Byla 2-99-253/2010

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovui B. M., jo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovų atstovėms J. E., I. M., N. S., H. D., A. M., advokatei Daliai Zeleckienei, trečiųjų asmenų atstovams J. K., E. B., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovėms VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, VšĮ Tauragės apskrities ligoninei, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems asmenims V. A., J. P., V. B., V. C., A. I., Lietuvos gydytojų sąjungai, UAB „BTA draudimas“, AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėjai) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

3ieškovas B. M. 2008-02-20 teismui pateikė ieškinį, kurį patikslino 2009-10-27 (t. 4, b. l. 51–62), dėl 340 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2006-02-06, būdamas Prancūzijoje kaip krovininio automobilio vairuotojas, vakare išsimaudė duše, o ryte pajuto bendrą kūno būsenos negerumą: sutriko kalba, rijimas, negalėjo gerti skysčių, valgyti maisto, tapo silpnesnė dešinė kūno pusė, sutriko pusiausvyra bei koordinacija, einant mėtė į šalis. 2006-02-09, sugrįžęs į Lietuvą, apie 23 val. dėl paminėtų simptomų kreipėsi į VšĮ Tauragės apskrities ligoninės Priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas budinčios gydytojos V. A. Gydytoja, nustačiusi disfagiją, liepė kreiptis į šeimos gydytoją. 2006-02-10 ryte jis kreipėsi į VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau VšĮ Tauragės rajono PSPC) dirbančią šeimos gydytoją J. P., kuri jo netikrino, neapžiūrėjo, o ambulatorinėje kortelėje esantis 2006-02-10 apžiūrėjimo įrašas yra išgalvotas. J. P. jį nusiuntė pas gerklės ligų specialistą, kuris gydė daugiau negu dvi savaites. Jausdamas, kad liga su gerklės problemomis nėra susijusi, tiek gydytojos J. P., tiek VšĮ Tauragės rajono PSPC direktorės prašė siuntimo į Kauną ar Vilnių, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Gydytojas V. B. gydė nuo tonzilito, laringito, buvo daromi įvairūs tyrimai dėl šių ligų, o išaugus pasėlyje kandidoms, buvo gydomas ir nuo jų. Vėliau buvo įtarta tuberkuliozė ir net piktybinis navikas. Tačiau nepasitvirtinus šioms diagnozėms, po trijų savaičių buvo nusiųstas į Kauno medicinos universiteto klinikas (toliau KMUK). KMUK buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, jokių pakitimų, leidžiančių įtarti ligą, nebuvo rasta. Kaune buvo konsultuotas gydytojos neurologės A. I. ir buvo nustatyta diagnozė – Disphagia functionalis. Pagaliau patekus į Vilniaus Santariškių klinikas buvo nustatyta ryklės refleksija bei disfagija, 2006-04-11 buvo paguldytas gydyti į Nervų ligų skyrių, kur buvo nustatyta teisinga diagnozė: galvos smegenų infarktas. Po šio gydymo buvo išsiųstas reabilitacijai į sanatoriją Palangoje. Po uždelstos teisingos diagnozės nustatymo ir visų gydymų nustatyta, kad yra išlikę 40 proc. darbingumo, t. y. neteko net 60 proc. darbingumo. 2006-06-20 jis kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą. Iš ten gautoje specialisto išvadoje Nr. P-SI-54-55 nurodyta, kad gydytojai, dirbę pas atsakoves, laiku nesuteikė tinkamos medicinos pagalbos. Kadangi buvo pažeistos jo, kaip paciento, teisės, jam buvo padaryta žala. Dėl padarytos neturtinės žalos jis 2006-07-03 kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisiją, kuri jo pareiškimo netenkino. Todėl prašo priteisti: iš VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro – 10 000 Lt, VšĮ Tauragės apskrities ligoninės – 300 000 Lt, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų – 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas bei panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-12-13 sprendimą Nr. 56-44.

4Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

5Atsakovė VšĮ Tauragės rajono PSPC atsiliepimuose (t. 1, b. l. 125–130, t. 3, b. l. 15–17, t. 4, b. l. 110–111) nurodė, jog ieškovas praleido 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčijant Pacientų teisių ir žalos nustatymo komisijos sprendimą, todėl prašo taikyti CK 1.125 str. 2 d. nuostatas. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2006 m. liepos 1 d. ieškovas tik vieną kartą, t. y. 2006 m. vasario 10 d., kreipėsi į VšĮ Tauragės rajono PSPC, kur bendrosios praktikos gydytoja J. P. nedelsdama pastarąjį pasiuntė į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Bendrosios praktikos gydytoja ambulatorinėje kortelėje užfiksavo, kad ieškovas skundėsi tik rijimo sutrikimu, kitų nusiskundimų nenurodė. Faktas, kad ieškovas skundžiasi dešinės rankos ir kojos aptirpimais, yra užfiksuotas tik 2006-02-24 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos įraše, o kalbos defektai užfiksuoti tik balandžio mėnesį, kai ieškovas gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikose. Mano, jog atsakovo civilinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai įstaiga netinkamai įvykdo savo prievolę, t. y. neužtikrino atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio ir šis prievolės netinkamas įvykdymas sukelia žalą. Pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Atmeta ieškovo teiginius, jog gydytojos J. P. neteisėta veika pasireiškė tuo, jog ji neįtarė ir nenustatė neurologinės simptomatikos ir neskyrė adekvataus galvos smegenų infarkto gydymo, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paaiškinančių, pagal kokius simptomus galvos smegenų infarktas 2006-02-10 galėjo būti įtartas ir diagnozuotas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovui lankantis Santariškių klinikose 2006-03-06 gydytojai otorinolaringologai ieškovui pasireiškusių simptomų (kurių buvo daugiau nei 2006-02-10) nevertino kaip labai pavojingų ieškovo sveikatai, nes gydytojai paskyrė tik planinę neurologo konsultaciją, į kurią ieškovas atvyko 2006-04-03, kur visi tyrimai bei hospitalizavimas buvo atlikti planine tvarka. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad net 2006-02-10 ieškovui diagnozavus galvos smegenų infarktą, būtų pavykę išvengti neįgalumo. Atmeta ieškovo pretenzijas dėl nepagrįsto delsimo išduoti siuntimą į kitą medicininę įstaigą, kadangi VšĮ Tauragės rajono PSPC ieškovui siuntimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą išdavė pirmąją jo apsilankymo šioje įstaigoje dieną, t. y. 2006-02-10. Su šiuo siuntimu ieškovas galėjo kreiptis į bet kurią Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti specializuotą pagalbą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, prašo ieškinį dėl jos atmesti.

6Atsakovė VšĮ Tauragės apskrities ligoninė atsiliepimuose (t. 1, b. l. 149–155, t. 3, b. l. 23–24, t. 4, b. l. 85–87) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog ieškovas dėl sveikatos problemų į šią gydymo įstaigą kreipėsi 2006-02-09 23.20 val. Budinti gydytoja terapeutė V. A., apžiūrėjusi pacientą, atlikusi kraujo tyrimą ir nesant indikacijų hospitalizavimui, patarė kreiptis pas šeimos gydytoją. Kitą dieną, t. y. 2006-02-10, ieškovui su šeimos gydytojo siuntimu atvykus pas otorinolaringologą, pastarąjį apžiūrėjo gydytojas V. B., kuris nustatė diagnozę tonzilitas, faringitas, skyrė atitinkamą gydymą. 2009-02-11 pacientui buvo atliktas endoskopinis tyrimas, paimtas tepinėlis mikrobiologiniam tyrimui. Endoskopinio tyrimo metu nustatyta, jog praėjimas į stemplę yra laisvas. Paskirtas gydymas tęsiamas, papildomai paskirta lašinė infuzija. 2006-02-13 paaiškėjus mikrobiologinio tyrimo rezultatams, gydytojas V. B. pakoregavo paskirtą gydymą, skirdamas priešgrybelinius vaistus. 2006-02-15 konsultacijų metu nustatyta, jog ieškovo būklė nežymiai pagerėjo, jam nurodyta atvykti pakartotinei konsultacijai po dviejų dienų, tačiau ieškovas atvyko tik 2006-02-22. 2006-02-23 konsultavo gydytojas ftiziatras, kuris paneigė tuberkuliozės diagnozę. Tą pačią dieną gydytojas V. B. susiskambino su KMUK, suderino paciento atvykimo į šią gydymo įstaigą laiką ir išdavė siuntimą tretinio lygio konsultacijai, ten buvo atlikta kompiuterinė tomografija, pacientą konsultavo gydytojas neurologas ir otoneurologas, kurie nustatė funkcinės disfagijos diagnozę. 2006-03-06 ieškovas buvo konsultuotas ir kitoje tretinio lygio gydymo įstaigoje – Vilniaus universiteto Santariškių klinikoje. Mano, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog VšĮ Tauragės apskrities ligoninės gydytojai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, buvę neatidūs, nerūpestingi, neatsargūs ir nekvalifikuoti. Dėl gydytojos V. C., kuri konsultavo ieškovą 2006-04-05, ir, pasak ieškovo, privalėjo įtarti ir diagnozuoti jam smegenų infarktą, nes buvo diagnozuotas dešinysis hemisindromas, atsakovė paaiškino, jog ši gydytoja iš paciento žodžių gydymo kortelėje surašė simptomus, kurie leido įtarti ir diagnozuoti Bulbarinį sindromą su dešiniu hemisindromu. Tačiau nustačius šią diagnozę, įtarti ar patvirtinti, kad tai buvo galvos smegenų infarkto pasekmė, nebuvo galima, kadangi tokios diagnozės nenustatė ir trečiojo lygio gydymo įstaigų – Santariškių klinikų – medikai, konsultavę ieškovą 2006-03-06 (otolaringologai) ir 2006-04-03 (neurologas). Ieškovas iš esmės 2006-03-05 kreipėsi į gydytoją V. C. tam, kad būtų pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, kadangi 2006-04-06 jis planavo vykti papildomiems tyrimams į Santariškių klinikas. Abejoti dviejų universitetinių ligoninių atliktų konsultacijų ir tyrimų rezultatais, nesant faktinių smegenų infarkto klinikos požymių, gydytoja V. C. neturėjo jokio pagrindo.

7Atsakovė VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos atsiliepimuose (t. 1, b. l. 146–147, t. 3, b. l. 19–21) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas KMUK lankėsi 2006 m. vasario ir kovo mėnesiais. 2006-02-24 jį konsultavo LOR gydytoja R. P., neurologė A. I. Neurologė apžiūrą atliko kompetentingai, pacientui buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurioje patologinių pokyčių paciento galvos smegenyse nerasta. KMUK sudaryta komisija, įvertinusi specialistų otolaringologų, gastroenterologų, endoskopuotojo radiologo, neurologo apžiūros bei paciento konsultacijų metu įformintą dokumentaciją, galvos smegenų tomografijos duomenis, nustatė, kad kai pacientas dėl savo negalavimų nuo 2006-02-24 iki 2006-03-01 lankėsi KMUK, tuo metu duomenų apie jo galvos smegenų insultą nebuvo. Galvos smegenų šiuolaikiniai vaizdiniai tyrimai, kaip kompiuterinė tomografija ir magneto rezonanso tomografija, yra pagrindiniai ir vieninteliai metodai, nustatant net pačius mažiausius išeminius pokyčius. KMUK neurologo konsultacijos metu nebuvo rasta konkrečios židininės simptomatikos, o galvos kompiuterinė tomografija buvo be patologinių pokyčių, tai vėliau konstatavo galvos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Konstatavus minėtas aplinkybes, mano, kad atsakovės KMUK medicinos personalo veiksmuose nėra jokios kaltės (kad ir nerūpestingumo, neatidumo, aplaidumo, abejingumo forma), teikiant

8B. M. sveikatos priežiūros paslaugas, todėl atsakovei negali būti taikoma teisinė atsakomybė, kurią numato CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.250 straipsniai bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.

9Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 98–100) nurodė, jog ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi ikiteisminė institucija negali būti atsakovu byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes neturi suinteresuotumo pačia bylos baigtimi. Be to, Komisija nėra SAM padalinys, ministerija negali daryti įtakos Komisijos sprendimams, todėl negali būti atsakinga už Komisijos priimtus sprendimus. Prašo ieškinį atmesti.

10Trečiasis asmuo gydytoja J. P. atsiliepime (t. 1, b. l. 122) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ji 2006-02-10 apžiūrėjusi B. M. ir įtarusi ryklės uždegimą ir paratonziliarinį abscesą, pasiuntė pastarąjį skubos tvarka LOR gydytojo konsultacijai.

11Trečiasis asmuo gydytoja V. A. atsiliepime (t. 4, b. l. 92–93) nurodė, jog ieškovą ji konsultavo 2006-02-09. Pacientas nurodė, jog jam sunku nuryti maistą, skysčius. Kitų nusiskundimų nepareiškė. Apžiūros metu nebuvo pastebėta judesių koordinacijos ar eisenos sutrikimų, nebuvo judesio nistagmo, galūnių jėga buvo normali ir simetriška. Apžiūrėjus ir atlikus tyrimus, buvo nustatyta, jog nėra indikacijų skubiai kitų specialistų konsultacijai (iš jų ir neurologo). Teikdama būtinąją pagalbą kaip budinti vidaus ligų gydytoja, paskyrė atitinkamą gydymą ir nurodė rytojaus dieną kreiptis į šeimos gydytoją. Ieškovas anksčiau persirgtų ligų neminėjo, nieko nekalbėjo ir apie konfliktą su Prancūzijos policija. Susipažinti su ambulatorine kortele, esančia kitoje gydymo įstaigoje, neturėjo galimybės.

12Trečiasis asmuo gydytoja V. C. atsiliepime (t. 4, b. l. 88–90) nurodė, kad ieškovas 2006-04-05 jos buvo konsultuotas iš esmės tam, kad būtų pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, nes pastarasis kitą dieną turėjo vykti į Santariškių klinikas atlikti paskirtus tyrimus. Apžiūros metu nustatyti simptomai leido įtarti ir diagnozuoti Bulbarinį sindromą su dešiniu hemisindromu ir tai sudarė pagrindą pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. Ši diagnozė jau 2006-04-03 buvo nustatyta VUL Santariškių klinikų gydytojos neurologės I. M.. Tačiau nustatyta diagnozė neleido įtarti ar patvirtinti, kad tai yra galvos smegenų infarktas ar galvos smegenų infarkto pasekmė, nes pacientas buvo konsultuotas dviejų universitetinių ligoninių specialistų, ten buvo atlikti tyrimai ir nenustatyta faktinių smegenų infarkto klinikos požymių.

13Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime (t. 4, b. l. 94–96) nurodo, jog A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2006-07-20 teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-54-55, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus, yra tik vienas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kurio įrodomoji galia nustatytina tik išanalizavus civilinėje byloje esančią įrodymų visumą. Mano, jog ieškovo pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-54-55, prieštaraujanti kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, turėtų būti vertinama kritiškai.

14Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai ir tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti.

15Ieškinys atmestinas.

16Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.

17Nagrinėjamu atveju ieškovas jam padarytą žalą sieja su tuo, kad atsakovų medikai neteisingai įvertino jo sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 9 d. iki 2006 m. balandžio 5 d., laiku nediagnozavo jam galvos smegenų insulto, todėl dėl vėlyvos diagnostikos jis neteko 60 procentų darbingumo, o tai jam sukėlė didelę neturtinę žalą.

18Byloje nustatyta, kad 2006 m. vasario 9 d. 23 val. 20 min. ieškovas kreipėsi į Tauragės apskrities ligoninės priėmimo skyrių, skųsdamasis pasunkėjusiu rijimu, kur jį apžiūrėjo ir skyrė gydymą gydytoja V. A. (diagnozė dysphagia). Tauragės PSPC šeimos gydytoja J. P. 2006 m. vasario 10 d. skubos tvarka apžiūrėjusi ieškovą pasiuntė skubiai gydytojo otorinolaringologo (LOR) konsultacijai (diagnozė ryklės uždegimas, paratonziliarinis abscesas). 2006-02-10 ieškovas skubos tvarka buvo priimtas Tauragės ligoninės LOR specialisto V. B., kuris pagal surinktą anamnezę skyrė gydymą (diagnozė tonzilitas, pharyngitas), vėliau stebėjo ieškovą. 2006-02-11 pacientui atliktas endoskopinis tyrimas, paimtas tepinėlis mikrobiologiniam tyrimui. 2006-02-15 konsultacijos metu ieškovui nurodyta atvykti pakartotinei konsultacijai po dviejų dienų, tačiau jis pas gydytoją V. B. pasirodė tik 2006-02-22. Konsultacijos metu gydytojas įtardamas sisteminę ligą (tuberkuliozę) paėmė pasėlį iš gerklės diagnozės patvirtinimui ir paskyrė atlikti rentgenogramą. 2006-02-23 pacientą konsultavo gydytojas ftiziatras, kuris paneigė tuberkuliozės diagnozę. Tą pačią dieną gydytojas V. B. susiskambino su KMUK gydytoja otorinolaringologe R. P. ir su ja susitaręs dėl konsultacijos (be eilės), išdavė ieškovui siuntimą į trečio lygio ligoninę. KMUK ieškovą konsultavo LOR gydytojas, neurologas, otoneurologas, buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri nenustatė jokių patologinių pakitimų. KMUK specialistai patvirtino Tauragės apskrities ligoninės specialistų nustatytą diagnozę – Dysphagia functionalis. 2006-03-06 ieškovą konsultavo VUL Santariškių klinikos specialistai, kurie nustatė diagnozę – ryklės arefleksija, disfagija – ir paskyrė planinę neurologo konsultaciją. 2006-03-16, 2006-03-22, 2006-03-29, 2006-04-05 laukiant planinės neurologo konsultacijos ieškovas buvo apžiūrimas ir gydomas Tauragėje LOR gydytojo V. B. 2006-04-05 B. M. buvo apžiūrėtas gydytojos V. C., nustatyta diagnozė Bulbarinis sindromas su dešiniu hemisindromu.

19Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą.

20Gydytojo atsakomybė už pacientui padarytą žalą pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kurią lemia gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifika. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga veikti profesionaliai ir vadovautis maksimalių pastangų principu, užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001).

21Tam, kad būtų išsiaiškinta, ar ieškovui buvo suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra, reikalingos specialios medicinos žinios, todėl teismas 2008 m. spalio 8 d. nutartimi (t. 3, b. l. 116–120) paskyrė deontologinę teismo medicininę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teisės universiteto Medicinos instituto teismo medicinos ekspertams.

22Ekspertizę atlikę ekspertai ekspertizės akte (t. 3, b. l. 151–172) konstatavo, kad atsakovės VšĮ Tauragės rajono PSPC gydytojos J. P. veiksmai 2006-02-10 apžiūrėjus B. M. ir įtarus ryklės uždegimą ir paratonziliarinį abscesą, jį pasiųsti skubiai gydytojo otolaringologo konsultacijai buvo teisingi ir pagrįsti. Jį pasiųsti ir gydytojo neurologo konsultacijai ši gydytoja neprivalėjo. Ji 2006-02-10 negalėjo įtarti ir diagnozuoti jam galvos smegenų infarktą, nes vienintelis rijimo sutrikimo simptomas nėra objektyvus pagrindas diagnozuoti infarktą galvos smegenų kamiene (atsakymai į 18–20 klausimus).

23VšĮ Tauragės apskrities ligoninės gydytojai V. A. (2006-02-09) ir V. B. (2006-02-10–2006-02-23) negalėjo diagnozuoti B. M. galvos smegenų infarktą, nes vyravo gerklės uždegimo reiškiniai. Gydytojo V. B. veiksmai ieškant (diferencijuojant) B. M. susirgimo diagnozes, skiriant ir koreguojant jo gydymą laikotarpiu nuo 2006-02-10 iki 2006-02-23 buvo tinkami ir pagrįsti (atsakymai į 21–24 klausimus).

24Ekspertai,vertindami KMUK gydytojų, konsultavusių ieškovą, veiksmus, taip pat nenustatė diagnostikos pažeidimų. Nors kraujotakos sutrikimą galvos smegenyse buvo galima įtarti KMUK konsultuojantis pas neurologą 2006-02-24, kai nurodytas paciento kairės kūno pusės aptirpimas bei neryškus refleksų padidėjimas kairėje kūno pusėje (atsakymas į 4 klausimą), tačiau atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas nepatvirtino įvykusio galvos smegenų infarkto v. b. baseine (atsakymas į 17 klausimą). Net Santariškių klinikų specialistai 2006-03-06 konsultavę B. M. tęsė V. B. pradėtą gydymą antibakteriniais vaistais ir pasiuntė ieškovą planinei (po mėnesio) kitų specialistų konsultacijai. Ekspertai, atsakydami į klausimą, ar laikotarpiu nuo 2006-02-09 iki 2006-03-01 B. M. nustatytos diagnozės buvo teisingos, nurodė, jog pagal nurodytų gydytojų aprašytą

25B. M. to meto būklę, tonzilito, faringito bei disfagijos diagnozės vertintinos kaip teisingos (atsakymas į 6 klausimą).

262009-10-27 patikslintame ieškinyje B. M. taip pat nurodo, kad Tauragės ligoninės gydytoja neurologė V. C. privalėjo 2006-04-05 įtarti ar diagnozuoti jam smegenų infarktą, nes šios konsultacijos metu pirmą kartą diagnozavo jam dešinį hemisindromą.

272006-04-05 medicininiuose dokumentuose gydytoja V. C. aprašė tiek subjektyvius, tiek objektyvius simptomus, tai leido jai įtarti ir diagnozuoti Bulbarinį sindromą su dešiniu hemisindromu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad B. M. buvo konsultavę dviejų universitetinio lygio ligoninių specialistai, kurių pateiktose išvadose objektyvių neurologinių simptomų, būdingų galvos smegenų infarktui, nebuvo, instrumentiniai tyrimai minėtos diagnozės taip pat nepatvirtino, šį sindromą 2006-04-03 jau buvo diagnozavusi VUL Santariškių klinikų gydytoja neurologė I. M., kuri paskyrė papildomus tyrimus, dėl kurių atlikimo ieškovas 2006-04-06 planavo vykti į Vilnių, todėl, teismo nuomone, gydytoja V. C. įvertinusi dviejų universitetų ligoninių atliktų konsultacijų ir tyrimų rezultatus, nesant smegenų infarkto klinikos (požymių), neturėjo jokio pagrindo šio susirgimo diagnozuoti ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad radiologiniai tyrimai yra pagrindiniai objektyvūs diagnostiniai metodai nustatant smegenų audinio pažeidimus, o tokie pažeidimai ieškovui nebuvo užfiksuoti ir VUL Santariškių klinikose net 2006-04-06, t. y. po gydytojos V. C. konsultacijos (t. 3, b. l. 98).

28Ekspertizę atlikę ekspertai ekspertizės akte Nr. EDG28(172)/09(01) išsamiai atsakė į teismo pateiktus klausimus dėl B. M. įvykusio galvos smegenų infarkto momento, tai šioje byloje sudaro ginčo esmę. Ekspertai konstatavo, kad atsakyti konkrečiai, kada B. M. įvyko galvos smegenų infarktas, negali, nes anamnestiniai duomenys yra prieštaringi. Vien rijimo sutrikimas nėra objektyvus pagrindas diagnozuoti infarktą galvos smegenų kamiene. Kalbos sutrikimas, dešinės kūno pusės hemisindromas buvo diagnozuotas tik VUL Santariškių klinikose, ir tik šių simptomų visuma leido kliniškai diagnozuoti galvos smegenų infarktą (t. 3, b. l. 170–171). Šie ekspertų atsakymai paneigia ieškovo ieškinio argumentus, jog VšĮ Tauragės rajono PSPC, VšĮ Tauragės apskrities ligoninės ir KMUK gydytojai savo darbą atliko nerūpestingai ir aplaidžiai. Ekspertizę atliko keturi ekspertai, jie pateikė išvadas įvertinę visą B. M. medicininę dokumentaciją. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ekspertizės išvadas, abejoti jų patikimumu teismas neturi pagrindo.

29Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo teiginiais, jog ilgai nenustatant diagnozės, jis patyrė ir iki šiol patiria emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, jog pasikeitė jo gyvenimo kokybė, nes jam buvo nustatytas neįgalumas. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovui yra nustatytas neįgalumas. Tačiau vien neįgalumo nustatymas dar nesuteikia teisės į žalos atlyginimą. CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo konkrečiu atveju atsakovų civilinė atsakomybė galėtų atsirasti tik nustačius, kad ieškovo sveikatos pablogėjimą sukėlė atsakovų gydytojų atlikti medicininiu požiūriu netinkami veiksmai (neveikimas). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Kaip minėta, ekspertizės išvados patvirtina, jog negalima teigti, kad B. M. smegenų infarkto diagnozė buvo pavėluota, nes diagnozė buvo nustatyta iškart išryškėjus papildomiems neurologiniams simptomams – dešiniajam hemisindromui – ir papildžius anamnestinius duomenis. Teismo nuomone, atlikdami visus veiksmus ir priimdami klinikinius profesinius sprendimus atsakovų gydytojai buvo maksimaliai rūpestingi ir kvalifikuoti. Šias aplinkybes patvirtino ne tik ekspertizės aktas, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos paskirti specialistai (t. 1, b. l. 12–13, 52–54, 56–57).

30Nagrinėjant bylą, tretieji asmenys V. A., J. P., V. C. (t. 4, b. l. 160–162), liudytojos

31R. L., V. U. (t. 4, b. l. 48–50) detaliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su B. M. gydymu. Prieštaravimų tarp jų paaiškinimų ir ekspertizės išvadų nėra. Pažymėtina, kad 2006 m. vasario viduryje apie savaitę laiko ieškovas B. M. neatvyko į paskirtas procedūras, kadangi tuo metu lankėsi pas netradicinės medicinos atstovus, kur jam buvo taikomas netradicinis gydymas.

32Ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu, t. y. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro išvada (toliau – A. G. išvada), kurią, teismo nuomone, nuneigia atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 dalyje nurodyta, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, taip pat ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta prasme. Tokia išvada gali atitikti kitą CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytą įrodinėjimo priemonę - rašytinį įrodymą, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. A.G. išvadą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, ir šie dokumentai gali būti vertinami tik kaip privatūs rašytiniai įrodymai. Kadangi minėtoje išvadoje yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra saistomos jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, todėl, teismo nuomone, minėta prof. G. išvada pagal CPK nustatytus reikalavimus įrodymams negali konkuruoti ir nepaneigia pateiktos į bylą ekspertizės išvados.

34Priimdamas sprendimą teismas negali vadovautis ir liudytojo G. M. paaiškinimais (t. 4, b. l. 162–163), kadangi jis, neturėdamas jokio medicininio išsilavinimo, teismo posėdžio metu išsakė tik savo subjektyvius pastebėjimus, kurie susiformavo pastarajam epizodiškai bendraujant su ieškovu.

35Atmestini kaip neįrodyti taip pat ieškovo argumentai, kad gydytoja J. P. jo net neapžiūrėjo, simptomus išgalvojo, o gydytojai V. A., V. B. į medicinos dokumentus įrašė tik dalį jo nurodytų ligos požymių (rijimo sutrikimą), o kitus požymius ignoravo. Tiek nurodyti gydytojai, dalyvavę teismo posėdyje, tiek liudytojos R. L. ir V. U. (t. 4, b. l. 48–50) tai paneigė. Pats ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl trys skirtingo lygio gydytojai, konsultavę jį skirtingu laiku, ignoravo ir nefiksavo medicininiuose dokumentuose dalies jo nusiskundimų.

36Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad visi veiksmai medicininiu požiūriu atitiko visuotinai pripažintus gydymo metodus, jokių gydytojų aplaidumo faktų nenustatyta, todėl ieškovas dėl medicininiu požiūriu atliktų veiksmų neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

37Patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-12-13 sprendimą Nr. 56-44.

38LR SAM atsiliepime nurodė, jog ji šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Savo argumentams pagrįsti pateikė Vilniaus apygardos teismo 2009-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-190-520/2009.

39Su tokia ministerijos pozicija teismas negali sutikti. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d. numato, kad Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Komisijos priimti sprendimai yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 5 d.). Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčydami Komisijos sprendimą.

40Tačiau ieškovas, perkeldamas kilusį ginčą į teismą, atsakovais nurodė konkrečias gydymo įstaigas, teikusias ieškovui medicinines paslaugas, iš kurių ir reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Tokio atlyginimo jis nereikalauja iš atsakovės LR SAM, bet turi teisę jai reikšti reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

41Kadangi teismas, išnagrinėjęs neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nenustatė, jog konkrečios gydymo įstaigos, teikusios ieškovui medicinines paslaugas, veikė nerūpestingai, neapdariai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dalį dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-12-13 sprendimo Nr. 56-44 panaikinimo.

42Atsakovai nurodė, jog ieškovas praleido 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčijant Pacientų teisių ir žalos nustatymo komisijos sprendimą, todėl prašo taikyti CK 1.125 str. 2 d. nuostatas.

43Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, o ginčyti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą galima per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, o sprendimo priėmime nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą (CK 1.125 str. 8 d., Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 6 d.). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovas B. M. nepraleido 3 metų termino dėl žalos atlyginimo. Komisijos sprendimą jis gavo 2007-01-02, ieškinį teismui išsiuntė 2007-02-01 (t. 1, b. l. 29), tačiau Šiaulių apygardos teismas 2008-02-06 nutartimi atsisakė jį priimti (t. 1, b. l. 26). Nutartis gauta 2007-02-20 (t. 1, b. l. 28). Tą pačią dieną ieškinys buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui (t. 1, b. l. 3). Formaliai ieškovas praleido 30 dienų terminą kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į Šiaulių apygardos teismą ieškinys buvo išsiųstas laiku, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, o tai sudaro pagrindą jį atnaujinti.

44CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovo ieškinio atsakovams iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė VšĮ Tauragės rajono PSPC sumokėjo 600 Lt už ekspertizę (t. 3, b. l. 131), VšĮ Tauragės apskrities ligoninė sumokėjo 600 Lt už ekspertizę (t. 3, b. l. 131) bei turėjo 4 814,4 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 33-36), KMUK sumokėjo 600 Lt už ekspertizę (t. 3, b. l. 144), todėl šios sumos atsakovams priteistinos iš ieškovo. Iš ieškovo taip pat priteistina 321,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

46

47ieškovo B. M. ieškinį atmesti.

48Priteisti iš ieškovo B. M. atsakovėms – VšĮ Tauragės rajono PSPC 600 Lt, VšĮ Tauragės apskrities ligoninei 5 414,4 Lt, Kauno medicinos universiteto klinikoms – 507 Lt bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti iš ieškovo B. M. valstybei 321,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

50Sprendimui įsiteisėjus, gydymo įstaigoms grąžinti asmens sveikatos istorijas ir gydymo stacionare istoriją.

51Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.