Byla e2A-86-480/2019
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S., atstovaujamos advokato E. M., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-575-985/2018 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. S. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – sodyba ( - ), kurį sudarė gyvenamasis namas, tvartas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, buvo bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė; priteisti iš atsakovės 11063,48 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 1999 m. birželio mėnesio šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Santykių pradžioje ieškovas gyveno pas atsakovę jai nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ). Šiame bute jis mūrijo virtuvės kampą baltomis plytomis, taisė stogą, sutvarkė du langus, suremontavo pečių, medinėmis dailylentėmis išklijavo vieną sieną. Šalys, vesdamos bendrą ūkį, nusprendė ieškotis ir kartu pirkti sodybą, ją suremontuoti ir joje gyventi. 2000 m. balandžio mėnesį šalys rado sodybą ( - ), kurią ( - ) sutartimi įsigijo už 3598,24 Eur (12 424 Lt). Atsakovė turėjo tik 2606,58 Eur (9000 Lt), todėl ieškovas prie sodybos įsigijimo prisidėjo 868,86 Eur (3000 Lt), kuriuos pasiskolino iš E. I. 579,24 Eur (2000 Lt) ir A. G. 289,62 Eur (1000 Lt). Skolintus, pinigus kreditoriams grąžino pats. Sodyba buvo apleista ir jai buvo reikalingas kapitalinis remontas, todėl ieškovas nuo 2001 m. balandžio mėnesio persikėlė gyventi į sodybą, gyveno pagalbiniame pastate ir atliko gyvenamojo namo, sodybos bei pagalbinio pastato tvarkymo bei remonto darbus. Laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio mėnesio iki 2001 m. spalio mėnesio ieškovas atliko tokio pobūdžio darbus sodyboje: mėšlo vežimas, dviejų šiltnamių statymas, vištidės statymas, malkinės statymas, sodo tvarkymas - vaismedžių ir serbentų sodinimas, šulinio valymas, kelio taisymas, garažo apkalimas, nuotekų šulinio įrengimas, kanalizacijos įrengimas, elektros įvado įvedimas, dirbtuvių įrengimas – lubų, sienų ir grindų įrengimas, elektros įrengimas, atlikti betonavimo darbai, pagaminta 10 vienetų langų ir 11 vienetų durų, kurie buvo panaudoti sodybos pastatams, gyvenamojo namo lubų, sienų, grindų įrengimas, šio pastato apšiltinimas, stogo remontas bei kamino pastatymas, taip pat įrengė name vonią, tualetą bei atliko kitus darbus. Taip pat sodybai iš savo asmeninių lėšų nupirko židinį 2896,20 Eur (10 000 Lt), skalbimo mašiną 463,39 Eur (1 600 Lt), 2 vienetus hidroforų 173,77 Eur (600 Lt), tualeto klozetą su bakeliu 43,44 Eur (150 Lt), momentinį šildytuvą 92,68 Eur (320 Lt) bei kitus buities apyvokos daiktus. 2002 m. gruodžio mėnesį ieškovas pardavė ½ dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu ( - ). Iš parduoto buto išvežtus namų apyvokos bei baldus atvežė į sodybą, kuriuos vėliau atsakovė pardavė ir už minėtus pinigus įsigijo kitus. Atsakovė ( - ) Apskrities viršininko įsakymu įgijo nuosavybės teisę į 0,22 ha žemės sklypą ( - ). Su atsakove bendrą ūkį vedė iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovė pareiškė jam, kad reikia kraustytis iš sodybos, kadangi ji ruošiasi minėtą sodybą parduoti. Atsakovė žadėjo jam pinigus gautus už sodybą pasidalinti, tačiau iš viso atsakovė sumokėjo 521,32 Eur (1800 Lt), likusią dalį žadėjo atiduoti gavusi pinigus, tačiau iki šios dienos neatsiskaitė.

72.

8Atsakovė S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji niekada negyveno su ieškovu ir niekada nevedė su juo bendro ūkio. Ieškovas lankydavosi jos bute ( - ) pernakvodavo, tačiau bute jie kartu negyveno. Ieškovas nuo ( - ) gyvenamąją vietą yra deklaravęs ( - ), ir savo gyvenamosios vietos iki šiol nepakeitęs. Ieškovo ryšį su deklaruota gyvenamąją vieta patvirtina ir jo turimas žemės sklypas ( - ). Ieškovas laikotarpyje nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. iki 2001 m. vasario 5 d. turėjo visą 60.24 kv. m ploto butą ( - ); laikotarpyje nuo 2001 m. vasario 5 d. iki 2002 m. gruodžio 18 d. ieškovas turėjo pusę šito buto. Atsakovė turėjo asmenine nuosavybe dviejų kambarių butą ( - ). Jį pardavė 2000 m. birželio 19 d. Ieškovas jokių darbų jos bute neatliko, tik remontavo buto stogą, tačiau stogą ieškovas remontavo bendrai namo gyventojams. Susitarimo su ieškovu dėl ginčo sodybos įsigijimo nebuvo, o ieškovas sodyboje gyveno ne kaip sugyventinis, bet pagal jų bendrą susitarimą, jog ieškovas jai padės atlikti įvairius darbus už galimybę gyventi ir dirbti dirbtuvėse. Sodybą atsakovė įsigijo gavusi pinigus už savo parduotą butą, taip pat turėjo santaupų bei iš banko skolinosi 5 000 Lt. Sodyboje su ieškovu dirbo kartu, padėjo ir jis, ir vaikai, ir ieškovo pusbrolis. Daug darbų atliko atsakovės žentas. Dalį ieškovo atliktų darbų atsakovė pripažįsta, tačiau ieškovas juos atliko už tai, kad atsakovė leido jam dirbti dirbtuvėse. Pinigų ieškovas atsakovei niekada nedavė. Dirbtuvėmis ieškovui leido naudotis nuo 2001 m. pradžios. Jokių pinigų židiniui ieškovas atsakovei nedavė. Santykius su ieškovu nutraukė, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės sumušimo. Kai pardavė sodybą, ieškovui davė 1 800 Lt, nes ją šantažavo, skambinėjo. Atsakovė niekada nežadėjo ieškovui nupirkti sodybos. Dalį baldų iš ieškovo priėmė, jais naudojosi, kitus baldus atsakovė pati pirko išsimokėtinai. Prie paskolos grąžinimo ieškovas neprisidėjo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/3 dalį nekilnojamojo turto - sodybos ( - ), kurį sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas - tvartas, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ); priteisė ieškovui V. M. 6 809 Eur kompensaciją už jam tenkančią 1/3 dalį parduoto turto - sodybos ( - ); priteisė iš atsakovės S. S. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. M. bei 139,41 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminį mokestį valstybei.

124.

13Teismas vertino, kad nors liudytojai tiksliai ir nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, jog būtent nuo 1999 m. birželio mėnesio šalys pradėjo gyventi kartu atsakovės bute, tačiau įvertinus tai, jog liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, o liudytojos B. M. ir J. Š. patvirtino šalių bendro gyvenimo pradžią nuo 1999 m., pati atsakovė pripažino, kad ieškovas bute remontavo stogą, ir nors tvirtino, kad namo stogą ieškovas remontavo ir kitiems namo gyventojams, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikė, dėl ko šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, jog šalys nuo 1999 m. birželio mėnesio pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, atmetant kaip nepagrįstas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas jos bute tik kartais nakvodavo.

145.

15Teismas nurodė, kad ( - ) atsakovė sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią iš K. K. nupirko ginčo sodybą. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad už parduotą namą pardavėja iš pirkėjos prieš sudarant sutartį gavo 6 000 Lt, pastato vertė pagal pateiktus dokumentus 12 424 Lt; ( - ) atsakovė sudarė su banku paskolos sutartį 5 000 Lt; 2000 m. birželio 15 d. pardavė butą ( - ) už 5 000 Lt, kas patvirtina, atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė turėjo skolintų ir asmeninių lėšų sodybos pirkimui. Tačiau atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad šalys buvo susitarę pirkti ginčo sodybą ir neįrodė savo finansinių galimybių suremontuoti, kaip ir pati pripažino, apleistą ginčo turtą tik savo asmeninėmis lėšomis. Nors ieškovas neįrodė, kad prie sodybos pirkimo prisidėjo 3000 Lt, kuriuos kaip pats nurodė pasiskolino, tačiau liudytoja A. G. parodė, jog šalims bendrai paskolino 1 000 Lt namų remontui ( - ). Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad skolą kreditorei grąžino jis, byloje nepaneigtos.

166.

17Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat nepaneigė ieškovo ieškinyje ir 2017 m. spalio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų jo atliktų sodybos remonto darbų. Atsakovė, teikdama rašytinius paaiškinimus ir teismo posėdyje, iš dalies pripažino ieškovo atliktus darbus, nurodydama, kad ieškovas sodyboje atliko smulkius namo remonto darbus, sutvarkė garažą, kuriame dirbo staliaus darbus, pagamino langus, duris, atliko tokius darbus kaip mėšlo vežimas, malkinės pastatymas, betonavimas ir pan., nors teigė, kad už atliktus darbus ieškovui atsilygino taip kaip jis pageidavo, tai yra cigaretėmis, degtine, kitomis vaišėmis. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėjusi ieškovui už sodyboje atliktus darbus, o atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji sodybą tarėsi remontuoti su dukra ir žentu, jiems padedant atsakovei, patvirtino tik atsakovės žentas, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Šio liudytojo parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi kiti liudytojai jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino.

187.

19Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, sprendė, jog bendras šalių gyvenimas buvo ne epizodinis, bet truko nuo 1999 m. iki 2014 m., t. y. ilgą laiką, buvo nuolatinis ir pastovus, kas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvusį šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, turint tikslą turtą naudoti savo asmeniams buitiniams poreikiams tenkinti, šalims kooperuojant įnašus pinigais, daiktais ir darbu ne tik remontuojant ginčo sodybą, bet ir darbu bendrame ūkyje (sodo, daržo darbai ir kt.). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis).

208.

21Teismas nustatė, jog ieškovas pripažino, kad atsakovė prie bendros dalinės nuosavybės kūrimo prisidėjo daugiau, bei sutiko, jog jo dalis kompensacijos yra mažesnė nei ½ ginčo turto pardavimo vertės. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga nustatant kiekvieno bendrasavininko dalį, be to, nė viena iš šalių negalėjo tiksliai įrodyti konkretaus indėlio į sukurtą bendrąją dalinę nuosavybę. Nustatyta, kad šalims gyvenant kartu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – sodyba ( - ), kurią sudarė gyvenamasis namas, tvartas, kiemo statiniai ir žemės sklypas. Kadangi byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas prie žemės sklypo įsigijimo pinigais neprisidėjo, o atsakovei 2002 m. birželio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta 033 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,40 ha žemės sklypą ( - ), žemės sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl šioje dalyje ieškinį teismas atmetė.

229.

23Spręsdamas dėl kito jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu šalių įgyto turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, kurį šalys kartu remontavo, turėdamos bendrą tikslą šį turtą naudoti savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti, teismas nustatė, jog ieškovas į namo rekonstrukciją investavo daugiau savo darbo, o atsakovė daugiau lėšų, tačiau mažiau darbo. Ieškovas atliko kapitalinį statybos remontą, tai yra prisidėjo darbais, medžiagomis (mediena, stiklas ir kt.), asmeninėmis lėšomis, gautomis iš darbo santykių ir jo darbų, gaminat gaminius ginčo dirbtuvėse pardavimui, už parduotą butą ( - ) gautomis lėšomis, iš kurių buvo nupirktas židinys, klozetas, kiti daiktai ir medžiagos. Ieškovo vertinimu 5 433,27 Eur sudaro jo atlikti darbai ir daiktai, skolintos bendros lėšos 1 000 Lt. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas šią sumą pats kreditorei atidavė. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais pripažino ieškovo nuosavybės teisę į 1/3 sodybos ( - ). Teismo vertinimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad šalių prisidėjimas ir įnašai nebuvo lygūs, nėra pagrindo vadovautis lygių dalių prezumpcija.

2410.

25Teismas nurodė, kad sugyventinių santykiai tarp šalių yra nutrūkę, taigi jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 9 d. pardavė ginčo turtą už 80 000 Lt, iš kurių ieškovui davė 1 800 Lt, todėl taikytinos CK ketvirtos knygos nustatytos taisyklės. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punktą bendra daiktų kaina nurodyta 80 000 Lt, atsakovė teismo posėdyje nenurodė už kiek buvo sutarta parduoti 0,22 ha žemės sklypą, ieškovas sandorio sudaryme nedalyvavo. Pagal sutarties 2.5 punktą 0,22 ha žemės sklypo ( - ) vidutinė rinkos vertė 4 070 Lt (1 178,75 Eur), todėl šia suma teismas vadovavosi, nustatydamas žemės sklypo vertę. Kadangi byloje nustatyta, kad šis žemės sklypas nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, jo sandorio metu buvusią vidutinę rinkos kainą teismas išskaičiavo iš sandorio vertės, taip pat išskaičiavo ieškovui atsakovės sumokėtą 1 800 Lt sumą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2711.

28Apeliaciniu skundu atsakovė S. S. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. liepos 30 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui V. M. buvo pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 1/3 dalį nekilnojamojo turto - sodybos ( - ) kurią sudarė pastatas - gyvenamasis namas, pastatas - tvartas, kiti statiniai - kiemo statiniai, taip pat buvo priteista ieškovui V. M. 6809 Eur kompensacija už jam tenkančią 1/3 dalį parduoto turto - sodybos ( - ) ir šiose dalyse priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo V. M. ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2911.1.

30Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino liudytojų parodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nesivadovavo atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji 1999 m. su ieškovu negyveno, patvirtinančiais liudytojų parodymais, o vadovavosi išimtinai tik ieškovo argumentus patvirtinančių liudytojų parodymais. Teismas neįvertino, kad liudytojas M. M. yra ieškovo sūnus, B. M. yra ieškovo pusbrolio žmona, A. K. yra ieškovo pusbrolio draugas, o J. Š. – ieškovo pusbrolio šeimos kaimynė. Šie liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

3111.2.

32Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nevertino paties ieškovo notariškai sudarytų sandorių, turinčių aukštesnę oficialių rašytinių įrodymų galią, taip pat iškreipė paties ieškovo išreikštą valią savo gyvenamąją vietą laikyti adresu ( - ). Teismas nevertino tarp ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės 2001 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo; ieškovo 2002 m. kovo 18 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią jis nusipirko žemės sklypą ( - ); 2002 m. gruodžio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties; VSDFV Šilalės skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. pažymos, kuri buvo adresuota ieškovui jo deklaruotos ir paskutinės jo gyvenamosios vietos adresu ( - ).

3311.3.

34Teismas nepagrindė savo išvadų apie šalių jungtinės veiklos sutarties pradžią, nenustatė kada ir kur šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo paaiškinimai dėl bendro gyvenimo kartu su atsakove jos bute nuo 1999 m., vėliau - ginčo sodyboje, prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat teismas nevertino juridinę reikšmę turinčių faktų, kad ieškovas išsituokė 2001 m. rugpjūčio 17 d., galiojant naujajam civiliniam kodeksui, dėl ieškovo santuokos nutraukimo atsiradusių teisinių pasekmių, teismo sprendime užfiksuotų juridinių faktų ir aplinkybių apie ieškovo santuokinį gyvenimą.

3511.4.

36Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė savo finansinių galimybių suremontuoti apleistą ginčo turtą savo asmeninėmis lėšomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų nusipirkti sodybą ir ją pradėti remontuoti. Teismas nevertino aplinkybės, kurią atsakovė pagrindė sudarytomis kredito, paskolų, lizingo sutartimis per 2003 - 2013 metų laikotarpį, kad atsakovė turėjo pakankamai teisėtų pajamų nusipirkti buities prekėms ir technikai, statybinėms medžiagoms, įskaitant medžiagoms židiniui.

3711.5.

38Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo darbinės pajamos buvo ženkliai mažesnės negu atsakovės, jokių rašytinių įrodymų apie atsakovei perduotus 8000 Lt židinio įsigijimui, apie gautas dideles pajamas užsienyje ieškovas nepateikė. Teismo vertinta iš A. G. tariamai ieškovo pasiskolinta 1000 Lt suma namo remontui Girkalnyje neparemta rašytinės formos dokumentu, kaip ir jo skolos grąžinimas.

3911.6.

40Teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją, nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas įvertino 2000 - 2001 m. savo atliktus darbus 5 433,27 Eur suma, iš kurios atsakovė jau sumokėjo jam 4 911,95 Eur. Teismas turėjo įvertinti medžiagų ir darbų nusidėvėjimą, tačiau šių reikšmingų bylai aplinkybių nevertino ir netyrė. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nauji savininkai parduotam gyvenamajam namui jau pakeitė stogą, pirmojo aukšto langus, likę tik ieškovo daryti mansardos langai, išgriauta veranda, pakeistos lauko durys; nuotraukos patvirtina ir ūkinio pastato nusidėvėjimą.

4111.7.

42Teismas nevertino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos 2013 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties. Ieškovas pagal šį sandorį sutiko su jam keltais reikalavimais, kadangi jam buvo suteikta teisė gyventi atsakovės namuose su tam tikromis bendro elgesio panaudos gavėjui taisyklėmis, reikalavimais panaudos gavėjui mokėti už sunaudotą elektrą, prisidėti perkant kurą (malkas) ir kitomis sąlygomis. Šių taisyklių ieškovas pasižadėjo laikytis, sutiko būti iškeldintas iš atsakovės namų anksčiau sutarto laiko, jeigu nesilaikys sutarties sąlygų, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

4311.8.

44Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu tarp šalių ir būta kokių nors partnerystės (bendrosios jungtinės veiklos) požymių, iki 2013 m. rugsėjo 9 d. tokie požymiai išnyko, o šalys buvo išsprendusios visus tarpusavio turtinius ginčus, nesidalino jokio jungtinės veiklos rezultato nei šioje sutartyje, nei 2014 m. liepos 6 d. sudarytoje tarpusavio sutartyje. Baudžiamosios bylos Nr. 1-136-476/2014 medžiaga, 2014 m. kovo 27 d. nuosprendis patvirtina aplinkybes, kad atsakovė buvo sumušta ieškovo savo namuose, į kuriuos kaip ir į kitą S. S. turtą V. M. nereiškė ir neturėjo jokių bendrosios dalinės nuosavybės teisių.

4511.9.

46Teismas neteisingai apskaičiavo ir įvertino ieškovui priteistiną bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Bendra suma turėtų sudaryti ne 6 809 Eur arba 1/3 dalį, o 5 722,89 Eur sumą arba 5 433,27 Eur sumą, nes į bendrą sumą turėjo būti neįskaičiuota neįrodyta A. G. paskola, taip pat teismas neišskaičiavo atsakovės sumokėtos už sodybą 6 000 Lt sumos pagal 2000 m. gruodžio 8 d. sandorį. Įvertinus darbų ir daiktų nusidėvėjimą teismas turėjo apsiriboti atsakovės išmokėta ieškovui 521,32 Eur kompensacijos suma, kuri pilnai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

4712.

48Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

51ir išvados

5213.

53Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5414.

55Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5615.

57Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovė S. S. (toliau – atsakovė arba apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo V. M. ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

5816.

59Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas negalėjo besąlygiškai vadovautis ieškovo liudytojų parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat teismas nevertino paties ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, turinčių aukštesnę įrodymų galią. Teismas nepagrindė savo išvadų apie šalių jungtinės veiklos pradžią, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė savo finansinių galimybių suremontuoti apleistą ginčo turtą savo asmeninėmis lėšomis, neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistiną bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

6017.

61CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

6218.

63Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

6419.

65Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 punktas).

6620.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos atveju, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagal byloje pateiktus įrodymus tikslesnių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neleidžia padaryti byloje esančių įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų, byla pasižymi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo sudėtingumu, kurį lemia žodinis šalių susitarimų pobūdis, konfliktiški šalių santykiai ir faktas, kad pagrindinės įrodinėjimo priemonės šioje byloje buvo tik netiesioginiai įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, o taip pat pačių šalių paaiškinimai dėl aplinkybių, kurios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo įvykusios prieš septyniolika metų.

6821.

69Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo ir padalijimo, įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, byloje apklaustų liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės.

7022.

71Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų įrodymų arba juos vertino ieškovo naudai, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

7223.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo ir padalijimo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas ir bendro ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

7424.

75Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčo šalių paaiškinimais, liudytojų M. M., A. K., B. M., E. I., J. Š., iš dalies ir A. A. parodymais, patvirtinančiais buvus šalių neturtinio pobūdžio santykiams, nustatė, jog ieškovas ir atsakovė nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2014 metų gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį. Teismas šiuos įrodymus išsamiai aptarė, nurodė jų įrodomąją reikšmę, kokias aplinkybes jie patvirtina arba paneigia, taigi įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimai pažeisti nebuvo. Vertinti šiuos įrodymus kitaip teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartu laikotarpiu (1999 -2014 metais) šalys gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai (sugyventiniai).

7625.

77Būtina atsižvelgti į tai, kad liudytojas M. M. yra ieškovo sūnus ir galimai, kaip nurodo apeliantė, suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo teisės įvertinti liudytojo M. M. parodymus ir jie buvo įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojo M. M. nurodytos aplinkybės yra neobjektyvios ir neatitinkančios tikrovės. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodomų kitų byloje apklaustų liudytojų – B. M., A. K., J. Š. – suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik deklaratyvūs teiginiai.

7826.

79Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas.

8027.

81Tai, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu ( - ) nereiškia, jog byloje neteisingai nustatyta faktinė jo gyvenamoji vieta. Taip pat ir faktas dėl ( - ) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos ieškovo ir buvusios jo sutuoktinės V. M. santuokos nutraukimo nepaneigia byloje nustatytos šalių bendro gyvenimo pradžios ( - ), nes šeimos faktinių ir teisinių santykių pabaigos momentas gali ir nesutapti.

8228.

83Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas įvertino atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl jos parduotų žemės sklypų, sudarytų kredito, paskolų, lizingo sutarčių, kurie pagrįstai leido spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis lyginant su ieškovo turtine padėtimi buvo geresnė. Šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas, nurodęs, kad atsakovė piniginėmis lėšomis prie ginčo sodybos prisidėjo labiau, o jis įdėjo daugiau darbo. Byloje nepaneigtos ir ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo indėlio į ginčo sodybą darbu, daiktais ir ginčo laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinius sodybos remonto darbus ieškovas atliko 2000 – 2001 m., o šiuo laikotarpiu atsakovė pardavė tik vieną žemės sklypą už 150 Lt; kiti žemės sklypai buvo parduoti ir vartojimo kreditai paimti vėliau. Taigi, byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė viena, savo asmeninėmis lėšomis turėjo finansines galimybes įsigyti ginčo sodybą ir ją suremontuoti.

8429.

85Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į ieškovo, t. y. jungtinės veiklos sutarties dalyvio, paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad šalių dalys nėra lygios. Pažymėtina, kad šalies pareiga įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą negali būti formuluojama per griežtai, reikalaujant pateikti tam tikrus įrodymus dėl šalies dalyvavimo įgyjant turtą, taip nukrypstant nuo įrodymų vertinimo ypatumų tokio pobūdžio bylose.

8630.

87Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nurodė, jog atsakovė prie bendros dalinės nuosavybės kūrimo prisidėjo daugiau, todėl sutiko, kad jo dalis kompensacijos yra mažesnė nei ½ ginčo turto pardavimo vertės, todėl šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino teisiškai reikšminga nustatant kiekvieno bendrasavininko dalį. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių prisidėjimas ir įnašai nebuvo lygūs, todėl nėra pagrindo vadovautis lygių dalių prezumpcija bei pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 sodybos, kurią sudarė gyvenamasis namas, tvartas ir kiemo statiniai. Taigi, ieškovui priklausančios nuosavybės teisės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatytos pagal jo įdėtas lėšas, darbą šią nuosavybę sukuriant. Pažymėtina, kad ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, kas taip pat leidžia vertinti, jog jis sutinka su jam pripažinta nuosavybės dalimi ginčo turte.

8831.

89Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad šalys iki 2013 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties sudarymo buvo išsprendusios visus tarpusavio turtinius ginčus, jeigu tarp šalių ir būta kokių nors partnerystės požymių. Pastebėtina, kad ir nagrinėjamu aspektu teigdama argumentus dėl šalių sudarytų 2013 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. liepos 6 d. sutarčių, apeliantė iš esmės pripažįsta buvusius jungtinės veiklos santykius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors į bylą pateikta 2013 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartis ir 2014 m. liepos 6 d. tarpusavio sutartis, tačiau įvertinus tai, kad šalys nuo 1999 m. gyveno be jokių sutarčių, be to, nuomos sutarties turinys, kuris patvirtina, kad dauguma atsakovės reikalavimų yra susiję su jos asmeniu, o ne su gyvenamosios patalpos nuomos sąlygomis (CK 6.580 straipsnis, 6.583 straipsnis), pasirašymo aplinkybės, o būtent tai, kad, kaip nurodė ieškovas, šalys tuo metu pradėjo nesutarti, vyko ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovės atžvilgiu, sutartis pasirašyta apylinkės inspektoriaus ir socialinės rūpybos darbuotojos, patvirtina, jog tokiu būdu buvo sprendžiami tarp šalių kilę tarpusavio asmeniniai konfliktai, todėl nepaneigia šalių kaip sugyventinių bendro gyvenimo fakto. Be to, iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-1366-476/2014, kurioje ieškovas 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, matyti, kad ieškovas byloje buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš artimą šeimos narį, nuketėjusioji atsakovė), šalys viena kitą laikė sugyventiniais. Pažymėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nuosprendyje konstatavo, kad neblaivus sugyventinis V. M. nukentėjusiąją S. S. išvadino necenzūriniais žodžiais, o po to spyrė koja į krūtinę, t. y. ieškovo veika pripažinta nusikalstama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Straipsnio konstrukcija rodo, jog subjektai yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymiai. Taigi aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, kad V. M. ir S. S. yra sugyventiniai, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

9032.

91Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, teisingai apskaičiavo iš atsakovei ieškovui priteistinos kompensacijos dydį už jam tenkančią nuosavybės dalį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį – 23510 Lt, kas atitinka 6 809 Eur, vadovavosi 2014 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta daiktų kaina (80 000 Lt), išskaičiavęs iš jos sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę (4 070Lt), prieš tai nustatęs, kad žemės sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, apskaičiavo 1/3 ieškovui tenkančią dalį (25 310 Lt) bei atėmė iš jos ieškovui atsakovės jau sumokėtą 1 800 Lt sumą (CK 6.978 str. 1 d. 4 p., 4.80 str. 2 d.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius, kad ieškovui už atliktus darbus jau yra sumokėjusi 4 911,95 Eur. Atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie medžiagų ir darbų nusidėvėjimą bei naujų savininkų atliekamus darbus, kurie savaime nepatvirtina gyvenamojo namo bei ūkinio pastato nusidėvėjimo, nėra pagrindo vadovautis nustatant priteistinos kompensacijos dydį, nes ginčui aktuali turto vertė jungtinės veiklos pasibaigimo metu, kuri, nesant byloje kitų įrodymų, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

9233.

93Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

9434.

95Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

96Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas... 7. 2.... 8. Atsakovė S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas vertino, kad nors liudytojai tiksliai ir nepatvirtino ieškovo... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad ( - ) atsakovė sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią iš... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat nepaneigė ieškovo ieškinyje ir 2017... 18. 7.... 19. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, jog ieškovas pripažino, kad atsakovė prie bendros dalinės... 22. 9.... 23. Spręsdamas dėl kito jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu šalių... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad sugyventinių santykiai tarp šalių yra nutrūkę, taigi... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 27. 11.... 28. Apeliaciniu skundu atsakovė S. S. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės... 29. 11.1.... 30. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino liudytojų... 31. 11.2.... 32. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 197 straipsnio 2 dalies... 33. 11.3.... 34. Teismas nepagrindė savo išvadų apie šalių jungtinės veiklos sutarties... 35. 11.4.... 36. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė savo finansinių... 37. 11.5.... 38. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo darbinės pajamos buvo ženkliai... 39. 11.6.... 40. Teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją, nevertino aplinkybės, kad pats... 41. 11.7.... 42. Teismas nevertino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos 2013 m. rugsėjo 9 d.... 43. 11.8.... 44. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu tarp šalių ir būta kokių nors... 45. 11.9.... 46. Teismas neteisingai apskaičiavo ir įvertino ieškovui priteistiną bendrosios... 47. 12.... 48. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. ir išvados... 52. 13.... 53. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 54. 14.... 55. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, teisėjų kolegija... 56. 15.... 57. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovė S. S. (toliau – atsakovė... 58. 16.... 59. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovės apeliacinis skundas iš... 60. 17.... 61. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 62. 18.... 63. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 64. 19.... 65. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu... 66. 20.... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos atveju, vadovaujantis pirmiau nurodytomis... 68. 21.... 69. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 70. 22.... 71. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų... 72. 23.... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu... 74. 24.... 75. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčo šalių... 76. 25.... 77. Būtina atsižvelgti į tai, kad liudytojas M. M. yra ieškovo sūnus ir... 78. 26.... 79. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pagal CK nuostatas fizinio asmens... 80. 27.... 81. Tai, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu ( - )... 82. 28.... 83. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos... 84. 29.... 85. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra... 86. 30.... 87. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nurodė, jog atsakovė prie... 88. 31.... 89. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad šalys iki 2013 m. rugsėjo 9 d.... 90. 32.... 91. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių dalis bendrojoje nuosavybėje,... 92. 33.... 93. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 94. 34.... 95. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog... 96. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d.... 97. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....