, nuoseklūs, jis puikai suprato, kad nesudarius testamento, turtą, kaip pirmos eilės įpėdinė, paveldėtų dukra, ir tvirtai apsisprendė palikimą palikti savo motinai. Notarei buvo žinoma, kad S. M. vartoja nuskausminančius vaistus, tačiau bendraujant su juo jokių abejonių dėl psichinės jo sveikatos būklės ar sugebėjimo išreikšti savo valią, nekilo. Testamento turinys visiškai atitiko S. M. valią, jis neturėjo jokių abejonių, kad jo turtą turi paveldėti jo mama. Notarė buvo visiškai įsitikinusi ir užtikrinta testatoriaus valia ir jos išraiškos būdu. Teismas atmeta ieškovės atstovo argumentą, kad notarė, kaip nors yra suinteresuota bylos baigtimi, nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai.

25Tai, kad S. M. žinojo apie savo ligą ir suprato ligos pasekmes, patvirtino ir byloje liudytoja apklausta Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytoja L. J.. Ji parodė, kad S. M. gydymas buvo skirtas onkologų, ji tik išrašydavo vaistus, tęsdavo nedarbingumą. Nurodė, kad S. M. fizinė būklė blogėjo dėl išsiplėtusio IV stadijos vėžio, tačiau jokių psichikos sveikatos sutrikimų ji nepastebėjo, nes priešingu atveju būtų siuntusi konsultuotis pas psichiatrus. Vaistai S. M. buvo skiriami atsižvelgiant į jo ligos stadiją skausmui malšinti. Pagal ligos stadiją skausmas turėjo atitikti maksimalią 8-10 balų skalę.

26Liudytoju byloje apklaustas A. Č. parodė, kad su S. M. buvo draugai nuo studijų laikų, vėliau kartu įkūrė įmonę ir kartu dirbo. Apie S. M. ligą sužinojo tik prieš jo mirtį, nes S. M. niekada nesiskųsdavo ir apie tai nepasakojo. Tik 2011 m. gegužės-liepos mėn. pradėjo rečiau ateiti į darbą, skundėsi, kad „visai nebeturi sveikatos“. 2011 m. rugpjūčio mėn. jis nebėjo į darbą, nors vis žadėjo atvykti pasirašyti įmonės dokumentų (buvo direktorius). A. Č. 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje nuvyko pas S. M. į namus su dokumentais, tačiau šis gulėjo lovoje, atrodė visiškai išsekęs, žvilgsnis apsiblausęs, nebeištarė nei žodžio. Tai buvo 4-5 dienos iki jo mirties. Iki tol apie tai, kad serga vėžiu S. M. jam nebuvo sakęs, darbe bendravo normaliai kaip visada, tik paskutinius kelis mėnesius būdavo išbalęs, sakydavo, kad būna silpna.

27Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui.

28Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

29Teismo nuomone virš minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti. Dėl šios priežasties 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi nebuvo tenkintas ieškovės prašymas byloje paskirti pakartotinę S. M. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Taip pat byloje liudytoja neapklausta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja onkologė chemoterapeutė J. I., kuri raštu atsiuntė S. M. sveikatos istorijos išrašą, telefonu nurodė, jog kokių nors kitų aplinkybių nurodyti negali. Laikytina, kad šie įrodymai nebūtų nei patvirtinę, nei paneigę bylai turinčių reikšmės aplinkybių (CPK 180 straipsnis), būtų pertekliniai ir nepagrįstai užvilkintų ir taip ilgą bylos nagrinėjimą.

30Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Taip pat nėra jokių duomenų, kad testamentas būtų sudarytas apgaulės įtakoje. Todėl ieškinys atmestinas.

31Atsakovės įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

32Sprendimui įsiteisėjus naikintinos ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Sprendimui įsiteisėjus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei Z. M., a.k. ( - ) gyv. ( - ), priklausančio 2/3 buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), areštas, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės G. M. atstovui... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Teismas... 5. ieškovė ieškiniu ir patikslintu prašo pripažinti ( - ) S. M. sudarytą... 6. Nurodė, kad S. M. ( - ) sudarė testamentą, kuriuo visa savo turtą bei... 7. Ieškovė mano, kad testatorius S. M. galėjo nesuvokti atliekamų veiksmų... 8. Atsakovės su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad byloje... 10. Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas papildomai paaiškino, kad... 11. Trečiasis asmuo notarė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai... 12. Teismas... 13. Byloje rašytiniais įrodymais, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad... 14. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo... 15. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas... 16. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija, kad testamento sudarymo metu... 18. Kad nustatytų testatoriaus sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus... 19. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-189/2017, atsakydamas į... 20. Apklausiamas teismo posėdyje teismo psichiatras ekspertas D. T. paaiškino,... 21. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės... 22. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su... 23. Teismo nuomone, eksperto išvadą apie tai, kad prieš testamento sudarymą ir... 24. Byloje apklausta testamentą tvirtinusi notarė parodė, kad palikėjas S. M.... 25. Tai, kad S. M. žinojo apie savo ligą ir suprato ligos pasekmes, patvirtino ir... 26. Liudytoju byloje apklaustas A. Č. parodė, kad su S. M. buvo draugai nuo... 27. Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.... 28. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet... 29. Teismo nuomone virš minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti. Dėl šios... 30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorius suprato savo veiksmų... 31. Atsakovės įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.... 32. Sprendimui įsiteisėjus naikintinos ir teismo taikytos laikinosios apsaugos... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -... 34. ieškinį atmesti.... 35. Sprendimui įsiteisėjus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės -... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...