Byla 2S-2138-392/2014
Dėl proceso atnaujinimo; suinteresuotas asmuo (ieškovas) Vilniaus miesto savivaldybė

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-28840-608/2014 pagal pareiškėjo (atsakovo) UAB „Supla“ prašymą dėl proceso atnaujinimo; suinteresuotas asmuo (ieškovas) Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas UAB „Supla“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4110-910/2014, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą už akių, ieškovo reikalavimą nutraukti 1999-12-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/14, kuria UAB „Supla“ buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos – viešasis tualetas, esantis ( - ), su visu atsakovui priklausančiu turtu, atmetant bei iš atsakovo priteistą 4 000 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą sumažinant. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo už akių vykdymą, kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir naujo teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes jeigu pareiškėjas iš ginčo patalpų bus iškeldintas, teismo proceso metu ieškovas gali jas išnuomoti ilgalaikei nuomai tretiesiems asmenims.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Supla“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4110-910/14, vykdymą dalyje dėl atsakovo UAB „Supla“ iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos – viešojo tualeto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 4 000 Lt išieškojimo; kitoje dalyje prašymą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas už akių nėra visiškai įvykdytas, teismo išduotas vykdomasis dokumentas po įvykdymo nėra grąžintas jį išdavusiai institucijai, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendė, jog, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo byloje dėl proceso atnaujinimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, jeigu pareiškėjas būtų iškeldintas iš nuomojamų patalpų ir šios būtų išnuomotos tretiesiems asmenims, atmetus ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos sutarties tęsimas būtų negalimas; jeigu ginčijamu teismo sprendimu iš pareiškėjo priteista suma būtų sumažinta, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų būtinybę pareiškėjui reikšti reikalavimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant, bei leisti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdyti skubiai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo aplinkybių. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-06 nutartimi (c. b. Nr. 2-26231-600/2014) jau yra atsisakęs patenkinti UAB „Supla“ prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo. UAB „Supla“ šios nutarties nėra apskundusi, ir ji yra įsiteisėjusi. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-27593-599/2014 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas ir įpareigojimas antstolį V. M. sustabdyti visus iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų su visu priklausančiu turtu veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27593-599/2014, iškeltoje pagal UAB „Supla“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, - faktiškai laikytinos galiojančiomis, nes tiek ši (2014-06-16), tiek 2014-07-07 nutartis, kurioje iš esmės išspręstas UAB „Supla“ skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, yra apskųstos apeliacinės instancijos teismui ir nėra įsigaliojusios. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus skundžiamą nutartį, susidarė negalima, teisiškai nepagrįsta situacija - sprendimo vykdymas sustabdytas du kartus. Apelianto manymu, teismas tinkamai nemotyvavo vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo, nutartyje nurodyti motyvai yra nepakankami. Neužtenka konstatuoti vien tos aplinkybės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo byloje dėl proceso atnaujinimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad nėra būtinų sąlygų sprendimo vykdymą sustabdyti. Net ir nesant priimtų nutarčių dėl analogiško UAB „Supla“ prašymo, šiuo atveju apskritai nėra pagrindo sprendimo vykdymą sustabdyti, nes UAB „Supla“ neįrodė nei prašymo atnaujinti procesą tikėtino pagrįstumo, nei grėsmės, jog UAB „Supla“ galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Iš skundžiamos nutarties turinio neaišku, kokiais būtent motyvais ir argumentais remdamasis teismas sprendė, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl, darytina išvada, kad nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir naikintina. Prašymą pareiškėjas grindė deklaratyviais, abstrakčiais teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais teismo sprendimo neteisėtumą. Pareiškimas taip pat yra paremtas deklaratyviais, subjektyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti UAB „Supla“ pareiškimo atnaujinti civilinį procesą byloje Nr. 2-4110-910/2014 prima facie pagrįstumą. Pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl 2014-02-11 sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi atsisakė jį priimti, todėl sprendimas laikytinas galiojančiu bei vykdytinu. Taigi, pareiškėjui prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagrįstumo neįrodžius, sustabdyti sprendimo vykdymą nėra pagrindo. Pareiškėjas neįrodė ir realios grėsmės, jog, nesustabdžius sprendimo vykdymo, gali iškilti grėsmė jo atgręžtiniam vykdymui. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Supla“ buvo sudaryta daugiau nei prieš 15 metų, t. y. 1999-12-07. Šia sutartimi UAB „Supla“ įsipareigojo mokėti Vilniaus miesto savivaldybei 1 141,7 Lt nuomos mokestį kas mėnesį bei atlikti negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją ir techninio inventorizavimo darbus ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuomos mokestis už tam tikrą laikotarpį nesumokėtas ir patalpų rekonstrukcija neatlikta iki šiol. Civilinėje byloje Nr. 2-680-566/2007 apeliacinės instancijos teismo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Supla“ sudaryta taikos sutartimi pastaroji įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taikos sutarties įsigaliojimo Vilniaus miesto savivaldybei sumokėti nesumokėtą nuomos mokestį už 2008 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius bei už 2009 metų sausio mėnesį, tačiau savo įsipareigojimo nevykdė. UAB „Supla“ nevykdo ir įsipareigojimo tinkamai vykdyti visas 1999-12-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 59/14 sąlygas – mokėti už patalpų nuomą, jas remontuoti, rekonstruoti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-4110-910/2014 2014-02-11 priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kuriuo buvo nutraukta šalių sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ir nuspręsta iš šių patalpų UAB „Supla“ iškeldinti, apgynė Vilniaus miesto savivaldybės, kaip teisėto negyvenamųjų patalpų savininko, interesus. Šiuo atveju, skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, be jokio teisėto pagrindo yra apsunkintos Vilniaus miesto savivaldybės galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu, ir tokia neapibrėžta situacija vienareikšmiškai pažeidžia viešąjį interesą – savivaldybės (viešoji) nuosavybė negali būti naudojama racionaliai ir visuomenei naudingais tikslais. Apeliantas pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketina ginčo patalpas parduoti/išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti valdyti tretiesiems asmenims. Dėl sprendimo vykdymo sustabdymo dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybei priteistų nuostolių išieškojimo, suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuostolių atlyginimo neužtikrinimo atveju pareiškėjas neprarastų galimybės išsiieškoti nuostolius, jei juos faktiškai patirtų. Teismas turėjo įvertinti savivaldybės mokumo galimybes ir vadovautis suformuota teismų praktika, kurioje nurodyta, jog savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti būsimo teismo sprendimo. Savivaldybės turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. Todėl teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovas yra savivaldybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2014 ir kt.). Taigi, apelianto vertinimu, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad, teismui priėmus pareiškėjui galimai palankų teismo sprendimą, t. y. nusprendus atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-4110-910/2014 nagrinėjimą, galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas. Nutartis atnaujinti procesą yra tik tarpinis procesinis sprendimas (CPK 370 str. 3 d.), savaime nelemiantis bylos baigties ir šalių materialiųjų teisių ir pareigų apimties. Tokia nutartis nereikalauja priverstinio vykdymo, nes ja tik konstatuojamas proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimas, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vertinti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo galimybę (CPK 373 str.), jei, išnagrinėjus bylą atnaujintame procese, tektų atgręžti sprendimo vykdymą. Pabrėžė, jog sprendimo vykdymo sustabdymas neturi būti formalus, jį turi lemti objektyvios aplinkybės, trukdančios išspręsti klausimą dėl civilinės bylos atnaujinimo, t. y. turi būti motyvuotai konstatuojama, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti nagrinėjamas, nesustabdžius sprendimo (nutarties) vykdymo. Apelianto manymu, nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones turi būti leista vykdyti skubiai, nes, nevykdant iškeldinimo procedūros, ir toliau visiškai nepagrįstai būtų apribota Vilniaus miesto savivaldybės teisė laisvai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su kokiais nors UAB „Supla“ teisių pažeidimais, todėl pažeidžiami proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai.

6Pareiškėjas UAB „Supla“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jo nurodyti teismų sprendimai turi kokią nors precedentinę reikšmę šio ginčo išsprendimui. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ankstesni įsiteisėję ir neįsiteisėję teismų sprendimai, priimti kitose civilinėse bylose, šio ginčo išsprendimui neturi jokios precedentinės reikšmės, ir mano, kad suinteresuoto asmens argumentai dėl šių sprendimų nėra susiję su šio ginčo nagrinėjimo dalyku, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai, UAB „Supla“ teigimu, yra dėl ginčo esmės, o teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo iš esmės nesprendžia ir įrodymų iš esmės nevertina. Pareiškėjas nurodė, kad su prašymu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pateikė aiškius sprendimo už akių nepagrįstumo įrodymus, o tokio sprendimo priėmimą sąlygojo suinteresuoto asmens nesąžiningi veiksmai, kai pastarasis, manipuliuodamas teisės normomis, tyčia sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti sprendimo už akių peržiūrėjimo teise. Aplinkybė, jog nuomos teisiniai santykiai tęsiasi jau daugiau kaip 15 metų, įrodo ilgalaikių nuomos teisinių santykių tarp šalių stabilumą ir poreikį juos išsaugoti, ir tai turi būti vertinama kaip prioritetas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Visiškai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atliko preliminarų šių aspektų ir juos pagrindžiančių įrodymų vertinimą. Pažymėjo, kad teismas pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino tik iš dalies. Tai akivaizdžiai įrodo, kad teismas įsigilino į ginčo esmę, tinkamai preliminariai įvertino argumentus bei įrodymus ir išlaikė abiejų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Dar 2013-12-11 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1602 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės papildomo privatizavimo objektų sąrašo tvirtinimo“ ginčo patalpos buvo įtrauktos į papildomą privatizavimo objektų sąrašą. Tai akivaizdžiai įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tikrai ketina patalpas (nuomos objektą) perleisti tretiesiems asmenims. Taigi suinteresuoto asmens teiginiai apie tai, kad patalpų jis neketina nei perleisti, nei išnuomoti, ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo būtinybės yra melagingi ir niekiniai. Pareiškėjo teigimu, suinteresuoto asmens argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, yra aiškiai nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1081-553/2011). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti teiginiai prieštarauja paties suinteresuoto asmens priimtiems sprendimams ir teismų praktikai analogiškose bylose, be to, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl atskirasis skundas negali būti tenkinamas, ir ginčijama nutartis naikintina.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4110-910/14, vykdymą dalyje dėl atsakovo UAB „Supla“ iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos – viešojo tualeto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 4 000 Lt išieškojimo.

10Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-11 sprendimu už akių sprendė Priteisti iš atsakovo UAB „Supla“ Vilniaus miesto savivaldybei 62 793,50 Lt skolos. Nutraukti 1999-12-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 59/14, kuria UAB „Supla“ buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos – viešasis tualetas ( - ). Iškeldinti atsakovą UAB „Supla“ iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – viešojo tualeto ( - ) su visu atsakovui priklausančiu turtu.

11CPK 372 str. 2 d. nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Nepaisant to, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pvz., preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas (CPK 144 str. 1 d.), ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.) ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2014).

12Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. 2-26231-600/2014 pagal pareiškėjo UAB „Supla“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: antstolis V. M., Vilniaus miesto savivaldybė, pareiškėjo prašymas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ir įpareigoti antstolį V. M. sustabdyti visus iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų (viešojo tualeto), esančių ( - ), su visu priklausančiu turtu veiksmus, kol bus išspręstas ginčas dėl skundžiamų antstolio raginimų teisėtumo ir pagrįstumo, buvo atmestas, t. y. teismas, įvertinęs pareikšto prašymo pagrindą, antstolio priimtų raginimų nepagrįstumą, neteisėtumą, motyvuojant neteisėtai ir nepagrįstai 2014-02-11 priimtu sprendimu už akių, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstas ir netikslingas. Šios nutarties pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikė savo turiniu artimą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris kitoje byloje teismo jau buvo atmestas, ir nutartis yra įsiteisėjusi, į tai, kad tarp šalių dėl to paties dalyko vyko/vyksta daug teisminių procesų, kurių dauguma baigėsi pareiškėjo nenaudai, pastarojo procesinis elgesys vertintinas tik kaip siekis išvengti įsiteisėjusio, t. y. privalomo vykdyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4110-910/2014, vykdymo. Be to, analogiškas UAB „Supla“ prašymas buvo atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutartimi (c. b. Nr. 2-27593-599/2014), apeliacinės instancijos teismui perdavus klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1806-881/2014).

13Apeliantas skunde nurodė, jog sprendimo vykdymą sustabdyti nebuvo pagrindo, nes UAB „Supla“ neįrodė nei prašymo atnaujinti procesą tikėtino pagrįstumo, nei grėsmės, jog UAB „Supla“ galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su šiuo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo argumentu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo klausimas jau buvo nagrinėjamas iš esmės, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi (c. b. Nr. A2-28840-608/2014) pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nutarė atmesti. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau patvirtina, kad yra labiau tikėtina, jog pareiškėjo UAB „Supla“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4110-910/2014 prima facie nepagrįstas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl 2014-02-11 sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi jį priimti atsisakė, todėl sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas. Susipažinus su ginčo esme matyti ir tai, kad pareiškėjas esminiai nevykdo savo įsipareigojimų ieškovui ir yra neabejotinai įsiskolinęs beveik 60.000 litų (atsakovo neginčijama suma).

14Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti būsimo teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1075, 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009). Savivaldybės turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. Todėl teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovas yra savivaldybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2014). Dėl to net ir tuo atveju, jei pareiškėjo atžvilgiu ir būtų priimtas palankus sprendimas, o ginčo patalpos ieškovo išnuomotos, ar net parduotos, pareiškėjui neabejotinai būtų atlyginti jo galimai patirti nuostoliai.

15Apeliantas atskiruoju skundu prašė leisti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), šis apelianto prašymas yra netikslingas, todėl netenkintinas.

16Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nepanaikintos nepagrįstai, todėl suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas jame išdėstytų motyvų pagrindu tenkintinas, ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo UAB „Supla“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

17Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas

Nutarė

18Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą patenkinti.

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti.

20Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Supla“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas UAB „Supla“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašė... 6. Pareiškėjas UAB „Supla“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir... 7. Atskirasis skundas tenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 10. Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-11 sprendimu už akių... 11. CPK 372 str. 2 d. nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis... 12. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų,... 13. Apeliantas skunde nurodė, jog sprendimo vykdymą sustabdyti nebuvo pagrindo,... 14. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad savivaldybė yra specifinis... 15. Apeliantas atskiruoju skundu prašė leisti nutartį panaikinti laikinąsias... 16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atmetus... 17. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas... 18. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti.... 20. Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Supla“ prašymą...