Byla 3K-3-473/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltijos laikas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Luidas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos laikas“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus rentinys“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai, kilę iš 2005 m. birželio 15 d. statybos generalinės rangos sutarties, kuria statybos darbai suskirstyti į du etapus; pagal projektinę dokumentaciją ieškovas įsipareigojo atlikti sutarties 1.1 punkte įvardytus pirmojo etapo požeminio garažo Vilniuje, Algirdo g. 4, 4a, statybos darbus, kurių kaina – 597 956,74 Lt – nustatyta, sudarant lokalinę sąmatą; viso projekto darbų kaina yra 1 117 002,16 Lt. Šalių po pratęsimo nustatytas pirmojo etapo darbų atlikimo terminas – 2005 m. rugsėjo 30 d., antrojo etapo darbų, nustatytų sutarties 1.2 punkte, įvykdymo terminas – 2005 m. spalio 1 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti 88 808,47 Lt už atliktus darbus; tarp jų: 39 523 Lt už papildomai atliktus darbus, dėl kurių šalys susitarė atskirai; 3080,47 Lt už dalį atliktų darbų iš antrojo statybos etapo ir 41 205 Lt – už pirmojo statybos etapo metu atliktus darbus. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal sutartį ir pateiktus projektinius dokumentus buvo numatyta evakuacinė anga, tačiau liukas evakuacinei angai nenumatytas įrengti; tuo tarpu ieškovas uždengė angą tam specialiai pagamintu dangčiu, todėl atsakovas nepagrįstai sustabdė 5000 Lt atsiskaitymą. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.201 straipsniu, 6.684 straipsnio 4 dalimi, 6.687 straipsniu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti 39 523 Lt grindžiamas tuo, jog buvo atlikti papildomi darbai, dėl kurių šalys susitarė atskirai, ieškovui pateikus komercinį pasiūlymą, o atsakovui jį akceptavus; taip šalys susitarė dėl papildomų esamos sienos išramstymo darbų atlikimo už 46 733 Lt (su PVM); atsakovas neatsiskaitė už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neakceptavo ieškovo pateikto komercinio pasiūlymo, todėl šis nepagrįstai reikalauja 39 523 Lt; teismo vertinimu, iš ieškovo įvardyto komercinio pasiūlymo turinio neišplaukia, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti už jame įvardytus darbus kaip už papildomus; atsakovo vadovo J. J. žyma komerciniame pasiūlyme „darbus ir medžiagas aktuoti pagal faktinį medžiagos sunaudojimo kiekį šio įkainio rėmuose“ ir jo parašas nereiškia nei atsakovo akcepto, nei ieškovo pasiūlymo dėl papildomų darbų. Teismas kartu atsižvelgė į J. J. paaiškinimą, kad jis nemanė, jog pasiūlymas turės teisinės galios ir kils teisinių padarinių. Šis dokumentas ir vėlesni šalių veiksmai, teismo vertinimu, neįrodo, kad buvo susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Pagal sutarties 3.1.9 punktą atsakovas neatsako už tai, kad, apskaičiuojant sąmatą, ieškovas neįvertino darbo ar techniniuose brėžiniuose numatytų darbų, nurodytų sutarties 1.1, 1.2 punktuose. Teismas pripažino taip pat nepagrįstu reikalavimą priteisti 3080,47 Lt už dalį atliktų antrojo statybos etapo darbų ir 41 205 Lt – už pirmojo statybos etapo darbus. Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad sutarties 6.1 punkte šalys susitarė dėl pirmo statybos etapo darbų 597 956,74 Lt kainos, mokėtinos už lokalinėje sąmatoje (sutarties priedas Nr. 5) nustatytus darbus; teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo atlikti ne papildomi, o pakeičiamieji darbai, t. y. vietoje laikinosios atraminės sienos ašyse 5–7 buvo pastatyta perdanga 6–7 ašyse, kurie laikytini pirmo etapo darbais; šalys nebuvo susitarusios atsiskaityti už pakeičiamuosius darbus. Ieškovas neginčijo, kad atsakovas sumokėjo visą lokalinėje sąmatoje nurodytą kainą (sutarties priedas Nr. 5), o bendra lokalinės sąmatos kaina nepasikeitė. Be to, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros LUD Nr. 9950086 ir LUD Nr. 9950050 iš esmės atitiko bendrą pirmo etapo statybos darbų kainą (pagal sutartį – 597 956,74 Lt, pagal išrašytas sąskaitas – 597 702,39 Lt). Teismas nurodė, kad pagal pateiktą dokumentaciją (dangų išpildomąją nuotrauką) buvo numatyta įrengti evakuacinį liuką. Nors ieškovas ir neigia buvus tokį susitarimą, tačiau jis įrengė evakuacinę angą ir ją uždengė specialiai tam pagamintu dangčiu. Teismas nenustatė pagrindo, kuriuo vadovaudamasis ieškovas uždengė liuką, jeigu laikė, kad nebuvo su atsakovu tokio susitarimo. Atsakovas raštu nurodė, kad sustabdo 5000 Lt mokestį, tuo tarpu ieškovas nenurodė pagrindo, suteikiančio teisę reikalauti tokio dydžio sumai priteisti (už kokius konkrečius darbus ar medžiagas). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog šiam klausimui išspręsti bendradarbiavo su atsakovu; ieškovas nenurodė ir nepateikė dangčio kainą patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovo pareiga įrengti liuką išplaukė iš projektinės dokumentacijos, to nepadarius, t. y. negavus galutinio rezultato, atsakovas pasielgė protingai ir sąžiningai, nemokėjęs ieškovui nedidelės 5000 Lt sumos (palyginti su sutartyje nustatyta darbų kaina, darbų apimtimi, darbų atlikimo terminais) iki tol, kol nebus įvykdyta priešpriešinė prievolė.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimą, 2008 m. gegužės 20 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl netinkamo materialinės ir proceso teisės normų taikymo byla pirmosios instancijos teismo išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad dėl papildomų darbų šalys tarėsi iš anksto 2005 m. liepos 13 d. pasitarimo metu, aptariant laikinos atraminės sienos techninę būklę ir sprendžiant dėl būtinumo ją atkasti, taip pat kad 2005 m. liepos 20 d. atsakovo įmonės direktorius J. J. pasirašė ieškovo pateiktą komercinį pasiūlymą dėl esamos sienos išramstymo darbų už 46 733 Lt ir dėl laikinosios sienos įrengimo už 21 167 Lt, padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, jog taip šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo bei konkrečios kainos už juos; susitarimas atitiko sutarties 6.5 punkto nuostatą bei tarp ginčo šalių nusistovėjusią verslo praktiką, jis nenuginčytas ir sukelia teisines pasekmes. Pagal statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus; įstatymo nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti darbus priimti (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Jeigu, rangovo vertinimu, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą vienašališkai. Tokią teisę rangovas turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti ir įrodyti, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, taikoma tik statybos rangos teisiniuose santykiuose, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja iki tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio prievolės vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju rangovo (ieškovo) vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai Nr. 5 (T. 1, b. l. 33-34) ir Nr. 6 (T. 1, b. l. 50-51) nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, užsakovas (atsakovas) nepagrįstai, nenurodęs įstatymo nustatytų pagrindų, atsisakė pasirašyti aktus. Kolegija kritiškai vertino atsakovo pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 5 (T. 1, b. l. 82–83); aktas dėl turinio trūkumų nesukūrė teisinių pasekmių: jame nepažymėtas užsakovo atsisakymo pasirašyti aktą faktas ir nepasirašytas rangovo vienašališkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, nepasinaudojęs įstatymo nustatyta galimybe pateikti priešieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų turi sumokėti už ieškovo atliktą ir perduotą darbą. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškinį, yra skolingas atsakovui.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė akceptą ir jam nustatytus reikalavimus (akcepto besąlygiškumo) reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.173-6.178 straipsniai). Iš CK 6.173 straipsnio 1 dalies normos turinio, UNIDROIT principų 2.1.6 straipsnio, taip pat teisės doktrinos (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, šeštoji knyga, Prievolių teisė, Justitia, Vilnius, 2003, p. 218) nuostatų išplaukia, kad paprastas patvirtinimas, jog gautas pasiūlymas ar susidomėjimo pasiūlymu išreiškimas yra nepakankami ofertos akceptui pripažinti; pritarimas turi būti besąlyginis. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė akceptui nustatyto besąlygiškumo kriterijaus; išvada, kad atsakovo įmonės vadovas, pasirašydamas ieškovo pateiktą komercinį pasiūlymą, šį akceptavo, padaryta, ignoruojant pirmiau nurodytas įstatymo ir teisės doktrinos nuostatas, jog vienas iš pagrindinių akceptui keliamų reikalavimų – aiški akceptanto valios išraiška, t. y. besąlyginis sutikimas su pateiktu pasiūlymu. Priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, dokumento pasirašymas ne visais atvejais gali reikšti jo akceptą; parašas gali reikšti tai, kad dokumentas gautas arba kad su juo susipažinta. Šiuo atveju atsakovo direktoriaus parašu pasiūlyme pažymima, kad dokumentas yra gautas; komerciniame pasiūlyme nurodyti darbai, dėl kurių atlikimo atsakovas turėjo pateikti sutikimą gamybinių pasitarimų 2005 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 3 d. metu nustatytais terminais, t. y. iki 2005 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 4 d. Tai reiškia, kad atsakovas komercinio pasiūlymo 2005 m. liepos 20 d. neakceptavo, nes turėjo pateikti atsakymą po komercinio pasiūlymo pateikimo dienos. Šalių susitarimas turi atitikti sutarties 6.5 ir 9.6 punktuose įtvirtintas sąlygas, bet tokio nebuvo sudaryta. Iš teismų praktikos išplaukianti nuostata, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, suponuoja būtinumą nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, bet ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant ir nustatant, ar parašas reiškia akceptą, svarbi jo buvimo vieta dokumente, taip pat kitų sutartį pasirašančios šalies rekvizitų nurodymas; kai pasirašoma neaiškaus turinio tekste, parašui neturėtų būti suteikiama akceptą reiškianti prasmė. Be to, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė, netyrė bei nevertino atsakovo teiginių, kad įrašas komerciniame pasiūlyme padarytas be jo žinios ir sutikimo. Aiškinant, ar atsakovas akceptavo ieškovo pateiktą pasiūlymą, turi būti atsižvelgiama į sutartimi nustatytą rizikos tarp šalių pasiskirstymą; šiuo atveju visa rizika dėl išlaidų papildomiems darbams atlikti tenka ieškovui (sutarties 3.1.9 punktas). Šalys sutartimi nustatė konkrečią darbų kainą, todėl jai keisti nėra teisinių pagrindų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

11 2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų, taikant vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimą–perdavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.694 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ginčui išnagrinėti nepagrįstai taikė CK 6.694 straipsnio nuostatas; teismas klaidingai aiškino ginčo esmę; nebuvo šalių ginčo dėl atliktų darbų kokybės, ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią vienos šalies pasirašytam aktui suteikiama juridinė galia, taikoma statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas pareigas, kylančias iš sutarties. Nagrinėjamoje byloje šalys darbų priėmimo–perdavimo etape sudarė susitarimą (pažymą), kuriame fiksavo rangovo atliktų darbų vertę nuo statybų pradžios iki akto pasirašymo dienos. Šis šalių sudarytas susitarimas yra vėlesnis, nei rangovo vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. 5 ir Nr. 6, dėl kurių nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių. Bylos duomenimis, atsakovas nesutiko su ieškovo 2005 m. spalio mėnesio pabaigoje gauta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma už 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus darbus pagal aktus Nr. 2, 3, 4, 5, 6, kuriuose darbų kaina nurodyta 504 622,81 Lt, ir pateikė pastarajam 2005 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 05/38 „Dėl pirmojo etapo darbų kainos“, kurį šis gavo lapkričio 14 d. Atsakovas rašte argumentavo, kad aktų Nr. 5, 6 nepasirašo, nes jame nurodyti darbai turėjo būti atlikti už sutartyje nustatytą pirmojo etapo darbų kainą ir pagal sutarties 1.1 punkte išvardytą bei prie sutarties pridėtą projektinę dokumentaciją, kuri iki objekto užbaigimo nekito. Ieškovas, sureagavęs į šį raštą, išrašė naują atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą už 2005 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus pagal aktus Nr. 2, 3, 4; joje ieškovas nurodė, kad statybos darbų vertė nuo statybos pradžios yra 597 702,39 Lt, t. y. tokia darbų vertė nurodyta sutarties 6.1 punkte. Tačiau priešingai nei teigia ieškovas, kad jis esą pakartotinai pateikė aktus ir sąskaitą–faktūrą dėl atsakovo neginčijamos kainos dalies apmokėjimo ir kad nenurodė, jog į prašomą apmokėti sumą pagal pateiktus aktus Nr. 2, 3, 4 įskaičiuoti ir darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 5, 6, iš tikrųjų jis pripažino, jog kartu su atliktų darbų aktais Nr. 2, 3, 4 pateiktoje pažymoje nurodyta įvykdytų darbų vertė nuo statybos pradžios yra 597 702,39 Lt. Kadangi šalys pasirašė šią pažymą, tai jos susitarė dėl atliktų darbų vertės nuo statybos pradžios iki pažymos pasirašymo; ieškovas kartu pripažino, kad neatliko darbų už didesnę, nei pažymoje nurodyta, vertę. Teismai, vertindami, ar užsakovas tinkamai įvykdė piniginę prievolę, neturėjo pagrindo vadovautis anksčiau, nei šalių sudarytas susitarimas, vienašališkai ieškovo pasirašytais atliktų darbų aktais (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glijas“ prieš UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Neptis“ prieš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutą, bylos Nr. 3K-3-587/2006, ir kt.) CK 6.694 straipsnio nuostatos taikytinos tada, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą ir šalys neturi sudariusios susitarimo, kuriame fiksuotų rangovo atliktų darbų vertę. Šiuo atveju dėl atsiskaitymo už atliktus darbus turėtų būti sprendžiama pagal šalių susitarimą, nes jame išreikšta šalių valia dėl atliktų darbų vertės (CK 6.156 straipsnis). Kadangi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa su bylų, kuriose suformuotos CK 6.694 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo taisyklės ir kuriomis nepagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, faktinėmis aplinkybėmis, tai jos netaikytinos šioje byloje.

123. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), CPK 263 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimą nustatančių normų taikymo priėmė sprendimą, kuris neatitinka byloje nustatytų aplinkybių; teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys susitarė dėl liuko (evakuacinės angos) įrengimo, prieštarauja byloje nustatytoms ir šalių pripažintoms faktinėms aplinkybėms; teismas sprendimo dėl to nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dangų išpildomojoje nuotraukoje yra numatytas evakuacinis liukas; ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad „įrengtą angą uždengė specialiai tam pagamintu dangčiu savo iniciatyva, saugumo sumetimais“. Vadinasi, ieškovas pripažino, kad jis privalėjo liuką įrengti; tokia jo pareiga kilo ir iš Statybos techninių reglamentų STR 2.01.01:2004 „Gaisrinė sauga“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas tinkamai įrengė evakuacinę angą ir ar atsakovas pagrįstai sustabdė 5000 Lt mokestį ieškovui (CK 6.58 straipsnis); šalys pripažino, kad evakuacinė anga įrengta. Teismo išvados dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, taip pat ir jų nereikšmingumo bylai privalo būti motyvuotos, t. y. nurodyti argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas grindžia išvadas. Tai yra vieno iš pagrindinių teisės į tinkamą teismo procesą principo įgyvendinimo užtikrinimas. Vengiantis motyvuoti sprendimą, teismas ginčo iš esmės neišsprendžia, teisingumo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ prieš AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3K-3-/2001). Civiliniame procese teismas turi atlikti nepriklausomo ir nešališko arbitro vaidmenį (Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Teismo pareiga, vykdant teisingumą, išspręsti šalių ginčą ir sprendimu šalinti tapataus ginčo galimybę ateityje išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio.

13Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti ir nurodo:

141. Dėl akceptą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovo keliamas klausimas dėl komercinio pasiūlymo akceptavimo yra fakto, bet ne teisės klausimas; komercinio pasiūlymo akceptavimo faktas nustatytas skundžiamu teismo sprendimu. Sprendžiant, ar atsakovas akceptavo ieškovo pasiūlymą, būtina vadovautis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Komercinio pasiūlymo pateikimo ir akceptavimo aplinkybės (sprendimas atkasti esamą laikiną atraminę sienelę priimtas pasitarimo metu, kuriame dalyvavo šalys), veiksmai, atlikti po komercinio pasiūlymo akceptavimo (pakoreguotas kalendorinis darbų vykdymo grafikas), ofertos pateikimo ir akceptavimo forma (komercinis pasiūlymas pateiktas kaip aiškus dokumentas dėl darbų atlikimo, t. y. dokumento pavadinimas rodo, kad yra pasiūlymas atlygintinai atlikti konkrečius jame nurodytus darbus, nurodytos konkrečios darbų kainos), rodo, kad pateiktas nedviprasmiškas pasiūlymas. Pirmiau nurodytos aplinkybės nulėmė tai, kad buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, bet ne darbų sąrašas. Atsakovo atstovo parašas komerciniame pasiūlyme reiškia akceptą. Teismas pagrįstai nustatė, kad akceptavimo būdas pasirašant atitinka šalių susiklosčiusią verslo praktiką.

152. Dėl vienašalį atliktų darbų priėmimą–perdavimą reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu; darbų priėmimo faktas saisto užsakovą apmokėti rangovui už atliktus darbus. Teismas nustatė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktus pirminius darbų atlikimo aktus; jis siekė išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu. Dėl to šalių ginčui išnagrinėti pagrįstai apeliacinės instancijos teismo taikytos CK 6.694 straipsnio nuostatos. Atsakovui vengiant pasirašyti dalį darbų perdavimo–priėmimo aktų, ieškovas buvo priverstas pateikti aktus dėl atsakovo neginčijamos atliktų darbų apimties apmokėjimo. Darbai, už kuriuos atsakovas atsisakė sumokėti, buvo įrašyti į ieškovo sudarytus ir vėliau vienašaliai pasirašytus aktus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais. Pripažintini nepagrįstais atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad šalys sudarė susitarimą, kuriame buvo užfiksuota galutinė rangovo atliktų darbų vertė; pažyma, apie kurią nurodoma kasaciniame skunde, yra išvestinis dokumentas, sudaryta pagal pakoreguotus darbų atlikimo aktus (atsiskaityti už darbus, už kuriuos atsakovas sutiko atsiskaityti). Pažymos duomenys nepaneigia ieškovo darbų, kurie vėliau nurodyti aktuose, kuriuose atsakovas atsisakė pasirašyti, pareigos už juos atsiskaityti. Su kasatoriaus nurodyta pažyma nebuvo pateikti aktai, kuriuose užfiksuoti visi darbai, atlikti nuo statybos pradžios, t. y. ir aktai, už kuriuose nurodytus darbus atsakovas atsisakė atsiskaityti.

163. Dėl liuko (evakuacinės angos) įrengimo. Apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog šalys susitarė dėl liuko įrengimo, pagrįsti nereikalaujama kokių nors papildomų argumentų; įrodymų tiesiog nėra. Ieškovas, būdamas atsakingas rangovas, dėl saugumo įrengtą evakuacinę angą uždengė specialiai tam pagamintu dangčiu. Dangų išpildomoji nuotrauka yra faktinį darbų rezultatą fiksuojantis, bet ne prievolę atlikti darbą nustatantis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėjo prievolę įrengti evakuacinį liuką.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškinio ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos sutartis, taip pat proceso teisės normas dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo.

20Byloje vyksta ginčas dėl atsiskaitymo pagal generalinės rangos sutartį ir po jos pasirašymo priimtus papildomus susitarimus. Byloje nustatyta, kad, 2005 metų birželio 15 d. ginčo šalims pasirašius Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 15-06/2005, buvo patvirtintas šios sutarties priedas Nr. 5 „Lokalinė sąmata“, kurioje buvo numatyti požeminės transporto stovėjimo aikštelės Vilniuje, Algirdo g. 4, 4a, pirmo etapo įrengimo darbai ir apmokėjimas už juos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas (užsakovas) nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovui 88 808,47 Lt už atliktus darbus. Iš byloje esančių dokumentų: ieškinio, atsiliepimo į ieškinį ir kitų į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškinys, tiek atsiliepimas į ieškinį yra grindžiami visapusiška faktinių aplinkybių analize, kuri atspindi ginčo šalių argumentaciją dėl pareikštų reikalavimų ar atsikirtimų į juos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad komercinis pasiūlymas nebuvo akceptuotas ir kad nėra pagrindo šį pasiūlymą laikyti kaip susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nes vieni darbai buvo tik pakeisti kitais, o ieškovo išrašytos sąskaitos–faktūros iš esmės atitinka bendrą pirmo etapo statybos rangos kainą.

21Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad atsakovas akceptavo ieškovo komercinį pasiūlymą bei neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškinį.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), CPK 263 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį yra pagrįstas.

23CPK 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendimą grindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Ši Civilinio proceso kodekso norma reikalauja, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovautųsi tik teismo posėdyje ištirtomis konkrečiomis aplinkybėmis. Kartu teismas, spręsdamas bylą, laikydamasis dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus ir kodėl vadovaujasi kitais įrodymais. Išvadas dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmingumo bylai teismas turi motyvuoti, t. y. nurodyti argumentus, kuriais vadovaudamasis grindžia savo išvadas. Vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp ginčo šalių kilusį ginčą ir pašalinti galimų ginčų prielaidas ateičiai. Dėl šių aplinkybių būtina įvertinti visas ieškinio ir atsikirtimo į ieškinį aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus. Nemotyvuodamas arba nepakankamai detaliai motyvuodamas sprendimą, teismas ginčo iš esmės neišsprendžia, t. y. neįvykdo teisingumo, taip pat pažeidžia ir privatų ginčo šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo. Kartu teismas neįvykdo CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas CPK normas, nes, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas priešingą sprendimą – tenkindamas ieškinį, apskritai neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, nurodytų ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, o apsiribojo bendro pobūdžio išvada, kad „atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškinį“. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtas, todėl naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

24Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes ir tik tada spręsti dėl komercinio pasiūlymo: buvo lokalinėje sąmatoje nenumatyti darbai ar darbai (kaip teigiama atsiliepime į ieškinį), pakeičiantys pirmo statybos etapo kitus darbus. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, galima spręsti, ar tai apskritai buvo oferta, o tik po to – buvo akceptuota ji ar ne. Tik detaliai aptarus ir tinkamai motyvavus kiekvieną ieškinio reikalavimą, galimas teisėto sprendimo priėmimas.

25Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai, kilę iš 2005 m. birželio... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė akceptą... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK... 13. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti,... 14. 1. Dėl akceptą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir... 15. 2. Dėl vienašalį atliktų darbų priėmimą–perdavimą... 16. 3. Dėl liuko (evakuacinės angos) įrengimo. Apeliacinės instancijos... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 20. Byloje vyksta ginčas dėl atsiskaitymo pagal generalinės rangos sutartį ir... 21. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą,... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog... 23. CPK 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 24. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, būtina... 25. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo dėl esminių proceso teisės... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...