Byla 2S-1081-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (pranešėja),

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje iki ieškinio teismui padavimo dienos,

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Pareiškėjai B. B. ir N. B. pateikė teismui prašymą iki ieškinio teismui padavimo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti sandėliavimo patalpą plane pažymėtą 1-10 (plotas 4,68 kv.m.), padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir įpareigoti atsakovą nutraukti 2011 m. sausio 25 d. 16.30 val. paskelbtą privatizavimą parduodant ilgalaikį materialųjį turtą viešo aukciono būdu. Nurodė, kad pareiškėjai ginčo sandėliuką naudojo, savo lėšomis remontavo ir prižiūrėjo, tačiau 2011-01-19 sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybė organizuoja viešą aukcioną šio sandėliuko privatizavimui, nurodant, kad jis priklauso minėtai savivaldybei.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjų B. B. ir N. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutarė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašą dėl nuosavybės teisės į sandėliavimo patalpą, pažymėtą 1-10 (plotas 4.68 kv. m.), esančią 1 aukšto mūrinio pastato 1 aukšte, adresu Paupio g. 14, Senamiesčio sen., Vilniuje, perleidimo draudimo. Nurodė, kad ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, kyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas kitiems asmenims. Pažymėjo, kad likusioje dalyje pareiškėjų prašomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, perteklinės, užeinančios už ieškinio reikalavimo ribų.

8Atskiruoju skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o nusprendus nepanaikinti šios nutarties- pareikalauti iš ieškovų pateikti atsakovo nuostolių, dėl galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 392 515 Lt sumai. Tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių duomenų, kad ieškovai B. B. ir N. B. turi kokį nors teisinį pagrindą teisėtai naudotis ginčo sandėliavimo patalpomis. Šios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės vardu registruotos nuo 2008 m. gegužės 7 d. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašyme argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Neleidus perleisti patalpas, bus sutrikdyta atsakovės veikla, t.y. dėl nepakankamo finansavimo- gali nukentėti viešas interesas dėl to, kad ieškovė negalės atlikti Vietos savivaldos įstatymu nustatytų funkcijų. Mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suteikia ieškovams perdėtą pranašumą. Nurodė, kad įvykus viešam aukcionui, aukciono laimėtojas įsipareigojo sumokėti 412 515 Lt parduotą objektą. Atsižvelgiant į tai, kad laimėtojas jau buvo sumokėjęs 20 000 Lt dalyvio mokestį, likusi mokėtina suma sudaro 392 515 Lt, kurie laikyti savivaldybės nuostoliais dėl ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nenustatė termino, per kurį ieškovai turi pateikti ieškinį.

9Ieškovai B. B. ir N. B. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai B. B. ir N. B. kreipėsi į teismą iki ieškinio teismui padavimo dienos, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 8). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi šį pareiškėjų prašymą iš dalies patenkino ir tos pačios dienos atskira nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškiniui paduoti (b.l. 10). Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jos nepanaikinus prašo iš ieškovo pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 392 515 Lt sumai (b.l. 21-25).

13Teisėjų kolegija pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

14Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1331-854/2011 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas ir atsakovo paskelbtą viešą aukcioną laimėjusiam asmeniui įregistravus nuosavybės teisės perleidimą, minėto ieškovo reikalavimo nagrinėjimas ir išsprendimas netektų jokios prasmės. Nors atsakovas mano, kad ieškovų reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris bus išspręstas tik galutiniu teismo sprendimu. Visgi taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, kuris yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo sandėliavimo patalpas. Atsakovas tvirtina, kad jo nuosavybės teises į ginčo objektą patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys, tuo tarpu ieškovai ginčija šias nuosavybės teises, tvirtindami, kad jų pirkimo dokumentai bei faktinis patalpų valdymas pagrindžia jų teises į ginčo objektą. Todėl kolegija, atsižvelgdama į šalių išdėstytas aplinkybes, kurių pagrįstumas bus ištirtas bei išanalizuotos bylos nagrinėjimo metu, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovų pateiktas ieškinys nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė yra įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nes ieškinio galimo patenkinimo atveju nebeliktų realios teisinės galimybės realiai įgyvendinti ieškovų interesų apsaugą, jeigu ginčo objektas bylos nagrinėjimo metu būtų perleistas tretiesiems asmenims.

15Atsakovas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešą interesą, nes nuosavybės teisių perleidimo draudimas neleidžia savivaldybei gauti pajamų iš viešo aukciono laimėtojo, kurios gali būti panaudojamos viešiems interesams. Be abejo, viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakę, kad būtent teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006; kt.). Pažymėtina, kad savivaldybė yra viešas administravimo funkcijas vykdantis subjektas, kurio visa veikla susijusi su visuomeniniais, visos šio administracinio vienteto bendruomenės, interesais. Savivaldybė dalyvauja įvairiuose teisiniuose santykiuose tarp įvairių (ūkio, valstybės, privačių) subjektų. Tuo tarpu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajam interesui reikšmę, svarbu atsižvelgti į tai, ar viešas interesas nusveria privatų. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atlikti veiksmai dėl ginčo objekto pardavimo susiję su kasdieniniu atsakovu funkcijų vykdymu. Be abejo, tarp šalių kilęs ginčas kelia nepatogumų, trukdo savivaldybei greitu būdu papildyti biudžetą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nurodoma jokia tikslinė tų negaunamų pajamų panaudojimo paskirtis, kurios svarba leistų kolegijai spręsti, kad nagrinėjamu atveju visuomenės interesai labiau nukentės pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nei ieškovų- jų netaikius. Nagrinėjamoje byloje nėra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešas interesas, reikalaujantis itin spartaus viešo subjekto biudžeto papildymo. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui galimai patenkinus ieškovų ieškinį, labiau nukentėtų privatūs interesai, kurių apginti nesant pirmosios instancijos teismo taikytų priemonių realiai būtų neįmanoma. Be to, pabrėžtina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pritaikius laikinus apribojimus ieškovai įgijo perdėta pranašumą, juolab, kad ieškovai yra privatūs garbaus amžiaus sulaukę fiziniai asmenys, kai tuo tarpu atsakovas juridinis asmuo nuolat dalyvaujantis įvairiuose teisinių santykių modeliuose.

16Apeliantas prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, todėl faktiškai šis klausimas negali būti sprendžiamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo apeliacine tvarka, kadangi nuostolių užtikrinimas nėra skundžiamos nutarties dalykas.

17Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

18Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (atsakovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

19Iš apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 8,40 Lt (aštuonis litus, 40 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą, sumokant banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (pranešėja),... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. Pareiškėjai B. B. ir N. B. pateikė teismui prašymą iki ieškinio teismui... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi iš dalies... 8. Atskiruoju skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo... 9. Ieškovai B. B. ir N. B. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.... 10. Atskirasis skundas netenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai B. B. ir N. B. kreipėsi į... 13. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 14. Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti susijusios su... 15. Atsakovas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešą... 16. Apeliantas prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebuvo... 17. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto... 19. Iš apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336,... 22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti... 23. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 8,40 Lt (aštuonis...